Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-03-22 · Civilinė byla Nr. 2A-177-513/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-22
Bylos Nr.
2A-177-513/2012
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-01554-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irma Čuchraj
Pareiškėjas
G. J. S.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės, Pagėgių
Pranešėja Irma Čuchraj Civilinė byla Nr. 2A-177-513/2012Teisėja Daiva Žebelienė (Proceso Nr. 2-46-3-01554-2010-3)
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 121.14; 121.18; 121.21; 128.2
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo G. J. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. J. S. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius, G. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. 1939 m. liepos mėn. pirkimo–pardavimo sutartimi, sudaryta Raseinių apskrities notaro, Tauragės apskrityje Batakių valsčiuje Balciškės ir Deferencijos kaimuose (pagal dabartinį teritorinį – administracinį suskirstymą – Lankininkų, Gerviečių, Užkertenių, Balciškės ir Eidintų kaimuose) iš Stepo, Edvardo, Juzefos ir K. C. įgijo 5 žemės sklypus 69,23 ha bendro ploto (A sklype – 13,84 ha – sklypas ribojosi „KC“ geležinkelio ruožas Šiauliai–Tauragė; „ABC“ Čiuteikių kaimo žemė; „A1A“ Čiuteikių kaimas; „AM“ Gerviečių k. Rimkienės žemė; „MG“ Tauragės urėdijos valdiška žemė; „GE“ J. R. žemė Gerviečių k.; „EDK“ geležinkelis), B sklype – 21,02 ha (sklypas ribojosi: „KL“ Šiauliai – Tauragė – Geležinkelio ruožas; „MN“ ūkininko Remeikio žemė; „M-M1“ Eidintų kaimo žemė išskirstyta į sklypus; „M1-L“ Čiuteikių kaimo žemė), C sklype – 18,46 ha – sklypas ribojosi: „O-01“ Čiuteikių kaimo žemė: „P-P1“ Užkertenių kaimo vienkiemis-A. Z.; „P1-P2“ J. V.; „P2RN“ Pašešuvio dvaro; „N-o“Feodoravo dvaro sklypas, M. B. žemė; D sklypas-6,94 ha –sklypas ribojosi: „TV“ Pašešuvio dvaro žemė; „VGG1“ išskirstyta Eidintų kaimo žemė į sklypus; „G +T” M. B. žemė; E sklypas-8,97 ha – sklypas ribojosi; „UK“ Molupio kaimo – J. V. žemė; „HE“ savininkų – Šuorės, Barčo; „EK“ Tauragės urėdija, valdiški miškai), ir šiuos sklypus asmeninės nuosavybės teise valdė iki nacionalizacijos, t.y. 1940-07-22.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2011-06-17 sprendimu pareiškimą atmetė. Teismas nurodė, kad pirkimo–pardavimo sutartis neišsaugota, archyve pirkimo–pardavimo akto nerasta, duomenų apie žemės pirkimą nerasta, todėl pareiškėjas šio sandorio sudarymo faktą turi įrodinėti pagal sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusias materialinės teisės normas, nustatančias tokio sandorio galiojimo sąlygas. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali būti įrodinėjamas tik pateikiant teisės aktuose išvardytus dokumentus bei įvertinant šių įrodymų visetą. Pareiškėjas jo tėvo J. S. nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kurie numatyti Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057, teismui nepateikė. Pareiškėjas sandorio sudarymo fakto neįrodinėjo pagal sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusias materialinės teisės normas, nustatančias tokio sandorio galiojimo sąlygas. Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, nustatė, kad liudytojas P. K. V. nepatvirtino pareiškėjo įrodinėjamos aplinkybės, kad J. S. 1939 m. liepos mėn. pirkimo – pardavimo sutartimi, sudaryta Raseinių apskrities notaro, Tauragės apskrityje Batakių valsčiuje Balciškės ir Deferencijos kaimuose iš Stepo, Edvardo, Juzefos ir K. C. įgijo 5 žemės sklypus 69,23 ha bendro ploto. Liudytojas R. L. taip pat nepatvirtino pareiškėjo įrodinėjamos aplinkybės. Pareiškėjas teismui daugiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Teismas įvertino tai, kad pareiškėjas apie žemės pirkimą žino tik svetimų žmonių, nėra lankęsis žemės buvimo vietoje, nežino jos ribų; kad nei pareiškėjas, nei liudytojai nežino aplinkybių, ar pareiškėjo tėvas J. S. turėjo realias galimybes iki žemės nacionalizavimo įsigyti tokį didelį žemės kiekį, kodėl žemė buvo perkama taip toli nuo pareiškėjo namų, visai kitoje apskrityje, kaip ta žemė buvo naudojama, valdoma nuo įsigijimo dienos, t.y. nuo 1939 m. liepos mėn. iki žemės nacionalizacijos 1940-07-22. Teismas padarė išvadą, kad tik liudytojų parodymų, kurie yra silpnesnės įrodomosios galios dėl savo subjektyvaus pobūdžio, žemės valdymo nuosavybės teise iki nacionalizavimo faktui konstatuoti nepakanka.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjas G. J. S. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-06-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo pareiškimą tenkinti. Nurodo, kad teismui pateikė Tauragės apskrities Batakių valsčiaus Teodoravo dvaro su Balciškės ir Referencijos ūkiais parceliacijos plano, padaryto 1931 m., nuorašą. Teismas šį planą vertino kritiškai, tačiau nesutinka su tokia teismo pozicija. Teismas, būdamas aktyvus, galėjo užklausti suinteresuotą asmenį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrių dėl šio plano originalo. Teismas be pagrindo atmetė liudytojų P. K. V. ir K. R. L. duotus parodymus. Teismo abejonės jo tėvo galimybėmis įsigyti tokį žemės kiekį yra nepagrįstos. Jo tėvas iki šio sandorio valdė 45 ha žemės ir 5 ha miško Bliūdžių kaime, Raseinių valsčiuje, vertėsi gyvulininkyste. Apeliantas teigia, kad teismas netyrė ir kitų esminių aplinkybių. Nors dokumentuose yra išlikę duomenys apie tai, kad žemė nacionalizuota iš C., tačiau jie išvyko į Ameriką po žemės pardavimo 1939 m. ir nacionalizacijos metu jų Lietuvoje nebuvo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-06-17 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Tauragės apskrities Batakių valsčiaus Teodoravo dvaro su Balciškės ir Referencijos ūkiais parceliacijos plano originalo neturi. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad šio plano kopija nepatvirtina pareiškėjo įrodinėjamo fakto aplinkybių. Teismas teisingai įvertino liudytojų parodymus, kadangi šie liudytojai nieko negalėjo pasakyti apie įrodinėjamas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pareiškėjas G. J. S. savo pareiškime teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas J. S., miręs 1978-12-11, nuosavybės teise valdė 5 žemės sklypus 69,23 ha bendro ploto.

