- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-20
- Bylos Nr.
- 1-102-875/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Masiulis (pirm.), Laisvydas Zederštrema, Virginija Žindulienė
- Kaltinamasis
- R. R.
- Nukentėjusysis
- L. K., A. P.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.3.6Asmens atsakomybė už nusikalstamą veiką apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 19 str.)
- 1.1.4.7Nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.1Kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 str. 1 d. 1 p.)
- 1.1.8.6.14Kitos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str. 2 d.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.3.1.2.3Savo artimo giminaičio ar šeimos nario nužudymas (BK 129 str. 2 d. 3 p.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
- 2.4.1.2Teisė apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka (BPK 312 str.)
- 2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Nerijaus Masiulis, teisėjų Laisvydo Zederštremo ir Virginijos Žindulienės,
teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. Vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini) logistikos vairuotoju, teistas, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nusikalstamų veikų aplinkybės
1. R. R. 2020 gruodžio 30 d. apie 18.10 val., savo tėvų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia kietais bukais daiktais (galimai rankomis ir kojomis) ne mažiau kaip du kartus sudavė S. P. į galvos sritį, padarydamas S. P. kraujosruvas kairės kaktos pusės ir veido abiejų pusių minkštuosiuose audiniuose, muštines žaizdas kairio žando vidiniame paviršiuje su aplinkinėmis pogleivinėmis kraujosruvomis, pogleivinę kraujosruvą dešinio žando vidiniame paviršiuje, kraujosruvą kairės akies odenoje, poodinę kraujosruvą su intraodinėmis kraujosruvomis, apimančią kairę kaktos pusę, kairės akies vokus, nosies nugarėlės kairę pusę, kairį skruostą, kairį žandą, kairės ausies kaušelį, pereinantį į kaklą, poodinę kraujosruvą su intraodinėmis kraujosruvomis, apimančią dešinį skruostą, dešinį žandą, dešinės akies vokus ir dešinės ausies kaušelį, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, kuris komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu, ir dėl to S. P. mirus įvykio vietoje, taip nužudė savo tėvą S. P..
II. Įrodymai
2. Kaltinamasis R. R. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad paties įvykio, kaip sumušė tėvą S. P., nepamena dėl girtumo, tačiau susipažinus su bylos medžiaga ir teismo posėdžio metu ištyrus įrodymus, supranta, kad daugiau niekas kitas negalėjo sužaloti S. P., tik jis. Parodė, kad gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad mirė mama ir grįžo į jos laidotuves. 2020-11-29 grįžo pas tėvą į namus (duomenys neskelbtini). Grįžo naktį, su tėvu ir broliu išgėrė butelį ir nuėjo miegoti. Mamos laidotuvės buvo 2020-12-30. Patys artimiausi po laidotuvių grįžo į namus (duomenys neskelbtini). Susirinkę buvo teta L. K. su vyru A., pusbrolis P. K. su žmona, jo brolis A. P., brolio buvusi žmona J. P. su dukra A. P., teta R. I. su dukra L. I., vaikystės draugas E. Z., tėvas S. P.. Jis buvo išgėręs alkoholio ir laidotuvių metu, taip pat išgėrė kelyje į namus. Jis prisimena iki to momento, kai susirinko po laidotuvių namuose, ir su svečiais sėdėjo prie stalo. Kiek ilgai jie sėdėjo nežino, negali parodyti, kada visi giminės pradėjo skirstytis iš namų. Neatsimena, kad būtų ką nors kaltinęs dėl mamos mirties. Nepamena, kad būtų metęs viskio butelį į brolį, nors apie šį įvykį papasakojo brolis. Negali parodyti, kada jis nuėjo miegoti. Kai būdavo pas tėvus namuose, jis miegodavo antrame namo aukšte, brolis taip pat miegodavo antrame namo aukšte. Tėvas ir mama miegodavo pirmame namo aukšte. Prabudo 2020-12-31 ryte, buvo tamsu, nieko antrame aukšte nematė. Nuėjo į namo pirmą aukštą. Namuose buvo tamsu, šviesios nejungė. Nieko namuose nematė, išgėrė gurkšnį šampano. Vėl užlipo į antrą aukštą, bandė skambinti broliui, bet šis neatsiliepė. Atsigulė į lovą ir užmigo. Prabudo, kai jau buvo šviesu ir vėl nuėjo į pirmą aukštą. Kambaryje, kuriame lovoje gulėdavo mama, pamatė tėvą. Kambario durys, kur rado tėvą buvo privertos. Tėvas gulėjo ant kairiojo šono, be kelnių tik su apatinėmis kelnaitėmis ir marškinėliais. Tėvas nejudėjo, pamatė kraują ant veido. Kraujas buvo jau sudžiūvęs, nematė šviežaus kraujo. Pastebėjo ant jo veido mėlynes iš abiejų pusių, ties akimis ir nosimi. Bandė rankomis daryti dirbtinį kvėpavimą. Suprato, kad tėvas negyvas. Iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad rado tėvą su smurto žymėmis. Nėra smurtavęs nei prieš tėvą, nei prieš mamą. Būna neprisimena, kas vyksta, kai būna išgėręs. Jokių kraujo žymų ant savo rankų nematė, jam niekas neskauda. Kaip tėvo kraujas pateko ant jo džinsų nežino. Kaip tėvo kraujas atsirado ant patalynės, kurioje miegojo, negali paaiškinti. (duomenys neskelbtini) prieš Kalėdas vartojo kokainą ir rūkė žolę. Pažįstamas A. K. po įvykio buvo atėjęs į susitikimą (duomenys neskelbtini) izoliatoriuje. Jis papasakojo, kad jam paskambino tėvas ir pasakė, kad ateitų išgerti butelio. Jis ir A. K. susitiko prie namo, kartu išėjo į parduotuvę. Pasakojo, kad jis elgėsi neadekvačiai, verkė. Grįžus iš parduotuvės A. K. rado tėvą gulintį virtuvėje, A. K. ir E. Z. nunešė tėvą į lovą. Jam sunku patikėti, kad galėjo sumušti tėvą, dėl tokio elgesio gailisi.
3. Nukentėjusioji L. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra mirusio S. P. sesuo. Brolis gyveno su žmona (duomenys neskelbtini), turėjo sūnūs R. R. ir A. P.. 2020-12-28 mirė brolio žmona L.. 2020-12-30 buvo brolio žmonos L. laidotuvės. Į laidotuves iš užsienio grįžo R. R.. L. buvo pašarvota pagrindiniuose laidojimo namuose, kur būnant R. elgesys buvo keistas, jis vis norėjo atidaryti mamos karstą. Iš kapinių su vyru A. K. vyko į brolio namus. Ten buvo jos sūnus P. K. su žmona M. K., R., A., L. sesuo R., A. buvusi žmona E., R. R. draugas E.. Ji su vyru pas brolį buvo apie valandą laiko ir išvyko apie 16.00 val. Su jais kartu beveik vienu metu išvyko ir jos sūnus su žmona. Tą vakarą brolis buvo pavargęs, pergyveno dėl žmonos mirties. Kitą dieną apie pietus jai paskambino R. ir pasakė, kad blogai su broliu. Nuvykus prie jo namų policijos pareigūnai nepaaiškino, kad mirė jos brolis. Jai išvykstant iš brolio namų, jis sėdėjo su visais prie stalo. Vėliau sužinojo, kad brolis buvo užmuštas. Prie brolio namų buvo priėjęs E., kuris pasakė, jog jis nešė jos brolį iš virtuvės į lovą, kad tuo metu brolis dar buvo gyvas.
4. Nukentėjusysis A. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2020-12-30 palaidojo savo motiną L. P.. Į mamos laidotuvės naktį iš užsienio grįžo brolis R. R.. Po laidotuvių pas jį namuose, adresu (duomenys neskelbtini), susirinko giminės. Buvo jo tėvas S. P., brolis R. R., mamos pusbrolis S. S., jo buvusi žmona J. P., brolio draugas E., kiti giminaičiai. Visi sėdėjo pirmame aukšte prie stalo, kur buvo vartojamas alkoholis. Per laidotuves ir namuose brolio R. R. elgesys buvo neadekvatus, norėjo atidaryti mamos karstą, namuose konfliktavo ir priekaištavo jam ir tėvui, jog nesirūpino mama, metė į jį butelį, tačiau nepataikė ir išdaužė lango stiklą. Apie 20 val. su savo buvusia žmona J. išvyko pas ją į namus D. gatvėje. Išvažiuojant namuose buvo likę tik jo tėvas S. P., E. Z. ir brolis R. R.. Jam išeinant jie nekonfliktavo, tėvas nebuvo sumuštas. Visi buvo neblaivūs. Išeinat tėvas jau buvo nuėjęs prigulti į antrą aukštą, į savo kambarį. Jis prieš išeidamas užlipo pas tėvą į antrą aukštą. Tėvas gulėjo lovoje, buvo užsiklojęs antklodę ir miegojo. Namo pirmame aukšte buvo R. R. ir E. Z., kurie vartojo alkoholį. 2020-12-31 ryte jam paskambinęs E. pasakė, kad brolis R. galėjo užmušti tėvą. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, iš kurių sužinojo, kad tėvas nužudytas. Kas įvyko namuose jam išėjus nežino. Po to kai išėjo, su broliu nekalbėjo. Tėvas buvo ramaus būdo, nekonfliktiškas. Brolis išgėręs būna agresyvus, elgiasi neadekvačiai, kalba nesąmones.
