- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-24
- Bylos Nr.
- 2S-113-739/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04069-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- M. Š., UAB „MALTOSA“, Panevėžio rajono Ėriškių žemės ūkio bendrovei, UAB „Admivira“, AB „Swedbank“, Omega Invest OU
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-9110-902/2022 pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „MALTOSA“, M. Š. ir Panevėžio rajono Ėriškių žemės ūkio bendrovės skundus dėl antstolio S. R. veiksmų suinteresuotiems asmenims M. Š. (skolininkui), UAB „MALTOSA“, Panevėžio rajono Ėriškių žemės ūkio bendrovei, UAB „Admivira“, AB „Swedbank“, Omega Invest OU, antstoliui Sauliui Ramanauskui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir skolininkas, ir pareiškėjas, ir apeliantas) pateikė skundą dėl antstolio S. R. (toliau – ir antstolis) veiksmų, kuriame nurodo, jog nesutinka su antstolio priimtu patvarkymu dėl turto įkainojimo. Prašo atmesti UAB „Verslavita“ vertintojo atliktą ekspertizę ir vadovautis ekspertize, kurią atliko teismo ekspertas J. A., nes įmonė „Verslavita“ neturi licencijuoto teismo eksperto statuso, kuris turi teisę atlikti nekilnojamo turto ekspertizę arba parinkti kitą turto vertintoją, turintį teismo eksperto licenciją. Nurodė, kad abejonių kelia jų atliktos ekspertizės vertintojo kompetencija.
2. 2022 m. rugsėjo 19 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl skunde išdėstyto prašymo Nr. S-22-102-24972, kuriuo iš dalies tenkino M. Š. skunde išdėstytus prašymus. Įpareigojo skolininką iki 2022 m. rugsėjo 21 d. raštu antstoliui pateikti eksperto kandidatūrą ir sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Nurodė, kad iki 2022 m. rugsėjo 21 d. nepateikus nurodytų duomenų, skunde išdėstytas prašymas bus netenkinamas ir skundas su vykdomosiomis bylomis perduotas teismui.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja UAB „MALTOSA“ pateikė skundą dėl antstolio S. R. veiksmų, kuriame nesutiko su 2022 m. rugsėjo 19 d. antstolio priimtu patvarkymu Nr. S-22-102-24972, kuriuo buvo nuspręsta iš dalies tenkinti M. Š. skundą, suteikti jam galimybę pateikti turto vertinimo eksperto kandidatūrą, o ją skolininkui pateikus iki 2022 m. rugsėjo 21 d., paskirti trečią turto vertinimo ekspertizę.
4. Antstolis Saulius Ramanauskas 2022 m. rugsėjo 22 d. priėmė patvarkymą Nr. S-22-102-25332, kuriuo M. Š. skunde išdėstyto prašymo atmesti UAB „Verslavita“ vertintojo atliktą ekspertizę ir vadovautis ekspertize, kurią atliko ekspertas J. A., netenkino, taip pat išieškotojo UAB „MALTOSA“ skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Skundus su vykdomąja byla Nr. 0102/22/00591 persiuntė Panevėžio apylinkės teismui.
Šalies argumentai
5. Panevėžio rajono Ėriškių žemės ūkio bendrovė taip pat pateikė skundą dėl antstolio S. R. veiksmų, kuriame nesutiko su 2022 m. rugsėjo 19 d. antstolio priimtu patvarkymu Nr. S-22-102-24972. Skundu prašė panaikinti 2022 m. rugsėjo 19 d. patvarkymą Nr. S-22-102-24972, įpareigoti antstolį Saulių Ramanauską nedelsiant pradėti M. Š. nekilnojamojo turto pardavimą, remiantis UAB „Verslavita“ atlikto turto įvertinimu.
6. Antstolis Saulius Ramanauskas 2022 m. rugsėjo 30 d. priėmė patvarkymą Nr. S-22-102-25879, kuriuo išieškotojo Panevėžio rajono Ėriškių žemės ūkio bendrovės skunde išdėstytų prašymų netenkino. Skundą persiuntė Panevėžio apylinkės teismui.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjų skundų dėl antstolio veiksmų netenkinti ir nurodė, kad M. Š. nepateikė eksperto kandidatūros bei nesumokėjo vykdymo išlaidų, todėl antstolis Saulius Ramanauskas pagrįstai skundžiamu patvarkymu netenkino M. Š. skunde išdėstyto prašymo atmesti UAB „Verslavita“ vertintojo atliktą ekspertizę ir vadovautis ekspertize, kurią atliko ekspertas J. A..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. spalio 20 d. nutartimi pareiškėjų skundų dėl antstolio veiksmų netenkino.
