Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2015-05-18 · Civilinė byla Nr. 2-284-835/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-18
Bylos Nr.
2-284-835/2015
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-04456-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audra Dudzinskienė
Ieškovas
K. M.
Atsakovas
G. M.
Advokatai
Irena Andriuškevičienė, Dainora Saulienė
Kategorijos
  • 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-284-835/2015(Proceso Nr. 2-13-3-04456-2014-5)Procesinio sprendimo kategorija 43.2; 78; 99.5; 99.7; 99.9; 113.1; 116.1. (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 18 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Audra Dudzinskienė, sekretoriaujant A. B., dalyvaujant ieškovui K. M., jo atstovėms V. M. ir advokatei Dainorai Saulienei, atsakovei G. M., jos atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei G. M. dėl neteisėto praturtėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 12803,00 Lt bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ir jo atstovės ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams M. M., gimusiam (duomenys neskelbtini)., ir G. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kas mėnesį kiekvienam. Ieškovas išlaikymą teikė, tačiau atsakovė jo pervedamas lėšas vaikų išlaikymui leido savo reikmėms ir į sūnaus M. sąskaitą pervestų lėšų nelaiko lėšomis, skirtomis vaikams išlaikyti. Be to atsakovė dar kreipėsi į antstolį dėl išlaikymo įsiskolinimo, kuris paskaičiavo, kad nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. birželio 1 d. ieškovas turėjo sumokėti vaikų išlaikymui 18534,00 Lt. Per šį laikotarpį atsakovei ieškovas ir jo darbdavys sumokėjo 8366,74 Lt, Vaikų išlaikymo fondas sumokėjo 3132,25 Lt, į sūnaus M. sąskaitą ieškovas pervedė 9803,00 Lt. Tačiau antstoliai iš jo išieško 7035,01 Lt skolą, nes atsakovė lėšų, pervestų į sūnaus M. sąskaitą, nepripažino kaip išlaikymo nepilnamečiams vaikams, bet ieškovui jų negrąžino, todėl ji neteisėtai praturtėjo. Dėl tokio atsakovės elgesio ieškovas negali ramiai gyventi, nuolat turi problemų su antstoliais, areštuojamos sąskaitos, automobilis, pašlijo jo nervai, tenka gerti raminamuosius vaistus. Jį labai neigiamai veikia ši situacija, jis patiria didžiulę moralinę žalą ir prašo iš atsakovės priteisti 3000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovė ir jos atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog kokiu nors būdu be pagrindo davė jai 9803,00 Lt, kuriuos prašo grąžinti. Ši suma sumokėta sūnui M., kuris šiomis lėšomis ir disponavo, kai kurias grąžindavo tėvui, todėl atsakovė šių mokėjimų ir neskaito, kaip teikto vaikų išlaikymo. Išlaikymo įsiskolinimas yra 7388,00 Lt, o ieškovas šiuo ieškiniu siekia panaikinti skolą vaikų sąskaita. Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį atsakovė prašė ieškovui skirti 20000,00 Lt baudą, šios baudos iki 50 procentų paskirti jos naudai bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos dokumentų nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-244-292/2013 patvirtinta šalių taikos sutartis, pagal kurią K. M. įsipareigojo nepilnamečių sūnų M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. M., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti periodines išmokas po 400,00 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki sūnų pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra G. M. (t. 1, b. l. 130).

Ieškovas vykdydamas šią nutartį išlaikymą pervesdavo į atsakovės G. M. ir šalių vaikų sąskaitas. Ginčo byloje aptariamas laikotarpis nuo išlaikymo priteisimo - 2011 m. gegužės 1 d. iki sūnaus M. pilnametystės - 2013 m. liepos 20 d. Per šį laikotarpį ieškovas vaikų išlaikymui, indeksavus priteistą sumą, privalėjo sumokėti 22248,00 Lt. Iš byloje pateiktų šalių sudarytų lentelių, sąskaitų išrašų, nustatyta, kad ieškovas iš savo ir sutuoktinės V. M. (P.) sąskaitų vaikų išlaikymui į sūnaus M. sąskaitą pervedė – 8270,00 Lt, į sūnaus G. sąskaitą pervedė 200,00 Lt, į atsakovės sąskaitą pervedė – 3420,00 Lt, bei atsakovė nurodė, kad 410,00 Lt davė grynaisiais. Kadangi ieškovas išlaikymą teikė nepastoviai, todėl iš jo atlyginimo priverstinai buvo išieškota ir į atsakovės sąskaitą pervesta 6852,16 Lt ir dar 3572,75 Lt jai sumokėjo Vaikų išlaikymo fondas (t. 1, b. l. 134). Ieškovas pripažino, kad 2000,00 Lt sūnui M. pervedė kaip atlyginimą už pagalbą statybose ir teisių laikymui, nors pavedime buvo nurodyta kaip išlaikymas. Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 3 d. nutartyje konstatavo, kad ieškovas atsakovei 2011 m. birželio 28 d. pervedė įsiskolinimą vaikų išlaikymui pagal teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, o 2011 m. birželio 29 d ir 2011 m. liepos 5 d. dviem piniginių lėšų pervedimais po 2500,00 Lt sumokėjo piniginę kompensaciją už jam atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį (t. 1, b. l. 5-8).

