Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens F. N. atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-5732-907/2022 dėl globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo pripažintam neveiksniu tam tikrose srityse V. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu V. K. buvo pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse ir teismas pradėjo globos nustatymo procesą (1 t., b. l. 1, 2-9).

2. Globos institucija (duomenys neskelbtini) centro poliklinika rekomenduoja dėl neveiksnaus asmens tam tikrose srityse V. K. globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo spręsti teismo nuožiūra. Institucijos išvadoje nurodoma, kad V. K. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse. V. K. yra našlys, sutuoktinė mirusi, vaikų neturi. Šiuo metu jis randasi (duomenys neskelbtini) ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre, paguldytas nuo (duomenys neskelbtini), jam teikiamos medicininės ir slaugos paslaugos. Globėjais tapti pageidauja P. V., S. R. ir F. N., pastaroji į bylą įstojo gerokai vėliau. Buvo vertinami visi kandidatai. S. R. pageidauja tapti V. K. globėja ir turto administratore. Ji pasitikrino sveikatą ir pateikė medicininę pažymą, dėl savo sveikatos globoti kitą asmenį gali. Ji yra supažindinta su globėjos pareigomis, funkcijomis ir atsakomybe. S. R. yra išsituokusi, dirbanti, turi pastovias pajamas, darbe charakterizuojama teigiamai. Ji V. K. rūpinasi jau keletą metų, rūpinasi jo buitimi, vyksta pas gydytojus dėl vaistų išrašymo, gydymo, šiuo metu lanko ir (duomenys neskelbtini) ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre, bendrauja su gydytojais, kitais specialistais. Ji nurodo, jog V. K. planuoja apgyvendinti globos namuose, taip užtikrindama orią senatvę, nes jis pats nesugebės tinkamai savimi pasirūpinti, apsitarnauti. Kitas kandidatas P. V. pageidauja tapti V. K. globėju ir turto administratoriumi. Tam neprieštarauja jo sutuoktinė Z. S. V.. P. V. pasitikrino sveikatą ir pateikė medicininę pažymą, dėl savo sveikatos globoti kitą asmenį gali. Jis yra supažindintas su globėjo pareigomis, funkcijomis ir atsakomybe. P. V. su svainiu V. K. bendravo visą gyvenimą, santykiai geri, padėjo po žmonos mirties susitvarkyti palikimą. Ir dabar lanko V. K. ligoninėje, dažnai susiskambina, toliau bendrauja. P. V. nurodo, jog atsižvelgiant į V. K. norus, iš ligoninės jį planuoja parvežti į jo butą, esantį (duomenys neskelbtini), tam tikslui jau pasirūpino, kad jam būtų teikiamos integralios pagalbos paslaugos kiekvieną dieną po aštuonias valandas. Pats taip pat žada lankyti, padėti buityje, mokėti mokesčius, pirkti maistą, rūpintis vaistų išrašymu, bendrauti su gydytojais ir t. t. Vėliausiai į bylą įstojęs kandidatas – F. N. pageidauja tapti V. K. globėja ir turto administratore. Ji pasitikrino sveikatą ir pateikė medicininę pažymą, dėl savo sveikatos globoti kitą asmenį gali. Ji yra supažindinta su globėjos pareigomis, funkcijomis ir atsakomybe. F. N. yra išsituokusi, nedirbanti. Ji nurodo, jog ją su dėde sieja ne tik giminystės ryšys, bet ir draugystės ryšiai, pats V. K. dažnai lankydavosi jos namuose. Mirus V. K. žmonai, F. N. nurodė, jog jautė pareigą pasirūpinti V. K., lankydavo jį namuose, padėdavo buityje, karantino metu susiskambindavo. Ji nurodo, jog V. K. planuoja apgyvendinti globos namuose, taip užtikrindama orią senatvę, nes jis pats nesugebės tinkamai savimi pasirūpinti, apsitarnauti. Nurodoma, kad V. K. turi registruoto nekilnojamojo turto, gauna senatvės pensiją, todėl jam reikalingas ir turto administratorius, kuriuo sutinka būti visi trys kandidatai. (duomenys neskelbtini) asmeniškai buvo aplankytas V. K. (duomenys neskelbtini) ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre, paklausta jo nuomonė, ką jis norėtų matyti savo globėju. V. K. atsakė, kad globėju norėtų matyti P. V.. O paklausus, kur jis po ligoninės norėtų važiuoti, pasakė, kad „aišku, kad į namus“. V. K. supranta ir žino, kur šiuo metu randasi, nemanoma, kad V. K. vienas galėtų būti paliktas namuose, bet šią problemą galima išspręsti.

