Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-10-14 · Civilinė byla Nr. 2-1909-752/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-14
Bylos Nr.
2-1909-752/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-15820-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Agurkienė
Ieškovas
J. K.
Atsakovas
Kauno žydų bendruomenės
Trečiasis asmuo
Kauno žydų religinės bendruomenės
Advokatai
Gintarė Girdzijauskienė, Ina Kurauskienė, Marina Laurinaitienė
Kategorijos
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1909-752/2013Proceso Nr. 2-05-3-15820-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2; 44.2.4.1; 116.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 14 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kondrotaitei, dalyvaujant ieškovei J. K., ieškovės atstovei advokatei Gintarei Girdzijauskienei, atsakovės Kauno žydų bendruomenės atstovei advokatei Marinai Laurinaitienei, atsakovės atstovui Ž. G., trečiojo asmens Kauno žydų religinės bendruomenės atstovei advokatei Inai Kurauskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovei Kauno žydų bendruomenei ir trečiajam asmeniui Kauno žydų religinei bendruomenei dėl nuostolių priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė J. K. 2012-11-28 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Kauno žydų bendruomenės 5840 Lt nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-08-11, apie 7.30 val. priėjusi prie jai nuosavybės teise priklausančio automobilio „Chrysler“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), stovėjusio (duomenys neskelbtini) namo kieme prie kito pastato sienos, pamatė, kad siena išgriuvo ir plytos užkrito ant jos automobilio variklio dangčio, sparnų. Ieškovė kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovadą su prašymu nustatyti nugriuvusios pastato sienos savininką. Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados 2012-09-25 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog „pareiškimo patikslinimo metu nustatyta, kad išgriuvo (duomenys neskelbtini), pastato siena. Taip pat nustatyta, kad dalis minėtų pastatų priklauso Kauno žydų bendruomenei, kita dalis Kauno žydų religinei bendruomenei. Tikslinant duomenis nustatyta, kad nugriuvusios sienos pastatas priklauso Kauno žydų bendruomenei. Ieškovė kreipėsi į nepriklausomų vertintojų asociaciją tikslu nustatyti automobiliui padarytą žalą. Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacija, atlikusi ieškovės automobilio vertinimą, pateikė autotransporto vertinimo ataskaitą, kurioje nurodė, jog patirtas nuostolis apgadinus automobilį yra 5840 Lt. Todėl atsižvelgiant į faktinę aplinkybę, kad nugriuvusios sienos pastatas priklauso atsakovei Kauno žydų bendruomenei, atsakovė privalo ieškovei atlyginti patirtus automobilio apgadinimo nuostolius - 5840 Lt sumoje. Siekiant išvengti teisminio bylinėjimosi, ieškovės atstovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl nuostolių atlyginimo, tačiau iš atsakovės nei nuostolių atlyginimo, nei kito problemos sprendimo būdo nesulaukė, dėl to ieškovė priversta kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo (1 t., b. l. 3-7).

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno žydų bendruomenė atsiliepime nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 2012-08-11 atsakovo Kauno žydų bendruomenės pastato siena įgriuvo ant ieškovės automobilio. Ieškovė privalėjo iškviesti policiją į įvykio vietą, o ne kreiptis su pareiškimu į policiją po 2 dienų. Ieškovė galėjo apgadinti automobilį kitoje vietoje arba pati įvažiuoti į pastato sieną. Ieškovė negalėjo parkuoti automobilio prie atsakovo Kauno žydų bendruomenės pastato, tam tikslui reikalinga įrengti specialią parkavimo vietą, be to ieškovė privalėjo laikytis saugaus atstumo tiek nuo pastatų, tiek nuo kitų transporto priemonių. Ieškinyje nenurodyta, koks konkretus statinys neva apgadino ieškovės automobilį, nes adresu (duomenys neskelbtini) įregistruota 10 vienetų statinių, priklausančių dviem savininkams: atsakovui - Kauno žydų bendruomenei bei Kauno žydų religinei bendruomenei. Minėti statiniai išnuomoti, t. y. valdomi kitų asmenų. Vienas iš pastatų yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, todėl prie jo parkuoti automobilį draudžiama (1 t., b. l. 54-55).