9. Teismas, atmesdamas skolininko M. Š. skundą, nustatė, kad išieškotojos UAB „MALTOSA“ ir Panevėžio rajono Ėriškių žemės ūkio bendrovė nesutiko su J. A. Ekspertizės aktu Nr. E22/06-26N ir Ekspertizės aktu Nr. E22/08-27N, todėl 2022 m. rugpjūčio 8 d. Patvarkymu dėl turto papildomos ekspertizės skyrimo Nr. S-22-102-21205 antstolis paskyrė papildomą ekspertizę ir ją pavedė atlikti UAB „Verslavita“, nušalinimo ekspertui pareikšta nebuvo. Teismas pažymėjo, kad jokie teisės aktai ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nenumato reikalavimo, kad ekspertizę vykdymo procese atliekantis ekspertas, ar ekspertizės įstaiga būtų įrašytą į asmenų, turinčių teisę vykdyti teismo ekspertizę, sąrašą. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad skolininkas M. Š. sutiko su eksperto kandidatūra, nes per įstatymo nustatytą terminą nepareiškė ekspertui UAB „Verslavita“ nušalinimo, o jo skunde nurodyta aplinkybė, jog UAB „Verslavita“ neturi licencijuoto teismo eksperto statuso negali būti pagrindu laikyti, kad UAB „Verslavita“ atlikta ekspertizė yra neteisėta, nes teisės aktai tokio reikalavimo ekspertui, atliekančiam ekspertizę vykdymo proceso metu, nenumato.
10. Atmesdamas UAB „MALTOSA“ ir Panevėžio rajono Ėriškių žemės ūkio bendrovės skundus teismas nurodė, kad antstolis, priimdamas 2022 m. rugsėjo 19 d. patvarkymą, teisingai vadovavosi vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normomis ir tenkino skolininko prašymą paskirti dar vieną ekspertizę bei numatė skolininkui terminą, per kurį jis privalo nurodyti eksperto kandidatūrą, sumokėti sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Sprendė, kad iš 2022 m. rugsėjo 19 d. patvarkymo turinio nėra nustatyta, kad antstolis būtų sutikęs su skolininko skundo argumentais, kad UAB „Verslavita“ atlikta ekspertizė neatitinka teisės aktų numatytų reikalavimų. Taip pat atmetė išieškotojų teiginius, jog antstolis vilkina vykdymo procesą ir pažymėjo, kad buto pardavimas šiuo metu negalimas dėl proceso šalių skundų nagrinėjimo teisme, o ne antstolio neveikimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėjas M. Š. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarties dalį, kuria atmestas skolininko skundas ir dėl šios dalies priimti naują procesinį sprendimą – patenkinti skolininko skundą, arba, panaikinus Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarties dalį, kuria atmestas skolininko skundas, grąžinti dėl šios dalies bylą nagrinėti iš naujo.
11.1. Apeliantas teigia, kad antstolis Saulius Ramanauskas turėjo ekspertų J. A. ir UAB „Verslavita“ išvadas, kurios iš esmės skiriasi 37 800 Eur. Apelianto teigimu, jis yra už greitą ir sąžiningą atsiskaitymą su kreditoriais, siekia, kad neaugtų palūkanos, kurios kaupiasi neatsiskaitant su kreditoriais. Nurodo, kad surado turto pirkėją, kuris sutiko sumokėti turto vertintojo J. A. nustatytą turto rinkos vertę, šis asmuo sumokėjo antstoliui pradinį įnašą, todėl buvo pakankamai realus pirkėjas, kuris būtų nupirkęs turtą už teisingą kainą ir taip skolininkas būtų atsiskaitęs su kreditoriais. Mano, kad dabar, kai turto vertė neprotingai didelė, turto niekas nepirks, augs skaičiuojamos palūkanos, todėl skolininkas patirs didesnių nuostolių.
11.2. Taip pat mano, kad tuo atveju, kai antstolis trečią kartą sutinka skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, įmoka iš skolininko neturi būti imama, nes tokią teisę suteikia civilinio proceso normos. Esant esminiams prieštaravimams dėl turto rinkos vertės, šie prieštaravimai turi būti šalinami paskiriant naują ekspertizę ir ją apmokant iš antstolio lėšų. Pasak apelianto, teismas, matydamas, kad yra labai skirtingos ekspertų išvados, privalėjo bent jau pabandyti išsiaiškinti kodėl yra toks skirtumas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, iškviesti į teismo posėdį ir apklausti turto vertinimą atlikusius ekspertus.
