- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-05-23
- Bylos Nr.
- N1-119-900/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00681-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- M. K., E. K., J. R.
- Atsakovas
- V. K.
- Civilinis ieškovas
- V. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Vytautas Juozelaitis, Virginija Kazlauskienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.6Areštas (BK 49 str.)
kaltinamajam M. K., jo įstatyminiam atstovui ir atsakovui V. K. ir kaltinamojo gynėjai advokatei Virginijai Kazlauskienei,
kaltinamajam E. K., jo įstatyminei atstovei I. K. ir kaltinamojo gynėjui advokatui Vytautui Juozelaičiui,
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams V. T., Jekaterinai Steponavičienei, Aurimui Bagavičiui ir Alinai Smalinskienei,
viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, baigęs 9 klases, nevedęs, gyvenęs (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu 1 m. 2 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir mokytis, uždraudžiant bendrauti su E. K. (ir kitais asmenimis),
2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos) 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausme, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, yra kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį;
E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, baigęs 9 klases, (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu, yra kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį;
J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 159 straipsnį ir 180 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K., E. K. ir J. R., veikdami kartu, iš anksto suplanavę ir pasiruošę, bendrais tyčiniais veiksmais įvykdė plėšimą, o būtent: J. R. automobiliu Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. balandžio 8 d. apie 9⁰⁰ val. atvežė į Šiaulius M. K. ir E. K., davė jiems nurodymus dėl vagystės, tačiau neatmetė ir plėšimo galimybės, laukė jų automobilyje Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį pasistatė ties Marijampolės g. 65, Šiauliuose; M. K. ir E. K. ties (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, panaudoję prieš V. J. fizinį smurtą: abu tempė už rankinės ir taip pargriovė nukentėJiąją ant žemės, rankinės tempimo metu padarydami jai kairės plaštakos III piršto vidurinio pirštakaulio išnirimą, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, bei tokiu būdu atėmę galimybę priešintis, pagrobė svetimą turtą – nukentėJiajai V. J. priklausančią 650 Lt vertės „Picard“ rankinę, kurioje buvo 100 Lt vertės rudas odinis dėklas su 8 100 EUR, iš kurių 7 000 EUR (ekvivalentas nacionaline valiuta - 24 169,60 Lt) priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 1 100 EUR (ekvivalentas nacionaline valiuta – 3 798,08 Lt) - nukentėJiajai V. J., 250 Lt vertės „Picard“ smėlio spalvos odinę piniginę su joje buvusiais 2 020 Lt, 320 JAV dolerių (ekvivalentas nacionaline valiuta - 838,50 Lt), padarydami UAB „(duomenys neskelbtini)“ 24 169, 60 Lt turtinę žalą, nukentėJiajai V. J. – 7 656,58 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Be to, J. R., žinodamas, kad M. K. yra vaikas, nuo 2012 m. gruodžio mėnesio (tiksli data ir laikas nenustatyti) iki 2013 m. balandžio 8 d. 11⁵⁰ val., veikdamas vieninga tyčia, o būtent: 2012 m. gruodį prieš Naujuosius Metus pasiūlydamas nepilnamečiui M. K. užsidirbti pinigų, įtikindamas jį, kad V. J. gali turėti daug pinigų, kuriuos reiktų pagrobti iš jos, siūlydamas pasidalinti pagrobtus pinigus, nusikaltimo padarymui 2013 m. sausio 2 d. apie 21⁰⁰-22⁰⁰ val. nepilnamečio M. K. vardu nupirkdamas automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. sausio mėnesį (tiksli data ir laikas nenustatyti) nepilnametį M. K. du kartus veždamas automobiliu iš Panevėžio į Šiaulius prie UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūrėti rengiamo nusikaltimo padarymo vietos, 2013 m. balandžio 8 d. iš (duomenys neskelbtini) automobiliu Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atveždamas nepilnametį M. K. (su draugu) į Šiaulius prie (duomenys neskelbtini), po ko M. K. su draugu, panaudoję fizinį smurtą, apiplėšė nukentėJiąją V. J., įtraukė nepilnametį vaiką – M. K. - į nusikalstamos veikos (plėšimo) padarymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 159 straipsnyje.
Plėšimas (BK 180 str. 1 d.). Vaikų įtraukimas į nusikalstamą veiką (BK 159 str.)
Motyvuojamoji dalis
Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis M. K. kaltę pripažino, tačiau duoti paaiškinimus atsisakė, patvirtino savo paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju M. K. paaiškino, kad prieš NauJ Metus susipažino su J. R.. Juos supažindino V. Ž., pasakęs, kad jo pažįstamas nori susitikti ir pasiūlyti darbo. Kai jis (M. K.) pasakė, kad sutinka pasikalbėti, V. Ž. nurodė, kur atvažiuos tas žmogus (J. R.). Tą pačią dieną į (duomenys neskelbtini) prie kultūros namų atvažiavo vyras, kurio vardą ir pavardę vėliau sužinojo iš V. Ž.. Vyras pasakė, kad Šiauliuose yra moteris, kuri nešiojasi daug pinigų, kiekvieną dieną neša pinigus į įmonę, taigi reikėtų rankinę pagrobti, o pinigus pasidalinti tarpusavyje, priklausomai nuo to, kiek bus žmonių. Liepė jam (M. K.) pagalvoti ir pasakė, kad susisieks su juo per V. Ž.. Susitikus antrą kartą jis (M. K.) pasakė, kad sutinka. Po to jie važiavo į Šiaulius stebėti ir matė, kada maždaug moteris atvažiuoja. Jas jam pasiūlė kartu pasiimti kokį nors draugą, kad būtų drąsiau. Kartu važiuoti jis (M. K.) pasiūlė E. K.. Šis sutiko. Jie susitarė susitikti ryte prie kultūros namų. Ką reikės daryti, E. K. pasakė Jas. Jis (J. R.) taip pat pasakė, kad lauks jų prie degalinės. Atvažiavusi moteris išlipo iš automobilio, o jis priėjęs stvėrė už rankinės. Kadangi moteris rankinės nepaleido, pradėjo šaukti, jis į pagalbą pasikvietė E. K.. Tempiant nutrūko rankenos, jis paėmė rankinę, o E. K. – rankinę, panašią į kompiuterio dėklą, ir abu pradėjo bėgti. E. K. sulaikė vyras, o jis (M. K.) pabėgo. Įsėdo į automobilį ir su J. išvažiavo. Jis (M. K.) pasakė, kad Ernestą sugavo, siūlė grįžti. Tačiau Jas nuvažiavo, važiuodamas iš rankinės išėmė pinigus ir liepė jam (M. K.) išmesti per langą rankinę. Po to jie nuvažiavo į Telšius, nuėjo į butą, ten J. padalino pinigus į tris dalis. Vieną dalį atidavė jam (M. K.). J. surado, kas parduoda mašiną, ir nusipirko kitą automobilį (BMW). Apie 18⁰⁰ val. grįžo į (duomenys neskelbtini). Ten J. papasakojo V. Ž., kas įvyko, ir atidavė E. pinigų dalį. Kai V. Ž. sužinojo, kad E. pagavo, atidavė jam (M. K.) pinigus ir liepė jų neišleisti. Jis (M. K.) pinigus laikė namuose, po to atidavė atvykusiems policijos pareigūnams. Gailisi padaręs nusikaltimą (2 t., 160-161 b. l.).
