Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. Š. 2009 m. spalio 17 d., apie 19 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame Klaipėdoje, S. Daukanto g. 11, vartojant alkoholinius gėrimus ir kilus tarpusavio konfliktui tyčia sudavė ant kėdės sėdėjusiam R. J. kumščiu į galvą. Nuo šio smūgio ant grindų nugriuvusiam R. J. kaltinamasis ne mažiau kaip 8 kartus smogė kapokle į galvą. Taip nukentėjusiajam buvo sulaužyti kaukolės skliauto kaulai, lūžo kaukolės skliauto protezas, kurio fragmentai buvo įspausti link kaukolės smegeninės dalies gilumos, susidarė kraujo išsiliejimai po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairiojo pusrutulio smilkininės dalies sferiniame paviršiuje, buvo sumuštos galvos smegenys, išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu, po minkštaisiais dešiniojo smegenų pusrutulio dangalais, smegenėlių pakaušinio paviršiaus minkštaisiais dangalais, tai yra padarytas sunkaus masto sveikatos sutrikdymas. Tęsdamas savo veiksmus ir kapokle suduodamas smūgius bei ja įpjaudamas ne mažiau kaip 20 kartų R. J. į veidą, rankas, petį, pilvą D. Š. padarė R. J. nesunkaus ir nežymaus masto sveikatos sutrikdymus. Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo masto galvos traumos R. J. 2009 m. spalio 19 d. 1 val. 55 min. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirė, t. y. taip D. Š. tyčia itin žiauriai jį nužudė.

Kaltinamasis D. Š. kaltu padaręs inkriminuojamą nusikaltimą prisipažino iš dalies. Jis parodė, kad 2009 m. spalio 17 d. vakare jis savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), su R. P. ir R. J. vartojo alkoholinius gėrimus. R. J. dažnai jį pastumdavo, norėdamas pargriauti kišdavo koją. Išgertuvių metu jis susipyko su R. J., nes pastarasis pradėjo priekaištauti, kad jis (kaltinamais) yra tinginys, dažnai vartoja alkoholį, apgaudinėja motiną. Supykęs dėl tokių žodžių jis kumščiu smogė ant kėdės sėdėjusiam R. J. į veidą. Nuo smūgio R. J. nugriuvo ant grindų. Tada jis paėmęs kapoklę smogė ja 3–4 kartus R. J. į veidą. Visa tai padarė įsižeidęs dėl R. J. elgesio. Nužudyti R. J. nenorėjo. Neatsimena, ar sudavė daugiau smūgių R. J.. Po pavartoto smurto jis ir R. P. už parankių išvedė R. J. į gatvę ir pasodino ant žemės prieš Klaipėdos miesto apylinkės teismo pastatą, esantį S. Daukanto gatvėje. Mobiliojo ryšio telefonu jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą. R. J. pinigų bei mobiliojo ryšio telefono jis neėmė. Visiškai sutinka su civiliniais ieškiniais dėl išlaikymo R. J. vaikams priteisimo. Mano, kad civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisimo yra per dideli.

Nukentėjusioji E. J. parodė, kad R. J. buvo jos sūnus. Įvykio aplinkybės jai nežinomos. Dėl sūnaus mirties patyrė didelį stresą, neigiamus išgyvenimus. Prašo iš kaltinamojo priteisti 7961,72 Lt turtinės ir 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis R. J. parodė, kad R. J. buvo jo brolis, su kuriuo kartu dirbo vienoje bendrovėje. Įvykio aplinkybių jis nežino. Dėl brolio mirties patyrė stresą. Prašo iš kaltinamojo priteisti 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Liudytojas R. P. parodė, kad 2009 m. spalio 17 d. vakare jis buvo D. Š. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur kartu su D. Š. ir R. J. vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu tarp D. Š. ir R. J. kilo konfliktas, kurio metu R. Š. smogė R. J. į veidą kapokle ne mažiau kaip 5 kartus. Po to jis su D. Š. ištempė R. J. į lauką ir pasodino prieš teismo pastatą. Dėl ko tarp D. Š. ir R. J. kilo konfliktas, pasakyti negali. Į konfliktą jis nesikišo, nes bijojo D. Š.. Jis negirdėjo jokių R. J. D. Š. pasakytų įžeidžiančių žodžių. Visi buvo vienodai girti. Išgėręs R. J. nebūdavo agresyvus. Neblaivus D. Š. elgdavosi agresyviai, visus varydavo iš buto.