5. Liudytoja J. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2020-12-29 dalyvavo savo buvusio vyro A. P. mamos laidotuvėse. Po laidotuvių grįžo į namus paminėti mirusiosios. Ten buvo buvęs jos uošvis S. P., R. R. jo kiemo draugas E. Z., kiti giminaičiai. Visi pasibuvo, išgėrė po stiliuką, užkando. Minėtą R. R. elgėsi labai keistai, jis šaukė, netikėjo mamos mirtimi, prašė, karstą atidaryti, kaltino jos buvusį vyrą ir jų tėvą, kad jie kalti dėl mamos mirties. Uošvis S. P. buvo neilgai, pasėdėjo ir nuėjo į antrą aukštą miegoti. Vienu metu R. R. pradėjo priekaištauti jos buvusiam vyrui ir metė į jį butelio viskio į jos buvusį vyrą. R. R. nepateikė ir išdaužė namo lango stiklą. Toks jo elgesys pasirodė labai agresyvus, neadekvatus. Ji su dukra išvyko iš buvusių uošvių namų iš karto po to, kai R. metė butelį, nes išsigando tokio elgesio. Kartu išėjo jos vyras, kiti giminaičiai, E. Z.. Namuose liko buvęs jos uošvis S. P., kuris buvo antrame aukšte, o R. R. liko tarpduryje virtuvės link išėjimo į lauką. Taksi laukė lauke už vartų. Grįžo į namus, o ryte pas ją į namus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie išsivežė A. P.. Dar prieš atvažiuojant policijai, jos buvęs vyras kalbėjo su broliu R. R.. A. P. pasakė, kad skambino brolis, kuris pasakė "nejaugi tėvą užmušiau".
6. Liudytoja R. I. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2020-12-28 mirė jos sesuo L. P.. Sesuo gyveno su vyru S. P. (duomenys neskelbtini), turėjo sūnūs R. ir A.. R. gyveno užsienyje. R. R., sužinojęs apie mamos mirtį grįžo į Lietuvą. 2020-12-30 ryte 8 val. ji atvyko pas S. P. į namus, atsivežė maisto. Prieš išvažiuojant iš sesers namų A. ir R. dar miegojo. Apie 09.40 val. vyko į laidojimo namus. Gedulo namuose R. R. elgesys buvo keistas, jis kelis kartus prašė atidaryti karstą, nors buvo paaiškinta, jog negalima dėl pandemijos. Po laidotuvių apie 14 val. visi susirinko sesers namuose. Ten buvo S., A., R., S. sesuo L. su vyru A., jos sūnus P. su žmona, I. ir L., draugai iš Vilniaus, pusbrolis S. (kitos sesers sūnėnas), taip pat buvo R. draugas E.. Savo seserį iki mirties ji prižiūrėjo. Visi susirinkę sėdėjo namo apačioje kambariuke, kur paminėjo sesers mirtį, buvo vartojamas alkoholis. R. R. buvo labai susierzinęs, nepatenkintas, vienu meta apsižodžiavo su E., metė butelį į brolį A., nepataikė ir išdaužė lango stiklą. Jis kaltino tėvą ir brolį dėl mamos mirties. Beveik visi svečiai išvyko, o ji pasiliko sutvarkyti namus. S. tuo metu nuėjo į antrą namo aukštą ir atsigulė. Apie 18 val. jau ruošėsi važiuoti į namus. Kartu ruošėsi važiuoti ir A., sūnėnas, buvusi A. žmona. Jie visi kartu išėjo iš sesers namų. Dar prieš išeidama iš sesers namų, ji užlipo į antrą namo aukštą, kur miegojo S. P.. Jis nebuvo sužalojęs, miegojo, su juo nekalbėjo. Išeinat iš sesers namų, E. išėjo su ja kartu. Ji matė, kad atvažiavo mašina ir E. nuėjo iki mašinos. R. R. liko namuose. Kas nutiko vėliau namuose nežino. Kitos dienos ryte sužinojo, kad mirė jos sesers vyras.
7. Liudytojas A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kad netoli jo namo gyveno pažįstamas S. P.. 2020-12-30 18.00 val. jis paskambino S. ir pareiškė užuojautą dėl mirusios žmonos. S. nurodė, jog giminės išvyko ir pasiūlė ateiti. Po 10 min. išėjo pas S. P. į namus. Atėjęs pabeldė į jo namų duris, tačiau niekas nedarė. Baigė rūkyti ir prie jo priėjo S. P. sūnus R. R.. Kadangi buvo prietema, nematė iš kur šis atėjo. R. pareiškė užuojautą, klausė, kur tėvas. Šis atsakė, kad miega. Abu nuėjo iki parduotuvės, kuri yra ant (duomenys neskelbtini) gatvių kampo. Pasiūlė iki parduotuvės nueiti, nes norėjo nusipirkti butelį, nenorėjo eiti tuščiomis rankomis. Parduotuvėje jis pirko degtinę, R. alų. Einant atgal į namus, R. pradėjo labai keistai elgtis, jis šaukė, verkė. Kai grįžo iki S. P. namų, jis liko lauke ir baigė rūkyti. R. praėjo pro namą ir kaip suprato, nuėjo kalbėtis su E. Z.. Baigęs rūkyti, užėjo į namo vidų. Virtuvę nuo įėjimo koridoriaus skiria durys, šios durys buvo uždarytos. Atidaręs duris pamatė virtuvėje ant žemės gulintį S. P.. Jis gulėjo šalia dujinio pečiaus, galva prie pečiaus, gulėjo ant nugaros. S. P. galvoje link pakaušio matėsi žaizdą, atrodė kaip prakirsta. Jis dar kvėpavo, knarkė, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Išsigandęs jis šaukė kambaryje R. R., bet į jo šaukimą niekas neatsakė. Išbėgo į lauką ir sutiko E.. Abu grįžo į namo vidų. Po kiek laiko su maišeliu į virtuvę grįžo pats R. R.. Jis matė, kur guli jo tėvas virtuvėje, tačiau atsisakė jį nešti. Pasakė, kad tegul paguli, išsiblaivys ir pats nueis miegoti į lovą. S. P. su E. Z. pakėlė nuo žemės ir nunešė į lovą pirmame namo aukšte. Pagalvojo, kad S. P. girtas paslydo ir susitrenkė galvą. R. R. klausė, kas tėvui nutiko, tačiau jis nepaaiškino, pradėjo verkti, šnekėjo, kad mama galėjo dar gyventi. Prieš išeidamas R. nuvedė iki kambario pirmame namo aukšte, kur jis atsisėdo prie pat slenksčio ir pradėjo snūduriuoti. Jį paliko pirmame aukšte ant žemės. Ant R. R. kūno ar rūbų kraujo dėmių nematė. Kuomet išėjo namuose miegantys liko S. P. ir R. R.. E. Z. išėjo anksčiau, iš karto, kai S. P. nunešė į kambarį. Įvykio metu buvo neblaivus, neblaivus buvo apklaustas kitą dieną pirmos apklausos metu.
8. Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas A. K. patvirtino savo parodymus duotus apklausų metu, parodė, S. P. gyvenamąjį namą, parodė kur ir kaip gulintį rado S. P.. Parodė, kaip S. P. jis su E. pakėlė. Kaip ir kur jį nunešė, parodė į kurį kambarį nunešė ir kur į lovą paguldė S. P.. Kaip jį paguldė (2 t. b .l. 176-185).