3. Globos bei turto administratoriaus kandidatas suinteresuotas asmuo P. V. sutinka ir prašo paskirti jį pripažinto neveiksniu tam tikrose srityse V. K. globėju bei turto administratoriumi. Nurodė, jog jis su V. K. bendrauja nuo 1966 m., jo santykiai su V. K. visada buvo geri, bendravo, kai dar sutuoktinė buvo gyva, kartu leisdavo atostogas, laisvalaikį, ne kartą jį vežė pas gydytojus, į gydymo įstaigas, po jo sutuoktinės mirties kartu su R. L. organizavo laidotuves. Mirus jo sutuoktinei, V. K. prašė pagalbos pastatyti paminklą, sutvarkyti palikimą. 2018-2019 metais V. K. buvo jo prižiūrimas, P. V. padėdavo V. K. žolę sode nupjauti, jo dėka būdavo apmokėti mokesčiai. Po karantino V. K. psichinė sveikatos būklė pablogėjo. Kai V. K. susirgo Covid, jis atsidūrė ligoninėje, po persirgimo, jo sveikata dar labiau pablogėjo. P. V. jį lanko ligoninėje vieną ar du kartus per savaitę, nuneša vaisių, pasikalba. Žada pasirūpinti V. K., parvežti iš ligoninės į jo namus, jeigu reikės, žada pasamdyti žmogų nakčiai, kad prižiūrėtų V. K. namuose. Jo sutuoktinė taip pat turi socialinių poreikių, jai reikia pagalbos, į namus ateina socialinė darbuotoja sutvarkyti, pabendrauti. Mano, jog sugebės pasirūpinti tiek savo sutuoktine, tiek V. K.. Jam reikia ir priežiūros, ir pabendrauti. Pasirūpino jo turtu, sumoka mokesčius, nupjovė žolę. Mano, kad jo amžius ir sveikatos būklė leidžia būti globėju bei turto administratoriumi.

4. Globos bei turto administratoriaus kandidatė suinteresuotas asmuo S. R. sutinka ir prašo paskirti ją pripažinto neveiksniu tam tikrose srityse V. K. globėja bei turto administratore. Nurodė, jog V. K. yra jos krikšto tėvas, jos mama R. L. ir V. K. žmona yra seserys. Jos santykiai su dėde visada buvo geri, juos sieja giminystės ryšiai nuo vaikystės. V. K. jai daug padėjo, kai jai buvo sunku, ji išsiskyrė su vyru, viena augino vaiką, V. K. padėjo baldus nusipirkti ir šiaip padėjo. Po tetos mirties prasidėjo nesutarimai. Ji rūpinosi ir sergančia teta ligoninėje, o po jos mirties jautė pareigą pasirūpinti dėde, atlikdavo moteriškus darbus jo namuose. Per karantiną V. paliko V. K. vieną, išvyko į Vilnių ir grįžo tik pavasarį, vasarą jau jie V. K. į sodą vežė. Per žiemą dėde rūpinosi ji. Po antros ekspertizės ji V. K. rado baisioje aplinkoje. Į ligoninę ne V. vežė, o greitąją pagalbą iškvietė kaimynai B.. Iš ligoninės V. K. paėmė ji ir nuvežė į slaugos ligoninę, ten patalpino. Lanko ir dabar dėdę, nuveža, ko reikia, tai šlepetes nuperka, tai rankšluosčio reikia, servetėlių. Aplanko kartą savaitėje, kartais kartą per dvi savaites. Ją pažįsta V. K., abu kartu kavos atsigeria iš kavos aparato, palydi. Iš ligoninės paėmusi V. K. patalpintų geruose globos namuose, ten geresnės sąlygos, nei namuose. Pati vairuoja, gali bet kur nuvežti. Dirba (duomenys neskelbtini), ryte išvyksta, važinėja po Lietuvą, vakare būna namuose, gali pasirūpinti dėde. Domėjosi, mano, jog (duomenys neskelbtini) globos namai jam būtų tinkamiausi, ten apgyvendinami tokie patys žmonės su negalia, kaip ir V. K., ten yra jiems skirtos programos.

