- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-19
- Bylos Nr.
- II-862-1132/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00697-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė
- Pažeidėjas
- A. N.
- Pareiškėjas
- A. N.
- Advokatai
- Darius Matulevičius
- Kategorijos
- 17.11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. N. (nuotoliniu būdu), jo atstovui advokatui Dariui Matulevičiui (nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atstovo advokato Dariaus Matulevičiaus skundą dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyresniojo specialisto E. K. 2025 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) vyresniojo specialisto E. K. 2025 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) A. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 390 eurų bauda už tai, kad 2025 m. gegužės 13 d. 00.00 val., (duomenys neskelbtini), atliekamų administracinių veiksmų metu uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) vadovui A. N. 2025 m. balandžio 30 d. buvo surašytas ir išsiųstas per Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) elektroninių paslaugų sritį Mano VMI bei el. paštu (duomenys neskelbtini), Mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (7.45 Mr) FR0706-961 iki 2025 m. gegužės 12 d. Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti informaciją ir patvirtintas dokumentų kopijas, reikalingas mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti. Vadovas prašomos informacijos ir dokumentų nepateikė. Mokesčių administratoriaus nurodymas nebuvo vykdomas. Tuo Bendrovės vadovas pažeidė Lietuvos Respublikos administravimo įstatymo Nr. IX-2112, 40 straipsnio 2 ir 8 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukto A. N. (toliau – ir pareiškėjas) atstovas pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę bylą nutraukti bei priteisti pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjo atstovas skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir Mokesčių administravimo įstatymas) 40 straipsnio 2 bei 8 punktuose įtvirtinta, kad mokesčių mokėtojas privalo bendradarbiauti su Mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių bei pateikti Mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją. Tačiau priešingai nei nurodyta skundžiamame nutarime, pareiškėjas nurodytų Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 2 ir 8 punktų niekaip nepažeidė, kadangi nurodyto Mokesčių administratoriaus nurodymo faktiškai negalėjo gauti ir nebuvo gavęs, todėl jis negalėjo būti įvykdytas. Kaip nurodyta skundžiamame nutarime, aptariamas nurodymas pareiškėjui buvo siųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Į šį elektroninio pašto adresą kas dieną gaunamas labai didelis kiekis laiškų, kadangi tai yra pagrindinė Bendrovės elektroninio pašto dėžutė. Iki bankroto bylos iškėlimo, Bendrovėje buvo paskirtas asmuo, kuris buvo atsakingas būtent už šios pašto dėžutės administravimą bei į ją gaunamų elektroninių laiškų paskirstymą atsakingiems asmenims. Tačiau, atleidus visus darbuotojus, pareiškėjas fiziškai neturėjo galimybės sukontroliuoti visų į šią pašto dėžutę gaunamų laiškų ir vykstant bankroto procedūroms, elektroninių laiškų administravimas nebuvo laikomas prioritetu. Nepaisant to, net jeigu nurodytas nutarimas fiziškai ir būtų gautas, pareiškėjas nebūtų galėjęs pateikti prašomų dokumentų, kadangi dėl iškeltos bankroto bylos, Bendrovėje buvo išjungta elektra. Dėl šios priežasties, net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų nutarimą gavęs, jis nebūtų turėjęs galimybės Mokesčių administratoriui pateikti serveriuose esančių dokumentų, kadangi dėl atjungtos elektros bei iškeltos bankroto bylos buvo apribota prieiga prie serverių ir juose esančios informacijos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog asmeniui nėra nustatyta pareiga domėtis, ar jis nepadarė kokių nors teisės