Papildomai apklaustas įtariamuoju M. K. paaiškino, kad kaltę pripažįsta iš dalies, nes smurto prieš nukentėJiąją nenaudojo, moters nelietė, tik ištraukė rankinę. Kad automobilis (Honda Civic) pirktas jo vardu, sužinojo iš J. R., bet nežino, kodėl šis pirko automobilį jo (M. K.) vardu. Jis niekur nesirašė, J. neprašė asmens duomenų, pirkto automobilio savo vardu neregistravo ir to daryti J. neįgaliojo, pinigų už automobilį nemokėjo (2 t., 167-169, 182 b. l.).
Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją įtariamasis M. K. paaiškino, kad prieš Naujuosius metus V. Ž. jam pasakė, kad kažkoks pažįstamas nori susitikti ir pasiūlyti darbo. Kai jis sutiko, V. Ž. pasakė, kur tas jo pažįstamas atvažiuos. Tą pačią dieną į (duomenys neskelbtini) k. prie kultūros namų atvažiavo J. R. (pavardę ir vardą sužinojo vėliau) ir paklausė, ar jis nori darbo. Į tai jis atsakė, kad būtų neblogai, bet žiūrint koks darbas. J. pasakė, kad Šiauliuose yra moteris, kuri nešiojasi daug pinigų - apie 10 000 (nesakė litų ar eurų), jam iš moters reikės pagrobti rankinę, o pinigus pasidalins, kiek bus žmonių. Jis suprato, kad pasidalintų visi po lygiai. Jis (M. K.) paprašė laiko apsvarstyti pasiūlymą. J. pasakė, kad susisieks su juo per V.. Po kiek laiko J. vėl atvažiavo, jis (M. K.) atsakė: „gal ir nieko būtų“. J. klausė jo, ar važiuos stebėti. Kai J. atvažiavo trečią ir ketvirtą kartą, jie išvažiavo į Šiaulius stebėti, kada moteris atvažiuoja. J. žinojo, kokiu automobiliu moteris atvažiuoja, kad jos žentas dirba toje įmonėje. Abu kartus Šiauliuose moters pralaukė iki 12 val., po to grįžo ir išsiskirstė. J. sakė, kad toje įmonėje dirbo vairuotoju. Kai J. jo (M. K.) paklausė, jis pasakė, kad mokosi proftechninėje mokykloje, kad yra nepilnametis. J. pasakė, jog jeigu nori, gali kartu pasiimti draugą, kad būtų drąsiau. Jis (M. K.), susitikęs su E. K., pasiūlė jam darbo; E. K. galvojo. Jis (M. K.) E. K. pasakė, kad pirmadienį 7 val. susitiks prie kultūros namų, kad pasiimtų prastus drabužius. J. jam (M. K.) buvo sakęs, kad važiuos automobiliu Honda Civic, kurį nupirko ir įregistravo jo (M. K.) vardu. Jis (M. K.) nematė dokumento, kad ta mašina priklauso jam. Vairuoti nemoka.
Įvykio dieną automobilį Honda Civic jis (M. K.) matė pirmą kartą. Į Šiaulius atvažiavo apie 8-9 val. J. nuvežė juos į vietą ir nurodė, ką reikės daryti: prieiti prie moters, čiupti iš jos rankinę, nubėgti prie degalinės, įsėsti į mašiną ir išvažiuoti. Jie (M. K. ir E. K.) išlipo, vaikščiojo pirmyn atgal, laukdami, kada atvažiuos moteris. Moteris atvažiavo baltu BMW X5 automobiliu. Moteris nešėsi dvi rankines: vienoje rankoje laikė rankinę, kitoje - kitą rankinę, panašią į kompiuterio dėklą. Jis (M. K.) priėjo prie moters ir stvėrė už rankinės. Moteris pradėjo šaukti, bet rankinės nepaleido. Negalėdamas ištraukti rankinės jis (M. K.) į pagalbą pasikvietė E., kuris buvo už mašinos ir ėjo prie jų. E. tempė rankinę, panašią į kompiuterio dėklą. Paskui abu traukė rankinę, betraukiant nutrūko rankenėlė. Moteris nugriuvo ir paleido rankinę. Tiesioginio smurto prieš moterį nenaudojo. Kai išsitraukė rankines, pradėjo bėgti. Moteris šaukėsi pagalbos. E. bėgo pirmas, nuo tvoros atėjęs vyras spyrė E. per kojas ir šis nugriuvo, o jis (M. K.) nubėgo. Atbėgęs viską papasakojo J., siūlė grįžti, bet Jas pradėjo važiuoti. Jis padavė rankinę J., šis atsegė ją ir kažką įsidėjo į vidinę kišenę. Rankinę jis (M. K.) išmetė miesto pakraštyje, nes išmesti ją liepė Jas. Jie nuvažiavo į Telšius, ėjo į butą, bet niekas neatidarė durų. Tada J. nuėjo į parduotuvę, pasiėmė raktus, vėl grįžo. Įėjęs į kambarį, J. įjungė kompiuterį, ištraukė pinigus, į 3 dalis išdalino pinigus. Pinigai buvo litais, dauguma eurais (50 EUR nominalo), kažkiek dolerių. Po to (J.) pasakė, kad reikia naujos mašinos, nes su turima (Honda Civic) į Panevėžį gali nebeparvažiuoti; surado, kas parduoda mašiną, už BMW automobilį sumokėjo 2 500 Lt. Jas ieškojo pirkti bet kokios mašinos. Bute vieną pinigų dalį atidavė jam (M. K.), pas Ją liko jo (J. R.) ir E. pinigų dalys, kurias jis įsidėjo į kišenę. (Naujame) automobilyje J. pinigus sudėjo į medicinos dėžutę. Automobilį Honda Civic paliko kieme Telšiuose. Su automobiliu BMW grįžo į Panevėžį, jį (M. K.) parvežė. Jis nuėjo namo ir pasidėjo pinigus. Buvo sutarę vėl susitikti po 15 min. Kai jis atėjo, automobilyje (be Jo) buvo V. Ž.. Matė, kaip J. padavė V. Ž. E. pinigų dalį ir pasakė, kad paduotų Ernestui. Kai jis (M. K.) su V. Ž. ėjo namo, šis iš kišenės ištraukė pinigus ir, jam padavęs, liepė neišleisti šių pinigų. Taip pas jį (M. K.) atsidūrė jo ir E. pinigų dalys. Jo pinigų dalis liko pas Ją automobilio (BMW) medicinos dėžutėje. Kiek iš viso buvo pinigų, nežinojo. Savo ir E. dalies neišleido, jį suėmė kitą dieną po nusikaltimo. Pinigus atidavė policijai (2 t., 174-177 b. l.).
