Kauno apygardos teismo nutartis

2018-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-740-810/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-17
Bylos Nr.
1A-740-810/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43716-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Dambrauskienė, Arūnas Paštuolis, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
V. M.
Advokatai
Antanas Danielius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-740-810/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43716-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.4.4.1; 1.2.4.4.2.8; 1.2.4.6.1; 1.2.26.2; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Arūno Paštuolio,

sekretoriaujant Rolandai Bučmienei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,nuteistajam V. M., jo gynėjui advokatui Antanui Danieliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

- BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl A. R. nesunkaus sveikatos sutrikdymo) 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

- BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl 2017 m. lapkričio 14 d. D. G. nežymaus sveikatos sutrikdymo) 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

- BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (dėl P. M. ir G. J. nesunkaus sveikatos sutrikdymo) 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2018 m liepos 4 d.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. spalio 29 d. 01.15 val. iki 2017 m. spalio 30 d. 14.30 val. (dvi dienos) ir nuspręsta laikyti, kad V. M. yra atlikęs 2 dienas laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. liepos 4 d.

V. M. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą nuspręsta palikti galioti ir jo terminą pratęsti iki įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti bausmė.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato 2017 m. spalio 30 d. pareigūno nutarimu V. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta panaikinti, paskelbus nuosprendį.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl A. R. gydymo tenkintas visiškai ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos solidariai iš V. M. bei L. J. priteista 989,97 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl D. G. gydymo tenkintas visiškai ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš L. J. ir V. M. solidariai priteista 30,12 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl P. M. gydymo tenkintas visiškai ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš L. J. priteista 155,58 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilinis ieškinys dėl P. M. išmokėtos ligos pašalpos tenkintas visiškai ir iš L. J. priteista 300,83 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir L. J., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. M. pagal BK 284 straipsnį nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrai su L. J., pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2017 m. rugpjūčio 26 d. apie 02.00 val. viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, be jokio pateisinamo motyvo ar priežasties, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, kitų asmenų akivaizdoje V. M. kartą kumščiu sudavė V. Z. į veido sritį ir kartą į nugaros sritį, po ko V. Z. pargriuvo ant žemės. Gulinčiam nukentėjusiajam V. M. ir L. J. ne mažiau kaip 5 kartus spyrė į įvairias kūno vietas. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), įrodymų tyrimo metu nenustatytas asmuo pastūmė V. Z. ir šiam parkritus ant žemės L. J. įspyrė V. Z. iš viso ne mažiau kaip 5 kartus į įvairias kūno vietas. Taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam V. Z. kraujosruvą ir muštinę žaizdą kairės akies vokų-paakio srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

1.1. Be to, V. M. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrai su L. J., nesunkiai sutrikdė sveikatą: 2017 m. spalio 28 d. apie 23 val., tiksliau įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, L. J. įspyrė A. R. į veido sritį ir šiam parkritus ant grindų, V. M. ir L. J. spyrė iš viso ne mažiau kaip 5 kartus A. R. į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam A. R. dešinės akiduobės vidinės bei apatinės sienelių, nosikaulių lūžimus, muštines žaizdas veide, abiejų obuolių sumušimą su kraujosruvomis akių vokuose, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

1.2. Be to, jis pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su L. J., nežymiai sutrikdė sveikatą: 2017 m. lapkričio 14 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), V. M. ir L. J. sudavė D. G. bendrais ne mažiau kaip 2 kartus į galvos sritį, padarydami nukentėjusiajam D. G. viršutinės lūpos muštinę žaizdą, taip pat nubrozdinimus kaktos srityje, kraujosruvas abiejų akių vokuose, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

