Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo

D. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį, ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, šiuo nuosprendžiu D. M. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, D. M. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. sausio 28 d. 19.40 val. iki 2024 m. sausio 29 d. 14.35 val., t. y. viena para.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, D. M. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo;

turto konfiskavimas, konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2010 Eur (du tūkstančius dešimt eurų);

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2024 m. vasario 22 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2024 m. vasario 22 d. iki 2024 m. rugpjūčio 22 d. D. M. turtui – 2010 Eur lėšoms, esančioms Pakruojo ūkininkų kredito unijos banko sąskaitose: Nr.: (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), neišieškoma suma – 446 Eur, palikta galioti iki nuosprendžiu paskirto automobilio vertės konfiskavimo – 2010 Eur visiško įvykdymo;

išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

9. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pagal BK 243 straipsnį baudžiama bauda arba areštu. Skundžiamu nuosprendžiu D. M. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą paskirtas laisvės atėmimas 9 mėnesiams, už BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą – areštas 40 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, D. M. skirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į D. M. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį ir stadiją – jis įvykdė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstamos veikos baigtos, kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas, iš jų net du kartus už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, baustas administracine tvarka, taip pat ir už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi) ir sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (nusikaltimą padarė recidyvistas). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų ir aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. M. bausmes ir jų dydžius už padarytas nusikalstamas veikas, būtų neįsigilinęs ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

10. Įvertinusi aukščiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. M., laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis, nuteistajam bausmės už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos ir tarpusavyje subendrintos teisingai, teismas pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Nuteistajam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra per griežta nei savo rūšimi, nei dydžiu. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo, D. M. Lietuvos Respublikoje anksčiau teistas 3 kartus ir vienu atveju teismo nutartimi pripažinta Latvijos Respublikos Bausko rajono teismo nuosprendžiu jam paskirta viešųjų darbų bausmė, be kita ko, už vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų Latvijos Respublikoje. Pirmą kartą Lietuvos Respublikoje D. M. nuteistas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, o pastaruosius du kartus – už analogiškus nusikaltimus šioje byloje nustatytam, o būtent – transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo: Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. spalio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu – pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu – pagal BK 242 straipsnį ir 281¹ straipsnio 1 dalį. Taigi, D. M. vien per pastaruosius kiek daugiau nei vienerius metus neblaivus (kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilės girtumas) už vairo sėdo tris kartus. Baudžiamoji atsakomybė D. M. anksčiau ne kartą taikyta ir užsienyje – laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 22 d. iki 2015 m. kovo 3 d. jis 14 kartų teistas Didžiojoje Britanijoje (13 kartų) ir Nyderlanduose (1 kartą) už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikaltimus (vairavimas neturint pažymėjimo arba kai teisė vairuoti atimta; nusikaltimai valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus; vagystė; sukčiavimas, įskaitant apgaulę), iš kurių 3 kartus – taip pat už vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų. D. M. anksčiau taikyta švelnesnė baudžiamoji atsakomybė – areštas, viešieji darbai, kaip matyti, teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, nes vos atlikęs jam paskirtas bausmes nusikalsdavo ir vėl. Ir šioje byloje nustatytas nusikalstamas veikas jis padarė praėjus vos 4 mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš pataisos namų atlikęs pastaruoju nuosprendžiu jam paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Administracine tvarka D. M. baustas 5 kartus, iš kurių 3 kartus už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, bei kitus KET pažeidimus. Byloje pateiktais Sodros ir Užimtumo tarnybos išrašų duomenimis, D. M. dirbo iki 2021 m. lapkričio 30 d., o nuo 2023 m. spalio 6 d. registruotas Užimtumo tarnyboje.

11. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, sistemingai daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (vairuoja būdamas neblaivus), švelnesnės bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturi, savo gyvenimo būdo apeliantas nekeičia, nėra pakankamai savikritiškas, yra linkęs nusikalsti, todėl nėra pagrindo manyti, kad ir šiuo atveju paskyrus jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals. Todėl aplinkybės, jog apeliantas nori dalyvauti reabilitacijos programoje ir išlaikyti nepilnametį vaiką nekeičia pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jam paskirtų bausmių už atskiras nusikalstamas veikas rūšies ir dydžio, šios aplinkybės egzistavo ir iki tol, tačiau nuteistojo nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. O ta aplinkybė, kad nuteistasis yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir ieškosi darbo, kaip matyti, buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja savo norą gydytis priklausomybę alkoholiui reabilitacijos centre, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nepateikta. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 91 straipsnio, reglamentuojančio arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų, kurie serga priklausomybės ligomis, gydymą, numatyta, kad arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose, be kita ko, privaloma užtikrinti reikiamas sąlygas priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad ir bausmės atlikimo vietoje nuteistajam bus užtikrinamas jam reikalingas gydymas nuo priklausomybės ligų.

12. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam D. M. paskyręs laisvės atėmimo bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagrįstai jos dydį nustatė didesnį už minėto straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, o už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje – arešto bausmę, kurios dydį nustatė didesnį už šios bausmės vidurkį. Bendrindamas D. M. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas klaidų taip pat nepadarė, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai taikė bausmių apėmimą, o pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą subendrintą bausmę pagrįstai sumažino vienu trečdaliu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistajam paskirtas bausmes BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama jas skiriant, D. M. paskirtas bausmes tiek už kiekvieną nusikalstamą veiką, tiek ir galutinę subendrintą neturi pagrindo vertinti kaip aiškiai per griežtas ar neproporcingas.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

13. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nedetalizuoja, kokia švelnesnė bausmė jam už padarytas nusikalstamas veikas skirtina, tačiau, įvertinus BK 75 straipsnio 8 dalies nuostatas, imperatyviai reglamentuojančias, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą, o skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu iš viso nepasisakė, tai ištaisytina apeliacinės instancijos teisme. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

14. Pažymėtina, kad be formalių BK 75 straipsnyje įtvirtintų sąlygų (13 p.), viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Bausme siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas, svarstydamas, ar gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, turi spręsti ne tik tai, ar yra formalios BK 75 straipsnyje įtvirtintos sąlygos taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, bet ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus visos ar dalies bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad pagal šį teisinį reguliavimą bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

15. Įvertinusi aukščiau nurodytus D. M. asmenybę apibūdinančius duomenis (10 p.), padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, teisėjų kolegija sprendžia nesant pagrindo manyti, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti nuteistajam atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Aukščiau nurodyti duomenys neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, patvirtina jo pavojingumą ir leidžia spręsti, kad jis nedaro išvadų dėl savo neteisėto bei pavojingo elgesio, nesilaiko visuomenėje priimtinų elgesio normų, jas ignoruoja, bei pagrindžia būtinumą atimti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (BK 41 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nuteistojo daromų analogiškų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia spręsti, kad toks jo elgesys nebuvo atsitiktinis, jis linkęs sėsti už automobilio vairo ne tik neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes ši atimta, bet ir neblaivus, nors dėl tokio savo elgesio jis kaskart apgailestauja, tačiau jo nevertina kritiškai. Anksčiau jo atžvilgiu taikytos nei švelnesnės bausmės, nei bausmės vykdymo atidėjimas (Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu atidėtas 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo vykdymas buvo panaikintas to paties teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nutartimi) ar lygtinis paleidimas iš pataisos namų (2023 m. rugsėjo 22 d. D. M. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių l-ojo kalėjimo, tačiau Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose 2023 m. lapkričio 15 d. išnagrinėtas Probacijos tarnybos teikimas dėl lygtinio paleidimo panaikinimo, teikimas netenkintas) taip pat nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Šie duomenys nesuteikia pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Apelianto noras susirasti darbą, gydytis priklausomybę alkoholiui, išlaikyti savo nepilnametį vaiką teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau jo teisinės padėties nešvelnina, nes vien deklaratyvių apelianto teiginių, nepateikiant jokių tai pagrindžiančių duomenų, nepakanka išvadai, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

16. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nemano, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, ypatingai siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti visuomenę nuo sistemingo nusikalstamo veikimo, gali būti pasiekti D. M. skyrus ne realiai atliktiną laisvės atėmimo bausmę, o ją atidėjus ar paskyrus bet kurią kitą BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmę, kaip to pageidauja apeliantas. Pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai yra susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Todėl, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikalstamą veiką, asmuo prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustas laisvės atėmimo bausme. Todėl vien tik nuteisto asmens interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

17. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam D. M. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, yra proporcinga jo asmenybei bei pavojingumui, padarytoms nusikalstamoms veikoms, yra teisinga ir tinkama realizuoti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, todėl ją švelninti nėra objektyvaus pagrindo. Skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. birželio 10 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas kaip teisėtas ir pagrįstas.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

18. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

19. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi nuteistajam D. M. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas – advokatė Naina Lanzbergienė. Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. rugsėjo 18 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 4 ir 6 punktais, prašoma iš D. M. valstybės naudai išieškoti 100 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

20. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).

21. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Gynėjas nuteistajam D. M. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir už nuteistajam D. M. suteiktą teisinę pagalbą prašoma priteisti išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Nors nuteistasis ir turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, tačiau duomenų, patvirtinančių sunkią nuteistojo turtinę padėtį byloje nepateikta. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma ir gynėjo pateiktu prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistojo D. M. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš D. M. valstybės naudai 100 Eur (vieno šimto eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.