Tardamas paskutinį žodį kaltinamasis M. K. galėjosi padaręs nusikaltimą, tvirtino, kad jeigu kaltinamasis J. R. nebūtų sugundęs dideliais pinigais, jis nebūtų nusikaltęs. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę keičiasi į gerąją pusę.
Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis E. K. kaltę pripažino ir paaiškino, kad apiplėšti moterį jam pasiūlė M. K., kuris apie tokią galimybę sužinojo iš V. Ž.. Apie plėšimą kalbėjosi su M. K. prieš kokias dvi savaites iki incidento. M. K. sakė, kad atvyks moteris su rankine. Neatsimena, ar sakė, kokia bus mašina ir moteris. Sakė, kad ji turi ir nešiojasi daug pinigų. Jis pagalvojo ir sutiko. Iki (2013 m.) balandžio pradžios su J. R. nebuvo susitikęs. Važiuodamas į Šiaulius nekalbėjo. J. R. parodė vietą. M. turėjo užkalbinti moterį ir griebti rankinę. Jis (E. K.) buvo reikalingas tam, kad būtų drąsiau. Jis stovėjo aikštelėje šalia prie automobilio, gal 5 m. atstumu nuo M.. M užkalbino moterį, čiupo už rankines. Kai moteris jau gulėjo, M pakvietė jį. Jie dviese tempė rankinę ir ji trūko. Pakėlė rankinę nuo žemės. Moteris turėjo dar vieną rankinę, panašią į portfelį. Jis (E. K.) paėmė rankinę, panašią į portfelį, ir bėgo, kol pagriuvo. Toje rankinėje pinigų nebuvo. Nebuvo kalbos, kad moterį reikės mušti, pargriauti. Taip gavosi atsitiktinai.
Kaltinamasis E. K. patvirtino savo paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju E. K. pripažino kaltę ir paaiškino, kad važiuoti į Šiaulius apiplėšti moterį, kuri turi daug pinigų, pasiūlė M. K.. Jis sutiko. Tai buvo maždaug 1-2 savaitės iki važiavimo į Šiaulius. M pasakė, kad reikės atimti rankinę, o į Šiaulius juos nuveš kažkoks draugas. Minėjo, kad bus trise ir pavogtus pinigus dalinsis į tris dalis.
2013 m. balandžio 7 d. vakare M pasakė, kad kitos dienos ryte važiuos į Šiaulius. Suprato, kad važiuos daryti nusikaltimą. Naktį prieš važiuojant, nakvojo pas savo seserį, kad būtų lengviau susisiekti su M.. Sesers sugyventinis V. Ž. tą vakarą buvo namuose, tačiau pastarajam apie vagystę ir apie važiavimą į Šiauliuos nepasakojo.
Ryte M. K. atsiuntė SMS žinutę ir jis išėjo į kiemą, kur jau buvo atvažiavęs pilkos spalvos automobilis Honda Civic. Jis įsėdo ant automobilio galinės sėdynės, šalia vairuotojo sėdėjo M. Važiuodami kalbėjosi mažai, vairuotojas kelio neklausė, o, atvykus prie pastato, ranka parodė, kad lauks prie netoli esančios degalinės. M sakė, kad jis prieis prie moters ir atims rankinę. Jis buvo reikalingas, kad M. būtų drąsiau ir kad padėtų įvykdyti plėšimą. Kadangi moteris priešinosi, M paprašė padėti. Jis priėjęs tempė rankinę, nutrūkus dirželiui, paėmė rankinę nuo žemės ir pabėgo. Bėgdamas matė, kad M kažką užsikišo. Jie bėgo prie sutartos vietos, o moteris šaukdama juos vijosi. Jį (E. K.) pagavo, o M su pinigais pabėgo. Kaip elgsis, jei kas nors nepavyktų, nebuvo aptarę.
Papildomai apklaustas įtariamuoju E. K. nurodė, kad M. K. jam pasakė, jog automobilį Honda Civic jo (M. K.) vardu pirko vyras, kuris juos veš į Šiaulius. Kadangi M pinigų neturėjo, todėl galvoja, kad pinigus už automobilį mokėjo J. R.. Prieš važiuodamas daryti nusikaltimo, pasiėmė persirengti kelnes, striukę, piniginę. Rūbus ir piniginę paliko automobilyje Honda Civic ant galinė sėdynės, su savimi turėjo tik telefoną. Automobilyje Honda Civic palikti jo daiktai dingo (2 t., 124-125; 139-140, 143 b. l.).
Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją įtariamasis E. K. paaiškino, kad 2013 m. balandžio 8 d. su M. K. prie (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, apiplėšė moterį. Važiuoti į Šiaulius pasiūlė M. K.; jis minėjo, kad yra moteris, kuri turės nemažą pinigų sumą eurais, kad (M. K.) jau buvo kažkur važiavęs, bet tada kažkas nesigavo. Likus maždaug savaitei iki įvykio jis sutiko. Jis (E. K.) suprato, kad darys nusikaltimą, nes M. K. sakė, jog reikės atimti rankinę; liepė pasiimti drabužių, kad po plėšimo galėtų persirengti, idant niekas jų neatpažintų. Jie nebuvo aptarę, kaip elgtis, jeigu kas nors įvyktų ne taip, kaip buvo taręsi. M. K. minėjo, kad į Šiaulius juos nuveš kažkoks draugas, kad jie bus trise. Trečio vaikino, kuris veš į Šiaulius, vardo nenurodė. Buvo sutarę, kad pinigus dalinsis į tris dalis. M. jam maždaug prieš mėnesį buvo sakęs, kad kažkas jo vardu nupirko ir užregistravo automobilį Honda Civic ir kad turbūt tuo pačiu automobilius vyks į Šiaulius.