5. Globos bei turto administratoriaus kandidatė suinteresuotas asmuo F. N. sutinka ir prašo paskirti ją pripažinto neveiksniu tam tikrose srityse V. K. globėja bei turto administratore. Nurodė, jog V. K. yra jos dėdė, o S. R. – sesuo. Nurodė, jog ji su V. K. bendravo mažiau, nei jos sesuo. Jis pas ją lankydavosi anksčiau, nes turėjo netoli sodybą. Ji padėjo S. R. rūpintis V. K., tai maistą nunešdavo, tai siuntinį perduodavo. Lanko ir dabar ligoninėje kažkur kas pora savaičių kartą. Jis nelabai jas su seserimi atskiria. Ji nedirbanti, išsiskyrusi su vyru, dukra padeda pragyventi. Teisę vairuoti transporto priemones turi, tačiau automobilio jau neturi, pardavė. Mano, jog V. K. reikia gerų globos namų, tokių ir ieškotų. Sodą pati galėtų sutvarkyti, nes jai patinka. 2018-2019 metais lankydavo V. K., maistą nešdavo, tvarkydavo, ir savo noru, ir S. R. prašymu. Didžiausias nuopelnas yra sesers. Kai pamatė, kad byla užsitęsė, įstojo į bylą, kad galėtų padėti seseriai ir V. K.. Jis vienas paliktas būti negali, jis net nežino, kaip maistą išsivirti, kaip apsitvarkyti. Jam kažkiek skiriami vaistai, lašelinės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

19. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria neveiksniu tam tikrose srityse pripažinto V. K. globėju ir jam priklausančio turto administratoriumi buvo paskirtas P. V., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prie bylos pridėjimo

20. P. V., atsižvelgdamas į F. N. atskirajame skunde naujai nurodytas aplinkybes, teikia teismui pastarojo dispozicijoje turimus įrodymus: E. J. įmonės „Judenta“ 2021-11-05 pinigų priėmimo kvitą Serija ABU Nr. 4851484, G. M. dantų technikos laboratorijos 2021-11-05 kasos pajamų orderio kvitą Serija 9ML Nr. 0867, E. J. įmonės „Judenta“ 2021-09-16 pinigų priėmimo kvitą Serija ABU Nr. 4851396, E. J. įmonės „Judenta“ 2021-09-22 pinigų priėmimo kvitą Serija ABU Nr. 4851405, A. P. įmonės 2021-10-15 kvitą. P. V., taip pat teikia teismui ikiteisminio tyrimo eigą pagrindžiančius įrodymus: Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo (duomenys neskelbtini) nutarimą dėl skundo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini).

21. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis).

22. Teismo vertinimu, P. V. teikiami nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pateiktus naujus įrodymus priima, juos prideda prie civilinės bylos ir vertina visų byloje esančių įrodymų kontekste.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

23. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022-04-26 sprendimu V. K. buvo pripažintas neveiksniu šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); bei šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); asmens dokumentų gavimo ir kitų asmens duomenų tvarkymo srityje (paso/asmens tapatybės kortelės gavimas, dokumentų atitinkamoms institucijoms pateikimas ir pan.) (1 t., b. l. 2-9).

