- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-28
- Bylos Nr.
- 1A-333-174/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Miliuvienė (pirm.), Eduardas Maškevičius, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- S. G.
- Nukentėjusysis
- V. N.
- Advokatai
- Piotras Orlovas
Pranešėja Violeta Miliuvienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-333-174/2015
Teisėjas E. Mockaitis Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00341-2014-0
2015 m. gruodžio 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. d. nuosprendžio, kuriuo S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda. Procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktas. Nuosprendžiu priteista iš S. G. 300 Eur V. N. jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. G. kardomosios priemonės nuspręsta neskirti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. G. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. balandžio 30 d., apie 16.00 val., Tauragės mieste, Gedimino gatvėje, ties Gedimino ir D. Poškos gatvių sankryža, vairuodamas automobilį „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (angliškas), bei persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmąją, nepraleido pirmąja eismo juosta važiuojančio motociklo „Kawasaki VN 2000“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo V. N., tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 109 p. reikalavimus, ir su juo susidūrė. Šie S. G. KET reikalavimų pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su avarijos kilimu bei jos pasekmėmis, t. y. su motociklą vairavusiam V. N. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu – padarytas kairiojo peties sumušimas su dislokuotu skeveldriniu kairiojo raktikaulio kūno lūžimu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. G. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-05-19 nuosprendį ir ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalį, požymių. Nurodo, jog nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas ir priimtas išteisinamasis nuosprendis. Teismas padarė išvadas, kurios neatitinka objektyvių bylos aplinkybių, nuosprendį pagrindė vienas kitam prieštaraujančiais motyvais, todėl neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai jį nuteisė.
Žemesnės instancijos teismas
Nuosprendyje konstatuojama, kad nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tačiau byloje surinktų ir teismo posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma įrodo, kad būtent jis pažeidė KET 109 punkto, numatančio, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia krypti, reikalavimus. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei. Būtent šie KET pažeidimai, teismo vertinimu, buvo kilusių pasekmių priežastis. Teismo nuomone, jeigu jis, S. G., būtų laikęsis KET reikalavimų, t. y. persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmąją būtų davęs kelią pirmąja eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojančiam V. N., būtų išvengęs susidūrimo bei nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Jis per šoninius veidrodėlius matydamas iš paskos važiuojančią transporto priemonę nebuvo pakankamai atidus ir neišnaudojo visų automobilio techninių galimybių (nežiūrėjo į galinio vaizdo veidrodį), kad įsitikintų, ar ši kliūtis jam netrukdys atliekant persirikiavimo manevrą. Teismo manymu, nors motociklo vairuotojas V. N. viršijo leistiną maksimalų greitį, tačiau abi transporto priemonės viena kryptimi skirtingomis eismo juostomis važiavo pakankamai ilgą atstumą – keletą šimtų metrų šviesiuoju paros metu, kelias buvo lygus ir tiesus, matomumas geras, todėl jis, S. G., galėjo ir privalėjo pastebėti, kad pirmąja eismo juosta artėja motociklas ir duoti jam kelią. Toliau nuosprendyje nurodoma, kad jis, S. G., „Atlikdamas persirikiavimo iš dešiniosios eismo juostos į kairiąją manevrą nepažiūrėjo per galinio vaizdo veidrodėlį ar iš paskos niekas nevažiuoja, pasikliovė tik šoninių veidrodėlių rodomu vaizdu. Vadinasi, jis suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad nesiimdamas visų būtinų priemonių įsitikinti jog persirikiavimo manevras saugus, gali sukelti eismo įvykį <...>“. Teismo vertinimu, jo, S. G., versija, kad galbūt jį nukentėjusysis lenkė iš dešinės pusės, nes tuo metu jo vairuojamą automobilį lenkė kažkokia lengvoji mašina, yra jo gynybos taktika, nes tiesiogiai eismo įvykio liudytojai A. G., B. R. ir R. P. šios aplinkybės nenurodė.
Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad kai kelių transporto priemonių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto priemonių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys Nr. 2K-2/2005, 2K-151/2011, 2K-402/2012). Tokiu atveju svarbu nustatyti, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga (LAT nutartis Nr. 2K-513/2012). Be to, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad priežastinis ryšis yra vienas iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, kurį konstatuoja teismas, nors nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio vertinimui, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes. Tačiau eismo įvykio bylose ekspertizės eismo įvykį, eismo dalyvių veiksmus vertina tik techniniu požiūriu. Tuo tarpu priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikaltimo sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija, ir rėmimasis vien tik eksperto išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (LAT nutartis Nr. 2K-49/2013, Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-138-458/2014). Nustatant, ar kaltininko padarytas KET pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo atsiradimo sąlyga, taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio, ar pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje buvo saugus, priimtinas, efektyvus.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, nukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos šios kategorijos bylose pirmosios instancijos teismas kaip vienu iš pagrindinių įrodymų iš esmės rėmėsi 2015-04-14 atliktos ekspertizės aktu Nr. 11K-67(15) (t. 1, b.1.54), kurio išvados (techniniu požiūriu) tikrai vienareikšmiškai negali būti vertinamos kaip besąlygišku jo kaltės įrodymu. Taip pat jo kaltė grindžiama nukentėjusiojo V. N. bei liudytojo A. G. parodymais, tačiau, nuteistojo S. G. teigimu, pastarojo duotų parodymų patikimumas ir objektyvumas šioje byloje kelia gana rimtas abejones.
Be to, S. G. pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme jis turėjo gintis nuo netinkamo kaltinimo, t. y. kad vairuodamas automobilį, neva jis pažeidė KET 109 punkto reikalavimus. Šis KET punktas nustato, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms. Tuo tarpu jis buvo kaltinamas, perduotas teisti teismui bei pripažintas kaltu, kad pažeidė manevravimo (persirikiavimo) taisykles.
S. G. pažymi, jog viso bylos proceso metu jis nuosekliai tvirtino, kad Tauragės mieste vairavo automobilį „Peugeot 407“, kurio vairas yra dešinėje. Išvažiavęs iš „IKI“ parduotuvės, jis važiavo Gedimino gatve nuo miesto centro antra juosta. Kadangi iš Gedimino gatvės turėjo sukti į dešinę, t. y. į Poškos gatvę, tai ties Ateities tako gatve (atstumas iki posūkio į D. Poškos g. yra apie 250 m.), persirikiavo į pirmą eismo juostą ir iki pat Poškos gatvės važiavo šia eismo juosta kiek arčiau punktyrinės eismo juostos. Neprivažiavus sankryžos, jo vairuojamą automobilį dar pralenkė kažkoks automobilis. Atstumas dešinėje pusėje nuo jo automobilio iki šaligatvio buvo apie 1 ar 1,5 metro, greitis prieš posūkį buvo apie 20–30 km/h. Likus apie 20 metrų iki posūkio, jis įjungė dešinės pusės posūkio žibintą, o pavažiavęs apie 10 metrų pajuto kontaktą į dešinės pusės dureles, – būtent, kliudydamas automobilio šoną, veidrodėlį, pravažiavo motociklas, kurį sumėtė ir šis vertėsi ant šono. S. G. pažymi, kad dar prieš persirikiuodamas į pirmą eismo juostą per galinio vaizdo veidrodėlį jis matė, kaip kažkokia transporto priemonė išsuko į pagrindinį kelią (Gedimino g.) ir važiavo jam iš paskos. Kadangi jo vairuojamo automobilio vairas dešinėje (angliškas), tai per šoninį veidrodėlį jam persirikiuojant iš kairės į dešinę eismo juostą, vaizdas apie galbūt artėjančią ar esančią transporto priemonę dešinėje matėsi labai gerai. Susidūrimas su motociklu įvyko likus keliems metrams iki posūkio į Poškos gatvę. Taigi, jeigu jis būtų užsukęs motociklo vairuotojui jau darydamas staigų posūkį sankryžoje į dešinę iš antrosios eismo juostos, tai be jokių abejonių motociklas būtų atsitrenkęs į priekinį dešinįjį automobilio sparną, o ne kliudęs, palikdamas slystamo kontakto pėdsakus ant durelių. Apelianto įsitikinimu, motociklo vairuotojas, viršydamas leistiną greitį ir prisiimdamas riziką, kad priekyje važiuojantis jo, S. G., vairuojamas automobilis nekeis važiavimo krypties, nutarė aplenkti jį iš dešinės. Apeliantas teigia, kad savo klaidą pripažįsta tik tame, kad įvykus susidūrimui su motociklu jis nesustabdė savo vairuojamo automobilio autoįvykio vietoje, o iš susijaudinimo ir pasimetimo nuvažiavo ir sustojo už sankryžos.
