Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. B. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovams V. B., P. B., R. B., V. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, E. P.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

5. Klaipėdos apygardos teisme 2024 m. lapkričio 20 d. gautas atsakovų prašymas atidėti 2024 m. lapkričio 28 d. teismo posėdį taikos sutarties sąlygoms paruošti.

6. Klaipėdos apygardos teismas patenkino šalių prašymą ir bylos nagrinėjimą atidėjo 2024 m. gruodžio 19 d. 9.45 val.

7. Klaipėdos apygardos teisme 2024 m. gruodžio 17 d. gautas atsakovų prašymas dėl bylos sustabdymo taikos sutarties sąlygoms suderinti (reikalingi žemės sklypų matavimai, kt.).

9. Klaipėdos apygardos teisme 2025 m. vasario 26 d. gautas atsakovų prašymas dėl bylos neatnaujinimo. Nurodoma, kad šalys deda aktyvius veiksmus taikos sutarčiai pasiekti.

10. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 21 d. pranešimu įpareigojo atsakovus iki 2025 m. birželio 30 d. pateikti teismui taikos sutartį.

11. Klaipėdos apygardos teisme 2025 m. gegužės 30 d. gautas atsakovų pranešimas apie susitarimą dėl kadastrinių matavimų.

13. Ieškovė ir atsakovai 2025 m. rugsėjo 11 d. pateikė 2025 m. rugpjūčio 28 d. taikos sutartį ir prašo ją patvirtinti bei civilinę bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Taikos sutartis patvirtinama, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, civilinė byla nutraukiama

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi, taikos sutartimi gali būti sprendžiamas tiek jau kilęs teisminis ginčas, tiek užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje, tiek sprendimo vykdymo klausimai. Šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška, ji gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Bylos šalims pateikus taikos sutartį dėl teisminio ginčo dalyko, teismas turi patikrinti, ar nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių negalima tvirtinti taikos sutarties. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu jos patvirtinimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.

15. Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2014). Esminis šios sutarties bruožas yra ginčo šalių tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, ji turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2012; 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas). Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010).

16. Įvertinęs pateiktos 2025 m. rugpjūčio 28 d. taikos sutarties (toliau – ir taikos sutartis) sąlygas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti apie ją sudariusių asmenų valios išraiškos ydingumą. Taikos sutarties 5.12 punktu šalys patvirtino, kad joms yra žinomos ir suprantamos CPK 294 straipsnio 2 dalies nuostatos ir taikos sutarties sudarymo bei bylos nutraukimo procesiniai padariniai, t. y. teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, turi galutinio teismo sprendimo galią ir šalys netenka teisės kreiptis į teismą iš naujo tais pačiais pagrindais, dėl to paties dalyko ir tarp tų pačių asmenų.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių sudarytos taikos sutarties turinį, pripažįsta, kad taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir (ar) viešajam interesui, todėl ši taikos sutartis patvirtinama (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

18. Patvirtinamos (įtraukiamos į nutarties rezoliucinę dalį) šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos, išskyrus įvadinę dalį (1-3 punktai) ir tas nuostatas, kuriose užfiksuoti šalių procesiniai prašymai bei aptariami išskirtinai procesinio pobūdžio klausimai, kuriuos išspręsti diskrecijos teisė yra suteikta teismui, t. y. prašoma teismo patvirtinti taikos sutartį bei civilinę bylą nutraukti, nurodoma, jog šalims žinomos taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės ir prašoma (ne)grąžinti 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio (taikos sutarties 5.7 punktas), perskirstyti bylinėjimosi išlaidas (taikos sutarties 5.8 punktas), pasisakoma dėl pavedimo atsakovų atstovei pateikti šią taikos sutartį teismui ir dėl jos patvirtinimo tvarkos bei formos (taikos sutarties 5.13 punktas).

19. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, užkertančių kelią patvirtinti taikos sutartį, todėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimas panaikinamas, taikos sutartis patvirtinama, o civilinė byla nutraukiama (CK 6.983–6.986 straipsniai, CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

20. Taikos sutartyje šalys susitarė, kad visas šioje civilinėje byloje jų patirtas bylinėjimosi išlaidas (išlaidas teisinėms paslaugoms) dengia pačios (taikos sutarties 5.5 punktas), todėl teisėjų kolegija šalių patirtų teisinių paslaugų išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia (CPK 94 straipsnio 2 dalis).

21. Jeigu taikos sutartis sudaroma aukštesnės instancijos teisme (bylą nagrinėjant apeliacine tvarka), tai sumokėtas žyminis mokestis šalims gali būti grąžinamas tik už tos instancijos teismui paduotus procesinius dokumentus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-916/2017). Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jai žyminis mokestis negrąžinamas (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimą.

Patvirtinti tarp ieškovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovų V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens E. P., gim. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2025 m. rugpjūčio 28 d. taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2A-45-460/2025 šiomis sąlygomis:

1. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kurio bendras plotas 4.87 ha, esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., vertė 27 400 Eur) 1790/4870 dalių, kas sudaro 1.79 ha dydžio žemės plotą (šios dalies vertė 10 071 Eur, priklausantį bendrasavininkams: D. B., V. M., P. B., V. B. ir R. B. (kurių kiekvieno dalis bendrame sklype po 358/4870 dalių) natūra perduodama R. B.; ir 1790/4870 sklypo dalys R. B. priklausys asmeninės nuosavybės teise. Likusi dalis (3080/4870) šio sklypo asmeninės nuosavybės teise priklauso E. P..

1.1. Ginčo tarp E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. B., (duomenys neskelbtini), dėl sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nėra.

2. Žemės sklypas, kurio plotas 0.1405 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Pasvalio r. sav., vertė 244 Eur, natūra perduodamas R. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir jam priklausys asmeninės nuosavybės teise.

3. Žemės sklypas, kurio plotas 0.35 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Pasvalio r. sav., kurio vertė 1970 Eur, natūra perduodamas R. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir jam priklausys asmeninės nuosavybės teise.

4. Žemės sklypo, kurio plotas 0.25 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Pasvalio r. sav., vertė 2 370 Eur, natūra perduodamas D. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir jai priklausys asmeninės nuosavybės teise.

5. Žemės sklypas, kurio plotas 0.14 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Pasvalio r. sav., vertė 633 Eur, natūra perduodamas D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir jai priklausys asmeninės nuosavybės teise.

6. Žemės sklypas, kurio plotas 2.09 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Pasvalio r. sav., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 12 900 Eur, natūra dalimis perduodamas: 1,53 ha ploto P. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir 0,56 ha ploto D. B. gim. (duomenys neskelbtini), ir atitinkamai šios dalys jiems priklausys asmeninės nuosavybės teise.

6.1. Sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka tarp dviejų bendrasavininkų numatyta pridedamoje Žemės sklypo naudojimosi schemoje M: l 000, parengtoje 2025 m. rugpjūčio 26 d. matininkės J. N.-K. Schema yra sudėtinė Taikaus susitarimo dalis (Priedas Nr. 8.1.).

6.2. D. B., gim. (duomenys neskelbtini), naudosis schemoje pažymėtu 5621 kv. m sklypu „A“, P. B., gim. (duomenys neskelbtini), naudosis dalimi 15279 kv. m sklypo dalimi, schemoje pažymėta „B“.

7. V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. M., gim. (duomenys neskelbtini), atsisako savo teisių sklypus (sklypų dalis) turėti natūra, ir už turėtas bendrosios nuosavybės dalis visuose sklypuose, nurodytuose susitarimo 2.1 – 2.6 punktuose, sutinka gauti kompensacijas pinigais.

7.2. R. B., gim. (duomenys neskelbtini), per 30 dienų po teismo sprendimo, kuriuo bus patirtinta taikos sutartis įsiteisėjimo, V. B., gim. (duomenys neskelbtini), sumoka 3 660 Eur sumą.