24. Globos kandidatas P. V. sutiko globoti V. K., būti jo globėju bei turto administratoriumi (1 t., b. l. 38-39). P. V. yra fiziškai ir psichiškai sveikas (1 t., b. l. 27, 28). Duomenų, kad būtų teistas, negauta (2 t., b. l. 51). Turi galiojančių administracinių nuobaudų už administracinius nusižengimus – KET pažeidimus, tačiau tai neturi esminės reikšmės sprendžiamam klausimui (2 t., b. l. 47-50). P. V. santykiai su globojamuoju geri, jie bendrauja nuo 1966 m., bendravo šeimomis, kartu leido laisvalaikį bei atostogas, vėliau, V. K. sutuoktinei mirus, P. V. su sutuoktine toliau bendravo ir bendrauja iki šiol su V. K., juo rūpinasi, po sutuoktinės mirties padėjo susitvarkyti palikimą, pastatyti paminklą. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022-06-30 nutartimi P. V. buvo paskirtas neveiksnaus tam tikrose srityse V. K. laikinu globėju ir turto administratoriumi (1 t., b. l. 97-100). Jis gerai atlieka laikino globėjo ir turto administratoriaus funkcijas, prižiūri jo turtą, moka mokesčius, laikinai patalpino V. K. (duomenys neskelbtini) ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre, kur jam teikiamos būtinos paslaugos, juo yra rūpinamasi, V. K. išrūpino integralios pagalbos paslaugas. P. V. senatvės pensininkas. Jo sutuoktinė Zita S. V. neprieštarauja, kad jos sutuoktinis būtų paskirtas V. K. globėju bei turto administratoriumi (1 t., b. l. 40).

25. Globos kandidatė S. R. sutiko globoti V. K., būti jo globėja bei turto administratore (1 t., b. l. 29). S. R. yra fiziškai ir psichiškai sveika (1 t., b. l. 30). Duomenų, kad būtų teista, negauta (2 t., b. l. 52), bausta vieną kartą administracine tvarka, tačiau tai neturi esminės reikšmės sprendžiamam klausimui (2 t., b. l. 45-46). S. R. santykiai su V. K. geri, ji yra jo Krikšto dukra, jų tarpusavio santykiai šilti nuo pat vaikystės, jis jai daug padėjo, kai ji išsituokė su vyru ir viena augino vaiką, todėl ji jaučia pareigą rūpintis dėde. Anksčiau jį nuolat lankė, vežė maistą, tvarkė kambarius, vežė pas gydytojus, į ligoninę ir pan., ir dabar jį lanko ligoninėje, bendrauja su gydytojais, nuveža tai, ko jam reikia, su juo pasikalba, jis ją atpažįsta. Tvirtina, jog gerai atliktų globėjos funkcijas. S. R. išsituokusi, dirbanti, turi pastovias pajamas, darbe charakterizuojama teigiamai (1 t., b. l. 31-37).

26. Globos kandidatė F. N. sutiko globoti V. K., būti jo globėja bei turto administratore (1 t., b. l. 159). F. N. yra fiziškai ir psichiškai sveika (1 t., b. l. 158). Duomenų, kad būtų teista, negauta (2 t., b. l. 53), bausta du kartus administracine tvarka, tačiau tai neturi esminės reikšmės sprendžiamam klausimui (2 t., b. l. 43-44). F. N. santykiai su V. K. geri, ji su juo bendraudavo, bet gal mažiau, nei sesuo, dabar lanko dėdę ligoninėje, kartais viena, o kartais – kartu su seserimi S. R., bendrauja su gydytojais, nemano, jog dėdė jas abi atskiria. Ir anksčiau sesers prašymu padėdavo dėdei, namus tvarkydavo, maisto atveždavo. Tvirtina, jog gerai atliktų globėjos funkcijas. F. N. išsituokusi, nedirbanti, ją remia pilnametė dukra (1 t., b. l. 31-37).

Dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo

27. Teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos (rūpybos) nustatymo ar globėjo (rūpintojo) šiam asmeniui paskyrimo klausimai CPK XXX skyriuje nustatyta tvarka (CPK 468 straipsnio 4 dalis, 473 straipsnio 4 dalis). Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Skiriant asmenį globėju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į globotinio pageidavimą, į globėjo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis). Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą.

28. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą. Kai globoti tą patį neveiksnų asmenį pretenduoja daugiau kaip vienas asmuo, parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2013).