9. Liudytojas E. Z. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2020-12-30 buvo jo draugo R. R. mamos laidotuvės. Po laidotuvių susirinko draugo mamos namuose pagerbti mirusiąją. Ten buvo tėvas S. P., R. R., A. P., keli giminaičiai. Visi išgėrė, bendravo, sėdėjo pirmame namo aukšte kambaryje, kuris yra įėjime per virtuvę. Namuose buvo iki 18 val. Tuo laiku likę paskutiniai giminaičiai susiruošė išvažiuoti. Jis su visais giminaičiai išėjo į lauką. Jis buvo susiskambinęs su draugu, kuris atvažiavo automobiliu. Jam ir giminėms išėjus, name liko R. R. ir S. P.. Kai išėjo jie abu buvo kambaryje. Nepamena ar S. P. buvo nuėjęs miegoti, jis buvo tame pačiame kambaryje. Giminaičiai laukė taksi, o jis kalbėjausi su draugu. Nematė kada R. R. ir A. K. išėjo, kadangi sėdėjo draugo automobilyje, tačiau matė kaip grįžo abu iš parduotuvės. Su draugu kalbėjosi apie 20 minučių, iki kol grįžo A. K. ir R. R. iš parduotuvės bei abu užėjo į namo vidų. Netrukus išėjęs A. K. pasakė, kad kažkas nutiko S. P.. Nuėjęs į namo vidų, virtuvėje ant žemės pamatė S. P. gulintį ant nugaros, jo galva buvo į pečiaus pusę. Po jų į virtuvę atėjo R. R., kuris tėvo pakelti ir nešti nepadėjo. Jis ir A. K. nunešė S. P. iš virtuvės į kambarį ir paguldė į lovą. Jis pagalvojo, kad S. P. pastūmė praeidamas R. R., nes jis visą dieną „siautėjo“, buvo nepatenkintas, pykosi su giminaičiais, metė butelį ir išdaužė langą. Jis išvažiavo švęsti pas draugą, o R. R. liko namie ir miegojo kambaryje, kur buvo susirinkę žmonės. Nepastebėjo, kad kas nors būtų užėjęs į namus, kol kieme kalbėjo su draugu.
10. Liudytojas M. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad R. R. pažįsta nuo pat vaikystės, jie kartu užaugę. Jis R. R. parvežė į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) į jo mamos laidotuves. Jį paleido prie namų (duomenys neskelbtini). Šios dienos vakare grįžus iš parduotuvės, eidamas į namus, apie 18.30 val. išgirdo šaukiantį R. R.. Jo išsigandęs apsisuko atgal ir kartu su savo sugyventine į namus nuėjo pro kitą pusę. Jam grįžtant į namus, sutiko E. Z. su draugu, kuris paklausė ar išsigando R. R.. R. R. jam skambino ryte apie 6 val. Tai buvo ta pati diena, kai rastas S. P. kūnas, tačiau jis neatsiliepė, nes tuo metu tvarkė savo automobilį. R. R. buvo sutikęs šią dieną apie 7 val. ryto, kai grįžo iš darbo. R. R. įsėdo į jo automobilį, jis pasirodė keistas ir nusiminęs. Jie nuvažiavo nusipirkti cigarečių, po to grįžo į jo namų adresu (duomenys neskelbtini). Pas jį namuose parūkė, kalbėjosi. R. R. nieko nepasakojo, kad būtų sumušęs savo tėvą S. P.. Po 15 minučių R. R. išėjo iš jo buto.
11. Įvykio vietos apžiūros protokolas 2020-12-31, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), esantis vieno aukšto mūrinis su mansarda gyvenamasis namas. Namo koridoriuje ant medinio slenksčio matoma rausvos spalvos dėmė, panaši į kraują. Iš dėmės paimta nuoplova (010763). Pro medines duris patenkama į virtuvę. Prie įėjimo matomos rausvos dėmės, panašios į kraują, nuo kurių paimta nuoplova (010764). Ant kriauklės spintelės durelių matomos rausvos spalvos dėmės 0,56 m aukštyje, 0,70 m aukštyje bei ant atidarymo rankenėlės 0,75 metrų aukštyje. Nuo vienos iš dėmių nuimta nuoplova (010774). Apžiūrėjus grindis palei krosnį taip pat stebimos rausvos dėmės panašios į kraują, nuo kurių paimta nuoplova (010775). Išėjus iš virtuvės patenkama į nedidelį koridorių, kuriame kairėje sienoje yra įėjimas į vonios kambarį, priešais įėjimas į kambarį, toliau sienoje kitas kambarys. Dešinėje sienoje išėjimas į lauką. Įėjimo į koridorių sienoje kambarys, galimai svetainė. Koridoriuje ant grindų tarp įėjimo į virtuvę ir kambarį matoma popieriaus skiautė su rausvomis dėmėmis, panašiomis į kraują, kuri paimta (010776). Toliau einama į kitą kambarį įėjimo sienoje. Prie įėjimo ant grindų stebimas rausvos spalvos bato pėdsako fragmentas, kuris nufotografuotas. Ant kilimo kambario viduryje stovi stalas. Po stalu guli tuščias "TULLAMORE DEW", 40 laipsnių stiprumo, butelis. Apžiūrėjus grindis palei lovą rastas mygtukinis mobilaus ryšio telefonas "NOKIA" , kuris paimtas (010762). Toliau einama į kitą kambarį priešais sienoje. Kambaryje ant lovos palei langą guli vyriškos lyties lavonas, su matomomis smurto žymėmis. (Lavonas apžiūrėtas dalyvaujant Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertui, surašytas lavono apžiūros protokolas). Toliau einama į koridorių, kuriame betoniniais laiptais lipama į mansardą. Palipus iki viršutinės aikštelės ant grindų stebimas kilimas, ant kurio yra rausvos dėmės panašios į kraują. Nuo kilimo paimta nuoplova (010766). Laiptai sukasi į kairę, kur matomos dar keturios pakopos. Ant pirmos pakopos stebimas lašas rausvos dėmės panašios į kraują, nuo kurio padaryta nuoplova (010767). Palipus likusias pakopas patenkama į koridorių, kur kairėje sienoje yra virtuvė, koridoriaus sienos gale įėjimas į kambarį, dešinėje sienoje įėjimas į kambarį. Kambaryje priešais sienoje yra lova. Apžiūrėjus patalynę ant lovos, stebimas pagalvės užvalkalas, ant kurio yra rausvos dėmės panašios į kraują. Užvalkalas paimtas bei supakuotas (010768). Apžiūrėjus užkloto užvalkalą, ant jo taip pat matomos rausvos dėmės panašios į kraują. Dalis užvalkalo su rausvomis dėmėmis išpjauta, bei supakuota (010769). (1 t., b. l. 16-39).
12. Papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas 2021-01-08, kuriame nurodyta, kad papildomai apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu atlikta pečiaus apžiūra. Šalia pečiaus ant grindų matomos raudonos spalvos dėmes, kurios yra netaisyklingos formos. Apžiūrėjus pečių ant jo nematoma jokių raudonos spalvos dėmių. Apžiūros metu nueita į svetainę , kur už rudos - baltos spalvos užuolaidų matomas iš vidaus išdaužtas langas (1 t., b. l. 40-51).
13. Apžiūros protokolas 2020-12-31, kuriame užfiksuota S. P. lavono apžiūra. Lavonas apžiūrimas kambaryje. Nuo įėjimo angos į kambarį 2.70 m atstumu priešais įėjimą yra neįgaliam ligoniui skirta pakeliama- daugiafunkcinė lova, kurioje gulimoje ant kairiojo šono padėtyje yra vyriškos lyties lavonas. Vyriškos lyties lavonas guli ant kairiojo šono, per kelius sulenkęs kojas, dešinė ranka yra po kūnu ištiesta, kairė ranka sulenkta per alkūnės sąnarį ir sudėta ant krūtinės. Vyriškos lyties lavono veidas yra su kraujosruvomis, nubrozdinimais, aplink lūpas ir nosį yra sutirštėjusio kraujo. Dešinės pusės ausies vijoklio srityje yra kraujosruvos. Dešinės pusės skruosto srityje, ties smilkiniu yra kraujosruvos. Kairėje pusėje skruosto srityje yra nubrozdinimas. Kairės pusės ausies kriauklėje yra kraujo, kaklo ir kairės pusės krūtinės srityje yra odos spalvos pakitimas. Ant dešinės pusės peties sąnario nugarinės dalies yra nubrozdinimas, kurio paviršius rausvos spalvos, aplinkui yra odos pakitimai. Ant dešinės rankos žasto vidinės dalies yra odos pakitimai su odos paviršiaus nubrozdinimu. Dešinės pusės šone ir priekinėje krūtinės dalyje matosi odos pakitimai. Ant dešinės šlaunies nugarinės dalies matosi odos pakitimas. Galimai kraujosruva su nubrozdinimu. Ant dešinės kojos ties kelio sąnariu yra odos pakitimas ir nubrozdinimas. Ant dešinės kojos čiurnos išorinės dalies yra nubrozdinimas, kurio paviršius yra rausvos spalvos. Vyriškos lyties lavono nugaros srityje, ties kairės pusė mente yra odos pakitimus galimai nubrozdinimus. Nugaros juosmens srityje ties pomente yra odos pakitimas. Nugaros dalyje ties juosmeniu yra kairėje ir dešinėje pusėje yra nubrozdinimai su kraujosrūvomis. Vyriškos lyties lavonas vilki priekyje sagomis susagstomus juodos spalvos su baltos spalvos išilginiais ornamentais baltiniais, kurie yra atsekti, megztinį pilkos ir mėlynos spalvos dryžiais, baltos spalvos vyriškais berankoviais marškinėliais, pilkos spalvos su juodais išilginiais dryžiais trumpikes, pilkos spalvos kojines. Po teismo medicinos ekspertų apžiūros vyriškos lyties lavono rūbai nuvilkti ir supakuoti į popierinius paketus. Vyriškos lyties lavonas tolimesniam tyrimui ir mirties priežasties nustatymui perduotas VTMT Šiaulių skyriui. Iš lovos, kurioje gulėjo vyriškos lyties lavonas, nuo pagalvės ir antklodės nuvilkti užvalkalai su kraujo dėmėmis ir supakuoti į popierinius paketus; priedas prie apžiūros protokolo- planas - shema gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) I ir II aukšto. (1 t., b. l. 52-93; 94-97).