pažeidimų ir ar jam neskirtos kokios nors nuobaudos ar prievartos priemonės. Pareigą apie tai tinkamai pranešti turi įgaliotos institucijos ir pareigūnai. Reikalavimas siųsti dokumentus registruotu laišku (registruotąja pašto siunta) kyla iš to, kad būtų įsitikinta, jog dokumentai tinkamai įteikti, nors, pavyzdžiui, oficialiai deklaruota gyvenamoji vieta taip pat yra registruose. Atitinkamai ir siųsdama dokumentus elektroniniu paštu, Institucija turėjo įsitikinti, ar tie dokumentai pasiekė adresatą. Vien tai, kad asmens elektroninių ryšių rekvizitai yra tam tikruose registruose, savaime nereiškia, kad procesinių dokumentų išsiuntimo faktas gali būti laikomas tinkamu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas yra įsitikinęs, jog prieš surašant skundžiamą nutarimą, Institucija privalėjo įsitikinti, ar aptariamas nurodymas pareiškėjui buvo faktiškai įteiktas ir ar nėra objektyvių kliūčių, pavyzdžiui, pradėtos bankroto procedūros, kurios apribotų galimybes nurodymą gauti ir/ar vykdyti, tačiau tai nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į tai, Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 2 ir 8 punktų pareiškėjas nepažeidė, o skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas (b. l. 4–6).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, jog Institucijos, kaip Mokesčių administratoriaus, teisės reglamentuotos Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnyje, t. y. Mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę gauti iš asmenų, tarp jų iš kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų, funkcijoms atlikti reikiamus duomenis ir dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie to arba kito asmens, įskaitant naudos gavėją, laikinai paimti iš mokesčių mokėtojo apskaitos sandorių ir kitus mokesčių apskaičiavimo teisingumo patikrinimui ir mokestiniam tyrimui atlikti reikalingus dokumentus.
Šalies argumentai
Pareiškėjo skunde nurodyta priežastis, kad Mokesčių administratoriaus atsiųsto nurodymo Bendrovės atstovas negavo, nes į tą elektroninio pašto adresą gauna labai didelį kiekį laiškų – nėra svari priežastis netikrinti dokumentų – tai tik pareiškėjo gynybinė pozicija. Pareiškėjas, sudarydamas Bendrovės vardu sutartį su Mano VMI, įsipareigojo nuolatos tikrinti elektroninį paštą ir Mano VMI dėl gaunamų pranešimų iš Mokesčių administratoriaus. Be to, Mokesčių mokėtojų registro duomenimis, Bendrovės vadovu nuo 2016 m. kovo 22 d. iki 2025 m. gegužės 20 d. bei Mano VMI atstovu nuo 2016 m. kovo 24 d. iki 2025 m. gegužės 22 d. buvo A. N.. Mokesčių mokėtojų registre 2025 m. gegužės 14 d. paskirtas Nemokumo administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2025 m. gegužės 20 d. Tuo tarpu nurodymas pareiškėjui įteiktas 2025 m. balandžio 30 d., t. y. dar A. N. einant Bendrovės vadovo pareigas. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalyje nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai. Atsižvelgiant į tai, A. N., kaip Bendrovės direktoriaus, veiksmai vertintini kaip neatitinkantys pakankamo atidumo, rūpestingumo standartų, o jo teiginiai dėl gaunamų didelio kiekio laiškų, kaip priežasties, kad neperskaitė informacijos apie nurodymą, laikytini bandymu išvengti administracinės atsakomybės.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog Mokesčių administratoriui negalėjo pateikti dokumentų dėl išjungtos elektros energijos. Su tokiu pareiškėjo argumentu nesutiktina, kadangi, negalint įvykdyti nurodymo laiku, pareiškėjas turėjo apie tai informuoti Mokesčių administratorių. Nurodyme nurodyta, kad: „Mokesčių mokėtojui/asmeniui, dėl objektyvių priežasčių negalinčiam įvykdyti nurodymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šių priežasčių paaiškėjimo momento raštu pranešti Kauno apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento V skyriaus vyr. specialistei R. B., el. paštu Kaunas@vmi.lt“.