Trečiasis asmuo Kauno religinė žydų bendruomenė atsiliepime nurodė, kad ieškinys galėtų būti tenkintinas. Žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatai, priklausantys tiek Kauno žydų religinei bendruomenei, tiek Kauno žydų bendruomenei. 1999-04-02 LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 126 Kauno žydų religinei bendruomenei buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios sinagogos pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir minėtas pastatas buvo perduotas Kauno žydų religinei bendruomenei. Likusieji statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities viršininko 2001-02-08 įsakymu Nr. 02-01-721 buvo įteisinti ir teisiškai įregistruoti atsakovės Kauno žydų bendruomenės vardu, ir šiuo metu taip pat priklauso atsakovei. Namo (duomenys neskelbtini), sklypas ribojasi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), iš tos pusės, kur yra atsakovei priklausantys pastatai. Atsakovui priklausantys pastatai buvo savavališkai pastatyti sovietiniais laikais, kaip pagalbiniai sandėliukai, tačiau vėliau jų paskirtis buvo pakeista į administracinių pastatų paskirtį. Minėti statiniai neatitinka LR Statybos įstatyme statiniams keliamų reikalavimų, yra visi požymiai galimos statinių avarijos - sienos „pučiasi“ nuo drėgmės, daugelyje vietų iškritusi dalis plytų, deformuojasi pastatų stogo konstrukcija. Kadangi atsakovas pastatų tinkamai neprižiūri, o dėl pastato sienos griūties atsirado žala ieškovės automobiliui, mano, kad ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovo žalos atlyginimo (1 t., b. l. 77).

Šalies argumentai

Ieškovė J. K. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė ieškinio reikalavimus tenkinti ir paaiškino, kad ji gyvena daugiabutyje name, automobilį stato savo namo kieme, ten, kur yra laisva vieta. Dažniausiai būna laisva prie sienos. Automobilį pastatė iš vakaro, jokio triukšmo negirdėjo, nes jos miegamojo langai į kitą pusę. Ryte, apie 9 val. kaimynai pranešė, kad ant jos automobilio užgriuvo siena. Išėję su vyru į kiemą, pamatė, kad siena užgriuvo ant automobilio priekio. Pradėjo patys aiškintis, kieno tai pastatas, iškvietė policiją. Policija nufotografavo automobilį, jie viską papasakojo ir paprašė padėti surasti pastato šeimininką. Policininkai patarė kreiptis į vertintoją, todėl jie kreipėmės į vertintojus, vėliau pradėjo remontuoti automobilį. Ji bandė rasti namo šeimininkus, keletą kartų buvo užėjusi į kiemą, tačiau savininkų rasti nepavyko. Užėjusi į pagrindinį religinės bendruomenės pastatą, ten rado tik nuomininkus, kurie jokios informacijos, jokių kontaktų nedavė. Su policijos pagalba, po trijų mėnesių surado pastato, kurio siena išgriuvo, savininkus. Buvo susitikusi su G. Ž., kuris informavo, kad tai ne jo asmeninis turtas ir patarė kreiptis į teismą dėl nuostolių išieškojimo (2 t., b. l. 10-11).

Ieškovės atstovė advokatė Gintarė Girdzijauskienė paaiškino, kad byloje tarp šalių sprendžiamas ginčas dėl įstatymo normų, reglamentuojančių statinių savininko (valdytojo) civilinės teisinės atsakomybės atsiradimo pagrindus ir sąlygas, aiškinimo ir taikymo, taip pat dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo pareigos šalims paskirstymą ir įrodymų vertinimą. Ieškovė žalos atsiradimo faktą įrodinėjo tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog 2012-08-11 priėjusi prie jai nuosavybės teise priklausančio automobilio, stovėjusio (duomenys neskelbtini) namo kieme prie kito pastato sienos, pamatė, jog siena išgriuvo ir plytos užkrito ant minėto automobilio variklio dangčio, sparnų. Ieškovė kreipėsi į Kauno AVPK Kauno miesto Centro PK Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovadą. 2012-09-25 minėto policijos komisariato nutarime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog nugriuvusios sienos pastatas priklauso Kauno žydų bendruomenei. Kadangi buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą nenustačius nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių ir dėl patirtos žalos atlyginimo ieškovei buvo pasiūlyta kreiptis į teismą, ieškovė tą ir padarė. Už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei. Šiuo atveju, pastato savininkas (valdytojas) netinkamai prižiūrėjo (eksploatavo) jam patikėtą turtą, atsakovė nebuvo tiek rūpestinga, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pastatų, statinių savininkai ir jų teisėti valdytojai yra įpareigoti prižiūrėti savo statinius, jog jie negriūtų. Atsakovė, būdama pastato teisėta turėtoja ir valdytoja, privalėjo rūpintis statinio priežiūra. Šių reikalavimų, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, atsakovė nevykdė, nes nuo atsakovės pastato atskilo ir nugriuvo siena. Dėl to byloje nustatytini atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas), kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių nuostolių ieškovui. Ieškovė patyrė 5840 Lt turtinę žalą, kurią sudaro automobilio remonto darbai. Prašo ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei 5840 Lt patirtiems nuostoliams atlyginti ir visas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 119-120, 2 t., b. l. 8-9).

