- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-15
- Bylos Nr.
- ATP-553-478/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarimo R. U. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. U. 2015 m. vasario 5 d. surašytas už tai, jog 2014 m. rugsėjo 14 d. apie 20 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), R. U., vairuodamas transporto priemonę „Nissan Patrol“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė tokio atstumo iš šono, kad neatsitrenktų į šalia stovėjusią transporto priemonę, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo apgadintas stovintis automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojas, nepranešęs policijai apie eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 21 d. nutarimu R. U. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą skyrė 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą, už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą skyrė 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinė nuobauda paskirta 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Šalies argumentai
R. U. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6.-1563-982/2015 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Apeliantas nurodo, kad jo ir liudytojų paaiškinimai paimti po mėnesio, be to, peržiūrėjus jo darbo kalendorių, buvo aišku, kad 2014 m. rugsėjo 15 d. jis paprašė draugo E. L., paskambinęs jam į darbą, nes sankabos mechanizmas visiškai atsisakė ir pajudėti iš vietos negalėjo, partempti automobilį iš (duomenys neskelbtini) į Kauną, (duomenys neskelbtini) esantį autoservisą, automobilis ten stovi ir šiuo metu. Automobilis „Nissan Patrol“ tada buvo ir dabar yra su technine apžiūra ir draudimu. Estetinis automobilio vaizdas nekoks, nes važinėjo kaimo vietovėje, sunkiomis pravažiavimo sąlygomis. Liudininko A. B. paaiškinimas, surašytas 2014 m. spalio 12 d., neatitinka tikrovės. Nukentėjusysis A. V. ir liudytojas neatsimena, su kokiu automobiliu ir koks autoįvykis padarytas. Draudimo įmonė atsiuntė raštą, kad draudiminio įvykio įforminti negali, nes automobilio „Ford Mondeo“ kėbulo pažeidimai neatitinka „Nissan Patrol“ aukščio ir nėra kėbulo pažeidimų, kuriuos palyginus galima būtų spręsti apie eismo įvykį. Teismas sprendimą pripažinti jį kaltu grindė abejonėmis ir spėliojimais, nors visos abejonės turėtų būti vertinamos kaltininko naudai. Todėl toks Kauno miesto apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į R. U. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas prašo R. U. skundo netenkinti kaip nepagrįsto ir Kauno apylinkės teismo nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
R. U. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas neigia savo kaltę dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir prašo administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, patikrinęs priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, daro išvadą, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, pagrįstai R. U. pripažino kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ATKP 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir, vadovaudamasis ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, patikrinęs priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad apylinkės teismas nepažeidė šių straipsnių reikalavimų ir vadovaudamasis teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais pagrįstai R. U. pripažino kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.
Nors apeliantas neigia savo kaltę dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, teigdamas, jog teismas sprendimą pripažinti jį kaltu grindė abejonėmis ir spėliojimais, tačiau aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. U. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta svetima transporto priemonė, ir, žinodamas apie pareigą tokiomis aplinkybėmis pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, ją ignoravo ir iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, siekdamas išvengti atsakomybės.
Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET) eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles. KET 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalino neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011; 2AT-3-2014).
Nors R. U. teismo posėdžio metu neigė, kad apgadino kitą transporto priemonę ir pasišalino iš įvykio vietos, tvirtino, kad 2014 m. rugsėjo 14 d. jo automobilis stovėjo jo namo kieme, nes 2014 m. rugsėjo 13 d. važiuojant Kauno mieste sugedo jo automobilio sankaba, tačiau šią jo versiją aukštesnės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo nutarimo išvadoms, vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Skunde apeliantas vertina liudytojo A. B. paaiškinimą kaip neatitinkantį tikrovės, tačiau tiek pirmosios instancijos, tiek ir aukštesnysis teismas šio liudytojo parodymus vertina kaip išsamius, nuoseklius nesuinteresuoto bylos baigtimi asmens parodymus, kuriais netikėti nėra pagrindo. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, tai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1-2), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 3), eismo įvykio vietos schema (b. l. 4), A. V. paaiškinimas (b. l. 6) bei jo parodymai teisme, Vidos R. G. paaiškinimas (b. l. 7), A. B. 2014-11-29 paaiškinimas (b. l. 13, 14), fotonuotraukos (b. l. 15-25), raštelis (b. l. 26), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus (b. l. 37-38), vairuotojo pažymėjimo ir registracijos liudijimo kopijos (b. l. 43-44), paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas (b. l. 45), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 49). Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė liudytojų K. U. ir E. L. parodymus ir juos vertino kritiškai, kaip suinteresuotų apelianto atžvilgiu liudytojų duotus apeliantui palankius parodymus.
Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo byloje yra pakankamai duomenų, iš kurių apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog R. U. suprato sukėlęs eismo įvykį, nes jam tai pasakė pasivijęs liudytojas A. B., kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė, ir sąmoningai, siekdamas išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, todėl konstatuotina, jog R. U. buvo abejingas kilusioms pasekmėms, negrįžo į eismo įvykio vietą ir jos neapžiūrėjo, o iš įvykio vietos pasišalino, tuo R. U. nevykdė pareigos įvykus eismo įvykiui nedelsiant sustoti, nesukeliant papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą, nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai, todėl R. U. veiksmus apylinkės teismas teisingai kvalifikavo kaip administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 str. 1 d.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė aplinkybes, kuriomis grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas dėl R. U. kaltės, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. U. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.