Šie jo parodymai iš esmės sutampa su keleivės B. R., kuri deja jau mirusi, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, (t. 1, b. 1. 34–35), ir nors teismas jos parodymus perkėlė į nuosprendį, tačiau nepateikė jokių motyvų, kurių pagrindu juos atmeta. Tai, kad motociklą vairavęs V. N. bandė jį aplenkti iš dešinės, („praslysti pro tarpą“,) dar įvykio vietoje jis, S. G., nurodė ir Tauragės apskrities VPK pareigūnui R. M., kuris šią faktinę aplinkybę patvirtino teismui.
Liudytoja R. P. nurodė, kad 2014-04-30, apie 16.00 val., buvo ties įvykio vieta, kitoje gatvės pusėje. Eidama staiga išgirdo stabdžių cypimą, pastebėjo, kad kitoje gatvės pusėje pirmąja eismo juosta važiavęs motociklas, pravažiavęs Gedimino g. – D. Poškos g. sankryžą, trenkėsi į šaligatvio bordiūrą bei vingiuodamas dar šiek tiek pavažiavo į priekį, sustojo ir nuo jo nukrito motociklininkas.
Iš 2015-04-14 atliktos ekspertizės akto Nr. 11K-67(15) tiriamosios dalies matyti, kad kelių eismo įvykio vietoje fiksuoti 7 m. ilgio stabdymo ir 19 m. ilgio slydimo pėdsakai. Tokį pėdsaką palieka prieš pat stabdymą ne mažesniu kaip 58,8 km/h važiuojantis motociklas „Kawasaki VN 2000“. Didžiausiu gyvenvietėse leidžiamu 50 km/h greičiu važiuojančio motociklo stabdymui reikalingas apie 32 m. atstumas. Tuo pagrindu galima tvirtinti, kad jeigu keliant grėsmę eismo saugumui kliūtis motociklo judėjimui buvo sudaryta, tai motociklas susidūrimo su automobiliu vietą buvo neprivažiavęs didesniu kaip 32 m. atstumu, važiuodamas neviršydamas didžiausio gyvenvietėse leidžiamo 50 km/h greičio ir laiku stabdydamas vairuojamą motociklą, jo vairuotojas būtų turėjęs techninę galimybę jį stabdyti, neprivažiuodamas susidūrimo su automobiliu vietos ir tokiu išvengti eismo įvykio (akto 6 psl.).
Šioje byloje vertintini ir 2014-04-30 į eismo įvykį atvykusio policijos pareigūno B. L. veiksmai. Būtent ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu jis parodė, kad atvykus automobilis stovėjo kitoje vietoje nei buvo susidūrimas, todėl eismo įvykio schemoje pažymėjo tą vietą, kurioje buvo sustojusi jo, S. G., vairuota transporto priemonė. Tik kai jis pasakė, jog susidūrimas įvyko prieš sankryžą, tai tuomet detaliau apžiūrėjo nurodytą vietą ir tik tuomet pastebėjo, jog jo, S. G., nurodytoje vietoje buvo matyti duženos bei stabdymo žymės. Kadangi įvykio schema jau buvo nubraižyta, stabdymo žymių ir kurioje vietoje įvyko susidūrimas, ten esančių duženų nebežymėjo, nes tai padaryti kaip ir pamiršo.
Apklausiamas teisme liudytojas B. L. parodė, kad atvykęs į eismo įvykio vietą nustatė, jog prie kelkraščio stovėjo automobilis angliškais numeriais, o ant kelkraščio gulėjo žmogus. Vietoje nubraižė eismo įvykio schemą, įtraukė į duomenų bazę, iškvietė operatyvinę grupę. Nurodė, kad eismo įvykio schemoje čiuožimo (stabdymo) žymių nepažymėjo, gal per skubėjimą, o gal jų visai nebuvo. Patvirtino, kad jo, S. G., nurodytoje susidūrimo vietoje tikrai mėtėsi šukės – plastmasės ar stikliukai, ir jie buvo susiję su eismo įvykiu. Atvykusios operatyvinės grupės pareigūnams žodžiu paaiškino apie nustatytas pirmines įvykio aplinkybes, tačiau jiems šukių (galimos susidūrimo vietos) neparodė.
Tinkamas visų su eismo įvykiu susijusių faktinių aplinkybių įforminimas, jeigu tai būtų buvę atlikta laiku, objektyviai ir tinkamai, neabejotinai bylą nagrinėjusiam teismui būtų leidę spręsti ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo realią ir objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio, ar pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje buvo saugus, priimtinas, efektyvus.