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas Ž. G. paaiškino, kad pastato siena buvo tvarkinga ir nekėlė jokių įtarimų, viskas buvo suremontuota. Jo manymu, sienai kažką padaryti galėjo Kauno žydų religinės bendruomenės atstovas M. B., kuris yra suinteresuotas asmuo, nuolat skundžia atsakovą statybos inspekcijai, priešgaisrinei tarnybai, sanitarinei tarnybai, visoms institucijoms, norėdamas apjuodinti, parodyti, kad pastatas yra netinkamas. Tačiau statybos pažeidimų nebuvo nustatyta, tik nurodyta pataisyti kai kurias smulkmenas. Su M. B. jie teisiasi jau 5 metai dėl pastato, todėl mano, kad jis galėjo kažkam sumokėti, kad stuktelėtų į sieną, dėl to plytos ir nukrito. Siena šiaip sau negalėjo nugriūti. Faktas, kad įvyko kažkokia intervencija į pastato sieną (2 t., b. l. 11-12).

Atsakovo atstovė advokatė Marina Laurinaitienė atsakovo poziciją palaikė. Jos vertinimu, ieškovė neįrodė, kad jos pačios veiksmai neiššaukė pasekmių, kurių pasekoje buvo sugadintas automobilis. Pati ieškovė elgėsi neapdairiai, pastatydama automobilį neleistinoje vietoje. Ieškovės neatsargumas prisidėjo dėl žalos atsiradimo. Ieškovė į ekspertus dėl žalos įvertinimo kreipėsi tik po penkių dienų. Į įvykio vietą nebuvo iškviesta policija, nėra užfiksuota automobilio padėtis, įvykis nėra užfiksuotas. Byloje yra apžiūros aktas, kuriame nėra informacijos, kada automobilis buvo apžiūrimas. Iš esmės neatsakyta į klausimą, kada įvyko įvykis, nes kaip teigė ieškovės atstovė, automobilis buvo pastatytas iš vakaro, neaišku, kada įvyko įvykis - rugpjūčio 10 d., ar rugpjūčio 11 d. Žemės sklypas prie atsakovui priklausančių pastatų, iš kiemo pusės, kurioje ieškovė laikė automobilį, priklauso valstybei, tai nėra privati žemė. Ieškovė gyvena daugiabučiame name. Mano, kad ieškovė negali traktuoti žemės sklypo, kiemo kaip nuosavo ir neturi teisės statyti automobilio ten, kur yra laisva vieta. KET tai pat nustato, kad automobilį galima statyti tik tam tikrose pažymėtose vietose arba automobilių stovėjimo aikštelėse. Kieme vietomis auga žolė, todėl akivaizdu, kad ta vieta, kur stovėjo ieškovės automobilis, nebuvo stovėjimo aikštelė. Kiemas neasfaltuotas, skirtas tik automobiliams pravažiuoti. Ieškovė neturėjo teisės saugoti, statyti, laikyti automobilį prie atsakovui priklausančių pastatų 2B1/p, 3B1/p, 4B1/p, t.y. prie visų trijų pastatų. Faktiškai zona aplink pastatą yra apsaugos zona. Pastatai pastatyti 1940 metais, nuolat veikiami automobilių judėjimo, vibracijos. Statant automobilių stovėjimo aikšteles arba numatant automobilių stovėjimo vietas turi būti laikomasi atitinkamų atstumų. Statybos reglamente nurodyta, kad mažiausias atstumas yra 10 metrų nuo pastatų. Automobilis buvo pastatytas prie pat statinio, prie pat sienos, kuri nugriuvo. Atsakovui priklausantys statiniai buvo nuolat tikrinami ir prižiūrimi tų statinių savininko arba valdytojo. Ieškovė byloje neįrodė, kad pastatas buvo neprižiūrimas, turėjo esminių trūkumų ar pastato savininkas netinkamai prižiūrėjo pastatą ir jo netinkamas elgesys sukėlė šioje byloje nagrinėjamus padarinius. Dėl padarinių ir atsiradusios žalos yra kalta pati ieškovė, nes automobilį pastatė netinkamoje vietoje, statydama automobilį labai arti sienos elgėsi neapdairiai. Pats atsakovas nestatė pastato, neneša atsakomybės už statybos reikalavimų pažeidimus. Atsakovui buvo grąžinta nuosavybė į šį pastatą. Nesant duomenų, kad tai avarinis pastatas, ar reikalavimų iš statybos inspekcijos, kad pastatą nedelsiant buvo būtina remontuoti, atsakovas atsako už žalos atsiradimą taip, kaip atsako pagal nurodytą straipsnį pastatų savininkai. Nėra jokių faktų, kad pastato savininkas kažkokiais subjektyviais veiksmais, ar neveikimu prisidėjo prie žalos atsiradimo. Prašo vertinti ieškovės neatsargumą, atkreipti dėmesį, kad pastatas buvo normalios būklės, t. y. neavarinis. Ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 120-122, 2 t., b. l. 14-15).