1.3. Be to, V. M. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrai su L. J., nesunkiai sutrikdė sveikatą: 2017 m. lapkričio 27 d. apie 20 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų, be jokio pateisinamo motyvo ar priežasties, V. M. kartą kumščiu sudavė G. J. į galvos sritį, kartą spyrė į galvos sritį bei kartą dūrė įrodymų tyrimo metu nenustatytu daiktu į kairę koją, padarydamas nukentėjusiajam G. J. muštinę žaizdą galvos srityje, nubrozdinimą kaktos srityje bei kairės šlaunies durtinę žaizdą, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje L. J. sudavė ne mažiau kaip du kartus P. M. į galvos sritį bei įrodymų tyrimo metu nenustatytu daiktu du kartus dūrė į dešinę koją, taip padarydamas nukentėjusiajam P. M. galvos sumušimą, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, pjautines žaizdas dešinės šlaunies srityse, kairio žandikaulio ančio vidinės ir apatinės sienelių lūžius, nosikaulių lūžimą, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. M. nurodo, jog apylinkės teismas paskyrė jam per griežtą bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis savo kaltę visiškai pripažino viso proceso metu, nepripažino šios aplinkybės lengvinančia jo atsakomybę, todėl prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis V. M. ir jo gynėjas advokatas Antanas Danielius prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti – sušvelninti jam paskirtą bausmę, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. Tiksliai suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio reikalavimai. Tačiau apeliantui netiksliai ar net netinkamai suformulavus savo prašymą, apeliacinės instancijos teismas apie apeliacinio skundo ribas turi spręsti iš skunde nurodytų nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindų ir motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-151-648/2017). Apeliaciniame skunde bei baigiamųjų kalbų metu nuteistasis prašė sušvelninti jam skirtą bausmę. Iš tokio formuojamo prašymo būtų galima spręsti, jog nuteistasis neginčija jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo fakto, nesutinka tik su jam paskirta bausme, tačiau apeliacinės instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu, grįsdamas prašymą sušvelninti bausmę, V. M., be kitų aplinkybių nurodė ir tai, jog nedalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (2017 m. lapkričio 14 d. D. G. nežymus sveikatos sutrikdymas). Taigi, nors apeliantas tiesiogiai neprašo išteisinti jį dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, tačiau iš baigiamųjų kalbų metu išsakytų argumentų matyti, jog jis nesutinka ir su ta nuosprendžio dalimi, kurioje jis pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija patikrina ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skiriant ir individualizuojant bausmę nuteistajam, bei pasisako dėl V. M. kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apygardos teismo manymu, tai nelaikytina BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimu ir apeliacinio skundo ribų viršijimu.

Dėl V. M. kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje (2017 m. lapkričio 14 d. D. G. nežymus sveikatos sutrikdymas) numatytą nusikalstamą veiką

6. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši tyčinė veika objektyviai pasireiškia kito žmogaus mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu įstatymo dispozicijoje nurodytus padarinius.

7. Byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 14 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), V. M. ir L. J. sudavė D. G. bendrais veiksmais ne mažiau kaip 2 kartus į galvos sritį, padarydami nukentėjusiajam D. G. viršutinės lūpos muštinę žaizdą, taip pat nubrozdinimus kaktos srityje, kraujosruvas abiejų akių vokuose, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

8. Nors V. M. savo kaltės dėl 2017 m. lapkričio 14 d. D. G. nežymaus sveikatos sutrikdymo nepripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nurodė, jog jis D. G. atžvilgiu jokio fizinio smurto nenaudojo, 2017 m. lapkričio 14 d. (duomenys neskelbtini), apskritai, nebuvo, tokios pačios pozicijos iš esmės laikėsi ir kitas nuteistasis – L. J., tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė tokią nuteistųjų versiją ir ja nesivadovavo, kadangi ji prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams bei nustatytoms faktinės aplinkybėms. Nuteistųjų gynybinę versiją, jog 2017 m. lapkričio 14 d. (duomenys neskelbtini) jie nebuvo ir nukentėjusiojo D. G. nematė, neabejotinai paneigia V. M. mobilaus ryšio telefono išklotinės analizė, iš kurios matyti, jog 2017 m. lapkričio 14 d. 18.30 val. apeliantui priklausantis mobiliojo ryšio telefonas veikė (duomenys neskelbtini) kaimo kryptimi, nuo 18.31 val. iki 18.50 val. veikė (duomenys neskelbtini), kuri tęsiasi ir (duomenys neskelbtini) kaime, kryptimi, o nuo 18.51 val. vėl veikė (duomenys neskelbtini) kaimo kryptimi. Byloje nėra jokių duomenų, jog 2017 m. lapkričio 14 d. V. M. mobiliojo ryšio telefonu būtų naudojęsis kitas asmuo, o ne jis pats, taigi akivaizdu, kad kaltinime nurodytu nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis V. M. buvo (duomenys neskelbtini) kaime, esančiame (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Be to, šią versiją paneigia ir nukentėjusiojo D. G. parodymai, kuris viso proceso metu nuosekliai teigė, jog 2017 m. lapkričio 14 d. smurtinius veiksmus jo atžvilgiu atliko būtent V. M., veikdamas su nukentėjusiajam nepažįstamu asmeniu. Jau pirmosios apklausos metu D. G. aiškiai nurodė, kad 2017 m. lapkričio 14 d. apie 18.30 val., eidamas namo, kurie yra adresu (duomenys neskelbtini), pamatė pažįstamą asmenį – V. M., kartu su juo einantį nepažįstamą asmenį, o su jais prasilenkus, pajuto smūgius į galvos bei veido sritį. Analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusysis taip pat nurodė ir akistatos, vykusios 2017 m. gruodžio 19 d. tarp įtariamojo V. M. ir nukentėjusiojo D. G., metu bei apklausiamas pirmosios instancijos teisme. Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir specialisto išvada Nr. G 800/2017(09), kurioje nurodyta, jog D. G. konstatuota viršutinės lūpos mušta žaizda, taip pat nubrozdinimai kaktos srityje, kraujosruvos abiejų akių vokuose buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, galimai 2017 m. lapkričio 14 d. D. G. padaryti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti dviem poveikiais, tiek kiekvieną jų paėmus atskirai tiek kartu, jie sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą.

9. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija, kuria remiantis atmesta vien tik nuteistųjų savaip pateikiama, tačiau jokiais objektyviais duomenimis neparemta nagrinėjamo įvykio versija, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo. Konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotą ir pagrįstą išvadą, kad V. M., veikdamas bendrai su L. J., naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį D. G., sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Apelianto veiksmai skundžiamu teismo nuosprendžiu pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir išteisinti jį dėl šios nusikalstamos veikos nėra teisinio pagrindo.

Dėl bausmės

10. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

11. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis ir išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog teigti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas nuteistajam V. M. bausmę už jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ar neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, nėra pagrindo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas nuteistajam bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, tiek galutinę subendrintą bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų skaičių, jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, V. M. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes. V. M. padarė keturias tyčines baigtas nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kurios priskiriamos nesunkiems ir apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalis). Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, jog V. M. anksčiau teistas net devynis kartus, nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė vieną po kitos, be jokios pateisinamos priežasties, itin įžūliais veiksmais. Teismas įvertino ir tai, jog V. M. po nusikaltimų padarymų slėpėsi nuo policijos pareigūnų, tokiu būdu bandydamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, be to, jis baustas administracine tvarka, nedirba, jo atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje jis taip pat kaltinamas smurto prieš kitą asmenį panaudojimu.

12. Vertindamas V. M. asmenybę apygardos teismas papildomai pažymi, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendžiu V. M. buvo nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą, nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, t. y. už analogiškų nusikalstamų veikų, kurios jam inkriminuotos nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, padarymą. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais taip pat skirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau net ir atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę, gerai suvokdamas bausmės neišvengiamumą, nuteistasis išvadų dėl savo elgesio nepadarė, toliau nusikalstamai veikė. Atlikęs Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę, V. M. paleistas iš pataisos namų tik 2017 m. rugpjūčio 4 d., o jau 2017 m. rugpjūčio 26 d. padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Aukštesniojo teismo nuomone, V. M. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės, ankstesni teistumai, leidžia spręsti, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos nebuvo padarytos atsitiktinai, priešingai, antivisuomeninės nuostatos apeliantui buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių.

13. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė dvi V. M. atsakomybę sunkinančias aplinkybes – tai, kad jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, jog V. M. pilnai savo kaltę prisipažino ir gailėjosi tik dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (dėl A. R. nesunkaus sveikatos sutrikdymo). Šią aplinkybę apylinkės teismas pripažino lengvinančia jo atsakomybę, į ją atsižvelgė ir skirdamas bausmę. Tuo tarpu dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo apeliantas kaltės nepripažino, dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino tik iš dalies – neigė V. Z. sudavęs kumščiu į nugaros sritį, spyręs į įvairias kūno vietas, taip pat tvirtino, jog L. J. konflikte nedalyvavo ir nukentėjusiajam smūgių nesudavė, dėl G. J. ir P. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo kaltės nepripažino, teisme parodymus pakeitė – prisipažino spyręs G. J., tačiau neigė dūręs jam į kairę koją ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu. Šiame kontekste skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog tuomet, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės už BK 284 straipsnyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte padarytas nusikalstamas veikas.

14. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistajam už BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytų nusikaltimų padarymą paskirtos sankcijoje numatytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, nėra per griežtos ar neteisingos, o paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė yra proporcinga jo neigiamai charakterizuojamai asmenybei. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokio dydžio su laisvės atėmimu susijusi bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti V. M., bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

15. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumos pagrindu aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. liepos 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Edita DambrauskienėGiedrius EndriukaitisArūnas Paštuolis