29. Atskirasis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, dėl to V. K. globėju ir turto administratoriumi paskyrė P. V., visiškai neatitinkantį globėjui ir turto administratoriui keliamų reikalavimų. Apeliantė nurodo, kad šioje byloje buvo būtina užtikrinti, kad V. K. atstovautų advokatas, o šiam neatstovavus, teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje V. K. materialiųjų teisių ir pareigų. Tokia apeliantės pozicija grindžiama tuo, kad pirmiau išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl V. K. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse buvo paskirtas advokatas; byloje susidarė dvi skirtingos pretendentų grupės su skirtingais požiūriais į globėjo ir turto administratoriaus pareigų vykdymą bei skirtingu suinteresuotumu bylos baigtimi; teismo pripažinta, kad neveiksniu tam tikrose srityse pripažinto V. K. dėl jo sveikatos būklės, negalima iškviesti ir apklausti teisme, todėl byla išnagrinėta šiam asmeniui tiesiogiai nedalyvaujant; kadangi V. K. negalėjo tiesiogiai dalyvauti teismo posėdyje bei dėl jo psichinės sveikatos būklės teismas negalėjo atsižvelgti į V. K. nuomonę dėl pageidaujamos globėjo kandidatūros. Su šiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

30. Visų pirma, CPK 466 straipsnio 2-3 dalyse įtvirtintas imperatyvus reikalavimas, kad fiziniam asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, atstovautų advokatas. Iš CPK 506 straipsnio 4 dalies nuostatos akivaizdu, kad advokato dalyvavimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, t. y. jeigu, nagrinėdamas bylą dėl globos ar rūpybos nustatymo, globėjo paskyrimo neveiksniu tam tikroje srityje pripažintam asmeniui, teismas pripažįsta, kad būtina, kad šiam asmeniui atstovautų advokatas, o neveiksniu tam tikroje srityje pripažintas asmuo advokato, teiksiančio jam teisinę pagalbą, neturi, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, praneša valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančiai institucijai apie tai, kad šiam asmeniui būtinas advokatas. Šiuo atveju, pirmiau išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl V. K. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse buvo paskirtas advokatas, todėl sprendžiant globėjo ir turto administratoriaus skyrimo klausimą, teismas turėjo diskreciją spręsti, ar yra būtinas V. K. atstovavimas.

31. Antra, iš CPK 507 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos akivaizdu, kad įstatymų leidėjas numatė galimybę dėl neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto fizinio asmens dėl sveikatos būklės negalint šio asmens iškviesti ir apklausti teisme, bylą nagrinėti šiam asmeniui nedalyvaujant.

32. Trečia, nagrinėjamos bylos atveju norą tapti neveiksnaus tam tikrose srityse V. K. globėjais ir turto administratoriais pareiškė trys asmenys: P. V., S. R. ir F. N.. Taigi, globa steigiama siekiant užtikrinti ne tik fizinio asmens asmeninių teisių įgyvendinimą ir apsaugą, sukurti jo socialinę ir dorovinę aplinką, bet ir apsaugoti jo turtinius interesus, įgyvendinti turtines teises. Įsteigus globą, globėjas tampa globotinio turtines teises įgyvendinančiu subjektu (CK 2.7 straipsnis, 2.10 straipsnio 2 dalis). Be to, kaip minėta, parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą. Tik teismas sprendžia, kokio asmens kandidatūra yra tinkama būti globėju. Įstatymų leidėjas, siekdamas kuo tinkamiau įgyvendinti globos instituto tikslą, nustatė globos ir rūpybos institucijai pareigą raštu pateikti teismui išvadą dėl siūlomos globėjo kandidatūros. Ši išvada yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privaloma teismui (CPK 185 straipsnis), tačiau reikšminga, nes ją, atlikus tyrimą, pateikia specializuota institucija, kuri kontroliuoja ir prižiūri globėjų veiklą. Išvada padeda teismui vertinant ją kartu su kitais surinktais įrodymais parinkti geriausią neveiksnaus asmens globėją.