Tą naktį jis nakvojo pas savo seserį (V. Ž. sugyventinę). Ryte M. K. atsiuntė SMS žinutę, kviesdamas išeiti į kiemą, kur atvažiavo pilkos spalvos automobilis Honda Civic. V. Ž., kuriam apie planuojamą nusikaltimą galėjo prasitarti M. K., patarė nevažiuoti, tačiau jis nepaklausė, nes susigundė pinigais. Įsėdo į automobilio galinę sėdynę. Važiuodami mažai kalbėjosi. Vairuotojas buvo apie 20-30 m. Vairuotojo vardo, telefono numerio nežinojo. Taip pat nežinojo, kad juos vežęs vairuotojas anksčiau dirbo įmonėje (kurios darbuotoja buvo apiplėšta).
Į Šiaulius atvažiavo apie 9 val. Vairuotojas ranka parodė, kad jų lauks prie netoli pastato esančios degalinės. M. K. sakė, kad moteris atvažiuos BMW automobiliu, M turėjo prieiti prie moters, ją užkalbinti bei atimti rankinę. Jis (E. K.) tuo metu turėjo tik stovėti. Vaikščiojo aplink apie 1-2 val., kol atvažiavo moteris, kurios jie laukė. Atvažiavusi moteris išlipo iš automobilio, M priėjo, kažko paklausė, griebė už rankinės ir pargriovė ant žemės moterį. Ši priešinosi, šaukėsi pagalbos. Kai M paprašė jo (E. K.) pagalbos, jis priėjo, patempė rankinę ir ji nutrūko. Jis (E. K.), paėmęs rankinę nuo žemės, pabėgo. Kadangi viskas įvyko labai greitai, nepastebėjo, ar M ką nors paėmė, tik matė, kad šis bėgdamas kažką užsikišo. Jis pas moterį matė tik vieną rankinę, panašią į portfelį. Bėgant prie sutartos vietos, moteris juos vijosi, šaukė. Kažkoks vyras jam (E. K.) pakišo koją ir jis nugriuvo, o M pabėgo. Gailisi padaręs nusikaltimą (2 t., 134-136 b. l.).
Kaltinamųjų M. K. ir E. K. duoti parodymai patikrinti įvykio vietoje (2 t., 147-152, 185-190 b. l.).
Tardamas paskutinį žodį kaltinamasis E. K. teigė, kad gailisi padaręs nusikaltimą, ateityje tikisi užsidirbti pinigų teisėtais būdais.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju J. R. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad kieme pas V. Ž. sutiko vaikiną, kaip vėliau sužinojo, vardu M. Žiemą jis M. buvo užsiminęs, kad buvusioje darbovietėje Šiauliuose žino moterį, kuri nešiojasi daug pinigų. M tuo susidomėjo. Jo pokalbį su M. girdėjo ir V., kuris turėjo suprasti, kad M planuoja nusikaltimą. 2013 m. balandžio 7 d. apie 18-19 val. jis nuvažiavo pas V., kur su kitu vaikinu, kaip vėliau sužinojo, E., atėjo ir M. M jo klausė, ar jis gali nuvežti juos į Šiaulius ir parodyti moterį, kuri nešiojasi pinigus, pasakė, kad jam reikia pinigų, nes greitai bus teismas. Jis (J. R.) sutiko nuvežti, nes tikėjosi gauti pinigų. Jie susitarė, kad jis vaikinus nuveš, parodys įmonę, moterį, jos mašiną ir parveš.
Į Šiaulius važiavo tik vieną kartą - nusikaltimo padarymo dieną. Kartu vykęs kitas vaikinas (E. K.) neatrodė panašus į nepilnametį. Balandžio 8 d. jis apie 8⁰⁰ val. automobiliu Honda Civic nuvažiavo į (duomenys neskelbtini)., paėmė vaikinus ir apie 9-10 val. atvežė prie buvusios darbovietės į Šiaulius, pasakė, kad jų lauks už degalinės kampo. Maždaug už poros valandų atbėgo M ir pasakė, kad E. pagavo. Jis pasakė, kad M arba eitų atgal, arba abu važiuoja iš miesto. Jie išvažiavo iš miesto, nes M atgal negrįžo. M rodė rankinę, kurią automobilyje kraustė ir rado pinigų. Pinigai buvo atskiroje piniginėje, didžioji dalis buvo eurais, bet buvo litų ir dolerių. M pasiėmė pinigus ir važiuojant iš miesto per langą išmetė rankinę su piniginėmis. Po to jie nuvažiavo į Telšius, jis nuėjo pas pusseserę G. R.. Bute su M. skaičiavo pinigus, buvo apie 7 000 – 8 000 EUR, daugiau nei 1 000 Lt, kelios kupiūros dolerių. M padalino pinigus į tris dalis. Tuo metu jis internete ieškojo kito automobilio. Pirko kitą automobilį, nes bijojo su automobiliu Honda Civic grįžti į Panevėžį. Už 2 500 Lt nusipirko automobilį BMW 325. Turėjo 1 200 Lt savų, 200 Lt išleido kurui, apie 700 Lt pridėjo prie automobilio pirkimo. Jo pinigų dalį M įdėjo į automobilio BMW vaistinėlę. Automobilį Honda Civic paliko kažkur kieme Telšiuose. M. parvežė į Panevėžį, apie 17⁰⁰ val. paleido mieste prie autobusų stoties. Susitarė, kad vakare jis atvažiuos į kaimą. Apie 18⁰⁰ val. nuvažiavo. Į kiemą atėjo V., kuriam jis skambino, ir netrukus atėjo M. Automobilyje visi sėdėjo, V. žinojo, kad jie padarė nusikaltimą. Tada jis, norėdamas kiek galima mažiau įkliūti, padavė savo dalį pinigų iš vaistinėlės V. ir pasakė, kad jo niekur nepainiotų. V nenorėjo imti pinigų ir, išlipęs iš automobilio, pinigus padavė M.. Girdėjo, kaip V. M. sakė, kad pinigų neišleistų, nes juos vis tiek reikės grąžinti. Po to jis (J. R.) išvažiavo namo. Kitą dieną, kalbėdamas telefonu su V., sužinojo, kad M iš tų pinigų „baliavojo“. Vėliau V neatsiliepė. V. ieškojo, nes norėjo paimti iš M. pinigus ir perduoti policijai. Automobilį Honda Civic pirko ne savo vardu, bet ir ne M. K. vardu; ant pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašė. Nesutinka, kad įtraukė nepilnamečius į nusikalstamą veiką. Gailisi padaręs nusikaltimą, yra pasirengęs atlyginti žalą (2 t., 195-196 b. l.; 3 t., 4-5; 7; 11; 19 b. l.).