14. Asmens apžiūros protokolas 2020-12-31, kuriame užfiksuota kaltinamojo R. R. apžiūra įvykio vietoje. Apžiūros metu nustatyta, kad asmuo vilki juodos spalvos striukę, pilkos spalvos megztinį, mėlynos spalvos džinsus, avi juodos spalvos sportinius batelius. Rūbai nuvilkti nuo asmens ir supakuoti į popierinius paketus, užplombuoti. Ant dešinės kojos juodos spalvos sportinio batelio išorinio šono yra rudos spalvos dėmių, galimai kraujo. Paimtos nuoplovos, 3 vnt., su galimais biologinės kilmės pėdsakais, kurios su pakuotos į popierinius vokus: Nr. 009683, 009684, 009685. Ant kairės kojos juodos spalvos sportinio batelio išorinio šono yra rudos spalvos dėmė, nuo kurios paimta nuoplova, 1 vnt., su galimais biologinės kilmės pėdsakais, ir kuri supakuota į popierinį voką Nr. 009686. Ant sportinio batelio vidinio šono yra rudos spalvos dėmės, galimai kraujo. Paimtos nuoplovos, 2 vnt., su galimais biologinės kilmės pėdsakais, kurios supakuotos į popierinius vokus Nr. 009687, 009688. Sportiniai batai paimti, supakuoti į paketą Nr. 011739. R. R. nurodė vilkėjęs juodos spalvos sportinėmis šlepetėmis, kurios paimtos, supakuotos į popierinį paketą Nr. S33075, juodos spalvos striukė, kuri paimta ir supakuota į popierinį paketą Nr. 33074. Paimti abiejų rankų lyginamieji pavyzdžiai ( 1 t., b. l. 98-109).
15. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad S. P. mirtis įvyko nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, kuris komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu. Į tai nurodo mirusiojo kūno tyrimo metu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių rasti kraujo krešuliai ir skystas kraujas. S. P. mirtis įvyko prieš 10-14 valandų iki jo kūno apžiūros įvykio vietoje 2020-12-31, 11 val. 00 min. Į tai nurodo mirusiojo kūno apžiūros įvykio vietoje metu užfiksuoti ankstyvieji lavoniniai reiškiniai. Mirusiojo S. P. kūne rasti sužalojimai: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, kraujosruvos kairės kaktos pusės ir veido abiejų pusių minkštuosiuose audiniuose, muštinės žaizdos kairio žando vidiniame paviršiuje su aplinkinėmis pogleivinėmis kraujosruvomis, pogleivinė kraujosruva dešinio žando vidiniame paviršiuje, kraujosruva kairės akies odenoje, poodinė kraujosruva su intraodinėmis kraujosruvomis, apimanti kairę kaktos pusę, kairės akies vokus, nosies nugarėlės kairę pusę, kairį skruostą, kairį žandą, kairės ausies kaušelį, pereinanti į kaklą, poodinė kraujosruva su intraodinėmis kraujosruvomis, apimanti dešinį skuostą, dešinį žandą, dešinės akies vokus ir dešinės ausies kaušelį, poodinės kraujosruvos abiejose krūtinės ląstos pusėse, abiejose alkūnėse, abiejuose dilbiuose, abiejose plaštakose, abiejuose keliuose, odos nubrozdinimai dešiniame petyje, kairėje nugaros pusėje, juosmenyje, kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje. Tikėtina, kad kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, kraujosruvos kairės kaktos pusės ir veido abiejų pusių minkštuosiuose audiniuose, muštinės žaizdos kairio žando vidiniame paviršiuje su aplinkinėmis pogleivinėmis kraujosruvomis, pogleivinė kraujosruva dešinio žando vidiniame paviršiuje, kraujosruva kairės akies odenoje, poodinė kraujosruva su intraodinėmis kraujosruvomis, apimanti kairę kaktos pusę, kairės akies vokus, nosies nugarėlės kairę pusę, kairį skruostą, kairį žandą, kairės ausies kaušelį, pereinanti į kaklą, poodinė kraujosruva su intraodinėmis kraujosruvomis, apimanti dešinį skuostą, dešinį žandą, dešinės akies vokus ir dešinės ausies kaušelį padaryti kietais bukais daiktais, nemažiau dviejų tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje, prieš 3-6 valandas iki mirties. Į tai nurodo sužalojimų lokalizacija ir pobūdis, histologinio tyrimo duomenys. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais, tiek griuviminių traumų metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Poodinės kraujosruvos dešinėje krūtinės ląstos pusėje ir odos nubrozdinimai dešiniame petyje, kairėje nugaros pusėje, juosmenyje, kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje padaryti paros laikotarpyje iki mirties, nemažiau devynių trauminių poveikių pasėkoje. Kiti sužalojimai padaryti prieš 6-12 parų iki mirties, nemažiau vienuolikos trauminių poveikių pasėkoje. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kiti sužalojimai, tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir įtakos mirčiai neturėjo. Po patirtos galvos traumos S. P. galimybė atlikti savarankiškus veiksmus buvo apsunkinta.Mirusiojo S. P. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,14 %o (promilės) etilo alkoholio. Tokia alkoholio koncentracija kraujyje atitinka vidutinį girtumo laipsnį (1 t., b. l. 149-153).
16. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus raštas 2021-03-22 Nr. (5.17) (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į S. P. kūne nustatytų sužalojimų lokalizaciją ir išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, jo mirtį sukėlę sužalojimai visumoje nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai (1 t., b. l. 162).
17. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad S. P. mirtis įvyko nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, kuris komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu. Tikėtina, kad kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, kraujosruvos kairės kaktos pusės ir veido abiejų pusių minkštuosiuose audiniuose, muštinės žaizdos kairio žando vidiniame paviršiuje su aplinkinėmis pogleivinėmis kraujosruvomis, pogleivinė kraujosruva dešinio žando vidiniame paviršiuje, kraujosruva kairės akies odenoje, poodinė kraujosruva su intraodinėmis kraujosruvomis, apimanti kairę kaktos pusę, kairės akies vokus, nosies nugarėlės kairę pusę, kairį skruostą, kairį žandą, kairės ausies kaušelį, pereinanti į kaklą, poodinė kraujosruva su intraodinėmis kraujosruvomis, apimanti dešinį skruostą, dešinį žandą, dešinės akies vokus ir dešinės ausies kaušelį padaryti kietais bukais daiktais, nemažiau dviejų tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje, prieš 3-6 valandas iki mirties. Poodinės kraujosruvos dešinėje krūtinės ląstos pusėje ir odos nubrozdinimai dešiniame petyje, kairėje nugaros pusėje, juosmenyje, kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje padaryti paros laikotarpyje iki mirties, nemažiau devynių trauminių poveikių pasėkoje, o poodinės kraujosruvos kairėje krūtinės ląstos pusėje, abiejose alkūnėse, abiejuose dilbiuose, abiejose plaštakose, abiejuose keliuose padarytos prieš 6-12 parų iki mirties, nemažiau vienuolikos trauminių poveikių pasėkoje. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais, tiek griuviminių traumų metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Šie sužalojimai, tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir įtakos mirčiai neturėjo. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės konkrečiai nurodyti, kokioje kūno padėtyje buvo S. P. sužalojimų padarymo jam metu. Odos nubrozdinimai dešiniame petyje, kairėje nugaros pusėje, juosmenyje, kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje galėjo gautis tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje, tiek griuviminių traumų metu, tiek nukentėjusįjį tempiant ar velkant. Neatmetama, kad po patirto kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu S. P. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Aktyvių veiksmų atlikimo laikas, dar vadinamas „šviesiuoju periodu", kiekvienu atveju individualus, gali būti skaičiuojamas minutėmis ar valandomis, priklauso nuo kraujavimo intensyvumo ir dėl to išsivysčiusių smegenų suspaudimo simptomų. Išsiliejusio kraujo po kietuoju galvos smegenų dangalu komplikacijos – galvos smegenų suspaudimas su progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu, išsivystė kelių valandų laikotarpyje iki mirties. Tai gali pasireikšti sutrikusia sąmone, padažnėjusiu, triukšmingu kvėpavimu, pykinimu, vėmimu, traukuliais, padidėjusiu kraujospūdžiu, patologiniais refleksais. Vidiniai požymiai-išsiliejęs kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu, smegenėlių pusrutuliuose didžiosios pakauškaulio angos įspaudimo žymė, plaučių pabrinkimas. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti, kuris smūgis S. P. buvo suduotas pirmas ar vienas pirmųjų. Poodinės kraujosruvos dešinėje krūtinės ląstos pusėje ir odos nubrozdinimai dešiniame petyje, kairėje nugaros pusėje, juosmenyje, kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje padaryti paros laikotarpyje iki mirties, o poodinės kraujosruvos kairėje krūtinės ląstos pusėje, abiejose alkūnėse, abiejuose dilbiuose, abiejose plaštakose, abiejuose keliuose padarytos prieš 6-12 parų iki mirties. Visi šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir įtakos mirčiai neturėjo. Tikėtina, kad kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, kraujosruvos kairės kaktos pusės ir veido abiejų pusių minkštuosiuose audiniuose, muštinės žaizdos kairio žando vidiniame paviršiuje su aplinkinėmis pogleivinėmis kraujosruvomis, pogleivinė kraujosruva dešinio žando vidiniame paviršiuje, kraujosruva kairės akies odenoje, poodinė kraujosruva su intraodinėmis kraujosruvomis, apimanti kairę kaktos pusę, kairės akies vokus, nosies nugarėlės kairę pusę, kairį skruostą, kairį žandą, kairės ausies kaušelį, pereinanti į kaklą, poodinė kraujosruva su intraodinėmis kraujosruvomis, apimanti dešinį skruostą, dešinį žandą, dešinės akies vokus ir dešinės ausies kaušelį padaryti nemažiau dviejų tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje. Kiti sužalojimai, neturėję įtakos mirčiai, galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje, tiek griuviminių traumų metu, griūvant po gauto smūgio arba be pašalinės jėgos poveikio. Tikėtina, kad kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, kraujosruvos kairės kaktos pusės ir veido abiejų pusių minkštuosiuose audiniuose, muštinės žaizdos kairio žando vidiniame paviršiuje su aplinkinėmis pogleivinėmis kraujosruvomis, pogleivinė kraujosruva dešinio žando vidiniame paviršiuje, kraujosruva kairės akies odenoje, poodinė kraujosruva su intraodinėmis kraujosruvomis, apimanti kairę kaktos pusę, kairės akies vokus, nosies nugarėlės kairę pusę, kairį skruostą, kairį žandą, kairės ausies kaušelį, pereinanti į kaklą, poodinė kraujosruva su intraodinėmis kraujosruvomis, apimanti dešinį skruostą, dešinį žandą, dešinės akies vokus ir dešinės ausies kaušelį padaryti kietais bukais daiktais, tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais, tiek griuviminių traumų metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Nėra teismo medicininių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kokia ranka galėjo būti suduoti smūgiai S. P.. Nėra galimybės išskirti konkretų sužalojimą veide, kuris patvirtintų tiesioginį trauminį poveikį, dėl kurio S. P. galėjo griūti. Mirusiojo S. P. kūne sužalojimų, būdingų savigynai ir susijusių su užduotyje nurodytų įvykiu, nėra (1 t., b.l. 163-167).
18. Specialistas H. D. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad atliko mirusiojo S. P. kūno tyrimą ir pateikė specialisto išvadas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad S. P. mirtis įvyko dėl kraujo įsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu, virš abiejų pusių, kuris komplikavosi į galvos smegenų suspaudimą, progresuojantį kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumą. Darytina išvada, kad S. P. mirė nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutuliu. Į tai nurodo mirusiojo kūno tyrimo metu po galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių rasti kraujo krešuliai ir skystas kraujas. Mirtis įvyko prieš 10-14 val., iki jo kūno apžiūros įvykio vietoje. 2020 m. gruodžio 31 d. 11 val., remiantis eksperto dalyvavusio įvykio vietoje užfiksuotais ankstyvaisiais lavoniniais reiškiniais. Mirusiojo S. P. kūne rasti sužalojimai: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų smegenų pusrutulių. Kraujosruvos kairės kaktos pusės ir veido abiejų pusių minkštuosiuose audiniuose, muštinės žaizdos kairio žando vidiniame paviršiuje su aplinkinėmis pogleivinėmis kraujosruvomis, pogleivinė kraujosruva dešinio žando vidiniame paviršiuje, kraujosruva kairės akies odenoje, poodinė kraujosruva su intraodinėmis kraujosruvomis, apimančiomis kairę kaktos pusę, kairės akies vokus, nosies nugarėlės kairiąją pusę, kairį skruostą, kairį žandą, kairį ausies kaušelį, poodinė kraujosruva su intraodinėmis kraujosruvomis apimanti dešinį skruostą, dešinį žandą, dešinės akies vokus, dešinę nosies nugarėlės pusę ir dešinės ausies kaušelį. Nustatyti sužalojimai mirusiojo veide galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų traumų poveikyje, galimai suduodant su smūgius į kairę ir dešinę veido pusę. Pačioje akyje yra kraujosruva. Tai turėjo būti tiesioginis smūgis į kairiosios akies sritį. Mažai tikėtina, kad buvo sužalojimai padaryti kumščiu. Labiau tikėtina, kad padaryta platesniu paviršiumi, nei kumštis. Konkrečiai negalima išskirti, kuris smūgis sąlygojo mirtį sukėlusius sužalojimus , kadangi yra kraujo išsiliejimas virš abiejų smegenų pusrutulių. Praėjo mažiausiai 3 val. po sužalojimų, kai S. P. mirė. Buvo atliktas histologinis tyrimas, buvo išsiųstas kraujo krešulių pavyzdys ištirti, seilių mėginiai, buvo nustatyta, kad mirtis asmenį ištiko po 3-6 val. nuo padarytų sužalojimų. Po tokių sužalojimų žmogus dar kvėpuoja, gali atlikti tam tikrus savarankiškus veiksmus. Tai teoriškai yra įmanoma, gali būti apsunkintas kvėpavimas, vėmimas, nevalingas apsišlapinimas. S. P. veide esantys sužalojimai nebūdingi griūviminiai traumai, nes skirtinga sužalojimų lokalizacija abiejose galvos pusėse, plačios kraujosruvos, tai būdinga tiesioginiam smūgiui. Sužalojimuose nėra nubrozdinimų, nėra žaizdų kas yra būdinga griūvant. S. P. kraujavo iš nosies, kairėje nosies pusėje buvo kraujosruva. Kraujavimo laikas priklauso nuo to, koks trauminio poveikio stiprumas. Per kiek laiko sukreša kraujas nukritęs ant žemės negaliu atsakyti, kiekvienu atveju individualiai. Kraujosruvos veide iškart neišryškėja, kartais po valandos ar dviejų išryškėja.
19. Daiktų apžiūros protokolas 2021-06-09, kuriame užfiksuota daiktų, paimtų 2020-12-31- 2021-01-01 įvykio vietos apžiūros metu, apžiūra (1 t., b. l. 170-189). (daiktai saugomi Šiaulių AVPK daiktų saugykloje, Kvitas B Nr. 0008962. (1 t., b. l. 190-192).
20. Daiktų apžiūros protokolas 2021-06-08, kuriame užfiksuota daiktų, paimtų 2020-12-31-2021-01-02 lavono apžiūros metu, apžiūra (1 t., b. l. 193-200, 2 t., b. l. 1-6) (daiktai saugomi Šiaulių AVPK daiktų saugykloje, Kvitas B Nr. 0008944. (2 t., b. l. 9-11).
21. Daiktų apžiūros protokolas 2021-02-01, kuriame užfiksuota BPC pateikto garso, kai į įvykio vietą buvo kviečiama greitoji pagalba bei policijos pareigūnai, apžiūra, kurios metu nustatyta, kad pranešimas Nr. 2020-12-31 09.35.25 val. gautas iš tel. (duomenys neskelbtini) , t. y. Pranešė R. R.. (2 t., b. l. 18-21).
22. Daiktų apžiūros protokolas 2021-01-05-2021-01-07, kuriame užfiksuota vaizdo įrašo, pateikto 2021-01-04 iš (duomenys neskelbtini), apžiūra. (2 t., b. l. 25-31).