Šalies argumentai
Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad administracinė teisena turėtų būti nutraukta dėl to, kad šiuo atveju nėra administracinio nusižengimo sudėties, kadangi nėra kaltės. Pareiškėjui nebuvo žinoma apie priimtą įpareigojimą. Nors dokumentai buvo išsiųsti visais informaciniais kanalais, tačiau pareiškėjas su jais nesusipažino laiku, kad galėtų įvykdyti minėtą įpareigojimą. Šiuo atveju Mokesčių administratorius turėjo įsitikinti, ar iš tikrųjų jų siųstas nurodymas buvo įteiktas ir asmuo su juo susipažino. Šiuo atveju pareiškėjas baudžiamas ne už tai, kad nepateikė Mokesčių administratoriui prašomų dokumentų, bet už tai, kad jis neskaitė savo elektroninio pašto. Jeigu pareiškėjas būtų susipažinęs su šiuo nurodymu, tai būtų dėjęs pastangas jį įvykdyti. Net ir žinant apie šį nurodymą, buvo objektyvios priežastys, dėl kurių galimai nebūtų galima įvykdyti nurodymo. Sutinka, kad pareiškėjas turėjo pranešti VMI apie negalėjimą įvykdyti nurodymo, tačiau, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas apie šį nurodymą nežinojo. Be to, Bendrovė faktiškai nebevykdė veiklos iki pareiškimo pateikimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės veikla buvo paralyžiuota, atjungtas elektros tiekimas ir visa informacija, esanti įmonės serveriuose buvo nepasiekiama. Vieni įmonės darbuotojai buvo atleisti kovo mėnesį, likusieji – birželio mėnesį. Asmuo, kuris administravo Bendrovės elektroninį paštą buvo atleistas kovo 3 dieną. Po viso to, pareiškėjas buvo vienintelis įmonės darbuotojas. Kai buvo išsiųstas Mokesčių administratoriaus nurodymas, su specialiste, kuri atliko mokestinio patikrinimo veiksmus, nebendravo.
Institucijos atstovė teismo posėdžio metu atsiliepimą palaikė jame nurodytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad Mokesčių administratoriaus nurodymą A. N. galėjo pateikti, kadangi jau po įsiteisėjusių teismo nutarčių, kur buvo paskirtas bankrotas elektroninio transporto sistemos įmonei, jis bankroto administratorei gegužės 22 d., 26 d., 27 d. ir birželio 4 d. teikė dokumentus. Byloje nėra pateikti duomenys, kada pareiškėjas perskaitė išsiųstus laiškus.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams ir visuomeniniais pagrindais veikiantiems aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pagalbininkams – neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams – įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų ir neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas, išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudą asmenims nuo 80 iki 780 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 390 iki 1 950 eurų.
ANK 505 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta administracinė atsakomybė už įstatymų įgaliotų pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už nusižengimo, įtvirtinto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą, būtina nustatyti, kokie įstatymų, reglamentuojančių įgaliotų pareigūnų veiklą, reikalavimai buvo nevykdomi. Kiekvienu atveju kartu turi būti nustatytas ne tik konkretus įstatymų įgalioto pareigūno nurodymas, bet ir įvertintas tokio nurodymo teisėtumas.
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnį, Mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę gauti iš asmenų, tarp jų iš kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų, funkcijoms atlikti reikiamus duomenis ir dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie to arba kito asmens, įskaitant naudos gavėją, laikinai paimti iš mokesčių mokėtojo apskaitos sandorių ir kitus mokesčių apskaičiavimo teisingumo patikrinimui ir mokestiniam tyrimui atlikti reikalingus dokumentus. Pagal šio įstatymo 40 straipsnio 2 ir 8 punktus mokesčio mokėtojas turi pareigą bendradarbiauti su Mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių bei pateikti Mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją.