Teisiamajam teismo posėdyje apklaustas kaltinamuoju J. R. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad automobilį Honda Civic prieš Naujus metus pirko V. Ž., nes jis norėjo tos mašinos. V. Ž. nenorėjo pirkti automobilio savo vardu, kad neatimtų antstoliai. Iš tamsos išniro M. Jam pasakė, kad pirks automobilį jo vardu. Jis (J. R.) M. K. nepažinojo, nesidomėjo, ar jis pilnametis. M padiktavo asmens duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą, ir jis su V. Ž. bei dar vienu asmeniu nuvyko į Pasvalio r. pirkti mašinos. Perkant automobilį, M. K. nedalyvavo. V ir jo (J. R.) pažįstamas liko lauke, užkūrė mašiną, bandė važiuoti, o jis užėjo į kambarį surašyti pirkimo – pardavimo sutarties. Pildė sutarties blanką norėdamas įsitikinti, kad sutartis nebus sudaryta jo vardu. Pinigus (750 Lt) už automobilį mokėjo jis (J. R.). V. Ž. žadėjo paskui atiduoti pinigus. Kadangi V. Ž. jam už automobilį negrąžino 300 Lt, jis jam neperdavė automobilio. Automobilį Honda Civic jis (J. R.) laikė prie namų, jį draudė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Patvirtino, kad skambino automobilio Honda Civic pardavėjai ir teiravosi, ar automobilyje nepasiliko asmens dokumentai. Pašalinių asmenų asmens dokumentų automobilyje nerado.
Nuo automobilio pirkimo praėjus maždaug savaitei su V. Ž. išsikalbėjo, kad Šiauliuose yra moteris, kuri nešiojasi daug pinigų. Buvo kalbėta, kad būtų gerai nuvažiuoti ir paimti „tašę“. V. J. pažinojo pora metų, nes iki 2012 m. rugsėjo mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Santykiai su nukentėjusiąją buvo geri, sutarė, piktumų nebuvo, nuoskaudų neturėjo. V. Ž. pasakė žinantis vieną vaikiną, kuris „pastoviai plėšia rankinukus“. Po to V. Ž. sakė, kad jam (J. R.) reikės nuvežti į Šiaulius. Jis (J. R.) sutiko, nes V. Ž. labai prašė.
Žiemą su M. K. nevažiavo į Šiaulius apžiūrėti apiplėšimo vietos.
Ernestą pirmą kartą pamatė balandžio 8 d. Anksčiau jo nepažinojo. E. vardą, pavardę sužinojo tik tyrimo metu. Jis jam (J. R.) atrodė suaugęs. E ir M žinojo, kad turės eiti plėšti. Buvo kalbėta, kad reikia ištraukti rankinę ir pabėgti. Nebuvo kalbos apie mušimą, pargriovimą. Neaptarė, kuris būtent turėtų griebti rankinę. E. K. nieko konkretaus neturėjo daryti. Jis (J. R.) pasakė, kad su baltu BMW automobiliu turi atvykti moteris ir kad ji gali turėti pinigų. Pravažiuodamas parodė, kur prie laiptų turėtų atvažiuoti moteris su pinigais. Vaikinus paleido, o pats, nuvažiavęs prie kolonėlės Marijampolės g. už pervažos, laukė jų. Po kurio laiko atbėgo M ir pasakė, kad sugavo E., klausė, ką daryti. Jis pasakė, kad anas gali daryti, ką nori, o jis važiuoja. M. K. pasakė, kad važiuoja kartu, ir išvažiavo, nes buvo išsigandę. Nuvykęs į Telšius pas savo pusseserę, jai pasakė, kad atvažiavo pirkti mašinos. Pusseserė tuo metu dirbo, davė buto raktus. Jis (J. R.) sėdėjo prie kompiuterio ir ieškojo naujos mašinos, o M apžiūrinėjo pagrobtą rankinę, dalino pinigus. Automobilį pirko savo vardu. Sumokėjo apie 2 000 Lt; dalis pinigų (gal pusė sumos) buvo jo (J. R.), dalis – pagrobtų. Automobilį Honda Civic paliko atrakintą kažkur Telšiuose. Iš šio automobilio turbūt nieko neėmė. Neatsimena, ar liepė M. K. išmesti rankinę. Pagrobti pinigai buvo pas M. ir jį (J. R.). Juos padėjo į automobilio BMW vaistinėlę. Naujai nusipirkta mašina grįžo į Panevėžį. M. paleido autobusų stotyje. Prie autobusų stoties pusę pinigų padavė M., o kitą pusę - pasiliko sau. Po to paskambino M ir pasakė, kad atiduotų pinigus, nes antraip V. Ž. jį užmuš. Atvažiavo prie V. Ž. namų. V atėjo, atsisėdo į priekį. Už 5 min. atėjo M. Jis (J. R.) iš vaistinėlės paėmė ir padavė V. Ž. likusius pinigus. Pinigų neskaičiavo. Kiek pinigų buvo paėmęs M, nežino. Jam sakė, kad buvo 7 000 EUR. Jis (J. R.) jiems pasakė: „Paimkite pinigus ir manęs nebekiškite“. Pinigus V. Ž. paėmė ir su M. išlipo iš mašinos. Nematė, ar V. Ž. pinigus perdavė M..
Tardamas paskutinį žodį kaltinamasis J. R. teigė, kad gailisi padaręs nusikaltimą, savo elgesį vertina kaip gyvenimo klaidą, yra pasiruošęs atsakyti už pasekmes.
Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 11-12,17-19 b. l.). ir teisiamajame teismo posėdyje apklausta nukentėJioji V. J. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima pervežimais. Į keliones vairuotojai dažniausiai išvyksta pirmadieniais arba penktadieniais, jiems reikia išmokėti dienpinigius ir panašiai. Penktadienį iš banko paėmė pinigų, dalį išleido. 2013 m. balandžio 8 d. (pirmadienį) iš namų išvažiavo 11⁴⁵ val., iki darbovietės, esančios (duomenys neskelbtini), nuvyko per 5 min. Automobilį BMW X5 pastatė prieš įmonės duris 4-5 metrų atstumu. Įsukdama pastebėjo dešiniau automobilių aikštelėje stovinčius du vaikinus tamsiais rūbais. Išlipusi iš automobilio kairėje rankoje laikė kuprinę su pinigais, kitoje - juodą odinį dėklą su „Mersedes“ ženklu. Priėjo prie pat įėjimo durų, vienas vaikinas priėjo prie jos ir tarytum norėjo kažko klausti. Kadangi pamatė, kad vaikinas nukreipė žvilgsnį į kuprinę ir tiesė rankas prie jos, suprato, ką šis nori daryti, todėl stipriai rankoje suspaudė kuprinę ir pradėjo šaukti. Susigrūmė su juo. Kadangi vaikinas stipriai plėšė kuprinę, ji, neišlaikiusi pusiausvyros, nugriuvo aukštielninka. Nukritusi ant žemės spardėsi ir visą laiką šaukė. Vaikinas siekė išplėšti rankinę ir nenustojo traukęs. Grumtynių metu susigadino odinius batus, susiplėšė odines kelnes, ištrūko sagos, įplyšo striukė. Nors ją ilgai tampė, kuprinės nepaleido. Tampymo metu kairės rankos didžiajame piršte pajuto aštrų skausmą. Vaikinas sušuko savo draugui, kad ateitų padėti, jis tai pakartojo du kartus. Dėl skausmo rankoje jėgos seko ir ji kažkiek atleido kuprinę. Pribėgęs antras vaikinas irgi traukė už kuprinės, kaip ir pirmas. Laikydama kuprinę pajuto, kad nutrūko rankena, ir kuprinę jai išplėšė. Jeigu nebūtų buvę antro, tai pirmas vaikinas vienas nebūtų jos išplėšęs. Dėklo su dokumentais nesaugojo, dėklas buvo iškritęs. Antrasis vaikinas paėmė jį nuo žemės ir abu pasileido bėgti Bielskio g. į geležinkelio pervažos pusę. Atsistojo ir šaukdama, kad laikytų vagis, vijosi juos. Ją bėgančią pro įmonės langus pamatė įmonės direktorius K. P.. Jis išbėgo iš įmonės ir irgi vijosi vaikinus. Priešais iš kitos geležinkelio bėgių pusės ėjo vyras ir sulaikė vieną iš vaikinų, kuris bėgo pirmas. Antras vaikinas kažkur dingo. Šalia sulaikyto vaikino rastas išmestas „Mersedes“ dėklas, bet vaikinas su kuprine, kurioje buvo pinigai, pabėgo. Vaikiną sulaikęs vyras iškvietė policiją. Atvykus policijai, girdėjo, kaip sulaikytas vaikinas sakė, kad yra iš Panevėžio, nurodė savo vardą, pavardę. Greitai į įvykio vietą atvyko ir nukentėjusiosios sutuoktinis. Buvo sužalotas jos kairės rankos didysis pirštas - išniro piršto sąnarys. Dėl to iškvietė greitąją pagalbą. Ligoninėje pirštą sugipsavo.
Juodoje kuprinėje „Picard“ buvo šviesiai rudos spalvos natūralios odos piniginė-dėklas, kuriame buvo 8 100 EUR, 320 JAV dolerių. 7 000 EUR priklausė UAB “ (duomenys neskelbtini)“, 1 100 EUR (arba 3 798,08 Lt) ir 320 JAV dolerių (arba 838,50 Lt) buvo jos asmeniniai pinigai. Kuprinėje taip pat buvo moteriška piniginė „Picard“. Piniginėje buvo 2 020 Lt, dvi banko AB „Swedbank“ mokėjimo kortelės, vairuotojo pažymėjimas, 3 nuolaidų kortelės. Kuprinės „Picard“ vertė – 650 Lt, odinio dėklo, kuriame buvo eurai ir doleriai, vertė - 100 Lt, kreminės piniginės „Picard“ vertė - 250 Lt. Juodame odiniame dėkle buvo įmonės dokumentacija. „Mersedes“ firmos dėklas gautas dovanų, jame buvusios įmonės dokumentacijos, užrašų pinigine išraiška nevertina. Po apiplėšimo blokavo banko korteles, naujų išdavimas kainavo 50 Lt (kiekvienos po 25 Lt). Po apiplėšimo pasigedo vienos natūralios odos odinės pirštinės, kurią jai išplėšė kartu su kuprine. Pirštinių vertė - 250 Lt. Plėšimo metu griuvo, suplėšė natūralios odos juodas moteriškas kelnes, kurių vertė - 700 Lt. Kai ją tampė, nusitrynė natūralios odos batai „Salamander“, kurių vertė – 700 Lt.
Nurodė, kad J. R. įmonėje pradėjo dirbti 2010 m. ir pradirbo apie 2-2,5 m. Kaip darbuotojas buvo vertinamas teigiamai, tik paskutinį pusmetį jo elgesys pasikeitė, savavališkai reiso metu paliko automobilį su kroviniu ir dokumentais. 2012 m. rudenį jis buvo atleistas už pravaikštas. Po atleidimo iš darbo J. R. nematė, grasinimų nesulaukė. Labai nustebo sužinojo, kad nusikaltimo padarymu įtariamas J. R.. Bylos nagrinėjimo metu J. R. skambino ir atsiprašė, pervedė dalį žalos atlyginimo (2 000 Lt). Atsiprašymo nepriėmė, J. R. neatleido.
Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 59-61 b. l.). ir teisiamajame teismo posėdyje apklaustas civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas R. J. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdančiuoju direktoriumi, V. J. eina vadybininkės pareigas. Bendrovėje dirba apie 200 darbuotojų. Tolimųjų reisų vairuotojams nuolat reikia grynųjų pinigų komandiruotėms: sumokėti kelių mokesčius, pildant deklaracijas, remontui, detalėms. Todėl kartą ar du per mėnesį paima apie 20 000 EUR grynųjų pinigų iš banko. 20 000 EUR bendrovėms išlaidoms jis iš banko paėmė (2013 m.) balandžio 3 d. Pinigus padavė bendrovės buhalterei. (2013 m.) balandžio 5 d., penktadienį, paėmė kasoje esantį likutį ir saugumo sumetimais parsivežė į namus. Vėliau, (2013 m.) balandžio 8 d., pirmadienį, žmonai V. J. pasakė, kad į bendrovę reikia nuvežti 7 000 EUR. Jo žmona dideles pinigų sumas dažnai veža iš namų į darbą, dažniausiai pirmadieniais ir penktadieniais, nes tada būna vairuotojų išleidimas į reisus, atsiskaitymo dienos. Įmonėje yra daug automobilių. Kuri yra laisva, su ta žmona ir važiuoja. Apie 11⁴⁰ val. iš darbuotojos sužinojo, kad jo žmona apiplėšta ir kad žentas (K. P.) išbėgo gaudyti plėšikų. Skubiai nuvyko į darbą. (duomenys neskelbtini), už pervažos, pamatė stovintį policijos automobilį. Jos viduje sėdėjo sulaikytas vaikinukas. Žmona buvo šoke, jaudinosi, sunkiai kalbėjo. Matė, kad jos kairės rankos pirštas baisiai sužalotas: piršto padėtis buvo neįprasta, jis klibėjo. Greitoji pagalba išvežė žmoną į ligoninę ir sugipsavo pirštą. Ligoninėje žmona pasakė, kad jai skambino žmogus, kuris rado dokumentus su rankinuku. Jis perskambino, susitarė susitikti kavinėje prie Vijolių sankryžos. Vyras padavė rankinę ir parodė vietą, kur rado rankinuką. Ji buvo apie 100 metrų nuo Šiauliai-Kuršėnai sankryžos. Rankinėje buvo viskas, išskyrus pinigus. Žmona sakė, kad piniginėje turėjo kelis tūkstančius savo asmeninių pinigų.