Apeliantas šioje byloje, nesutikdamas su teismo sprendimu, kuriuo nebuvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kelia įrodinėjimo problemą, nurodytą CPK 176 straipsnyje, ir klausimą dėl byloje esančių įrodymų įvertinimo (CPK 185 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais, tačiau, kai iš esmės pažeidžiama įstatyme nustatyta įrodymų rinkimo, pateikimo ar tyrimo tvarka, tokiu būdu gautais duomenimis remtis negalima. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą.

Pagal CPK 445 ir 447 straipsnių reikalavimus juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Pareiškėjas pareiškime teismui turi nurodyti, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastis, dėl kurių jis negali gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, ir įrodymus, patvirtinančius tą faktą.

Juridinę reikšmę turintis faktas, kas nuosavybės teise valdė tam tikrą žemės sklypą, nuosavybės teisei atkurti yra nustatomas, kai pareiškėjas nurodo konkretų teisės įgijimo pagrindą ir tą pagrindą patvirtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu pareiškėjas nurodo sandorį, šio sudarymo faktas turi būti įrodinėjamas pagal sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusias materialinės teisės normas, nustatančias tokio sandorio galiojimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. Kauno apskrities viršininko administracija, V. P.; bylos Nr. 3K-47-2005).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas G. J. S. nurodė, kad 1939 m. jo tėvas J. S. pirko iš Stepo, Edvardo, Juzefos ir K. C. 5 žemės sklypus 69,23 ha bendro ploto. Šį faktą pareiškėjas įrodinėjo Tauragės apskrities Batakių valsčiaus Teodoravo dvaro su Balciškės ir Referencijos ūkiais parceliacijos plano nuorašu, liudytojų parodymais. Kaip paminėta anksčiau, įrodinėjimo ypatumai tokios rūšies juridiniams faktams nustatyti kasacinėje praktikoje ne kartą išaiškinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. D., E. S., A. S., G. A. B. v. Kauno apskrities viršininko administracija; bylos Nr. 3K-3-510/2006). Leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pripažįstami rašytiniai įrodymai; teismas, spręsdamas dėl juridinio fakto nustatymo, įrodymais, patvirtinančiais nuosavybės teisę, gali pripažinti ne tik Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 ir 13 punktuose nurodytus dokumentus, bet ir kitus bet kokius faktinius duomenis, kurie pagal CPK atitinka sąsajos ir leistinumo reikalavimus; CPK nedraudžiama žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodinėti dokumentais, surašytais jau po žemės nacionalizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. Kauno apskrities viršininko administracija, M. K., A. B.; bylos Nr. 3K-3-28/2007). Tačiau, kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali būti įrodinėjamas tik pateikiant teisės aktuose išvardytus dokumentus bei įvertinat šių įrodymų visetą. Be to, sandorio sudarymo aplinkybės konstatavimas remiantis tik liudytojų parodymais, nesant rašytinių įrodymų, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, neatitiktų nei ad hoc, nei sandorio sudarymo metu galiojusiųjų teisės normų.

Kolegija konstatuoja, jog šioje byloje nėra jokių patikimų įrodymų apie tai, kad pareiškėjo tėvas J. S., miręs 1978-12-11, nuosavybės teise valdė 5 žemės sklypus 69,23 ha bendro ploto. Kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad sklypai buvo įsigyti nuosavybės teise. Pareiškėjo nurodytas Tauragės apskrities Batakių valsčiaus Teodoravo dvaro su Balciškės ir Referencijos ūkiais parceliacijos plano, padaryto 1931 m., nuorašas nepatvirtina pareiškėjo teiginių apie žemės įgijimą pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu 1939 metais. Teismai, nagrinėdami bylas dėl nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, privalo nustatyti nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą (nuosavybės teisės suteikimo aktai, pirkimo – pardavimo, dovanojimo, mainų ar kitos sutartys, paveldėjimo teisės aktai, teismo sprendimai ir t.t.). Tokiu būdu seka, kad nuosavybės teisės faktai gali būti nustatomi tik nustačius įrodomąjį faktą – kokiu pagrindu atsirado nuosavybės teisės. Tik įrodžius nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą, galima nustatyti nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise faktą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjų pateikti įrodymai neteikia pagrindo manyti, kad J. S. 1939 m. pirkimo – pardavimo sutartimi įgijo 5 žemės sklypus 69,23 ha bendro ploto. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas apie žemės pirkimą žino tik svetimų žmonių, nėra lankęsis žemės buvimo vietoje, nežino jos ribų.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-06-17 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Irma Čuchraj