- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-19
- Bylos Nr.
- e2S-397-425/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00162-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- L. J.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. S. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1982-335/2022 pagal ieškovės L. J. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal jos ieškinį atsakovui R. S. dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, įpareigojant atsakovą išmokėti kompensaciją pagal vidutinę daikto rinkos vertę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui ieškovė L. J. pateikė ieškinį, kuriuo prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jai priklausančią nekilnojamojo turto dalį, esančią (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovą R. S. išmokėti ieškovei kompensaciją piniginiu ekvivalentu, lygią 9 960 Eur; priteisti iš atsakovo 242 Eur nuostolių už turto vidutinės rinkos vertės nustatymą; 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos kompensacijos sumos ir visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą sudaryti galimybę ieškovei kartu su ją lydinčiu asmeniu patekti į jos nuosavybės teise valdomos gyvenamosios patalpos dalį, išaiškinant atsakovui teisines pasekmes už teismo įpareigojimo neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą.
Šalies argumentai
3. Ieškovė nurodė, kad neturi galimybės patekti į savo gyvenamąją patalpą, nes atsakovas pakeitė durų spyną, šalių santykiai konfliktiški. Bute liko ieškovės dokumentai, piniginės lėšos, kompiuterinė technika, drabužiai, higienos priemonės ir kiti asmeninio naudojimo daiktai. Dėl šių priežasčių ji patiria žalą, nes ieškovei yra apsunkinta galimybė keisti darbą, įgyvendinti kitas ekonomines ir neturtines teises, kai bute liko jos dokumentai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino ir įpareigojo R. S. nedelsiant leisti L. J. kartu su ją lydinčiu asmeniu patekti į jos nuosavybės teise valdomos patalpos dalį, esančią (duomenys neskelbtini), pasiimti savo asmeninius daiktus ir dokumentus. Nutartį nutarė vykdyti skubiai.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog L. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ½ buto Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais (toliau – nekilnojamasis turtas), esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos ji ieškiniu prašo atidalyti, t. y. ieškinio dalykas susijęs teisių į šį nekilnojamąjį turtą įgyvendinimu. Kaip matyti, ieškovė kartu su atsakovu nekilnojamąjį turtą įsigijo 2019-05-02 su tikslu kartu jame gyventi. Ieškovė nurodo, kad bute liko jos dokumentai, piniginės lėšos, kompiuterinė technika, drabužiai, higienos priemonės ir kiti asmeninio naudojimo daiktai, o atsakovas yra pakeitęs buto durų spyną, dėl ko patekimas į butą jai tapo negalimas, nes šalių santykiai yra konfliktiški.
6. Skundžiama nutartimi teismas vertino, kad esant tokiai situacijai, kai ieškovė negali patekti į jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, tai pažeidžia jos interesus, todėl yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai padidėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas), nes to nesiėmus, gali pasunkėti arba tapti negalimu teismo sprendimo įvykdymas (CPK 144 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Atsakovas R. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas įpareigojo atsakovą nedelsiant leisti L. J. kartu su ją lydinčiu asmeniu patekti į jos nuosavybės teise valdomos patalpos dalį pasiimti savo asmeninius daiktus ir dokumentus.
7.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytas įpareigojimas nėra įvykdomas, nes jų su ieškove valdomo nekilnojamojo turto dalys yra po ½. Taigi šiuo atveju visiškai neaišku, į kurią dalį atsakovas turi įleisti ieškovę. Jokia naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka nėra nustatyta, ieškovės turto dalis nėra atidalinta, o bute iš viso yra 3 kambariai.
7.2. Papildomai apeliantas pabrėžia, jog nekilnojamajame turte nėra nei vieno ieškovės daikto, kadangi ji jau 2022 m. sausio mėnesį susirinko iš buto savo daiktus. Dar 2022-02-16 vakare, dalyvaujant liudytojams, jis surinko visus likusius ieškovės daiktus ir nuvežė pas jos tėvus. Kartu su atskiruoju skundu prideda prie skundo įrodymą, patvirtinantį. kad ieškovę informavo apie tokį savo veiksmą.
7.3. Atskirajame skunde nurodoma ir tai, jog ieškovė, teikdama ieškinį, piktnaudžiauja procesu bei klaidina teismą, nes nekilnojamasis turtas buvo įsigytas ne tik už šalių, tačiau ir už atsakovo tėvų pinigines lėšas.