Atsiliepimas

Trečiojo asmens atstovas M. B. paaiškino, kad pagal planą siena išgriuvo tarp 3B ir 2B pastatų, kurie nuosavybės teise priklauso atsakovei. Statiniai buvo pastatyti savavališkai, jie visi buvo avarinės būklės, stogas buvo įgriuvęs, sienos jau seniai apgriuvę. Jų nuomone, šis pastatas nėra tinkamas naudotis. Pastatas prieš 12 metų buvo tos pačios būklės, kaip yra ir šiuo metu. Neaišku, kaip statybos inspekcija leido naudotis šiais pastatais, nes jie avarinės būklės. Pastatuose nėra vandentiekio nei kanalizacijos, nei šildymo. Ieškovė prie pat sienos nebuvo privažiavusi, nes nuo sienos yra tarpas, yra atitvaras, visiškai prie sienos privažiuoti neįmanoma (1 t., 122-123).

Trečiojo asmens atstovė advokatė Ina Kurauskienė paaiškino, kad ieškinys gali būti tenkintinas, nes byloje nustatyta, kad sugriuvusi siena yra to pastato, kuris priklauso tik Kauno žydų bendruomenei ir nepriklauso Kauno žydų religinei bendruomenei. Atsakovas nurodė klaidingus duomenis, dėl kurių Kauno žydų religinė bendruomenė įtraukta šioje byloje trečiuoju asmeniu. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovės didelio neatsargumo nebuvo. Ieškovė, matydama sieną, negalėjo pagalvoti, kad ten pavojinga laikyti automobilį. Į įvykio vietą buvo iškviesta policija ir nebuvo surašytas joks protokolas, kuriuo ieškovė būtų nubausta ar patraukta administracinėn atsakomybės už KET pažeidimus.

Kategoriškai neigia bet kokius atsakovo atstovo argumentus apie tai, kad sienos griūtį galėjo sukelti Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas M. B.. Atsakovas netinkamai vykdė statinio techninę priežiūrą. Byloje nepateiktas joks dokumentas, kuris patvirtintų, jog 1940 metais savavališkai pastatyti statiniai atitinka administracinėms patalpoms keliamus reikalavimus, nepateikta įrodymų, kad po 2010 metų patikrinimo akto atsakovas vedė techninės priežiūros žurnalą, galimai aplaidžiai žiūrėjo į statinio techninę priežiūrą. Dėl prašomo priteisti žalos dydžio prašo spręsti teismo nuožiūra (1 t., b. l. 123, 2 t., b. l. 15-16).

Liudytojas V. K. paaiškino, kad jis yra ieškovės sutuoktinis. Žmona iš vakaro pasistatė automobilį namo kieme, prie sienos. Kiemas nedidelis, kur randa laisvą vietą, ten ir stato. Daugiabučio namo kieme galima statyti automobilius, kur yra laisva vieta. Toje vietoje, kur įvyko įvykis statydavo automobilį gana dažnai. Atrodė, kad vieta yra saugi, niekas nemanė, kad siena gali nugriūti. Siena buvo ištisinė, nebuvo jokio tarpo ar mūrijimo atskirimo. Tose patalpose vyko kažkokie remonto darbai, galbūt dalis sienos išgriuvo dėl vibracijos. Nemano, kad automobilis galėjo sukelti vibraciją, pagrindas tvirtas, kasinėjimo darbų nėra. Ten automobiliai nuolat stovi, jau būtų nugriuvusi prieš 30 metų. Mano, kad pastato siena neatsakingai sumūryta. Automobilio remontas kainavo apie 6000 Lt, tačiau jį reikės remontuoti papildomai, nes yra pažeista geometrija, stringa valytuvai, yra kitų defektų (2 t., b. l. 13-14).