23. Daiktų apžiūros protokolas 2021-01-07, kuriame užfiksuota vaizdo įrašo iš vaizdo stebėjimo kameros adresu (duomenys neskelbtini), paimto 2021-01-07, apžiūra (2 t., b. l. 37-46).
24. Daiktų apžiūros protokolas 2021-01-12 - 2021-01-13, kuriame užfiksuota vaizdo įrašo iš vaizdo stebėjimo kamerų adresu (duomenys neskelbtini), kuris pateiktas 2021-01-12, apžiūra (2 t., b. l. 74-78).
25. Daiktų apžiūros protokolas 2021-01-05, kuriame užfiksuota vaizdo įrašo, paimto iš patrulių BODY kameros 2021-01-04, apžiūra (2 t., b. l. 53-58)
26. Daiktų apžiūros protokolas 2021-01-05, kuriame užfiksuota vaizdo įrašo iš patrulių automobilio šaukiniu S1707, paimto 2021-01-04, apžiūra (2 t., b. l. 59- 62).
27. Daiktų apžiūros protokolas 2021-01-08, kuriame užfiksuota vaizdo įrašo iš patrulių automobilio šaukiniu S1707, kuris yra paimtas 2021-01-04, apžiūra (2 t., b. l. 64 -68).
28. Daiktų apžiūros protokolas 2021-01-06 – 2021-01-08, kuriame užfiksuota mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi kaltinamasis R. R., išklotinės, kuri yra pridedama prie 2021-01-05 tarnybinio pranešimo, apžiūra (2 t., b. l. 87-90).
29. Daiktų apžiūros protokolas 2021-01-13, kuriame užfiksuota mobiliojo ryšio telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini), priklausančio A. K., išklotinės, kuri yra pridėta prie 2021-01-13 tarnybinio pranešimo, apžiūra (2 t., b. l. 99-101).
30. Specialisto išvada 2021-04-30 Nr. IBPS-V-969953-21, kurioje nurodyta, kad ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 1, su nuoplova nuo laiptų pakopos rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su S. P. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų S. P. lokusų genotipui, t. y. Atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 9×10-20.Ant tirti pateiktų tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 4-6, su nuoplovomis nuo dešinės kojos batelio rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su S. P. genotipu. Ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 9, su nuoplova nuo kairės kojos batelio rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su S. P. genotipu. Ant tirti pateiktų tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 7, Nr. 8, su nuoplovomis nuo kairės kojos batelio rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 2, su nuoplova nuo R. R. dešinės rankos žmogaus kraujo nerasta, rasta dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, kurių mišrus DNR profilis sutampa su R. R. ir S. P. genotipų sudėtiniu alelių rinkiniu. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipų sudėtinis alelių rinkinys sudarytų identišką alelių rinkinį, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 5×10-11. Ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 3, su nuoplova nuo R. R. kairės rankos žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su R. R. genotipu. Ant tirti pateikto pagalvės užvalkalo rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 12), iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno vyro asmens tapatybei nustatyti, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant pagalvės užvalkalo rastas žmogaus kraujas. Ant pagalvės užvalkalo mėginyje Nr. 12 rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su S. P. genotipu. Ant tirti pateiktos užkloto išpjovos rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 13), kurio genotipas sutampa su S. P. genotipu. Ant tirti pateikto megztinio rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 14), iš jų ir žmogaus kraujo, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktų šlepečių žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 15), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 16), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktos striukės, tiriant pažymėtos Nr. 1, kraujo nerasta. Ant tirti pateiktų džinsinių kelnių rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 17, Nr. 18), kurio genotipas sutampa su S. P. genotipu, rasta moters kraujo (pažymėta mėg. Nr. 19), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktos striukės, tiriant pažymėtos Nr. 2, rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 21), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 20), kurio genotipas sutampa su R. R. genotipu.Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų R. R. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 3×10-22. Ant striukės Nr. 2 mėginyje Nr. 21 žmogaus kraujo nerasta. (1 t., b. l. 124-132).
31. Specialisto išvada 2021-05-24 Nr. IBPS-V-1166221-21, kurioje nurodyta, kad avalynės pėdsakas (žr. nuotrauką Nr. 1), užfiksuotas 2020-12-31-2021-01-01, įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), yra paliktas tokios pat rūšies batais, kaip ir tirti pateikti įtariamojo R. R. batai (žr. nuotrauką Nr. 4). (1 t., b. l. 138-143).?
32. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 227, kuriame nurodyta, kad 2020-12-31iš kaltinamojo R. R. buvo paimtas biologinės terpės bandinys (šlapimas), kuriame nustatytas teigiamas amfetamino, kokaino ir marihuanos rezultatas, duota išvada, jog R. R. yra vartojęs amfetaminą, kokainą, marihuaną ( 3 t., b. l. 151).
33. Alkoholio matuoklio šaknelė, kurioje nurodyta, kad 2020-12-31 11.51 val. R. R. nustatytas 0,65 promilės girtumas (3 t., b. l. 153).
34. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) 2021, kuriame nurodyta, kad R. R. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) galimo nusikalstamos veikos padarymo metu (2020 m. gruodžio 30 d. - 2020 m. gruodžio 31 d.) nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyvias medžiagas, priklausomybės sindromas. R. R. galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. R. R. galimo nusikalstamos veikos padarymo metu (2020 m. gruodžio 30 d. - 2020 m. gruodžio 31 d.) nustatyti psichikos sutrikimai netrukdė suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdį ir netrukdė valdyti savo veiksmų. R. R. šiuo metu nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyvias medžiagas, priklausomybės sindromas. R. R. šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. R. R. gali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, gali atlikti bausmę. R. R. dėl nustatytų psichikos sutrikimų nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių. R. R. pažintinė veikla (suvokimas, atmintis, mąstymo, atkūrimas) nėra sutrikę ( 3 t., b. l. 132-137).
Motyvuojamoji dalis
III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas
35. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais (BPK 20 straipsnis), konstatuoja, kad kaltinamojo R. R. kaltė sumušus savo tėvą S. P., kuris nuo sumušimo metu patirtų sužalojimų mirė, yra visiškai įrodyta.
36. Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018, 2K-204-689/2019). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).
37. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai) (Lietuvos Aukščiausio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).
38. Kaltinamasis R. R. bylą nagrinėjant teisme kaltu prisipažino visiškai, tačiau nurodė, kad įvykio aplinkybių visiškai neatsimena dėl girtumo. Nors kaltinamasis R. R. nurodė neatsimenąs, kaip sumušė savo tėvą S. P., nei vienas iš byloje apklaustų asmenų nematė, kaip buvo sumuštas S. P., o tai reiškia, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo R. R. kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, tačiau kaltinamojo kaltė įrodyta netiesioginiais įrodymais, kurių visuma leidžia konstatuoti, jog S. P. mirtinai sumušė būtent kaltinamasis R. R..
39. Kaip matyti, tiek nukentėjusiojo A. P., tiek liudytojų R. I. ir J. P. parodymai patvirtina, kad iki 2020 m. gruodžio 30 d. apie 18 val., iki to momento, kai minėti asmenys išėjo iš S. P. namų, S. P. dar buvo gyvas, nesumuštas ir miegojo antro aukšto miegamajame kambaryje, name kartu liko tik kaltinamasis R. R.. Tolimesnė įvykių seka nustatyta iš įvykio vietoje buvusių liudytojų E. Z. ir A. K. parodymų. Liudytojas E. Z. patvirtino, kad jis išėjo kartu su minėtais asmenimis ir netoli įvykio vietos susitiko su draugu, name liko R. R. ir S. P.. Liudytojas A. K. patvirtino, kad 18.00 val. su S. P. kalbėjo telefonu ir pareiškė užuojautą dėl mirusios žmonos. S. P. pokalbio metu nurodė, jog giminės išvyko ir pakvietė ateiti. Po 10 min. A. K. išėjo pas S. P. ir prie jo namo durų sutiko R. R.. A. K. ir R. R. nuėję į parduotuvę įsigijo alkoholinių gėrimų, abu grįžę atgal netoli namo durų išsiskyrė. R. R. praėjo palei namą ir, kaip suprato A. K., nuėjo kalbėtis su E. Z., o jis vėl lauke parūkė ir pirmas užėjo į namo vidų. Namo ir virtuvės durys buvo neužrakintos, tačiau uždarytos, jas atidaręs A. K. įėjo į virtuvę ir ant žemės rado gulintį S. P.. Po to į virtuvę atėjo R. R., kuris negalėjo paaiškinti, kas tėvui nutiko ir atsisakė padėti pakelti S. P.. A. K. išbėgęs į lauką pakvietė E. Z.. A. K. ir E. Z. tvirtino, kad S. P. dar buvo gyvas, be sąmonės, kvėpavo ir gargaliavo. Minėti asmenys iš virtuvės S. P. nunešė į tame pačiame aukšte esantį kambarį ir lovoje paguldė ant kairio šono. Abu liudytojai iš S. P. namų išėjo, R. R. palikę snaudžiantį pirmajame aukšte. Svarbu paminėti ir tai, kad E. Z., kuris netoli įvykio vietos susitiko su draugu ir turėjo galimybę stebėti S. P. namus, patvirtino, kad iki grįžtant A. K. ir R. R. į namo vidų nebuvo užėjęs pašaliniai asmenys.