Liudytojas A. B. parodė, kad 2009 m. spalio 17 vakare, apie 20 val. 50 min., buvo gautas pranešimas, kad Klaipėdos miesto S. Daukanto gatvėje prieš teismo pastatą guli kruvinas žmogus. Nuvykus į nurodytą vietą buvo rastas vyriškis sužalotu veidu ir galva. Jis buvo nuvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę.

Iš protokolo (t. 1, b. l. 91–107) matyti, kad 2009 m. spalio 20 d. buvo apžiūrėtas D. Š. butas, esantis (duomenys neskelbtini). Jame matyti didžiulė netvarka, rasta daug dėmių, panašių į kraują. Apžiūros metu dalyvavęs D. Š. pareiškė, kad jis R. J. sužalojo kapokle, rasta bute už fotelio.

Iš teismo medicinos specialisto išvados (t. 1, b. l. 21–24) matyti, kad R. J. mirė 2009 m. spalio 19 d. 1 val. 55 min. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. R. J. mirė dėl patirtos sunkaus sveikatos sutrikdymo masto galvos traumos: dauginių kaukolės skliautų lūžių, kaulinio protezo dauginių sulaužymų, fragmentus, spaudžiant link galvos smegenų ir sužalojant galvos smegenis. Dėl patirtos galvos smegenų traumos išsivystė smegenų koma, kuri progresavo, sunkėjo ir baigėsi mirtimi. Tyrimo metu R. J. konstatuoti dauginiai sužalojimai. Mirtį lėmė du traumuojantys poveikiai į galvos kairės pusės momens-smilkinio dalį ir vienas į dešinės pusės momens gumburą. Šių vietų poveikiai – sunkaus sveikatos sutrikdymo masto. Muštinės – kirstinės žaizdos kairiajame momenyje padarytos dėl dviejų traumuojančių smūginių kontaktų su kietu, briauną turinčiu daiktu. Dėl traumuojančių poveikių į šią vietą buvo sulaužytas kaukolės skliauto protezas, lūžo kaukolės skliauto kaulai, sulaužyto kaulinio protezo fragmentai buvo įspausti link kaukolės smegeninės dalies gilumos, susidarė kraujo išsiliejimai po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairiojo pusrutulio smilkininės dalies sferiniame paviršiuje, buvo sumuštos galvos smegenys. Muštinė – kirstinė žaizda dešiniojo momens gumbure buvo padaryta vienu traumuojančiu smūginiu kontaktu su kietu, briauną turinčiu daiktu. Dėl šio poveikio išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu, po minkštaisiais dešinio smegenų pusrutulio dangalais. Penkios muštinės pakaušio žaizdos padarytos penkiais traumuojančiais kontaktais su kietu, briauną turinčiu daiktu. Dėl šių poveikių išsiliejo kraujas po smegenėlių pakauškaulinio paviršiaus minkštaisiais dangalais. R. J. buvo padaryti ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto sužalojimais – kirstinė – pjautinė žaizda pažeidžiant piršto tiesiamąsias sausgysles. Ji padaryta vienu traumuojančiu poveikiu su vienašmeniu įrankiu. Be to, R. J. buvo padaryti ir nežymaus sveikatos sutrikdymo masto poveikiai, t. y. poodinės kraujosruvos abiejų kojų keliuose galėjo būti padaryti smūginio kontakto su kietu paviršiumi metu. Odos nubrozdinimai pilvo apatinio aukšto dešinėje atsirado dėl dinaminio kontakto su kietu, buku, ribotai kontaktavusiu paviršiumi. Dešinės rankos riešo kirstinė – pjautinė žaizda padaryta vienu traumuojančiu poveikiu su vienašmeniu įrankiu. Poodinė kraujosruva dešinio peties priekiniame paviršiuje padaryta vienu traumuojančiu smūginiu poveikiu su stačiakampio formos kontaktinį paviršių turinčiu kietu daiktu. Pjautinė žaizda smakre padaryta spaudžiant ir braukiant kietu aštriu, pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu. Pjautinė dešinės pusės antakio žaizda padaryta spaudžiant ir braukiant kietu aštriu, pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu. Paviršiniai odos įpjovimai ties šia žaizda, tikėtina, padaryti tris kartus spaudžiant ir braukiant kietu aštriu, pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu. Lygiagretūs paviršiniai odos įpjovimai dešiniajame paakyje padaryti spaudžiant ir braukiant kietu aštrias, pjaunančiomis savybėmis pasižyminčias briaunas turinčiu daiktu. Paviršiniai įpjovimai dešiniajame žande, tikėtina, padaryti spaudžiant ir braukiant kietu, aštrias pjaunančiomis savybėmis pasižyminčias briaunas turinčiu daiktu. Muštinė dešiniojo skruosto – žando ribos žaizda padaryta vienu traumuojančiu smūginiu kontaktu su kietą briauną turinčiu įrankiu. Pjautinės – kirstinės žaizdos viršutinėje lūpoje su įpjovimais galuose padarytos trim traumuojančiais poveikiais, kontaktuojant su pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu. Pjautinė kairiojo antakio–smilkinio žaizda padaryta spaudžiant ir braukiant kietu aštriu, pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu. Lygiagretūs paviršiniai keturi odos įdrėskimai – įpjovimai padaryti gali būti kad dviem poveikiais spaudžiant ir braukiant įrankiu, turinčiu aštrias porines briaunas. Kairės ausies kaušelio pjautinė žaizda padaryta spaudžiant ir braukiant kietu aštriu, pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu. Poodinės kraujosruvos abiejų akių vokų, kairio skruosto – smilkinio riboje padarytos ne mažiau kaip dviem traumuojančiais smūginiais kontaktai kietais, bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais. Pjautinės – kirstinės žaizdos kairės rankos III piršto vidurinėje falangoje ir dešiniojo dilbio apatiniame trečdalyje (rieše) R. J. galėjo būti padarytos savigynos metu – rankomis dengiantis nuo jį žalojusio poveikio.