Nuosprendyje vertindamas įrodymus teismas pažymėjo, kad policijos pareigūno B. L. parodymai patvirtina nukentėjusiojo V. N. parodymus, jog prieš įvykį automobilis važiavo antrąja eismo juosta šiek tiek įvažiavęs į pirmąją eismo juostą, t. y. po įvykio vienas automobilio ratas buvo tarp pirmos ir antros eismo juostų, aplinkybę, kad automobilis galėjo važiuoti antra juosta, patvirtina ir jo paliktos stabdymo žymės, kurių viena žymė buvo pirmojoje eismo juostoje, kita antrojoje.
Apelianto S. G. vertinimu, gal tai gali pasirodyti ne tokia jau esmingai reikšminga įvykio detalė, tačiau iš 2014-04-30 įvykio vietos schemos, jau minėto ekspertizės akto Nr. 11K-67(15) tiriamosios dalies matyti, kad jo vairuotas automobilis iš karto už Poškos g. stovi priekiu link Pramonės g. dešinėje kelio važiuojamojoje dalyje, o nuo bordiūro iki automobilio priekinės ašies yra 0,5 m. atstumas, nuo galinės dešinės ašies – 0,8 m. atstumas. Akivaizdu, kad po eismo įvykio automobilio „Peugeot 407“ nė vienas kairės pusės ratas nebuvo tarp pirmos ir antros eismo juostų. Remiantis ekspertizės aktu, jo, S. G., nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais neginčijamai nustatyta, kad 7 m. ekstremalaus stabdymo ir 19 m. ilgio slydimo pėdsakus paliko V. N. vairuojamas motociklas „Kawasaki VN 2000“, o ne jo vairuojamas automobilis. S. G. dar kartą pažymi, kad jis ruošėsi sukti į dešinę, todėl jo vairuojamo automobilio greitis buvo minimalus, iki sustojimo jis neturėjo priežasties staiga stabdyti automobilį ir jokių stabdymo žymių ant kelio dangos negalėjo atsirasti.
Besąlygiškai tikėti liudytojo A. G. parodymais, apelianto teigimu, nėra pagrindo, kadangi šio liudytojo parodymų objektyvumas ir patikimumas kelia pagrįstų abejonių, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnų jis buvo iškviestas ar pakviestas bylos tyrimu suinteresuoto asmens duoti parodymų praėjus po eismo įvykio pusei metų, tačiau nepaisant to, šis liudytojas sugebėjo prisiminti tokias įvykio detales, kaip antai kokia transporto priemonė ir kokia juosta judėjo, veidrodžio užlenkimo kryptį ir pan. Taip pat šis liudytojas neva girdėjo nestiprų smūgį, lyg „bumbtelėjimą“, tačiau negirdėjo stabdžių cypimo, o tai kelia rimtų ir pagrįstų abejonių, kad jis dėl asmeninių priežasčių gali būti suinteresuotas bylos baigtimi. Šis suinteresuotumas iš dalies atsiskleidė A. G. duodant parodymus teisme ir nurodant, kad nukentėjusįjį V. N. jis žino tik iš matymo, niekas jo neįtakojo ir neprašė paliudyti. Tačiau iš V. N. parodymų, kad „<...> po įvykio, gulėdamas ant asfalto mačiau vyriškį, kurio dabar pavardės nepamenu, jis pirmas priėjo ir pasakė „Vladai, nejudėk, gal čia su stuburu kas“, matyti, kad jis su A. G. yra pažįstami kur kas artimiau.
Nukentėjusiojo V. N. parodymais, S. G. teigimu, taip pat negalima besąlygiškai remtis, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu jis aiškiai melavo, kad neva neviršijo leistino greičio bei teigė, kad jis, S. G., vairuodamas automobilį iš antros eismo juostos užsuko jam „po nosimi“.
Apelianto S. G. vertinimu, skundžiamame teismo nuosprendyje konstatuota eismo įvykio priežastis, dėl to jis buvo pripažintas kaltu, būtų neabejotina ir neginčijama, jeigu nekiltų pagrįstų abejonių, dėl kokios priežasties ties sankryža motociklo vairuotojas V. N. ėmė ekstremaliai stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę, o jo stabdymo kelias yra net 7 metrai (slydimo – dar 19 metrų). Tai akivaizdžiai parodo, jog motociklo vairuotojas žymiai viršijo leistiną greitį, pernelyg greitai priartėjo prie jo, S. G., vairuojamo automobilio, kurio vairas yra dešinėje, dėl to jis neturėjo objektyvios galimybės pamatyti ir tikėtis staiga atsiradusios kliūties, darydamas posūkį į dešinę.