Liudytoja Milda D. B. paaiškino, kad ji yra K. kaimynė, gyvena tame pačiame name, jos langai eina tiesiai į sieną, prie kurios stovėjo ieškovės automobilis. Automobilis per naktį stovėjo toje pačioje vietoje. Automobilis toje vietoje stovėjo keletą dienų. Anksti ryte pasigirdo didelis triukšmas, paaiškėjo, kad ant ieškovės automobilio užkrito plytos. Toje vietoje ir daugiau namo gyventojų statė automobilius, niekas nepagalvojo, kad gali nugriūti namo siena. Jos nuomone, išgriuvusi siena buvo nekokybiškai sumūryta. (1 t., b. l. 123-124).

Liudytojas J. P. paaiškino, kad iš jo buto matosi visa nugriuvusio pastato siena. 2012-08-11, apie 8 val. ryto, jis išgirdo trenksmą, atrodė, kad kažkas sprogo. Nuėjo pažiūrėti pro langą ir pamatė, kad ant ieškovės automobilio užgriuvo namo siena. Ieškovė retai važinėjo automobiliu, jis visuomet ten stovėjo. Jis buvo perspėjęs ieškovę, kad nestatytų automobilio po jo langais. Siena neatrodė avarinės būklės, tačiau kažkaip nuvirto. Buvo atvažiavusi policija, tačiau jis nedalyvavo. Nebūtų pagalvojęs, kad siena gali nugriūti. Tarp sienos ir pastatyto automobilio buvo likęs tarpas, ten buvo sukrautos plytos, galbūt siena buvo nukritusi ir anksčiau (1 t., b. l. 124).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Byloje sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl statinio savininko (atsakovo) civilinės teisinės atsakomybės (LR CK 6. 266 str.).

Nustatyta, kad 2012-08-11, apie 7.30 val., ieškovė J. K. pamatė, kad buvo apgadintas jai nuosavybės teise priklausantis automobilis „Chrysler” (vals. Nr. (duomenys neskelbtini)), stovėjęs (duomenys neskelbtini) namo uždarame kieme, prie kito pastato sienos, šalia dešinėje pusėje esančių dviejų metalinių garažų. Automobilis buvo apgadintas išgriuvus pastato sienai, prie kurio stovėjo automobilis ir užkritus plytoms ant variklio priekinės dalies. Prašydama nustatyti nugriuvusios sienos pastato savininką, J. K. 2012-08-11 kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovadą. 2012-08-11 buvo apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta, sudaryta fotolentelė. Nustatyta, kad nugriuvo (duomenys neskelbtini) pastato siena, pastatas priklauso Kauno žydų bendruomenei. 2012-09-25 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (1 t., b. 1. 10, 11, prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga).

VĮ Registrų centro duomenimis, (duomenys neskelbtini), įregistruota 10 statinių, iš kurių vienas, plane pažymėtas indeksu 1B2p, priklauso Kauno žydų religinei bendruomenei, o pastatai 2B1p, 3B1p, 4B1p, 5F1p, 6B1p, nuosavybės teise priklauso atsakovui (b.l. 12-17). Atsakovo prašymu įtraukus Kauno žydų religinę bendruomenę trečiuoju asmeniu, trečiasis asmuo pateikė statinių, esančių (duomenys neskelbtini), išdėstymo planą (b.l. 86). Iš pateikto plano akivaizdu, kad trečiajam asmeniui priklausantis pastatas 1B2p stovi atskirai, ne prie atsakovei priklausančių pastatų. Iš šalių bei liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės automobilis stovėjo prie sujungtų pastatų 2B1p, 3B1p, 4B1p. Nors ikiteisminio tyrimo medžiagoje tiksliai nenurodyta, kur stovėjo ieškovės automobilis ir kurio pastato siena nugriuvo, iš pateikto plano, fotonuotraukų, šalių bei liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad automobilis stovėjo ir ant jo priekinės dalies nugriuvo viduriniojo pastato - 3B1/p siena (b.l. 86). VĮ Registrų centro duomenimis, šis pastatas yra administracinės paskirties (1 t. 12-17).