Į ligoninę pristatyto R. J. kraujyje rastos 4,15 promilės etilo alkoholio.

Teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas V. Armonas parodė, kad pjautiniai ir kirstiniai sužalojimai R. J. galėjo būti padaryti kapokle, kuri buvo paimta D. Š. bute jo apžiūros metu.

Iš specialisto išvados (t. 1, b. l. 111–123) matyti, kad ant kapoklės, linoleumo fragmento (paimtų iš D. Š. buto), R. P. odinės striukės, kelnių, D. Š. kelnių yra R. J. kraujas.

Aptartais įrodymais patikimai įrodyta, kad R. J. buvo sužalotas D. Š. bute. D. Š. neneigia vartojęs prieš R. J. smurtą. Jis nenurodo kitų smurto šaltinių. Bute kartu buvęs R. P. parodo, kad smurtą prieš R. J. vartojo tik D. Š. ir kad jis bijojo ką nors pasakyti D. Š. ir nutraukti jo smurtą prieš R. J.. Nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų lokalizacija, jų kiekis, sunkumo laipsnis objektyviai užfiksuoti teismo medicinos specialisto išvadose. Kaltinamojo teiginius apie tai, kad tokio kiekio sužalojimų žuvusiajam nepadarė, kolegija vertina kaip kaltinamojo siekį sušvelninti savo teisinę padėtį. Padarytų sužalojimų skaičius, įrankis kurį naudojo D. Š. (masyvi kapoklė), sužalojimų lokalizacija rodo, kad D. Š. elgėsi itin žiauriai. Tai matyti iš teismo medicinos specialisto išvados, kurioje užfiksuota, kad daug sužalojimų žuvusiojo veide padaryta specialisto išvadoje nurodytas kūno vietas spaudžiant ir braukiant kietu, aštriu, pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu. Teismo posėdžio metu ekspertas parodė, kad tai galėjo būti ir įvykio vietoje paimta kapoklė. Taigi kaltinamasis ne tik sudavė kapokle R. J. smūgius į galvą, bet ir minėta kapokle pjaustė pastarojo veidą. Tai rodo ypatingą kaltinamojo žiaurumą. Kad žuvusysis jautė skausmą, rodo ir tai, jog jis pasyviai gynėsi bandydamas prisidengti rankomis. Tai užfiksuota teismo medicinos specialisto išvadoje. Prokuroras, surašydamas kaltinamąjį aktą, šių aplinkybių neįvertino ir nepagrįstai kaltinamojo veiką kvalifikavo pagal BK 129 str. 1 d. Akivaizdu, kad D. Š., masyvia kapokle smūgiuodamas R. J. į galvą ir veidą, suprato, kad tokiais veiksmais atims pastarojo gyvybę, t. y. veikė tyčia. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad kai nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (kasacinės bylos Nr. 2K-481/2006, 2K-675/2006, 2K–469/2007, 2K-621/2007, 2K-281/2008). Esant išdėstytų aplinkybių visumai kolegija kaltinamojo D. Š. veiką kvalifikuoja pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. kaip tyčinį itin žiaurų nužudymą.