40. Kaltinamasis R. R. parodė, kad atsibudęs tos kitos dienos - 2020 m. gruodžio 31 dienos, rytą, name rado tėvo S. P. lavoną su smurto žymėmis. Name, be R. R. ir mirusio S. P., daugiau nieko nebuvo. 2020 m. gruodžio 31 dienos rytą R. R. paskambinęs broliui A. P. prisipažino, kad galėjo užmušti tėvą S. P. (liudytojos J. P. parodymai). 2020 m. gruodžio 31 dienos 09.35 val. R. R. pranešė bendrajam pagalbos centrui, kad namuose atsikėlęs lovoje rado tėvo S. P. lavoną su smurto žymėmis (2 t., b. l. 18-21). Tą pačią dieną apžiūrėjus įvykio vietą – namą, adresu (duomenys neskelbtini), rastas (būtent ant kairio šono, kaip A. K. ir E. Z. nurodo paguldę S. P.) palei langą lovoje gulintį S. P. lavoną su matomomis smurto žymėmis (1 t., b. l. 16-39). Nustatyta, kad S. P. mirė nuo galvos (veido) sumušimų, kurie padaryti kietais bukais daiktais, nemažiau dviejų tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje, prieš 3-6 valandas iki mirties (1 t., b. l. 149-153, 162, 163-167). Iš specialisto H. D. paaiškinimo matyti, kad sužalojimai S. P. veide padaryti galimai suduodant ne mažiau dviejų smūgių į kairę ir dešinę veido pusę. Veide nėra nubrozdinimų ar žaizdų, būdingų griūvant, o skirtinga sužalojimų lokalizacija abiejose galvos pusėse, plačios kraujosruvos ir akies obuolio kraujosruva akiduobėje, būdingi tiesioginiams smūgiams. Specialistas taip pat pažymėjo, kad mažai tikėtina, jog S. P. veido sužalojimai padaryti kumščiu, labiau tikėtina, kad padaryta platesnį paviršiu turinčiu objektu. Nors byloje nėra jokių duomenų, jog R. R. būtų nešęs S. P. iš virtuvės į lovą, pats kaltinamasis R. R. nurodo tik ryte radęs mirusiojo kūną ir kraujas ant jo veido buvo sukrešėjęs, ant jo abiejų batų ir džinsinių kelnių rasta S. P. kraujo (1 t., b. l. 124-132). Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, jog S. P. smūgius į veidą R. R. sudavė tiek rankomis, tiek kojomis ir būtent šių smūgių metu ant R. R. abiejų batų ir džinsinių kelnių galėjo patekti mirusiojo kraujo.
41. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad S. P. mirtinai sumušė kaltinamasis R. R., nes, kaip pripažino ir pats kaltinamasis, niekas kitas to padaryti negalėjo. Nors byloje apklaustų liudytojų parodymais nustatyta, kad kaltinamasis R. R. anksčiau nei prieš motiną, nei prieš tėvą nesmurtavo, nesipykdavo su pastaruoju, tai nepaneigia fakto, kad S. P. nužudė būtent kaltinamasis R. R., kadangi neblaivus R. R. tapdavo agresyviu, o byloje surinktais duomenimis (dauguma iš apklaustų liudytojų parodymų) nustatyta, kad R. R. įvykio dieną buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (tiek, kad net nepamena įvykio aplinkybių), mamos laidotuvių metu elgėsi neadekvačiai, netikėjo mamos mirtimi, prašė atidaryti karstą, po laidotuvių namuose šaukė, kaltino brolį A. P. ir tėvą S. P. dėl mamos mirties, metė į brolį viskio butelį, grįždamas iš parduotuvės elgėsi labai keistai, verkė ir šaukė, teisėjų kolegijos įsitikinimu, ir nulėmė kaltinamojo R. R. veiksmus.
42. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis R. R. savo tėvą S. P. mirtinai sumušė jų konflikto metu, pats kaltinamasis įvykio aplinkybių neatsimena, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo R. R. kaip neįrodyta.
43. Tikslintinas kaltinimas R. R. nurodant, kad jis smūgius S. P. sudavė ne ranka (kaip nurodyta kaltinamajame akte), o kietais bukais daiktais (galimai rankomis ir kojomis), nes iš specialisto išvadų bei specialisto H. D. paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad sužalojimai S. P. galvoje, lėmę pastarojo mirtį, buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, kurių identifikuoti nėra galimybės. Kitų duomenų, išskyrus ant R. R. abiejų batų ir džinsinių kelnių rasta S. P. kraujo, kuris galėjo atsirasti suduodant smūgius kojomis, iš kurių būtų galima identifikuoti kietus bukus daiktus, kuriais buvo suduoti smūgiai S. P., byloje nėra. Toks kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių tikslinimas teisme galimas, kadangi jos nekeičiamos iš esmės skirtingomis (BPK 256 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
44. Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, pripažįsta įrodytu, kad kaltinamasis ir R. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sumušė savo tėvą S. P., tyčia suduodamas kaltinime nurodytus smūgius ir padarydamas kaltinime nurodytus sužalojimus, dėl ko S. P. įvykio vietoje mirė.
45. Kaltinamasis R. R. nužudė savo šeimos narį, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
46. Pagal BK 129 straipsnio 1 dalį atsako tas, kuris nužudė kitą žmogų. Nužudymas teismų praktikoje suprantamas kaip tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-328-628/2016). Pagal BK 129 straipsnio 2 dalį atsako tas, kuris nužudė kitą žmogų, esant šioje dalyje nurodytoms nužudymą kvalifikuojančioms aplinkybėms.
47. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Priežastinis ryšys kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos. Nužudymo bylose nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ji nekiltų), ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė. Iš specialisto išvadų matyti, kad S. P. mirė nuo galvos sumušimo (1 t., b. l. 149-153, 162, 163-167), o jį sumušė kaltinamasis R. R., todėl konstatuotina, kad tarp kaltinamojo veiksmų (smūgių S. P. sudavimo) ir S. P. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.
48. Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas ir tik tokia veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnį. Kaltinamasis R. R., būdamas suaugęs, normalaus protinio išsivystymo, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, suduodamas stiprius smūgius kietais bukais daiktais (galimai kumščiais ir kojomis) savo tėvui S. P. į gyvybei svarbų organą – galvą, suprato, kad nuo tokių jo veiksmų (smūgių kietais bukais daiktais nukentėjusiajam į gyvybei svarbų organą) S. P. gali ne tik patirti sužalojimus, bet ir mirti, ir, nors jis nebuvo suinteresuotas jo mirtimi (tokių duomenų byloje nėra), tačiau sąmoningai nenutraukė tokių savo veiksmų (mušimo), tai yra veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis), todėl jo veika, kaip ir buvo minėta, teisingai kvalifikuota kaip nužudymas.
49. Kaltinamajam R. R. teisingai inkriminuotas šeimos nario nužudymas (BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kadangi jis nužudė tėvą S. P. (BK 248 straipsnio 2 dalis).
50. Nors kaltinamasis R. R. dėl girtumo neatsimena įvykio aplinkybių, tačiau įvykio metu jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyvias medžiagas, priklausomybės sindromas, todėl galėjo suprasti savo veiksmus ir galėjo juos valdyti (3 t., b. l. 132-137).
IV. Bausmės skyrimas
51. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys), taip pat į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).
52. Tas, kas nužudė kitą žmogų, esant BK 129 straipsnio 2 dalyje nurodytoms nužudymą kvalifikuojančioms aplinkybėms, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
53. Kaltinamojo R. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis R. R. bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad paties momento, kaip sumušė tėvą S. P., nepamena dėl girtumo, tačiau, susipažinęs su bylos medžiaga, supranta, kad daugiau niekas kitas negalėjo sužaloti tėvo, tik jis, gailisi dėl savo veiksmų. Teismo įsitikinimu, minėti kaltinamojo R. R. parodymai svariai prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo, kadangi, kaip jau buvo minėta, jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, byloje nėra, kaltinamojo kaltė įrodinėjama vien netiesioginiais įrodymais.
54. Kaltinamojo R. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad įvykio metu kaltinamasis R. R. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (tiek, kad net nepamena įvykio aplinkybių), kas ne tik, kad turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau, teismo įsitikinimu, iš esmės ją ir nulėmė, kadangi akivaizdu, kad blaivus kaltinamasis šios nusikalstamos veikos nebūtų įvykdęs.
55. Kaltinamasis R. R. nužudė savo tėvą, tai yra įvykdė nusikaltimą, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgtina į tai, kad nusikaltimas baigtas, yra šį nusikaltimą (nužudymą) kvalifikuojančios aplinkybės – tai, kad kaltinamasis nužudė savo tėvą (BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas), taip pat į tai, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas nebuvo iš anksto suplanuotas, kaltinamasis neturėjo jokio tikslo ir motyvo nužudyti savo tėvą (tokių duomenų byloje nėra).
56. Skiriant bausmę būtina atsižvelgti ir į kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kaltinamasis R. R. Lietuvos Respublikoje anksčiau teistas keturis kartus (t. 3, b. l. 45-52), teistumas išnykęs (BK 97 straipsnis), be to, teistas užsienyje (t. 3, b. l. 52-63), administracine tvarka baustas, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (t. 3, b. l. 42-44), nevedęs, iki suėmimo dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini) logistikos vairuotoju. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusieji L. K. ir A. P. jokių pretenzijų kaltinamajam R. R. neturi, civilinio ieškinio nereiškia.
57. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam R. R. už jo įvykdytą nusikalstamą veiką paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnio 1 dalis), didesnę, nei sankcijoje numatytas šios bausmės minimumas, tačiau mažesnę, nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).
58. Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Kadangi kaltinamasis R. R. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), nėra pagrindo atidėti jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis).
59. Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką R. R. įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020-12-31 iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BK 66 straipsnio 1 dalis). Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis) iki nuosprendžio vykdymo pradžios R. R. paliktina galioti kardomoji priemonė – suėmimas.
V. Daiktai ir kiti klausimai
60. Priimant nuosprendį daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisminę praktiką BK 72 straipsnio nuostatų prasme konfiskuotinas turtas turi turėti ekonominę vertę, o jeigu nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas – menkaverčiai ar uždrausti civilinėje apyvartoje daiktai (pavyzdžiui, netikri pinigai, savadarbis ginklas), jie ne konfiskuojami – paimami valstybės nuosavybėn, kaip nurodyta BK 72 straipsnio 1 dalyje ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bet iš asmens paimami ir perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 arba 4 punktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-628/2019).
61. Daiktai – 8 vnt. vokai ( Nr. 010763, Nr. 010764, Nr. 010774, Nr. 010775, Nr. 010776, Nr. 010766, Nr. 010767, Nr. 010769) su nuoplovomis, išpjovomis, skiautėmis ; 4 paketai (Nr. 010781, Nr. 010779, Nr. 010780, Nr. 01077) su taurelėmis , 2 vokai (Nr. 010773, Nr. 010777) su nuorūkomis , 4 paketai (Nr. 010782, Nr. 010778, Nr. 010770, Nr. 010771, Nr. 010772 ) su tuščiais buteliais, 1 paketas (Nr. 010768 ) su pagalvės užvalkalu , 1 vokas (Nr. 010762) su mobiliojo ryšio telefonu NOKIA su SIM kortele, kurie paimti 2020-12-31- 2021-01-01 įvykio vietos esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, saugomi Šiaulių AVPK daiktų saugykloje, 2021-06-10 Kvitas B Nr. 0008962. (1 t., b. l. 190-192), taip pat baltiniai, megztinis, kelnės, berankoviai marškinėliai, kojines, pagalvės užvalkalas, antklodės užvalkalas, kurie paimti 2020-12-31-2021-01-02 lavono apžiūros metu įvykio vietoje adresu (duomenys neskelbtini), saugomi Šiaulių AVPK daiktų saugykloje, 2021-06-08 Kvitas B Nr. 0008944 (2 t., b. l. 9-11), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalis).
62. Daiktai – 2 vnt. striukės, džinsines kelnes, megztinis, gumines šlepetes, sportiniai bateliai, paimti 2020-12-31-2021-01-01 R. R. apžiūros metu, saugomi Šiaulių AVPK daiktų saugykloje, 2021-06-08 Kvitas B Nr. 0008942 (2 t., b. l. 12-14), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini jų savininkui R. R., tai pavedant padaryti atsakingiems Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojams, o R. R. per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui rašytinio prašymo dėl šių daiktų atsiėmimo, jie sunaikintini, kadangi šie daiktai nėra kaltinamajam R. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos priemonės bei įrankiai, ir yra menkaverčiai bei negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai, 2 dalis).
63. Daiktai – 7 skaitmeninės laikmenos su jose įrašyta ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija, esančios byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos prie bylos.
64. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
65. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje (Croissant prieš Vokietiją (peticijos Nr. 13611/88; 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas); O. A. prieš Bulgariją (peticijos Nr. 38157/04, 2011 m. vasario 17 d. sprendimas)) akcentuoja, kad skirtingai nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „e“ punkte numatyta teisė į vertėjo pagalbą, teisė į teisinę pagalbą nėra absoliuti ir yra siejama su nepakankamų lėšų kriterijumi arba teisingumo interesų reikalavimu. Tai, kad valstybė, atsižvelgdama į teisingumo interesus, paskyrė advokatą, neapriboja galimybės pasibaigus baudžiamajam procesui išieškoti dėl šio advokato dalyvavimo patirtas išlaidas. Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymi, kad šiuo atveju yra svarbūs du aspektus – pirma, asmuo buvo nuteistas; antra, jo turtinė padėtis, tai yra, ar jis, atsižvelgiant į turimą informaciją apie jo turtą ir lėšas, gali padengti visas (dalį) valstybės patirtų išlaidų.
66. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad teisinė pagalba kaltinamajam R. R. valstybei kainavo 945,31 Eur (t. 5, b. l. 4). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo šias antrinės teisinės pagalbos išlaidas išieškoti iš kaltinamojo R. R. valstybės naudai.
67. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai yra pagrįstas, kadangi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma (t. 5, b. l. 4). Šios teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgus į bylos apimtį ir sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, teismo posėdžių skaičių bei parengtų procesinių dokumentų kiekį, yra objektyviai pagrįstas, gynėjas kaltinamajam R. R. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, tačiau šis prašymas tenkintinas tik iš dalies, iš kaltinamojo R. R. išieškant pusę valstybės patirtų jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tai yra 475,65 Eur, kadangi kaltinamasis R. R. iki suėmimo šioje byloje dirbo, tačiau jokio turto neturi, duomenų apie jo turimą byloje nėra, jam skirtina ilga laisvės atėmimo bausmė, o galimybė įsidarbinti ar gauti kitokias pajamas laisvės atėmimo bausmės metu yra labai ribota (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
68. Išlaidos, susidariusios dėl objektų tyrimo, nepripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamojo R. R., kadangi šiuos tyrimus atliko ikiteisminio tyrimo institucijų specialistai kaip tarnybinę užduotį (BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
69. Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,
nusprendžia:
R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jį nubausti laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje).
Į bausmės laiką R. R. įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. gruodžio 31 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje).
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje) R. R. palikti galioti kardomąją priemonę – suėmimą.
Aštuonis vokus ( Nr. 010763, Nr. 010764, Nr. 010774, Nr. 010775, Nr. 010776, Nr. 010766, Nr. 010767, Nr. 010769) su nuoplovomis, išpjovomis, skiautėmis; keturis paketus (Nr. 010781, Nr. 010779, Nr. 010780, Nr. 01077) su taurelėmis; du vokus (Nr. 010773, Nr. 010777) su nuorūkomis; keturis paketus (Nr. 010782, Nr. 010778, Nr. 010770, Nr. 010771, Nr. 010772 ) su tuščiais buteliais, paketą (Nr. 010768 ) su pagalvės užvalkalu , voką (Nr. 010762) su mobiliojo ryšio telefonu NOKIA su SIM kortele, kurie paimti įvykio vietos esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, taip pat baltinius, megztinį, kelnes, berankovius marškinėlius, kojines, pagalvės užvalkalą, antklodės užvalkalą, kurie paimti lavono apžiūros metu įvykio vietoje adresu (duomenys neskelbtini), saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Dvi striukes, džinsines kelnes, megztinį, gumines šlepetes, sportinius batelis, paimtus R. R. apžiūros metu, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti R. R., tai pavedant padaryti atsakingiems Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojams, o R. R. per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui rašytinio prašymo dėl šių daiktų atsiėmimo, juos sunaikinti.
Septynias skaitmenines laikmenas su jose įrašyta ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija, esančias byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.
Išieškoti iš R. R. valstybės naudai 475,65 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 65 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Išaiškinti R. R., kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam R. R. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.