11.3. Teigia, kad nors skunde ir buvo nurodyti argumentai dėl UAB „Verslavita“ atlikto turto vertės nustatymo nepatikimumo, pirmosios instancijos teismas šio skundo argumento iš esmės nevertino ir nesigilino ar pastarosios įmonės atliktas turto vertinimas neturi esminių trūkumų. Mano, kad J. A. turto vertinimas yra žymiai tikslesnis, nes name, kuriame yra skolininko butas, buvo sudaryti gretimų butų pirkimo-pardavimo sandoriai, ir pirkimo-pardavimo kaina yra artima J. A. nustatytai buto rinkos vertei.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą UAB „MALTOSA“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.
12.1. Suinteresuoto asmens teigimu, nors apeliantas prašo panaikinti nutarties dalį, kuria atmestas jo skundas ir jo skundą patenkinti, atskirajame skunde nesukonkretinama, kaip tą skundą patenkinti, nes jis jau buvo patenkintas antstolio – antstolis buvo suteikęs skolininkui terminą eksperto kandidatūrai nurodyti ir įmokėti į depozitinę sąskaitą ekspertizės išlaidas, tačiau, nors savo 2022 m. rugsėjo 18 d. skundu to ir prašė, pats skolininkas persigalvojo ir to nepadarė.
12.2. Mano, kad apeliacinės instancijos teismui vertinant atskirojo skundo argumentus, M. Š. atskirasis skundas turi būti atmestas vien dėl to, kad jo skundas dėl tariamo UAB „Verslavita“ ekspertizės neteisėtumo iš tiesų buvo patenkintas (tenkintas vienas iš alternatyvių reikalavimų – sudaryta galimybė atlikti trečiąją ekspertizę, tačiau jos pats M. Š. savo neveikimu atsisakė).
12.3. Teigia, kad skolininko M. Š. argumentas dėl UAB „Verslavita“ nekompetencijos yra visiškai nepagrįstas. Pats skundas savo esme yra prieštaraujantis ne tik vykdymo proceso tikslams, bet ir elementariai logikai, nes skolininkas turėtų būti suinteresuotas, kad jo turtas būtų įvertintas kuo didesne pinigų suma (nebent jis turi nesąžiningų tikslų, pvz. pasiūlyti tariamą savo surastą pirkėją, kuris įsigytų skolininkui priklausantį turtą už žymiai mažesnę, nei rinkos, kainą, ir toliau tuo turtu naudotųsi pats skolininkas (apsimestinis sandoris)). Pagal skolininko M. Š. argumentus, akivaizdu, kad šis siekia, jog jam nuosavybės teise priklausantis turtas būtų įvertintas kuo mažesne verte, t. y., kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kuo mažesne apimtimi. Toks tikslas prieštarauja vykdymo proceso tikslui, o skundai, pateikti siekiant tokių neteisėtų tikslų, negali būti tenkinami.
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą AB „Swedbank“ su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir nurodo, kad skolininkas M. Š. sutiko su eksperto kandidatūra, nes per įstatymo nustatytą terminą nepareiškė ekspertui UAB „Verslavita“ nušalinimo, o jo skunde nurodyta aplinkybė, jog UAB „Verslavita“ neturi licencijuoto teismo eksperto statuso, negali būti pagrindu laikyti, kad UAB „Verslavita“ atlikta ekspertizė yra neteisėta, nes teisės aktai tokio reikalavimo ekspertui, atliekančiam ekspertizę vykdymo proceso metu, nenumato.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
15. Apeliantas atskirajame skunde prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tačiau CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo atskirajam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, be to, nenustatyta ir jokių aplinkybių, galinčių pagrįsti atskirojo skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka būtinumą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.
Dėl naujų įrodymų
16. Nagrinėjamu atveju tiek apeliantas, tiek suinteresuotas asmuo UAB „MALTOSA“ pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus rašytinius įrodymus, susijusius skolininko ginčo turto vertės nustatymu, t. y. 2019 m. rugpjūčio 27 d., 2021 m. birželio 9 d. sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis, VĮ „Registrų centras“ teikiamus Lietuvos nekilnojamojo turto kainų indeksus. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgus į tai, kad šalys turėjo galimybę susipažinti su pateiktais naujais įrodymais, t. y. suinteresuotas asmuo UAB „MALTOSA“, siekdamas paneigti skolininko pateiktų naujų rašytinių įrodymų svarbą nagrinėjamam ginčui, pateikė viešus duomenis apie nekilnojamojo turto indeksus, ir šių rašytinių įrodymų priėmimas teisme neužvilkins bylos nagrinėjimo, naujai pateikti rašytiniai įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.