Nukentėjusysis savo noru girtavo su D. Š.. Tiek nukentėjusysis, tiek ir D. Š. buvo girti, todėl šioje situacijoje D. Š. veiką kvalifikuoti dar ir pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., nėra pagrindo.

Nėra jokio pagrindo kaltinamojo veiką kvalifikuoti pagal BK 130 str. (to prašė kaltinamasis ir jo gynėjas), nes akivaizdu, kad nebuvo jokio neteisėto ar itin D. Š. įžeidžiančio R. J. poelgio. Tokiu poelgiu negalima laikyti R. J. priekaištus D. Š. (kaip teigia kaltinamasis), kad jis nedirba, girtuokliauja ir apgaudinėja motiną. Kad įvykio vakarą R. J. tokius priekaištus D. Š. pasakė, nepatvirtina ir įvykio vietoje buvęs R. P.. Iš jo parodymų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad konfliktas galėjo kilti dėl išpilto alaus. Minėtas liudytojas parodė, kad išgėręs D. Š. būdavo agresyvus, o R. J. nekonfliktiškas. Kryptingas, gynybiškas ir logiškas D. Š. elgesys po įvykio (kartu su R. P. išnešė sužalotą R. J. iš buto, atvykus policijos pareigūnams bendravo su jais ir aiškino, kad jokio konflikto nematė) rodo, kad jokio psichikos sutrikimo (didelio susijaudinimo) pastarasis nepatyrė.

Nukentėjusioji E. J. pareiškė 7961,42 litų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo parodydama, kad kaltinamasis pagrobė jos sūnui priklausiusį 200 Lt mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia“ bei 300 litų, 300 litų ji sumokėjo už sau pirktus vaistus, 6661,27 Lt ji išleido sūnaus laidotuvėms pagal egzistuojančius papročius bei kapo sutvarkymui. Šis civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Žala padaryta nusikalstamais kaltinamojo veiksmais ir pastarasis privalo ją atlyginti, tačiau objektyviais duomenimis neįrodyta, kad kaltinamasis pagrobė 200 litų vertės žuvusiojo mobiliojo ryšio telefoną, 300 litų ir kad nukentėjusioji susirgo dėl kaltinamojo veiksmų bei dėl to turėjo pirkti vaistus už 300 litų. Iš byloje esančio ,,Išrašo iš medicininių dokumentų“ matyti, kad nukentėjusioji hipertenzine širdies liga serga nuo 1998 metų. Byloje esančiais įrodymais įrodytas 6661,72 Lt turtinės žalos dydis. Jis gyvenimiškai realus.

Visiškai tenkintinas Valstybinės ligonių kasos prie SAM 2579,11 Lt civilinis ieškinys. Tai pinigų suma, išleista R. J. gydymui. Ieškinio dydis įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Tenkintinas B. J. ir D. J. civilinis ieškinys dėl išlaikymo priteisimo. Lietuvos Respublikos CK 6.284 str. numatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą. B. J. ir D. J. yra žuvusiojo vaikai. Santuoka tarp I. J. ir R. J. buvo nutraukta, tačiau pastarasis teikė išlaikymą vaikams. Su šiuo ieškiniu visiškai sutinka ir kaltinamasis.