7.3. R. B., gim. (duomenys neskelbtini), per 30 dienų po teismo sprendimo, kuriuo bus patirtinta taikos sutartis įsiteisėjimo, V. M., gim. (duomenys neskelbtini), sumoka 3 660 Eur sumą.

7.4. P. B. gim. (duomenys neskelbtini), per 30 dienų po teismo sprendimo, kuriuo bus patirtinta taikos sutartis įsiteisėjimo, V. M., gim. (duomenys neskelbtini), sumoka 1 972 Eur sumą.

7.5. P. B. gim. (duomenys neskelbtini), per 30 dienų po teismo sprendimo, kuriuo bus patirtinta taikos sutartis įsiteisėjimo, V. B., gim. (duomenys neskelbtini), sumoka 1 972 Eur sumą.

7.6. Baigiamosios nuostatos.

7.6.1. Šalys pareiškia, jog pasirašydamos Taikų susitarimą išsprendžia visus tarp jų esančius nesutarimus ir daugiau neturės pretenzijų viena kitai.

7.6.2. Ieškovė, atsižvelgdama į bendrus Šalių veiksmus dėl taikos sutarties sudarymo, atsisako visų pareikštų savo ieškininių reikalavimų civilinėje byloje.

7.6.3. Šalys, pasirašydamos šį Taikų susitarimą, patvirtina, kad visas šio Taikaus susitarimo sąlygų turinys Šalims yra suprantamas, aiškus ir atitinka jų tikrąją valią. Taikaus susitarimo Šalys taip pat konstatuoja, pareiškia ir garantuoja:

7.6.3.1. Visos šio Taikaus susitarimo sąlygos yra priimtos visų šalių derybų būdu, dalyvaujant Šalims, ir visos iki šio Taikaus susitarimo sudarymo dienos tarp Šalių vykusios derybos buvo sąžiningos, Šalims nebuvo jokio psichologinio, fizinio ir (ar) ekonominio spaudimo;

7.6.3.2. Su visomis Taikaus susitarimo sąlygomis kiekviena iš Šalių aiškiai sutinka ir Šalių santykiuose nebus traktuojamos kaip netikėtos (siurprizinės);

7.6.4. Šalys pareiškia ir patvirtina, kad Šalims pasirašius šį Taikų susitarimą, jis Šalims turės įstatymo galią (LR CK 6.189 straipsnio l dalis), o šį Taikų susitarimą patvirtinus teismui ir įsiteisėjus nutarčiai, kuria jis buvo patvirtinta, dokumentas Šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) reikšmę ir įgauna priverstinai vykdytino dokumento galią (LR CK 6.985 straipsnio l dalis).

7.6.5. Šalys sutaria, kad kiekviena šalis lieka prie savo bylinėjimosi išlaidų, viena kitai išlaidų nekompensuoja.

7.6.6. Trečiasis asmuo E. P. nereiškė prašymo dėl galimų bylinėjimosi išlaidų padengimo, ir tokių duomenų civilinėje byloje neteikė, nes iki šiol išlaidų nepatyrė.

7.6.7. Už geodezinius matavimus ir Žemės ūkio paskirties žemės sklypo ribų plano sudarymą (484 Eur pagal sąskaitą faktūrą, kuri pridedama priede Nr. 6.2), atlygino, bei 400 Eur Taikos sutarties paruošimo išlaidas atlygins R. B..

7.6.8. Šalys pareiškia, kad Šalims išaiškintos bei visiškai suvokiamos šios Taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės, numatytos LR CPK 140 straipsnio 3 dalyje, 293 straipsnio 5 punkte ir 294 straipsnyje, t. y. kad nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių Šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

8.1. Žemės sklypo naudojimosi schema M:1000, parengta 2025 m. rugpjūčio 26 d. matininkės J. N.-K, 1 lapas.

8.2. PVM sąskaita faktūra, serija SPS Nr. 251770, 1 lapas.

8.3. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto 2025 m. liepos 2 d. išrašai (su atnaujinta sklypų verte).

Nutraukti civilinę bylą Nr. e2A-45-460/2025 pagal ieškovės D. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovams V. B., P. B., R. B., V. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, E. P.