Ieškovė prašo priteisti iš nugriuvusio sienos pastato savininko 5840 Lt patirto nuostolio, apgadinus automobilį, motyvuojant, kad atsakovas netinkamai prižiūrėjo (eksploatavo) jam nuosavybės teise priklausantį pastatą. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, motyvuodamas pačios ieškovės dideliu neatsargumu.

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijoje išdėstytą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, CK 6.266 straipsnis nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės, t.y. griežtą civilinę atsakomybę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-62/2009; kt.), todėl statinio savininkas (valdytojas) privalo atlyginti jam priklausančio statinio trūkumų lemtą žalą nepriklausomai nuo jo kaltės dėl tokių neigiamų padarinių. Asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, žalą patyrusiam asmeniui pakanka įrodyti žalos faktą bei dydį ir žalos bei statinio trūkumų priežastinį ryšį; statinio savininkas, gindamasis nuo reikalavimo atlyginti statinio trūkumų lemtą žalą, privalo įrodyti buvus CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytas pirmiau nurodytas nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2012). Pažymėtina ir tai, kad CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Teismas, spręsdamas, ar atsakovas, kaip pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, yra atsakingas už automobiliui „Chrysler” valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą žalą, atsižvelgia į CK 6.266 straipsnyje nustatytos atsakomybės be kaltės prigimtį. Vien byloje nustatytas faktas, kad žala padaryta nugriuvus atsakovui priklausančio pastato sienai, suponuoja jo civilinę atsakomybę. Šis atvejis kvalifikuotinas kaip griežtos civilinės atsakomybės be kaltės atvejis pagal CK 6.266 straipsnį. Prievolė atlyginti žalą tenka objekto savininkui ar valdytojui. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį pastato, statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešame registre. Atsakovas šios prezumpcijos nepaneigė.

Atsakovas, būdamas pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) savininku, privalėjo laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus (Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punktas). Statinių savininkai ir jų teisėti valdytojai yra įpareigoti prižiūrėti savo statinius, jog jie nenugriūtų. Iš Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ nuostatų, patvirtintų LR aplinkos ministro 2004-06-21 įsakymu Nr. D1-347, taip pat iš Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ nuostatų, patvirtintų LR aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu matyti, kad atsakovas, būdamas pastato teisėtas turėtojas ir valdytojas, privalėjo rūpintis statinių priežiūra. Taigi, atsakovas privalėjo tikrinti ir nugriuvusios sienos pastato konstrukcijų būklę, prižiūrėti, kad jis būtų tvarkingas, laiku nustatyti, kad pastato būklė kelia pavojų ir neatidėliojant organizuoti remonto darbus, kad pavojus būtų pašalintas.

Kadangi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, prižiūrėti, kad naudojant statinį būtų išvengta nelaimingų atsitikimų rizikos, buvo atsakovo pareiga, laikytina, kad atsakovas šių reikalavimų nevykdė, nes nuo atsakovui priklausančio pastato atskilo ir ant ieškovei priklausančio automobilio Chrysler nugriuvo pastato sienos plytos ir jį apgadino. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių nuostolių (CK 6.246 str.-6.248 str.).

Teismo vertinimu, atsakovas nepaneigė savo pareigos atlyginti statinio padarytą žalą, nes neįrodė buvus CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytai jo įrodinėtai aplinkybei. Atsakovas byloje teigė, jog ir pačios ieškovo nerūpestingumas lėmė nuostolių atsiradimą, kadangi ji pastatė automobilį neleistinoje vietoje, ant žalios vejos, kur nėra vietų pritaikytų automobiliams sustoti ir stovėti, todėl pažeidė Kelių eismo taisyklių 155.5 punkto reikalavimus. Šiuos atsakovo argumentus teismas atmeta, kadangi jie nėra pagrįsti jokiais rašytiniais ar kitais leistinais įrodymais (LR CPK 178 str.). Ieškovė nėra nubaustas administracine tvarka už automobilio stovėjimo taisyklių pažeidimą. Byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių, kad uždarame daugiabučio namo, kuriame ieškovė gyvena (Gedimino g. 24, Kaune), kieme buvo draudžiama statyti automobilius. Iš byloje pateiktų kiemo nuotraukų (b. l. 138), įvykio vietos apžiūros protokolo (žr. ikiteisminio tyrimo medžiagą) matyti, kad automobiliams stovėti išasfaltuotos aikštelės nėra; kieme statomi ir kitų namo gyventojų automobiliai. Taigi, atsakovo teiginys, kad ieškovės automobilis buvo pastatytas draudžiamoje automobilius statyti vietoje, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis.

Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio stovėjimo vieta buvo akivaizdžiai pavojinga. Kad eiliniam namo gyventojui nebuvo galima numanyti, jog siena nugrius, teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai D. B., J. P., V. K.. (1 t., b. l. 124). Pažymėtina ir tai, kad atsakovas taip pat teigė nenumanęs apie galimą pavojų.

Dėl to darytina išvada, kad nukentėjusiosios veiksmai, pasistatant automobilį gyvenamojo namo kieme, nesant įspėjimo apie galimą pavojų, negali būti pripažinti rizikos prisiėmimu, dėl ko, vadovaujantis CK 6.270 straipsnio 1 dalimi, atsakovui būtų netaikoma civilinė atsakomybė.

Atsižvelgiant į visų šių faktinių aplinkybių visetą ir atsakovui nepateikus įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CPK 179 straipsnio 1 dalis) teismas sprendžia, jog atsakovas, kaip pastato savininkas, yra atsakingas už ieškovės automobiliui Chrysler, valsybinis Nr. 9duomenys neskelbtini), padarytą žalą (CK 6.266 straipsnis, 6.246 straipsnio 1 dalis).

Teismui nustačius atsakovo atsakomybę už automobiliui Chrysler, valsybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą žalą, spręstina dėl priteistinos sumos dydžio.

Byloje ieškovė įrodinėjo, jog dėl automobilio apgadinimo patyrė 5840 Lt nuostolį. Padarytai turtinei žalai pagrįsti pateikė Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacijos, atikusios automobilio „Chrysler“ vertinimą, ataskaitą Nr. 21208038, kurioje nurodyta, kad ieškovės patirtas nuostolis yra 5840 Lt. Nustatyta, kad atkūrimo sąnaudos (atskaičius dalių nuvertėjimą) yra didesnės, nei vertinamos transporto priemonės rinkos vertė. (1 t., b. l. 19-37).

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę kito asmens neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.

Teismas, įvertindamas įstatymo leidėjo teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad ieškovės patirtas nuostolis pagrįstai paskaičiuotas pagal transporto priemonės rinkos vertę, atmetus jos liekamąją vertę ir įskaičiavus biuro paslaugas, nes remontuoti automobilį netikslinga.

Byloje nėra nustatytas, kad ieškovė J. K. ir atsakovė Kauno žydų bendruomenė būtų susiję tarpusavyje sutartiniais santykiais. Kaip nustatyta, ieškovė dėl atsakovės neveikimo bei nerūpestingumo (nesirūpinimo jai priklausančiu turtu) patyrė nuostolių (apgadintas ieškovei nuosavybės teise priklausantis automobilis), todėl atsakovės Kauno žydų bendruomenės atžvilgiu taikytina deliktinė civilinė atsakomybė ir ieškovei priteistina 5840 Lt padarytų nuostolių atlyginimui.

Nustatyta, kad ieškovė byloje turėjo 176 Lt išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti (1 t., b. l. 8), 1407,50 Lt advokato atstovavimo išlaidų (1 t., b. l. 42, 76, 115, 2 t., b. l. 4), iš viso 1583,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė patyrė 1500 Lt išlaidas, kurias prašo priteisti iš ieškovės (1 t., b. l. 112). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas, teismas priteisia iš atsakovės 1583,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmeta.

Taip pat nustatyta, kad valstybė šioje byloje patyrė 19,46 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 92 str., 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi LR CPK 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Kauno žydų bendruomenės, juridinio asmens kodas 293317370, buveinės adresas Vytauto pr. 50, Kaunas, ieškovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai – 5840 Lt (penkis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt litų) nuostolių atlyginimo ir 1583,50 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt tris litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės Kauno žydų bendruomenės, juridinio asmens kodas 293317370, buveinės adresas Vytauto pr. 50, Kaunas 19,46 Lt (devyniolika litų 46 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vida Agurkienė