Šioje eismo įvykio situacijoje, remiantis byloje surinktų faktinių duomenų visuma, S. G. nuomone, neabejotinai galima teigti, kad jis, prieš darydamas posūkį į dešinę, iš anksto, nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių, persirikiavo į dešinę eismo juostą, o nedavė kelio ta pačia kryptimi važiuojančiam motociklui, nes jo nematė ir negalėjo matyti, nes motociklo vairuotojas, viršydamas gyvenvietėje leistiną greitį, nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, o pastebėjęs kliūtį ekstremaliai stabdė ir tuo pat metu, kad išvengtų susidūrimo, priėmė rizikingą sprendimą lenkti kliūtį iš dešinės, to, laikydamasis KET 125, 126, 127,129 punktų reikalavimų, jis daryti negalėjo. Apelianto nuomone, jeigu V. N. būtų važiavęs neviršydamas didžiausio gyvenvietėse leidžiamo 50 km/h greičio, laikydamasis saugaus atstumo ir laiku būtų stabdęs vairuojamą motociklą, būtų turėjęs galimybę jį sustabdyti, neprivažiuodamas susidūrimo su automobiliu vietos ir tokiu būdu išvengti eismo įvykio.
Atsikirtimais nukentėjusysis V. N. prašo atmesti nuteistojo S. G. apeliacinį skundą ir priteisti iš apelianto S. G. jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliaciniame procese. Nurodo, kad Tauragės rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, tiesingai pritaikė Baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas 2015 m. gegužės 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra pagridno jį naikinti nuteistojo S. G. apeliaciniame skunde išdystytų motyvų pagrindu.
Teismo posėdyje nuteistasis S. G. ir jo gynėjas advokatas S. P. prašė nuteistojo S. G. apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusysis V. N., jo atstovas advokatas P. Orlovas ir prokuroras prašė nuteistojo S. G. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu nuosprendžiu S. G. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairuodamas automobilį „Peugeot 407“, pažeidė KET 109 punkto reikalavimus, t. y. persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmąją, nepraleido pirmąja eismo juosta važiuojančio motociklo „Kawasaki VN 2000“, kurį vairavo V. N., ir su juo susidūrė, eismo įvykio metu motociklo vairuotojui V. N. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Nuteistasis S. G. su jo nuteisimu nesutinka, mano, kad dėl eismo įvykio yra kaltas motociklo vairuotojas V. N.. S. G. teigimu, eismo įvykis įvyko jam važiuojant Gedimino gatve pirmąja eismo juosta arčiau punktyrinės linijos, kai likus keliems metrams iki posūkio į Poškos gatvę, važiuodamas 20-30 km/h greičiu, jis pajuto kontaktą į dešinės pusės dureles, kai jam iš dešinės, kliudydamas automobilio šoną, veidrodėlį pravažiavo nukentėjusiojo motociklas, kurį sumėtė ir šis vertėsi ant šono. Pasak apelianto, iš kairės į dešinę eismo juostą jis persirikiavo dar ties Ateities tako gatve, likus apie 250 metrų iki posūkio į Poškos gatvę, nepažeisdamas KET. Persirikiuodamas per galinio vaizdo veidrodėlį jis matė, kaip kažkokia transporto priemonė išsuko į pagrindinį kelią, t. y. į Gedimino gatvę ir važiavo jam iš paskos, o neprivažiavus sankryžos, jo vairuojamą automobilį dar pralenkė kažkoks automobilis, tačiau nukentėjusiojo vairuojamo motociklo jis nematė ir neturėjo objektyvios galimybės pamatyti, nes pastarasis, važiuodamas žymiai didesniu nei leistinas greičiu, pernelyg greitai priartėjo prie jo vairuojamo automobilio ir pamatęs kliūtį ekstremaliai stabdė ir tuo pat metu, kad išvengtų susidūrimo, priėmė rizikingą sprendimą lenkti jį iš dešinės. Pasak apelianto, jeigu jis būtų užsukęs automobilį motociklo vairuotojui darydamas staigų posūkį iš antrosios eismo juostos sankryžoje į dešinę, tai be jokių abejonių motociklas būtų atsitrenkęs į