33. Apeliacinio teismo vertinimu šiuo atveju reikšmingi globos institucijos (duomenys neskelbtini) centro poliklinika rašytinė išvada bei jos atstovės V. Š. paaiškinimas, kad (duomenys neskelbtini) ji pati asmeniškai aplankė V. K. (duomenys neskelbtini) ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre, paklausė jo nuomonės, ką jis norėtų matyti savo globėju. V. K. atsakė, kad globėju norėtų matyti P. V.. Taigi, nagrinėjamu atveju, tinkamai užtikrintas V. K. nuomonės išviešinimas procese, kuri buvo įvertinta kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Atskirai teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantė bylos nagrinėjimo metu, būtų reiškusi pastebėjimus dėl būtinumo advokatui atstovauti procese V. K.. Be to, atskirajame skunde, apeliantė detaliai nenurodo aplinkybių, kurioms esant buvo būtinas advokato dalyvavimas procese ir kaip buvo pažeisti V. K. teisės ir (ar) interesai šiam nedalyvaujant procese per atstovą (advokatą).

34. Ketvirta, apeliantė ginčija institucijos, pateikusios išvadą civilinėje byloje, teisėtumą ir teisingumą, teigdama, kad šioje išvadoje negalėjo būti nurodyta V. K. nuomonė dėl globėjo kandidatūros, be to, institucijos išvada turi būti pateikiama žodžiu teismo posėdyje. CPK 506 straipsnio 2 dalis numato kas yra nurodoma Globos ir rūpybos institucijos raštu teismui teikiamoje išvadoje. CPK 507 straipsnio 3 dalis numato, byla dėl globos ar rūpybos nustatymo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, o globos ir rūpybos institucijos atstovas duoda išvadą teisme. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka dalyvavo globos ir rūpybos institucijos, duodančios išvadą byloje – (duomenys neskelbtini) centro poliklinika, atstovė V. Š., kuri davė išvadą teisme. Nagrinėjamu atveju globos – rūpybos institucija (duomenys neskelbtini) centro poliklinikos atstovė tiek išvadoje, tiek teismo posėdyje nurodė, jog visos kandidatūros yra tinkamos, bet dėl konkrečios globėjo kandidatūros nepasisakė, paliko spręsti teismui. Apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad ši išvada būtų melaginga, ar neautentiška. Be to, kaip nurodyta teismo skundžiamoje nutartyje, ši išvada vertintina kartu su kitais civilinėje byloje esančiais duomenimis. Atkreiptinas apeliantės dėmesys ir į tai, išvadą teikianti institucija dėl V. K. globėjo kandidatūros paskyrimo paliko spręsti pirmosios instancijos teismo nuožiūra, todėl pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas aplinkybes, susijusias su kiekvieno iš pretendentų faktinėmis ir realiomis galimybėmis tinkamai pasirūpinti teismo sprendimu tam tikrose srityse neveiksniu pripažinto V. K. poreikiais, jo gerove ir interesais. Teismas vertino kiekvieno iš pretendentų moralines, asmenines savybes, sveikatos būklę, ekonomines galimybes globoti kitą asmenį, bet ir kiekvieno jų elgesį iki bylos iškėlimo rūpinantis neveiksniu pripažintu asmeniu, t. y. pirmosios instancijos teismas svarstė ir sprendė, kuris iš pretendentų geriau sugebės užtikrinti pripažinto neveiksniu V. K. teises ir interesus, sukurti tinkamą socialinę ir dorovinę aplinką, apsaugos jo turtinius interesus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė ir tinkamesniu globoti V. K. pripažino ne apeliantę, o suinteresuotą asmenį – P. V., savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad P. V. savo, kaip globėjo ir turto administratoriaus, pareigų tinkamai nevykdys ar imsis veiksmų, nesuderinamų su neveiksnaus tam tikrose srityse asmens interesais.

35. Penkta, apeliantės nurodyti argumentai dėl kandidatų nuomonių ir suinteresuotumo išsiskyrimo reikšmingi dėl šių suinteresuotų asmenų rungtyniškumo principo užtikrinimo procese, kas šiuo atveju ir buvo padaryta bylą dėl globos nustatymo nagrinėjant žodinio proceso tvarka. Subjektyvi apeliantės nuomonė, kad ji ar jos sesuo yra tinkamesnės būti V. K. globėjomis, negali tapti pagrindu pripažinti teismo nutartį dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo neteisėta.