Dėl ginčo esmės
17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo (skolininko) skundo dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pažymėtina, kad dėl kitos nutarties dalies, kuria netenkinti kitų suinteresuotų asmenų skundai, atskirieji skundai nepateikti, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina tik tą skundžiamos nutarties dalį, kuria atmestas skolininko skundas.
18. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir ginčo dėl to nekyla, kad antstolis M. Š. atžvilgiu vykdo išieškojimus kreditorių naudai. 2022 m. birželio 10 d. priimtas patvarkymas dėl ekspertizės ginčo butui skyrimo, 2022 m. birželio 27 d. gautas ekspertizės aktas Nr. E22/06-26N, o 2022 m. liepos 1 d. patvarkymu dėl turto įkainojimo butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įkainotas 89 200,00 Eur, 2022 m. rugpjūčio 22 d., gavus ekspertizės aktą, priimtas patvarkymas dėl turto įkainojimo, kuriuo 1/27 dalis kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įkainota 5 560,00 Eur.
19. 2022 m. rugpjūčio 2 d. antstolio kontoroje, gavus Panevėžio rajono Ėriškių žemės ūkio bendrovės skundą dėl turto vertės nustatymo su reikalavimu atlikti pakartotinį turo vertės nustatymą, 2022 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymu nuspręsta skirti pakartotinę nekilnojamojo turto ekspertizę, 2022 m. rugpjūčio 8 d. priimtas patvarkymas dėl turto papildomos ekspertizės skyrimo, kuriuo nuspręsta skirti buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/27 dalies kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pakartotinę ekspertizę, nustatant bendrą turto vertę, bet nurodant objektų vertes atskirai, ekspertizę pavesta atlikti UAB „Verslavita“.
20. 2022 m. rugsėjo 1 d. gautas Buto su priklausiniais ekspertizės aktas Nr. PNE-22-108, kuriame nurodyta, jog buto vertė – 116 100,00 Eur, o 1/27 dalis kiemo aikštelės – 10 900,00 Eur, todėl 2022 m. rugsėjo 2 d. antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įkainojo 116 100,00 Eur, o 1/27 dalį kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įkainojo 10 900,00 Eur, viso 127 000,00 Eur.
21. Skolininkas nesutiko su naujos ekspertizės išvadomis, manydamas, kad turtas įkainotas per didele kaina, pateikė antstoliui skundą, prašė atmesti UAB „Verslavita“ vertintojo atliktą ekspertizę ir vadovautis ekspertize, kurią atliko teismo ekspertas J. A., nes UAB „Verslavita“ neturi licencijuoto teismo eksperto statuso, kuris turi teisę atlikti nekilnojamo turto ekspertizę arba parinkti kitą turto vertintoją, turintį teismo eksperto licenciją. 2022 m. rugsėjo 19 d. antstolis priėmė Patvarkymą dėl skunde išdėstyto prašymo Nr. S-22-102-24972, kuriuo iš dalies tenkino M. Š. skunde išdėstytus prašymus ir įpareigojo skolininką iki 2022 m. rugsėjo 21 d. raštu antstoliui pateikti eksperto kandidatūrą ir sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už antstolio ekspertizės atlikimą. Nurodė, kad iki 2022 m. rugsėjo 21 d. nepateikus nurodytų duomenų, skunde išdėstytas prašymas bus netenkinamas ir skundas su vykdomosiomis bylomis perduotas teismui.
Dėl antstolio veiksmų
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis, gavęs skolininko skundą dėl ginčijamo patvarkymo, iš dalies jį patenkino, pasiūlydamas skolininkui įmokėti lėšas už trečią ekspertizę, tačiau skolininkas šio siūlymo neįvykdė. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad kai antstolis trečią kartą sutinka skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, įmoka iš skolininko neturi būti imama, nes tokią teisę suteikia CPK normos, o esant esminiams prieštaravimams dėl turto rinkos vertės, šie prieštaravimai turi būti šalinami paskiriant naują ekspertizę ir ją apmokant iš antstolio lėšų.
23. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnis 2 dalis).
24. Teisės aktai įpareigoja antstolį tinkamai ir teisingai nustatyti areštuoto turto kainą, tačiau įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau pažymėtina, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo.
25. Visgi, svarbu tai, kad įstatyme yra nustatyta antstolio teisė, bet ne pareiga skirti ekspertizę, pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti (nutarties 24 punktas), todėl kiekvienu atveju dėl poreikio skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, pakartotinę ar papildomą turto vertės nustatymo ekspertizę sprendžia išieškojimą vykdantis antstolis, atsižvelgęs į prieš tai nurodytus principus.
26. Nagrinėjamu atveju antroji turto vertinimo ekspertizė atlikta kvalifikuoto turto vertintojo, kuris yra įrašytas į turto vertintojų sąrašą. Nors skolininkas ir teigia priešingai, oficialūs vieši duomenys (https://avnt.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/vertinimas-1/vertintojai-ir-vertinimo-imones) apie UAB „Verslavita“ ir joje dirbančios vertintojos kompetenciją paneigia deklaratyvius skolininko teiginius, juo labiau kad skolininkas, antstoliui nusprendus skirti antrąją ekspertizę, nepateikė prieštaravimų dėl antstolio paskirtos ekspertizės, neginčijo parinkto turto vertintojo, nereiškė nušalinimų vertintojui, neginčijo atlikto paties ekspertizės akto. Nors apeliantas mano, kad jo teiginius apie ženkliai mažesnę turto kainą pagrindžia jo pateiktos turto pirkimo-pardavimo sutartys, iš šių sutarčių neįmanoma nustatyti parduoto turto būklės, šios sutartys sudarytos 2019 m. ir 2021 m., todėl sutiktina ir su suinteresuoto asmens argumentais, kad kainoms ženkliai pakilus 2022 m., ką patvirtina vieši duomenys apie nekilnojamojo turto kainų pokytį Lietuvoje, skolininko pateiktos sutartys nepaneigia ekspertizės išvadų apie realią turto rinkos kainą antrosios ekspertizės atlikimo metu.
27. Spręstina, kad antrąja ekspertize nustačius didesnę turto vertę, tikėtina, bus labiau pasiekti vykdymo proceso tikslai, todėl antstolis visiškai pagrįstai savo iniciatyva neskyrė trečiosios ekspertizės ir nusprendė iš antstolio depozitinės sąskaitos nemokėti už ekspertizės atlikimą, nes siekis nustatyti mažesnę turto kainą apskritai prieštarauja vykdymo proceso tikslams.
28. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo procese dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo (vykdomojo dokumento) įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-344-421/2018). Kasacinio teismo konstatuota, kad mažesnės areštuoto turto vertės nustatymas paneigtų išieškojimo tikslą turtą parduoti už didžiausią galimą kainą, todėl pažeistų išieškotojo interesą jo reikalavimą patenkinti kuo didesne apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-469/2015, 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015).
29. Apeliantas nurodo, kad jis buvo suradęs ginčo turto pirkėją, kuris turtą būtų nupirkęs už kainą, nustatytą atlikta pirmąją ekspertize, t. y. už mažesnę kainą, nei nurodyta antrojoje ekspertizėje. Teigia, kad taip būtų greičiau realizuotas turtas ir skolininkui nebeaugtų palūkanos. Visų pirma, pažymėtina, kad CPK 704 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog skolininko pasiūlytam pirkėjui turtas gali būti parduodamas už kainą, ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Nagrinėjamu atveju, iš antstolio vykdomų išieškojimų ir jais išieškomų sumų akivaizdu, kad pardavus už kainą, nustatytą pirmąja ekspertize, būtų patenkinta tik maža dalis skolininko įsipareigojimų. Antra, jau minėta, kad vykdymo procesas yra skirtas užtikrinti visų, tiek skolininko, tiek išieškotojų interesus, todėl skolininko siekis kuo greičiau, kad ir už mažesnę kainą, parduoti turtą tam, kad išvengtų palūkanų skaičiavimo, negali būti iškeliamas aukščiau kreditorių intereso kuo didesne apimtimi patenkinti savo reikalavimus. Dėl šios priežasties sutiktina su suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytais argumentais, kad skolininko siekis kuo mažesnės turto nustatymo kainos iš esmės prieštarauja vykdymo tikslams.
30. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas netenkino skolininko skundo dėl antstolio veiksmų, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių antstolio veiksmus, todėl naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.