priekinį dešinįjį automobilio sparną, o ne kliudęs, palikdamas slystamo kontakto pėdsakus ant durelių. Apelianto įsitikinimu, būtent motociklo vairuotojas, viršydamas leistiną greitį ir prisiimdamas riziką, kad priekyje važiuojantis jo vairuojamas automobilis nekeis važiavimo krypties, nutarė aplenkti jį iš dešinės ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio jis yra kaltas. Nuteistojo nuomone, teismas skundžiamą nuosprendį priėmė tinkamai neįvertinęs byloje esančių įrodymų, teismo išvados yra prieštaringos ir neatitinka objektyvių bylos aplinkybių. Pasak apelianto, teismas, nukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos šios kategorijos bylose, nepagrįstai kaip vienu iš pagrindinių įrodymų rėmėsi 2015-04-14 ekspertizės aktu Nr. 11K-67 (15), kurio išvados (techniniu požiūriu), S. G. nuomone, tikrai vienareikšmiškai negali būti vertinamos kaip besąlygiškas jo kaltės įrodymas, bei nukentėjusiojo V. N. parodymais, nes jis melagingai nurodė, kad važiavo neviršydamas leistino greičio, taip pat liudytojo A. G. parodymais, kurių patikimumas ir objektyvumas šioje byloje kelia gana rimtas abejones.
Siekdamas motyvuotai atsakyti į nuteistojo S. G. apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą. Tuo tikslu apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas eismo įvykių ekspertas D. J.. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats atlikęs įrodymų tyrimą bei įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuoja, kad nuteistasis S. G. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, apylinkės teismas jo kaltės klausimu padarė teisingas ir pagrįstas išvadas.
Nuteistasis S. G. teigia, kad prieš darydamas posūkį į dešinę jis iš anksto, nepažeisdamas KET, persirikiavo iš antros į pirmą eismo juostą, o nedavė kelio ta pačia kryptimi važiuojančiam motociklui, nes jo nematė ir negalėjo matyti, nes jis, viršydamas leistiną greitį, nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje važiuojančios jo transporto priemonės, o pastebėjęs kliūtį ekstremaliai stabdė ir tuo pat metu, kad išvengtų susidūrimo, priėmė rizikingą sprendimą lenkti kliūtį iš dešinės, to, laikydamasis KET, jis negalėjo daryti. Apelianto nuomone, jeigu V. N. būtų važiavęs neviršydamas didžiausio gyvenvietėse leidžiamo 50 km/h greičio, laikydamasis saugaus atstumo ir laiku būtų stabdęs vairuojamą motociklą, būtų turėjęs galimybę jį sustabdyti, neprivažiavęs susidūrimo su jo vairuojamu automobiliu vietos ir tokiu būdu išvengti eismo įvykio. Tačiau, nors apeliantas S. G. teigia, kad eismo įvykis įvyko jam važiuojant pirmąja eismo juosta, kai pats nukentėjusysis, važiuodamas žymiai didesniu nei leistinas greičiu, pernelyg greitai priartėjo prie jo vairuojamo automobilio ir pamatęs kliūtį ekstremaliai stabdė ir tuo pat metu, kad išvengtų susidūrimo, lenkė jį iš dešinės, tokius jo parodymus, t. y. kad eismo įvykis įvyko jam važiuojant pirmąją eismo juosta, paneigia byloje esančių duomenų visuma, kurią sudaro nukentėjusiojo V. N., liudytojo A. G. bei kaip liudytojų apklaustų pareigūnų B. L. ir R. M. parodymai, 2015-04-14 ekspertizės aktas Nr. 11K-67 (15) bei kiti byloje esantys įrodymai. Pažymėtina, kad dėl motociklo vairuotojo veiksmų atitikties KET reikalavimams analogiškas abejones apeliantas kėlė ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau teismas jas motyvuotai paneigė, pažymėdamas, kad nė vienas iš tiesioginių eismo įvykio liudytojų nenurodė, kad motociklo vairuotojas būtų lenkęs automobilį iš dešinės.
Kolegijos vertinimu, S. G. padaryta veika ir jos padariniai pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertinti kaip atitinkantys BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.