Nukentėjusieji E. J., R. J., B. J., D. J. byloje pareiškė civilinius ieškinius dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. E. J. prašo priteisti iš kaltinamojo 100000 Lt, R. J. 50000 Lt, B. J. ir D. J. po 80000 Lt. Ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Visiškas neturtinės žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ir kituose CK 6 knygos straipsniuose nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.

Neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, vadovaujantis itin žemomis, teisės ir moralės požiūriu niekaip nepateisinamomis paskatomis. Dėl sūnaus, brolio, tėvo netekties nukentėjusieji patyrė dvasines kančias, neigiamas emocijas, stresą. Pažymėtina tai, kad kaltinamasis turi savo vardu registruoto turto, yra jauno amžiaus ir darbingas, todėl turės galimybę dirbti ir tokiu būdu atlyginti žalą. Minėtos aplinkybės sąlygoja gana didelį neturtinės žalos atlyginimo priteisimą. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, besiformuojančią teismų praktiką tokios kategorijos bylose (vidutiniškai iš kaltinamojo priteisiama iki 150000 Lt), nukentėjusiųjų santykius su žuvusiuoju E. J. priteistinas 50000 Lt, B. J. ir D. J. po 45000 Lt, R. J. 10000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Daiktiniai įrodymai – R. J. striukė, kelnės, marškiniai, batai, kraujo pavyzdžiai, linoleumo fragmentas, žalios maskuojančios kelnės, rudos spalvos odinė striukė, pilkos kelnės, R. J., D. Š., R. P. kraujo pavyzdžiai, saugomi Klaipėdos miesto VPK Smurtinių nusikaltimų skyriaus daiktų saugojimo kameroje, bei kapoklė – sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Nukentėjusieji teismui pateikė duomenis, kad jie turėjo išlaidų advokatų, dalyvavusių byloje kaip jų atstovų, paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Ši aplinkybė iš dalies įrodyta paties kaltinamojo parodymais apie tai, kad buvo nedaug išgėręs, bei liudytojo R. P. parodymais, kad visi vartojo alkoholį ir buvo vienodai girti. Iš specialisto išvados matyti, kad žuvusiojo kraujyje rastos 4,15 promilės etilo alkoholio.

Kaltinamasis D. Š. tyčia padarė labai sunkų smurtinį (BK 11 str. 6 d.) nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes. Nusikaltimą padarė esant jo atsakomybę sunkinančiai bei nesant lengvinančių aplinkybių. Jis anksčiau neteistas, nedirbantis, iš bylos duomenų matyti, kad nesaikingai vartoja alkoholį ir ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis. Teismui pateikta jo motinos rašyta palanki charakteristika, kurią kolegija vertina rezervuotai, nes jos turinys neatitinka byloje surinktų, neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumos. Esant tokioms aplinkybėms jam skirtina sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, viršijanti BK 129 str. 2 d. 6 p. sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301–302 str., 308 str., kolegija

nusprendžia:

D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., ir nuteisti penkiolikai metų laisvės atėmimo.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės atlikimą įskaityti suėmime nuo 2009 m. spalio 20 d. iki 2010 m. liepos 12 d. išbūtą laiką.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę palikti suėmimą.

Priteisti iš D. Š. B. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po 400 litų kas mėnesį iki jų pilnametystės šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš D. Š. B. J. ir D. J. po 45000 (keturiasdešimt penkis tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš D. Š. E. J. 6661,72 (šešis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt vieną litą septyniasdešimt du centus) litų turtinės ir 50000 penkiasdešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš D. Š. R. J. 10000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš D. Š. 400 litų I. J., 500 litų E. J., 1000 litų R. J. jų turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš D. Š. Valstybinei ligonių kasai 2579,11 Lt (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt devynis litus vienuolika centų.

Daiktinius įrodymus – R. J. striukę, kelnes, marškinius, batus, kraujo pavyzdžius, linoleumo fragmentą, žalias maskuojančias kelnes, rudos spalvos odinę striukę, pilkas kelnes, R. J., D. Š., R. P. kraujo pavyzdžius, saugomus Klaipėdos miesto VPK Smurtinių nusikaltimų skyriaus daiktų saugojimo kameroje, bei kapoklę – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą. Nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos.