Kauno apygardos teismo nutartis

2010-07-15 · Civilinė byla Nr. 2A-884-153/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-15
Bylos Nr.
2A-884-153/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Birutė Bobrel, Jolita Cirulienė
Ieškovas
Ž. K., A. P. K.
Atsakovas
E., E. S., I. S., A. S., V.
Civilinė byla Nr. 2A-884-153/2010;
pirmosios instancijos teismo teisėjas Artūras Šafronas;

Procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 29.4, 30.2, 30.10, 30.12.1.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. liepos 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

kolegijos teisėjų Birutės Bobrel, Jolitos Cirulienės,sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei, Audronei Stankevičiūtei,

dalyvaujant ieškovei Ž. K., ieškovų Ž. K. ir A. P. K. atstovei advokatei K. R., atsakovo E. S. atstovui D. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. S. atstovo advokato D. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-673-454/2010 pagal ieškovų Ž. K., A. P. K. ieškinį atsakovams E. S., I. S., A. S., V. S., I. M., M. M. dėl iškeldinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai Ž. K. ir A. P. K. ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašė iškeldinti atsakovus E. S., I. S., I. M. su nepilnamečiais vaikais M. M. ir D. M., A. S., V. S. su nepilnamete dukra G. S. su visa manta iš ieškovams priklausančio namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) , ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai nurodė, kad nurodytą nekilnojamąjį turtą įsigijo 2006-05-26 pirkimo?pardavimo sutartimi, reg. Nr. 7165. 2006-06-14 atsakovui E. S. buvo išsiųstas raginimas išsikelti iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio turto, tačiau iki šiol atsakovas iš namo neišsikrausto, į jį neįleidžia, trukdo naudotis savo nuosavybe. Atsakovai neturi jokio teisinio pagrindo gyventi ieškovams priklausančioje nuosavybėje, nes su atsakovais nėra sudarytos jokių nuomos ar panaudos sutarčių, ir jokie prievoliniai santykiai nėra susiklostę, todėl jie turi būti iškeldinti.

Atsiliepimas

Atsakovas E. S. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Prašė sustabdyti bylą, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-31157-752/2009, kurioje atsakovas E. S. reikalauja pripažinti iš dalies negaliojančiu sandorį, kuriuo ieškovai šioje byloje remiasi kaip teisių atsiradimo pagrindu. Sandorį pripažinus iš dalies negaliojančiu, ieškovai neturės teisės reikalauti iškeldinti E. S. iš viso namo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, iškeldino atsakovus E. S., I. S. su visa manta, I. M., M. M., D. M., A. S., V. S., jų dukrą G. S. su visa manta iš ieškovams priklausančio namo, unikalus Nr. 1992-9024-9010, ūkio pastato, unikalus Nr. 1992-9024-9020, esančių Kaune, Žalioji g. 33; priteisė iš atsakovų E. S., I. S., I. M., A. S., V. S. po 20 Lt žyminio mokesčio bei po 200 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovės Ž. K. naudai bei po 29,04 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

Teismas nustatė, kad pagal 2006-05-26 pirkimo?pardavimo sutartį, reg. Nr. 7165, ieškovai įsigijo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini) . Minėtą turtą jie priėmė 2006-05-26 pirkimo?perdavimo aktu, reg. Nr. 7166. Sutartis ir perdavimo aktas nėra nuginčyti. Byloje nėra pateikta jokių nenuginčytų įrodymų, kad atsakovams priklauso kokia nors dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) . Atsakovų gyvenamoji vieta yra deklaruota minėtu adresu. Ieškovai negali naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. nuostata, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, išreikšta CK 4.37 str. 1 d. įtvirtintame nuosavybės teisės apibrėžime, pagal kurį nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra tvarkyti nuosavybės reikalus, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Pagal CK 4.37 str. nuostatas savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Teismas konstatavo, kad aukščiau paminėtos Konstitucijos ir įstatymo nuostatos yra pažeistos, kadangi ieškovai šiuo metu negali naudotis jiems priklausančiu turtu, jie neturi galimybės tiksliai nurodyti, kas gyvena ginčo patalpose ir kokie daiktai priklauso ten gyvenantiems asmenims. Tai patvirtina byloje pateikti įrodymai bei šalių paaiškinimai. Teismas sprendė, kad ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovo E. S. atstovas advokatas D. V. su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodė šiuos motyvus:

1) teismo posėdžio pradžioje teismui buvo pateikti duomenys, jog yra iškelta kita civilinė byla Nr. 2-31157-752/2009, kurioje reiškiami tokie apelianto reikalavimai: pripažinti iš dalies negaliojančia 2006-06-26 Pirkimo?pardavimo sutartį Nr. 7165 bei 2006-06-26 Perdavimo aktą Nr. 7166 dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pirkimo?pardavimo ir taikyti šio sandorio vienašalę restituciją ? šio namo 1252/100000 dalį priteisti atsakovui V. M., o kitą 98748/100000 namo dalį palikti atsakovams Ž. K. ir A. P. K.; priteisti iš atsakovo V. M. atsakovui E. S. 18 789,94 Lt išlaidų atlyginimą;

2) teismas nepagrįstai nesustabdė šios bylos ir nelaukdamas kitos civilinės bylos (dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu iš dalies (actio Pauliana) bei išlaidų atlyginimo priteisimo) išnagrinėjimo ir neteisėtai ją išnagrinėjo. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog 2006-05-26 Gyvenamojo namo su kiemo statiniais ir ūkio pastato pirkimo?pardavimo sutartis ir šio turto 2006-05-26 perdavimo aktas šią dieną nėra nuginčyti ir nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovams priklauso kokia nors dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) ;

3) teismas atsakovo atstovo prašymą dėl bylos sustabdymo atmetė teismo posėdyje, nenurodymas atmetimo motyvų nei teismo posėdžio protokole, nei skundžiamame sprendime. Teismo nurodyti motyvai, kad nėra ginčo dėl to, kad sutartis ir aktas šią dieną nėra nuginčyti bei kad atsakovams nepriklauso jokia nekilnojamojo turto dalis, netrukdė motyvuotomis 2007-06-06 ir 2009-05-21 teismo nutartimis sustabdyti šią bylą, kai atsakovas pateikė ieškinį Kauno apygardos teismui dėl tos pačios pirkimo?pardavimo sutarties bei paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo;

4) ieškovai ieškinyje rėmėsi šiuo metu kitoje civilinėje byloje ginčijama 2006-05-27 Pirkimo?pardavimo sutartimi bei jos pagrindu jiems atsiradusiomis nuosavybės teisėmis į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) , ir prašė iškeldinti atsakovus teigdami, kad būtent jie yra vienvaldžiai ginčo namo savininkai. Esant teisme ginčijamai ieškovų nuosavybės teisei ir neaiškiai šios teisės apimčiai, teismas neturėjo pagrindo išnagrinėti šios bylos ir privalėjo ją sustabdyti remdamasis CPK 163 str. 1 d. 3 p. Nepaisant to, kad atsakovas neturi nuosavybės teisių į šį būstą, tokios ieškovų teisės taip pat yra ginčijamos ir neaiškios. Teismas nei protokolinėje nutartyje, nei sprendime nenurodė motyvų dėl bylos nesustabdymo. CPK 329 str. 2 d. 4 p. ir 327 str. 1 d. nuostatos tokį sprendimo trūkumą įvardija kaip absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą bei priežastį, dėl kurios apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;

5) teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovai negali naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu. 2006-05-26 perdavimo aktas rodo, jog ieškovams buvo perduota dalis namo ir ūkio pastato raktų, o trečiojo asmens išvadoje, turinčioje didesnę įrodomąją galią, patvirtinama, jog trijuose butuose įsikūrę trys atskiros šeimos, vienas butas yra užrakintas. Ieškovų paaiškinimai teismo posėdyje nepaneigė šių rašytinių įrodymų. Ginčo turtui yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ? įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo;

6) nesuprantama teismo sprendimo dalis, kur kalbama apie tai, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti. Jei minėtas motyvas buvo taikomas ieškovams, kyla klausimas, kodėl jų ieškinys yra patenkintas visiškai. Jei darytume prielaidą, kad teismas tokiu būdu pasisakė apie atsakovo teisę reikšti priešieškinį šioje byloje ar apie jo pareikšto ieškinio kitoje civilinėje byloje Nr. 2-31157-752/2009 perspektyvas, tai tokie klausimai sprendime iš viso neturėtų būti aptarinėjami. Atsakovo priešieškinis šioje byloje nebuvo nepriimtas nagrinėti;

7) ieškinys ir ieškovų paaiškinimai dėl jų turto užėmimo prieštaringi. Patikslintame ieškinyje ieškovai nurodė, kad jiems buvo žinoma, jog perkant namą jame gyveno tik atsakovas E. S.. Tačiau atsakovais nurodė ir kitus atsakovo šeimos narius, kurie seniai nebegyvena ginčo name, teismo pranešimų negauna. Teismo sprendimas yra priimtas ir jų atžvilgiu, iš jų priteista tam tikra dalis bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimas nesukels paminėtiems apelianto artimiesiems jokių teisių ir pareigų, tik prievolę sumokėti bylinėjimosi išlaidų dalį;

8) Perdavimo akte 2006-05-26 pareiškę, kad prieš jį pasirašydami namą apžiūrėjo, o Pirkimo?pardavimo sutarties 3 p. pasirašę po namo pardavėjo patvirtinimu, jog į parduodamą namą tretieji asmenys neturi jokių teisių ir pretenzijų, ieškovai elgėsi ypatingai neapdairiai ir neprotingai. Žinodami, kad atsakovas E. S. gyvena ginčo name, ieškovai privalėjo jį įspėti, kad jis turės išsikraustyti iš namo, arba pasidomėti, ar pastarasis nėra pardavėjo kreditorius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje konstatuota, jog sudarant kiekvieną sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti problemų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad jis nebūtų išreikalaujamas, turto įgijėjas yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu. Įgijėjas turi jam prieinamomis priemonėmis pasidomėti, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų. Ir tai yra pripažintina jo pareiga (LAT 2006-01-11 nutartis c. b. byloje Nr. 3K-3-17/2006). Byloje nesant ieškovų sąžiningo elgesio įrodymų, pažeidus šią pareigą bei sprendime teisingai nurodytą reikalavimą, jog be bendrų pagrindų privalu laikytis ir įstatymų nustatytų reikalavimų, taikytinų atskirų kategorijų reikalavimams reikšti bei teismui pripažįstant, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti, ieškovų ieškinys turėjo būti atmestas, o ne patenkintas visiškai.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai Ž. K. ir A. P. K. su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti iš atsakovo E. S. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos motyvus:

1) atsakovas E. S. nuo pat bylos pradžios visokiais būdais vilkino bylos nagrinėjimą, tiek nepagrįstais prašymais bylą stabdyti, tiek bandydamas po trejų metų teikti priešieškinį. Ginčo nagrinėjimas tęsiasi nuo 2006 m. Paskutinio teismo posėdžio metu išreikštas atsakovo atstovo prašymas vėl sustabdyti bylą patvirtino sąmoningą siekį ir toliau vilkinti bylą. Bylą stabdyti nebuvo jokio teisinio pagrindo. Minimos naujosios bylos rezultatas negalėtų turėti jokios įtakos šioje byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui, kadangi naujoje byloje ieškovams nėra reiškiami jokie turtiniai reikalavimai, yra praleistas ieškinio senaties terminas, patenkinus ieškinį, atsakovas neįgytų nuosavybės teisių į jokią ieškovų namo dalį;

2) apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog ieškinį reikėjo atmesti dėl to, kad ieškovai gali naudotis dalimi jiems priklausančio turto ? vienu butu. Savininko teisė yra pasirinkti, ar jis nori disponuoti visu turtu, ar tik jo dalimi;

3) nepagrįsti apelianto teiginiai apie ginčo name gyvenančius asmenis. Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje buvo nurodyti tie atsakovai, kurie gyvena ir yra deklaravę savo gyvenamąją vietą. Nesutikdamas su šiomis aplinkybėmis, atsakovas tai privalėjo nurodyti atsiliepime į ieškinį. Tik apeliaciniame skunde nurodoma, kad name nebegyvena apelianto sūnus A. S. su savo šeima. Apeliantas sąmoningai klaidino teismą, sprendžiant bylą pirmosios instancijos teisme nenurodydamas visų jam žinomų aplinkybių. Pateikiami dokumentai iš policijos patvirtina, kad po ieškovų kreipimosi dėl namo gyventojų deklaravimo V. S., A. S. ir I. M. policijai pareiškė, kad jie gyvena ginčo name. I. M. su šeima iki šiol yra deklaravę gyvenamąją vietą ginčo name, o A. S. su šeima išsideklaravo tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo;

Šalies argumentai

4) apelianto teiginiai apie ieškovų nesąžiningumą yra nepagrįsti. Šios aplinkybės jau buvo nagrinėtos Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-292-230/2008. Trijų instancijų teismai konstatavo, jog ieškovų veiksmuose nėra jokių nesąžiningumo požymių, todėl šie atsakovo teiginiai buvo galutinai sukritikuoti bei paneigti.

Atsiliepimas

Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R., D. G. v. UAB „Visatex“, bylos Nr. 3K-3-311/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir J. K. v. UAB „Pamario namas“, bylos Nr. 3K-3-296/2007).

Bylos medžiaga patvirtina, kad apelianto atstovas prašė teismą (2 t., b. l. 144) bylos nagrinėjimą sustabdyti, kadangi, kol nėra išnagrinėta civilinė byla 2-31157-752/2009, neaišku, ar ieškovai nagrinėjamojoje byloje turi teisę reikšti reikalavimus tokios apimties, kokius reiškia, naujai užvesta byla, apelianto atstovo manymu, turi įtakos šios bylos nagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismas apelianto atstovo prašymą apsvarstė ir priėmė protokolinę nutartį, kuria nusprendė atsakovo atstovo prašymo netenkinti, kad nebūtų vilkinamas bylos nagrinėjimas, be to, teismo manymu, nėra nustatyta pagrindų, numatytų LR CPK 163 str. (2 t., b. l. 144). Atsakovas pastabų dėl teismo posėdžio protokolo nepareiškė, todėl teisėjų kolegija vadovaujasi šiuo dokumentu byloje ir konstatuoja, kad atsakovo atstovo prašymas dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo išspręstas, prašymas atmestas, motyvai nurodyti teismo posėdžio protokole. Esant tokioms aplinkybėms apelianto motyvas, kad teismo nutartis nemotyvuota, atmestinas kaip nepagrįstas.

Taip pat negalima sutikti su apelianto atstovo motyvais, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo sustabdyti civilinę bylą CPK 163 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje N. S. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-942/2000; 2001 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje J. O. v. UAB „Presas“, E. T., M. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-880/2001; 2002 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Naujasis turgus“ v. UAB „Kauptė“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-248/2002, kt.). Taigi civilinės bylos nagrinėjimas šiuo pagrindu sustabdomas tada, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje AB „Geonafta“, Svenska Petroleum Exploration AB v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bylos Nr. 3K-7-268/2005, kt.). Taigi tam, kad būtų galima nuspręsti, yra tarp dviejų ar kelių bylų prejudicinis arba kitoks teisinis ryšys ar ne, įmanoma visus teisiškai reikšmingus faktus nustatyti nagrinėjamoje byloje ar ne, galima tik nustačius ir įvertinus visas su konkrečioje nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais susijusias aplinkybes.

Atsakovo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino, jog patenkinus atsakovų reikalavimus civilinėje byloje Nr. 2-31157-752/2009 dalis 1252/100000 ginčo pastatų būtų grąžinta ne atsakovui, o asmeniui (V. M.), pardavusiam ieškovams ginčo būstą, todėl po teismo sprendimo įsiteisėjimo galėtų susidaryti situacija, kad V. M., atgavęs dalį pastato, nekeldintų atsakovų iš ginčo pastatų, šį faktą atsakovo atstovas įrodinėjo apeliacinės instancijos teismo posėdyje 2010-05-27 pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo ir parengiamojo posėdžio 2010-05-27 protokolu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovo pateikti dokumentai ir prielaidos apie tai, kad V. M. atsisakys iškeldinti atsakovus iš ginčo patalpų, nėra pagrįstos jokiomis objektyviomis aplinkybėmis, todėl nesudaro pagrindo pripažinti, kad yra reikšmingos ir įrodytos sprendžiant klausimą dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo (CPK 185 str.). Dėl to teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad šalių ginčui nagrinėjamoje byloje teisingai išspręsti nėra teisiškai reikšmingų faktų, kurie nustatinėjami kitoje civilinėje byloje Nr. 2-31157-752/2009 (dėl atsakovo pareikšto reikalavimo pripažinti iš dalies negaliojančia 2006-06-26 Pirkimo?pardavimo sutartį Nr. 7165 bei 2006-06-26 Perdavimo aktą Nr. 7166 dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pirkimo?pardavimo, ir taikyti šio sandorio vienašalę restituciją ? šio namo 1252/100000 dalį priteisti atsakovui V. M., o kitą 98748/100000 namo dalį palikti atsakovams Ž. K. ir A. P. K.; priteisti iš atsakovo V. M. atsakovo E. S. naudai 18 789,94 Lt išlaidų). Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė privalomąjį bylos sustabdymą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 163 straipsnio 3 punktas).

Atmestinas apelianto motyvas, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nurodė, jog ieškovai negali naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovai pirkimo?pardavimo sutarties pagrindu įsigijo nekilnojamą turtą ? ginčo pastatus, kurie pažymėti pirkimo?pardavimo sutartyje kaip gyvenamasis namas (1A2m), bendras plotas 159,06 kv.m., ūkio pastatas (3I1m), plotas 16 kv. m, kiti statiniai – kiemo statiniai (1 t., b. l. 9-12). Dalį ieškovams nuosavybės teisė priklausančio turto naudoja atsakovai, jie gyvena ginčo patalpose, taigi ieškovai gali naudotis ne visu nuosavybės teise įsigytu turtu, o tik jo dalimi. Pagrįstas yra atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas, kad savininko teisė yra pasirinkti, ar jis nori disponuoti visu turtu, ar tik jo dalimi. Šiuo atveju ieškovai nori naudotis visu jiems priklausančiu nuosavybės teise turtu, ginčo pastatais, tačiau to daryti negali dėl atsakovų kurie neatlaisvina patalpų, veiksmų, dėl to faktiškai ir vyksta ginčas šioje byloje. Todėl nėra teisiškai reikšmingas tas faktas, kad ginčo pastate yra kitų laisvų (užrakintų) patalpų, kuriomis galėtų naudotis ieškovai, kadangi savininkas turi teisę išreikalauti savo turtą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.). Taigi apelianto motyvai, kad teismo sprendime atsakovui nesuprantami motyvai dėl garantuojamų savininkų teisių apsaugos, yra atmestini.

Civilinėje byloje atsakovais yra patraukti asmenys, kurie deklaravo gyvenamąją vietą ginčo name, tai patvirtina rašytiniai įrodymai, pateikti su atsiliepimu į apeliacinį skundą ir bylos nagrinėjimo metu. Ginčo name savo gyvenamąją vietą deklaravo ir nesutiko būti išdeklaruoti, be kitų asmenų, ir V. S., A. S., G. S. (1 t., b. l. 8, 2 t., b. l. 180-185). Iki bylos išnagrinėjimo pabaigos minėti asmenys teismo apie gyvenamosios vietos pasikeitimą neinformavo (CPK 42 str. 1 d., 5 d., 121 str. 1 d.), todėl teismas priėmė sprendimą visų atsakovų atžvilgiu ir patenkinęs ieškinį priteisė bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų, nes taip numato įstatymas (CPK 93 str.). Dėl to atsakovo atstovo apeliacinės instancijos teismo posėdyje 2010-06-16 pateiktos pažymos apie tai, kad kai kuriuose ginčo namo butuose nėra asmenų, deklaravusių savo gyvenamąją vietą, nesudaro pagrindo sutikti su apelianto atstovo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo iš ginčo pastato iškeldino ir priteisė iš atsakovų V. S., A. S., G. S. bylinėjimosi išlaidas.

Negalima sutikti su apelianto atstovo motyvais, kad ieškovų reikalavimai turėjo būti atmesti, nes jie, pirkdami pastatą, nepasidomėjo, ar atsakovai nėra buvusio savininko kreditoriai. Taip pat ieškovai nepasidomėjo ginčo pastate gyvenančiais asmenimis ir priėmė iš pardavėjo pastatą, dėl to jų veiksmai pripažintini nesąžiningais, o jų teisės negali būti ginamos įstatymo. Teismas sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad byloje nėra nustatytas ieškovų nesąžiningumo faktas (c. b. Nr. 2-292-230/2008), tokių įrodymų apeliacinės instancijos teismui atsakovai taip pat nepateikė (CPK 178 str.). Apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo ieškovų reikalavimus atmesti, nes tam nėra įstatyminio pagrindo, o kaip žinia, iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.)

Esant tokioms aplinkybėms apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovams ir valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str., 98 str.). Ieškovai sudarė atstovavimo sutartį su advokatė K. R., kuri atstovavo ieškovams apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Pateiktas byloje pinigų priėmimo kvitas Nr. 553024 patvirtina, kad ieškovė Ž. K. sumokėjo advokatei už teisines paslaugas 500 Lt. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą ir į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, už suteiktas teisines paslaugas (apeliacinės instancijos teisme) ieškovei priteistina 400 Lt.

Iš apelianto E. S. priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei už procesinių dokumentų siuntimą apeliacinės instancijos teisme – 37,95 Lt (b. l. 176).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-333 str.,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimo nekeisti.

Priteisti iš atsakovo E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) šias bylinėjimosi išlaidas:

37,95 (trisdešimt septynis Lt 95 ct) Lt valstybei;

400 (keturis šimtus) Lt ieškovei Ž. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) )

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjai Birutė BobrelJolita Cirulienė