Ieškovas nurodė, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo, kai jis sūnui M. pervedė 9803,00 Lt išlaikymui, o šios sumos atsakovė neužskaitė į vaikų išlaikymui skirtą sumą.

Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tokia situacija, kai asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 str. 1 d.). Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 str.).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo, galima tik nustačius šias sąlygas: 1) nėra įstatymo arba sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. CK 6.242 str. 1 d. įtvirtintas asmens nesąžiningumo aspektas turi būti nustatomas ir vertinamas kartu su kitomis nurodytomis sąlygomis, tačiau jis nėra esminis, lemiantis nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymą (netaikymą). Pažymėtina, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika (CK 6.242 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-397/20011).

Kasacinio teismo praktikoje, vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 str.), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (ei incumbitprobatio, quidicitnonquinegat), yra pripažįstama, kad nagrinėjant civilines bylas dėl be pagrindo įgyto turto išreikalavimo, ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 str.), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas turtui gauti gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (probatiodiabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).

Pagal teisės normose įtvirtintą vaikų ir tėvų turto atskyrimo principą, pagal kurį nepilnametis gali būti nuosavybės teisinių santykių subjektas, turto savininkas, išlaikymas vaikui iš tėvų, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus priteisiamas asmeniškai vaikui, o ne jo įstatyminiam atstovui. Priteistą išlaikymą, kaip vaiko turtą, uzufrukto teise tvarko tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pinigines lėšas, ieškovo pervestas vaikų išlaikymui į vaikų ir atsakovės sąskaitas, atsakovė gavo teisėtu pagrindu. Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovė praturtėjo jo sąskaita, kad vaikų išlaikymui jis sumokėjo daugiau nei priklausė mokėti, o iš pateiktų dokumentų ir šalių bei jų sūnaus M. paaiškinimų nustatyta priešingai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. liepos 20 d. ieškovas vaikų išlaikymui priklausančių mokėti visų periodinių išmokų nėra sumokėjęs, dalį išlaikymo jo vaikams teikė Vaikų išlaikymo fondas. Įvertinus nurodytą konstatuotina, kad asmeniškai atsakovė jokių kitų pajamų iš ieškovo, išskyrus 3420,00 Lt gautų pavedimu į sąskaitą ir 410,00 Lt grynais, negavo ir nepraturtėjo, todėl neturi įstatyminės pareigos jų grąžinti. Jokių įrodymų, kad šie pinigai gauti kitam tikslui nei vaikų išlaikymui, nėra. Pastebėtina, kad ir pats ieškovas tvirtina, kad šie pinigai skirti vaikų išlaikymui. Be to, ieškovas įrodinėdamas, kad atsakovė neteisėtai praturtėjo, ginčija antstolio nustatytą išlaikymo įsiskolinimo sumą, o tai jis turėtų daryti skųsdamas antstolio veiksmus. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinys atmetamas.

Kadangi pagrindinis ieškovo reikalavimas atmestas, o neturtinės žalos atlyginimas priklauso nuo pirmo reikalavimo išsprendimo rezultato, todėl atmetus reikalavimą dėl neteisėto praturtėjimo, atmestinas ieškovo reikalavimas dėl 3000,00 Lt neturtinės žalos priteisimo.

Atsakovė prašė ieškovui skirti 20000,00 Lt baudą, šios baudos iki 50 procentų paskirti jos naudai, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį. Šis atsakovės prašymas netenkintinas.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė yra neribota, tačiau ja turi būti naudojamasi sąžiningai bei tikslingai, t. y. tik siekiant apginti savo pažeistą ar ginčijamą teisę. Elgesys, kai į teismą kreipiamasi kitu tikslu (pvz., norint sukelti kitai šaliai/šalims nepatogumus, bet ne realiai apginti savo ar kito suinteresuoto asmens teises), laikomas neteisėtu ir traktuojamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Teismas šiuo atveju nenustatė ieškovo nesąžiningumo ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Net ir bylos nagrinėjimo metu abiejų šalių sumokėtų ir gautų pinigų sumų skaičiavimai skiriasi, abi šalys skirtingai traktuoja sumokėtas periodines įmokas vaikų išlaikymui bei jų kreditorių ir tai, kad ieškinys pripažintas nepagrįstu ir atmestas, nereiškia, jog ieškovo ieškinys pareikštas kitu tikslu nei siekiant apginti savo interesus.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovei ir valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 str. 1 d. 3 p. ir 6 p., 93 str.). Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 289,80 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 72-73, 138-142). Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl yra teisinis pagrindas prašymą dėl išlaidų priteisimo tenkinti visiškai. Taip pat iš ieškovo priteistinos 6,56 Eur išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Atsakovės prašymą dėl baudos skyrimo ieškovui atmesti.

Priteisti iš ieškovo K. M. atsakovei G. M. 289,80 Eur išlaidas už teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovo K. M. valstybei 6,56 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Audra Dudzinskienė