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartimi Bendrovei buvo iškelta bankroto byla, tačiau pareiškėjas A. N. su tokiu sprendimu nesutiko ir pateikė apeliacinį skundą. Paminėta Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartis dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo įsiteisėjo 2025 m. gegužės 14 d. Byloje esančiais duomenimis Bendrovės vadovas nuo 2016 m. kovo 22 d. iki 2025 m. gegužės 20 d. buvo A. N.. Taigi Institucija turėjo teisėtą pagrindą kreiptis į juridinio asmens vadovą prašant pateikti duomenis apie Bendrovės ūkinę veiklą, o Bendrovės vadovas turėjo prievolę tokią informaciją pateikti. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 12 punkte numatyta, jog bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, to paties įstatymo 37 straipsnio 8 dalis numato, kad bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Toks teisinis reguliavimas numato prievolę Bendrovės vadovui teikti reikalaujamus dokumentus Mokesčių administratoriui.
Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog dokumentai mokesčių mokėtojui įteikiami telekomunikacijų galiniais įrenginiais, to paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog telekomunikacijų galiniais įrenginiais dokumentai siunčiami mokesčių mokėtojo nurodytu elektroninio pašto adresu ir patvirtinami teisės aktų nustatyta tvarka. Dokumentai laikomi įteiktais jų išsiuntimo dieną. Mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarime gali būti numatytos kitokios šio dokumentų įteikimo būdo sąlygos.
Bendrovės vadovas A. N. Mano VMI atstovu buvo nuo 2016 m. kovo 24 d. iki 2025 m. gegužės 22 d. Vadovaujantis VMI portalo e.vmi autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI naudojimosi taisyklėmis, asmuo, kuris registruojasi Mano VMI, sutikdamas su Taisyklėmis, kartu sutinka per Mano VMI gauti iš VMI dokumentus. Be to, toks asmuo privalo patvirtinti savo elektroninio pašto adresą, kuriuo bus siunčiami pranešimai apie Mano VMI paskyroje VMI paskelbtus dokumentus ir kitą informaciją. Taigi pareiškėjas A. N., kaip Bendrovės atstovas, nurodytu elektroninio pašto adresu ((duomenys neskelbtini)) gaudavo pranešimus apie Mano VMI patalpintus jam skirtus dokumentus. Taigi vadovaujantis pirmiau paminėtu reguliavimu, Mokesčių administratoriaus nurodymas A. N. buvo įteiktas 2025 m. balandžio 30 d. per Mano VMI, kuriuo ir sutiko gauto Mokesčių administratoriaus Bendrovei siunčiamus pranešimus ir kitą informaciją, ir papildomai siunčiant patvirtintu elektroninio pašto adresu. Duomenų, kad tarp VMI ir pareiškėjo būtų susitarta dėl kitokio dokumentų įteikimo būdo, byloje nenustatyta, tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog Mokesčių administratoriaus nurodymas buvo siunčiamas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), į kurį kas dieną gaunamas labai didelis kiekis laiškų. Be to, Bendrovėje buvo paskirtas asmuo, kuris buvo atsakingas už šios pašto dėžutės administravimą ir į ją gaunamų elektroninių laiškų paskirstymą, tačiau Bendrovei iškėlus bankroto bylą, buvo atleisti beveik visi darbuotojai, todėl pareiškėjas fiziškai neturėjo galimybės sukontroliuoti gaunamus laiškus. Taip pat Bendrovėje buvo išjungta elektra, todėl nebuvo galimybės Mokesčių administratoriui pateikti serveriuose esančių dokumentų.