Atsiliepimas
8. Ieškovė pateiktu atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8.1. Nurodo, kad teismas pagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonė, nes ieškovė išsamiai ir aiškiai nurodė faktinį prašymo pagrindą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu kartu su ieškiniu buvo pridėti patikimi rašytiniai įrodymai. Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės teisę į nuosavybę bylos nagrinėjimo metu būtų neteisėtai apribota (paneigtas savininko teisių turinys naudotis nuosavybės objektu ir disponuoji patalpoje likusiais kilnojamaisiais daiktais ar kitu turtu), tai sąlygotų papildomos žalos ieškovei atsiradimą, tokiu būdu pabloginant tiek ieškovės, tiek atsakovo padėtį. Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebuvo apribotos atsakovo teisės, o tik užtikrinta, ieškovės teisė į gyvenamąją patalpą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
10. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įpareigojo R. S. nedelsiant leisti L. J. kartu su ją lydinčiu asmeniu patekti į jos nuosavybės teise valdomos patalpos dalį pasiimti savo asmeninius daiktus ir dokumentus.
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytas išvadas, atskirajame skunde nurodomas aplinkybes, o taip pat tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio bei faktinio pagrindo.
12. Nagrinėdamas atsakovo atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Preliminariai įvertinęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir su juo susijusius duomenis, apeliacinės instancijos teismas mano, kad nagrinėjamu atveju buvo pakankamas pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
13. Kartu su ieškiniu pateikti VĮ Registrų centro duomenys, nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis leidžia vertinti, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę bei įpareigoti atsakovą išmokėti kompensaciją. Ieškovei tvirtinant, kad ji negali patekti į jai dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, atsakovas iš esmės to neneigia ir netvirtina, kad ieškovė gali laisvai naudotis jai priklausančiu nekilnojamuoju ir jame esančiu ieškovės asmeniniu turtu. Priešingai, atsakovas tvirtina, jog visus asmeninius daiktus ieškovė jau yra pasiėmusi ir bute nėra jokių jos daiktų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nekilnojamasis turtas yra butas, kuriame šalys prieš tai vedė bendrą ūkį, dėl ko, priešingai nei tvirtina apeliantas, nei nustatyti konkrečią nekilnojamojo turto dalį, nei įvertinti, kurioje konkrečiai dalyje yra ar buvo patalpinti ieškovės asmeniniai daiktai, nėra įmanoma nustatyti. Reikšminga ir tai, kad kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiškai santykiai, o negalėjimas patekti į savo nuosavybę iš esmės varžo ieškovės teises.
14. Taigi, nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, o teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo apriboti priešingos šalies veiksmų laisvę pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeis ginčo šalių interesų pusiausvyros, bus pakankama ir kartu nereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti, šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra pagrįstos, nėra neproporcingos ar nepagrįstai suvaržančios atsakovo teises ir teisėtus interesus, juo labiau kad ieškovė reikalavo ne laikinai įpareigoti atsakovą leisti jai naudotis nekilnojamuoju turtu, o tik patekti į jį bei pasiimti asmeninius daiktus.
15. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, dėl to pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčijamoje dalyje. Atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
16. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kartu su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į jį yra pateikti nauji įrodymai – straipsnio iš dienraščio kopija, nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Įvertinus byloje nagrinėjamo reikalavimo turinį, tai kad dalis naujų įrodymų gauti po skundžiamos teismo nutarties priėmimo (2022-05-15 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą) apeliacinės instancijos teismas vertina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme nepažeis šalių procesinio lygiateisiškumo principo, juo labiau kad atsakovas neturėjo galimybės pirmosios instancijos teismui išdėstyti savo pozicijos bei pateikti įrodymų dėl ieškovės pareikšto prašymo, ieškovė iš esmės pateikė argumentus dėl atsakovo naujai pateikiamuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių, o atsakovui neabejotinai yra žinoma apie 2022-05-15 priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
17. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nėra pagrindo spręsti klausimą dėl ieškovės prašymo ir priteisti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patirtas išlaidas, kadangi civilinė byla iš esmės dar nėra išnagrinėta. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog CPK 93 straipsnio 1 dalies normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021, 17 punktas). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020 15 punktą). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties tarpiniu procesiniu klausimu (pvz., nutarties sustabdyti bylą ar nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones), kol bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas, neturi pagrindo skirstyti bylinėjimosi išlaidas remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi. Šis klausimas spręstinas teismui priimant bylos nagrinėjimo baigiamąjį teismo aktą (baigiamąjį teismo procesinį sprendimą) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 20 punktą; 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.