36. Šešta, nors apeliantė apeliuoja į tai, kad iš trijų globėjo ir turto administratoriaus kandidatų, teismas paskyrė patį blogiausią ir reikalavimų tokioms pareigoms vykdyti neatitinkantį P. V., apeliacinio teismo vertinimu, tai yra subjektyvi pačios apeliantės nuomonė, kuri nepaneigia byloje padarytų išvadų ir argumentų vertinat visas globėjo ir turto administratoriaus kandidatūras bei paskiriant tinkamiausią jų – P. V..

37. Atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas nevertino aplinkybės dėl kandidato P. V. sąžiningumo ir jo kandidatūros tinkamumo, kuomet P. V. naudojasi V. K. lėšomis banko sąskaitoje.

38. Visų pirma, P. V. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2022 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtas pripažinto neveiksniu tam tikrose srityse V. K. laikinu globėju ir turto administratoriumi. Antra, (duomenys neskelbtini) apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepritarė apeliančių argumentams, kad dėl savo amžiaus, sveikatos P. V. negali vykdyti (laikino) globėjo ir turto administratoriaus pareigas (nutarties 20 punktas), konstatavo, kad P. V. tinkamai rūpinasi neveiksnaus asmens turtu (nutarties 23 punktas). Trečia, P. V. šiuo metu yra teismo paskirtas laikinuoju globėju ir turto administratoriumi, dėl jo atliekamų pareigų skundų negauta. Duomenų dėl P. V. netinkamai atliekamas pareigas, ar V. K. teisių ir interesų pažeidimą, naudojant V. K. asmeni nes lėšas, nėra. Ketvirta, priešingai nei tvirtina apeliantė, P. V. pateikti duomenys: E. J. įmonės „Judenta“ 2021-11-05 pinigų priėmimo kvitas Serija ABU Nr. 4851484, G. M. dantų technikos laboratorijos 2021-11-05 kasos pajamų orderio kvitas Serija 9ML Nr. 0867, E. J. įmonės „Judenta“ 2021-09-16 pinigų priėmimo kvitas Serija ABU Nr. 4851396, E. J. įmonės „Judenta“ 2021-09-22 pinigų priėmimo kvitas Serija ABU Nr. 4851405, A. P. įmonės 2021-10-15 kvitas, patvirtina išlaidas už V. K. suteiktas odontologo, protezavimo ir protezavimui reikalingos medžiagos įsigijimo paslaugas. Penkta, kaip nurodo pats P. V., jo atstovas teismo posėdyje dėl pastarajam V. K. atlikto mokėjimo 242,00 Eur sumoje paaiškino, kad šis mokėjimas buvo skirtas apmokėti už teisines paslaugas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) atstovaujant V. K., pripažinto nukentėjusiuoju, interesus.

39. Taigi visi CPK 505–509 straipsnių, reglamentuojančių bylų dėl pilnamečių asmenų globos ir rūpybos nagrinėjimą, reikalavimai apeliantės skundžiamoje nutartyje buvo įvykdyti. Jokių kitų objektyvių duomenų apie tai, jog suinteresuotas asmuo P. V. negalėtų būti globėju, apeliantė nepateikė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

40. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, atsižvelgus į aktualų teisinį reglamentavimą, nustatytas faktines bylos aplinkybes, prioritetinį ribotai veiksnaus ir neveiksnaus asmens interesą gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą/rūpybą, yra pagrindas daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs visumą įrodymų, priėmė pagrįstą nutartį. Esant minėtoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas globėjo ir turto administratoriaus skyrimo klausimą tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

41. CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika – paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

42. Suinteresuotas asmuo P. V. pateikė prašymą priteisti 302,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimą. Įvertinusi bylos aplinkybes, apeliantės ir P. V. pozicijas, jų reikalavimus, teismas nusprendžia, kad šioje byloje apeliantės ir suinteresuoto asmens interesai priešingi. Kadangi atskirasis skundas netenkintinas, iš apeliantės F. N. suinteresuotam asmeniui P. V. priteistinos jo patirtos 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės F. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 302,50 Eur (tris šimtus du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.