Baudžiamojoje byloje pagal Tauragės apylinkės teismo 2015-03-13 nutartį skirti eismo įvykio ekspertizę Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas D. J. atliko tyrimą ir 2014-04-04 pateikė ekspertizės aktą Nr. 11K-67 (15) (t. 2, b. l. 25–32), kuriame, be kita ko, konstatuota, jog tikėtina, kad techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo įvykio kilimu buvo automobilio „Peugeot 407“ vairuotojo S. G. veiksmai – sankryžoje posūkio į dešinę manevrą vykdė ne nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (kraštinės dešiniosios padėties) ir nedavė kelio bei sudarė kliūtį dešiniau jo vairuojamo automobilio važiavusiam motociklui „Kawasaki VN 2000“ ir su juos susidūrė. Motociklo „Kawasaki VN 2000“ vairuotojo V. N. veiksmai – važiavo viršydamas didžiausią įvykio vietoje leidžiamą 50 km/h greitį – techniniu požiūriu buvo nepriimtini.
Nors byloje esančiuose Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotos automobilio ir motociklo padėtys, kuriose minimos transporto priemonės buvo atvykus policijos pareigūnams (byloje neginčijamai nustatyta, kad po eismo įvykio S. G. nedelsdamas nesustojo, o pavažiavo už Gedimino ir Poškos gatvių sankryžos), tik Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole detaliai užfiksuotos motociklo stabdymo žymės, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su eksperto nustatytu eismo įvykio mechanizmu, t. y. kad Gedimino ir Poškos gatvių sankryžoje, ne iš kraštinės dešiniosios padėties automobiliu „Peugeot 407“ vykdant ne staigų posūkio į dešinę manevrą, minimas automobilis dešiniojo šono priekinėmis durimis slystamai kontaktavo su dešiniau didesniu greičiu važiavusio motociklo “Kawasaki VN 2000“ kairiojo šono apsauginiu lanku. Tokia išvada visiškai sutampa su nukentėjusiojo V. N. parodymais, kad S. G. vairuojamas automobilis link Poškos gatvės artėjo važiuodamas antra juosta, vidurinę juostą apkabinęs ratu, už ištisinės linijos dešinės pusės ratas buvo išlindęs apie 10 cm. ir rikiuotis pradėjo jau sukdamas Poškos gatvės pradžioje, kuriais netikėti, priešingai apelianto tvirtinimui, nėra pagrindo, nes juos patvirtina ne tik liudytojo A. G. parodymai apie tai, jog rengdamasis sukti iš Ateities tako g. į kairę, t. y. į tą pusę, kurioje įvyko eismo įvykis, jis aiškiai matė, kad iš dešinės pusės važiavo automobilis kaire eismo juosta, o motociklas jam iš paskos dešinėje pusėje (tai paneigia S. G. parodymus, kad jis iš antrosios eismo juostos į pirmąją persirikiavo dar Ateities tako pradžioje), kuriais, priešingai apelianto tvirtinimui, abejoti vien dėl to, kad jis, kaip pats nurodė, pažįsta iš matymo V. N., nėra pagrindo, bei kaip liudytojo apklausto policijos pareigūno B. L. teisme duoti parodymai, kad po eismo įvykio vienas automobilio ratas buvo tarp pirmosios ir antrosios eismo juostų bei šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, jog aplinkybę, kad automobilis galėjo važiuoti antra eismo juosta patvirtino jo paliktos stabdymo žymės, iš kurių jis nustatė, kad viena automobilio stabdymo žymė buvo pirmojoje eismo juostoje, kita – antroje, taip pat kaip liudytojo apklausto Tauragės AVPK operatyvinės grupės darbuotojo G. M. parodymai, jog iš to, ką nustatė, jis suprato, kad automobilio vairuotojas važiavo antrąja eismo juosta, o motociklininkas – pirmąja ir, jo nuomone, šioje situacijoje kaltas turėjo būti automobilio vairuotojas, bet ir eismo įvykių eksperto D. J. apeliacinės instancijos teismo posėdyje duoti parodymai apie tai, kad kontakto mechanizmas rodo, jog viskas įvyko persirikiavimo metu, nes priešingu atveju, t. y. jeigu automobilio vairuotojas būtų pasitraukęs prie dešiniojo krašto, motociklas būtų atsitrenkęs į automobilio galinę dalį. Pasak eksperto, tokiu atveju, jei automobilis „Peugeot“ būtų daręs posūkio į dešinę manevrą, būdamas prie pat dešiniojo krašto, motociklas fiziškai nebūtų galėjęs įsiterpti tarp automobilio ir važiuojamosios dalies krašto. Atsižvelgiant į stabdymo pėdsakų išsidėstymą, eksperto vertinimu, tikėtina, kad