Iš pareiškėjo A. N. paaiškinimų nustatyta, kad dėl Bendrovės finansinės padėties buvo atleista dalis darbuotojų. Nors Bendrovėje buvo paskirtas asmuo, kuris buvo atsakingas už Bendrovės elektroninio pašto dėžutės administravimą ir į ją gaunamų elektroninių laiškų paskirstymą, tačiau šis asmuo buvo atleistas 2025 m. kovo 3 d. Kitų asmenų, kurie būtų atsakingi už Bendrovės elektroninio pašto dėžutės administravimą, pareiškėjas A. N., būdamas Bendrovės direktoriumi, nepaskyrė. Mokesčių administratoriaus nurodymas Mano VMI patalpintas ir Bendrovės elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas 2025 m. balandžio 30 d., t. y. tuo metu, kai Bendrovės vadovas buvo pareiškėjas A. N., o kito, už elektroninio pašto administravimą/tikrinimą atsakingo asmens, jis nepaskyrė. Kaip jau minėta, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalį bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai. Taigi, pareigą tikrinti Bendrovės elektroninį paštą turėjo pats Bendrovės vadovas, o tai, kad pareiškėjo teigimu, jis netikrino Bendrovės elektroninio pašto ir nematė Institucijos atsiųsto nurodymo, taip pat netikrino Mano VMI paskyros, negali būti priežastis laikyti, jog administracinis nurodymas jam buvo įteiktas netinkamai ir neatleidžia pareiškėjo A. N. nuo atsakomybės vykdant direktoriaus pareigas ir pateikiant Institucijai reikalaujamus dokumentus.
Pareiškėjo teiginiai, kad jis neturėjo galimybės Mokesčių administratoriui pateikti reikalaujamų dokumentų, nes Bendrovėje buvo atjungta elektra, vertintini kaip pareiškėjo gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Paminėtame administraciniame nurodyme buvo nurodoma, kad negalint pateikti prašomų duomenų, apie tai būtina informuoti VMI, tačiau objektyvių duomenų, kad pareiškėjas tą padarė, negauta. Pats pareiškėjas neigė, kad su VMI atsakingu darbuotoju būtų kalbėjęs apie negalimumą įvykdyti administracinį nurodymą. Be to, pareiškėjas skunde nurodė, jog gaunamų elektroninių laiškų administravimas nebuvo laikomas prioritetu, kas rodo pareiškėjo A. N., kaip Bendrovės direktoriaus, nerūpestingą ir neatsakingą elgesį.
Iš Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 ir 8 dalių kildinama būtent bendrovės vadovo pareiga laikytis teisės aktų reikalavimų bei veikti juridinio asmens vardu santykiuose su kitais asmenimis. Taigi, bendrovės vadovui, kaip specialiajam subjektui, kyla atsakomybė tuo atveju, jeigu nėra įvykdomas mokesčių administratoriaus privalomasis nurodymas pateikti atstovaujamo juridinio asmens buhalterinės apskaitos dokumentus. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, teismas daro išvadą, kad nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios būtų sutrukdžiusios A. N. tinkamai vykdyti Bendrovės vadovo pareigas ir laiku pateikti mokesčių administratoriaus nurodyme nurodytus jo vadovaujamos Bendrovės dokumentus, todėl jo veikoje yra visi ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai.
Pareiškėjo atstovas skunde ir teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad šiuo atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024 išaiškinimais ir VMI privalėjo įsitikinti, kad administracinį nurodymą pareiškėjas iš tikrųjų gavo, kadangi jis neturi pareigos domėtis ar nepadarė kokių nors teisės pažeidimų ir ar jam neskirtos kokios nors nuobaudos ar prievartos priemonės. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti, todėl kiekvienu atveju privalu įvertinti nagrinėjamo nusižengimo aplinkybes jų nesugretinant su kitomis administracinio nusižengimo bylomis. Pareiškėjo nurodomoje nutartyje ir šioje administracinio nusižengimo byloje faktinės aplinkybės nėra tapačios.
Teismas daro išvadą, kad Institucija iš esmės išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda A. N. tinkamai individualizuota, jam paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – 390 eurų, todėl nėra aiškiai per griežta ar neteisinga. Teismas nenustatė pagrindų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, kurios būtų ypatingai švelninančios A. N. atsakomybę ir duotų pagrindą šios įstatymo nuostatos taikymui. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas netenkinamas, o skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyresniojo specialisto E. K. 2025 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir pareiškėjo A. N. atstovo skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.