automobilio „Peugeot“ manevras buvo pradėtas sankryžoje ar prieš pat sankryžą. Įvertinus šiuos duomenis bei tai, kad po transporto priemonių kontakto motociklas pakankamai didelį atstumą judėjo įstrižai į priekį ir į dešinę buvusios judėjimo krypties atžvilgiu, tai konstatuota ekspertizės akte, akivaizdu, kad transporto priemonių kontaktas įvyko būtent S. G. persirikiuojant iš antrosios į pirmąją eismo juostą, siekiant pasukti į Poškos gatvę, ir toks veiksmas buvo atliktas pažeidžiant KET, t. y. neduodant kelio pirmąja eismo juosta važiavusiam motociklui, vairuojamam V. N., tokiu būdu pažeidžiant KET 104 punkto, numatančio, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, reikalavimus. Nors, kaip teisingai nurodoma nuteistojo S. G. apeliaciniame skunde, teismas neteisingai nurodė, kad jis pažeidė KET 109 punkto reikalavimus, nes šis punktas numato, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas konstatavo, kad S. G. padarytas KET pažeidimas susijęs su tuo, kad jis, persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmąją, nepraleido pirmąja eismo juosta važiuojančio motociklo (tai atitinka KET 104 punkto reikalavimo pažeidimą), todėl nuteistasis be pagrindo apeliuoja į tai, kad jis turėjo gintis nuo netinkamo kaltinimo. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje neteisingas KET punkto, kurį pažeidė S. G., nurodymas laikytinas technine klaida, neturėjusia įtakos skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Nors apeliantas teigia, kad jis neturėjo objektyvios galimybės pamatyti nukentėjusiojo vairuojamo motociklo, nes pastarasis, važiuodamas žymiai didesniu nei leistinas greičiu, pernelyg greitai priartėjo prie jo vairuojamo automobilio ir pamatęs kliūtį ekstremaliai stabdė ir tuo pat metu, kad išvengtų susidūrimo, priėmė rizikingą sprendimą lenkti jį iš dešinės, o ekspertizės akte Nr. 11K-67 (15), be kita ko, konstatuota, kad nukentėjusysis V. N. prieš pat stabdymą, tai yra prieš eismo įvykį važiavo ne mažesniu kaip 58,8 km/h greičiu, kai didžiausias leistinas greitis toje vietoje buvo 50 km/h, tačiau šioje byloje nėra jokių duomenų, kad šis nukentėjusiojo V. N. padarytas imperatyvaus KET reikalavimo pažeidimas turėjo įtakos ir lėmė eismo įvykio kilimą bei padarinius. Priešingai, apeliacijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas D. J. nurodė, kad nors techniniu požiūriu važiavimo greičio viršijimas yra nepriimtinas, tačiau šiuo atveju greičio viršijimas įtakos pačiai avarinei situacijai neturėjo, nes atlikus analizę, atsižvelgus į pėdsakų išsidėstymą, taip pat motociklo apgadinimus bei prarastą kinetinę energiją atsitrenkiant į bordiūrą, viršytas greitis nebuvo tiek žymus, kad prieš pradedant manevrą motociklas atsirastų iš niekur, taigi eismo įvykis negalėjo įvykti dėl viršyto greičio.
Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo S. G. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą ir jo veiksmų kvalifikavimo klausimu, apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu padarė apylinkės teismas.
Nukentėjusysis V. N. pateikė apeliacinės instancijos teismui atsikirtimus į nuteistojo S. G. apeliacinį skundą, kuriame prašė priteisti iš nuteistojo S. G. 300 Eur už advokato jam suteiktas teisines paslaugas surašant atsikirtimą į apeliacinį skundą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme ir pateikė šias išlaidas patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą (t. 2, b. l. 81). Sprendžiant klausimą dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas. Nagrinėjamoje byloje nuteistojo S. G. apeliacinis skundas yra atmetamas, todėl nuteistasis S. G. privalo atlyginti nukentėjusiajam V. N. jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Esant šioms aplinkybėms, iš nuteistojo S. G. priteistina nukentėjusiajam V. N. 300 Eur už jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo S. G. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš nuteistojo S. G. nukentėjusiajam V. N. 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.