Sulaikytas vaikinukas prasitarė, kad yra iš Panevėžio, todėl liudytojas pagalvojo, kad įvykis bus susiję su Panevėžyje gyvenančiais vairuotojais. Pasidomėjo, kas dar dirba, kas atleisti ir dėl ko. Atleistas už pravaikštas buvo tik vienas vairuojas iš Panevėžio – J. R.. Su juo darbo metu nėra turėjęs jokių konfliktų.
Liudytojui buvo staigmena, kad J. R. įtariamas nusikaltimu. Darbe jis buvo tylus, nekalbus, be valios, pastumdėlis. Mano, kad J. R. į nusikaltimą kažkas pastūmėjo, pvz., V. Ž., nors V. Ž. nepažįsta.
Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 118-120 b. l.) ir teisiamajame teismo posėdyje apklaustas liudytoju V. Ž. parodė, kad yra E. K. sesers N. K. draugas, M. K. – kaimynas, E. K. bendraamžis, o su J. R. susipažino maždaug prieš 1 m. (2012 m. vasarą), kai iš pastarojo draugei pirko automobilį (jis vairuotojo pažymėjimo neturi, truputį moka vairuoti). Taip susibendravo, Jas įvairiais reikalais atvykdavo pas jį į kaimą. Su Ju ir dar vienu nepažįstamu vyru vyko į Saločius pirkti automobilio. Jas pirko automobilį Honda Civic ir pildė dokumentus M. K. vardu, nors M. K. su jais nebuvo. Jas turėjo užsirašęs M. K. duomenis ant lapelio (teisiamajame posėdyje neigė žinojęs, kieko vardu perkamas automobilis Honda Civic). Už automobilį mokėjo apie 800 Lt. Kad Jas planuoja nusikaltimą, nesuprato. Jam automobilio Honda Civic nereikėjo, nupirkti jį Jo neprašė ir nėra jam skolingas.
Šią (2013 m.) žiemą, galėjo būti prieš Naujus metus, Jas buvo atvažiavęs ir jie buvo jo namo kieme. Kartu buvo M. K.. Taip Jas susipažino su juo. Žinojo, kad M 16-17 m. Jis (V. Ž.) prasitarė, kad M už rankinukų vagystes laukia teismo. Tada Jas pasakė M: „ką tu čia vagi po 5 Lt - prirodysiu bobą, kuri nešiojasi daug pinigų“. Jis (V. Ž.) pagalvojo, kad Jas juokauja arba giriasi. Nesuprato, kad Jas tai pasakė kaip rimtą pasiūlymą. M nieko neatsakė. Jas užsiminė, kad yra dirbęs pas tą moterį. Iki (2013 m.) balandžio 7 d. Jas ne kartą buvo atvykęs, tačiau kalbos apie „bobą su pinigais“ nebuvo. Yra kelis kartus kieme susitikę Jas ir M, tačiau prie jo nekalbėjo apie pinigus ir planuojamą nusikaltimą. M kartą ar du yra kalbėjęs apie „bobą su pinigais“. Žinojo, kad M sesuo buvo pervedusi jam pinigų atlyginti žalą už anksčiau padarytus nusikaltimus, o M juos išleido ir žalų neatlygino, todėl buvo susirūpinęs, iš kur gauti pinigų. Žiemą kelis kartus jam (V. Ž.) skambino Jas ir prašė perduoti M, kad nori susitikti. Jas pasakydavo vietą, kad lauks M, ir laiką, o jis (V. Ž.) perduodavo tai M. Ar M eidavo susitikti, nematė ir nežino. Suprato, kad jie kažką rezga, tačiau jie nepasakojo ką, o jis neklausinėjo.
(2013 m.) balandžio 7 d. atvyko Jas pilkos spalvos automobiliu Honda Civic. Jiems besikalbant atėjo M. Jis (V. Ž.) nuėjo į namus, o Jas ir M liko kieme. Kiek jie užtruko, ką kalbėjo, negirdėjo ir nežino.
(2013 m.) balandžio 8 d. atsikėlė apie 7⁰⁰ val. Pas jį nakvojo draugės brolis E, kuris pirmadienio ryte turėjo eiti į mokyklą. Jis (V. Ž.) išėjo į darbą, E ruošėsi į mokyklą. Apie pietus paskambino draugė ir pasakė, kad E sulaikytas Šiauliuose. Grįžęs namo sužinojo daugiau. Apie 17-18 val. pas jį melsvos spalvos automobiliu BMW atvažiavo Jas. Tuoj pat atėjo ir M. Jas atidarė variklio dangtį ir atnešė maišelį su pinigais, pasakė: “Paduok Ernestui”. Nežino, iš kur Jas pažįsta E. M ir Jas daugiau nieko nesakė, bet jis suprato, kad jie padarė kažkokį nusikaltimą. Jas buvo pasimetęs, susinervinęs, kelis kartus bruko pinigus. Jis (V. Ž.) pinigų neėmė, liepė paimti M ir neišleisti, nes vis tiek reikės grąžinti. M pažadėjo neišleisti pinigų. Po to jie išsiskyrė. Kitą vakarą jam skambino Jas, ieškodamas M. Žinojo, kad M kažkokią dalį pinigų išleido, gyrėsi kaime, kad turi daug pinigų, girtavo. Kitą dieną Mindaugą sulaikė. Dar po dienos kitos skambino Jas ir pasakė, kad jo (J. R.) ieško policija, kaltino jį (V. Ž.) įdavus jį policijai. Jas prašė susitikti, liepė sakyti, kad jis (J. R.) buvo atvažiavęs sekmadienį ir už 500 Lt pardavė automobilį Honda Civic M. Jis Jui pažadėjo pasakyti taip, kaip liepta, ir prašė palikti jį ramybėje, tačiau apklausiamas pasakė tiesą, t. y. taip, kaip buvo.
Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 87 b. l.) ir teisiamajame teismo posėdyje liudytoja apklausta L. B. parodė, kad maždaug prieš metus (2012 m. vasarą) pagal skelbimą pirko automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kai automobilis tapo nereikalingas, nutarė parduoti, tačiau per skelbimus niekas nepirko. Automobilį pasiūlė parduoti kaimynystėje gyvenęs D. V., kuris pirkėją surado internetu. Turėjo pirkimo-pardavimo sutarties blanką. Atėjo D. V. ir pasakė, kad gali pildyti sutarties blanką, nes yra žmonės, kurie automobilį pirks, nors jo ir nematė. Sutarties blanke ji užpildė atitinkamas grafas (įrašė savo ir automobilio duomenis), pasirašė, užpildytą blanką jos vyras padavė D. V.. D. V. išsinešė pusiau užpildytą sutarties blanką ir netrukus atnešė su pirkėjo duomenimis. Deividas iš kiemo išvažiavo su automobiliu Honda Civic, kad galėtų parodyti pirkėjams. Už automobilį gavo 800-900 Lt, nors įrašė, kad automobilį parduoda už 200 Lt, 100-200 Lt davė D. V.. Vėliau skambino D. V. paklausti, kodėl automobilį pardavė nepilnamečiui, nes išsigando, buvo neramu dėl to. D. V. atvyko pasižiūrėti sutarties ir pasakė, kad pirkti automobilio atvažiavo trise; atrodė normalūs žmonės, vienas iš jų buvo vyresnis.
Kadangi pasigedo savo asmens tapatybės kortelės, jos sutuoktinis skambino automobilio pirkėjui, kad tas patikrintų, ar ji nepasiliko parduotame automobilyje. Paskui savo asmens tapatybės kortelę atrado namuose. Po dienos ar dviejų mašiną išregistravo.
Teisiamajame teismo posėdyje liudytoju apklaustas G. B. parodė analogiškas aplinkybes, kaip ir liudytoja L. B..
Iš liudytojo K. P. BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka pagarsintų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 73-74 b. l.), matyti, jog jis parodė, kad balandžio mėnesio pradžioje, datos neprisimena, buvo darbe adresu (duomenys neskelbtini). Jo darbo vieta yra pirmame aukšte, langai į (duomenys neskelbtini) pusę. Prie įėjimo į pastatą yra dviems automobiliams skirtos stovėjimo vietos. Žinojo, kad V. J. dažnai nešiojasi pinigų, tačiau kiek ji galėjo turėti pinigų įvykio dieną, nežinojo. Kada tiksliai ji atvyksta, irgi nežinojo, bet dažniausia ji atvykdavo iki pietų. Apie 11val., būdamas kabinete, išgirdo šauksmą. Vadybininkės per langą pamatė, kas vyksta, šaukė, kad kažkas išplėšė rankinę iš V. ir bėga. Tuomet išbėgo iš kabineto į lauką ir pamatė, kad V. vydamasi du jaunuolius bėga prie geležinkelio pervažos. V. buvo nubėgusi apie 50 metrų, maždaug pusiaukelę iki geležinkelio pervažos. Bėgdamas jis pralenkė V., pamatė, kaip nepažįstamas vyras sulaiko vieną jaunuolį. Tada jis vijosi antrąjį, kuris bėgo pro degalinę. Degalinėje pamatęs stovintį VW Golf automobilį, paprašė vairuotojos, kad pavežtų, nes įvykdytas nusikaltimas. Moteris sutiko, jie sėdo į automobilį ir išsuko iš degalinės, privažiavo Marijampolės-Bielskio g. sankryžą, bet joje vaikino jau nebuvo. Jis mėgino ieškoti, neradęs suprato, kad vaikino laukė automobilis, kuriuo jis ir išvažiavo. Grįžo atgal prie V., jau buvo atvykusi policija, sulaikytas vaikinas sėdėjo policijos automobilyje. Matė, kad V. sužalotas kairės rankos pirštas, ji išvyko į ligoninę. V. sakė, kad turėjo nemažai pinigų ir kad ją pagrobė pabėgęs vaikinas, nes pas sulaikytą vaikiną pinigų nerado. Dalis pagrobtų pinigų (7 000 EUR) buvo bendrovės pinigai.
Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 71-72 b. l.) ir teisiamajame teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. G. parodė, kad balandžio pradžioje, dienos neprisimena, 11⁵⁰ val. ėjo Bielskio g. nuo Marijampolės-Bielskio g. sankryžos dešinėje pusėje esančios degalinės prie geležinkelio pervažos. Nepriėjęs geležinkelio bėgių išgirdo moters šauksmą: „gelbėkit, padėkit“, „laikykit vagį“, ir pamatė priešais atbėgantį jauną vaikiną. Rankose jis laikė rankinę su ilga rankena. Liudytojas liepė tam vaikinui sustoti ir užstojo kelią. Vaikinas spyrė jam į dešinę koją, tada jis spyrė jam atgal ir pargriovė. Vaikinasi rankose nešėsi dokumentus, todėl laikė ji prispaudęs prie žemės. Tuo pat metu pamatė kitą vaikiną. Jis pribėgo ir stabterėjo, bet nieko nesakė. Pagalvojęs, kad tai - praeivis, liudytojas jam taip pat nieko nesakė. Vaikinas ramiai paėjo kelis žingsnius, o paskui pradėjo bėgti. Tai buvo jaunas vaikinas, vilkėjo tamsiais rūbais. Netrukus atbėgo K., V. J.. Pasak V. J., pinigai buvo kitoje rankinėje. Tada suprato, kad antras vaikinas pabėgo pro jį su pinigais. Parodė, kur tas vaikinas nubėgo, ir K. jį nusivijo. V. J. buvo šoko būsenos, batai suplėšyti, drabužiai išpurvinti, rankos pirštas „tabalavo“. Liudytojas paskambino į policiją, bet jie jau žinojo apie įvykį, liudytojas tik nupasakojo policijos pareigūnams, kaip privažiuoti. Iškvietė greitąją pagalbą.
Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 75-76 b. l.) ir teisiamajame teismo posėdyje liudytoju apklaustas M. M. parodė, kad (2013 m.) balandžio pradžioje apie 12⁰⁰ val. važiavo su bendradarbiais pietauti į kavinę „Smakų Smakas“, kuri yra pusiaukelėje tarp Šiaulių ir Kuršėnų. Neprivažiavęs pagrindinio kelio Šiauliai- Kuršėnai sankryžos, dešinėje kelio pusėje, apie metrą nuo važiuojamosios dalies, pastebėjo tamsią rankinę. Rankinės rankena buvo nutraukta. Joje buvo odinė piniginė, odinis dėklas. Piniginėje buvo asmens dokumentai V. vardu, pavardės neprisimena, banko kortelės, akiniai. Taip pat rado lapą su įmonės darbuotojų telefonais. Paskambinus atsiliepė moteris, kuri pasakė, kad įvykdytas nusikaltimas, paklausė, ar yra pinigai. Pinigų rankinėje, dėkle ar piniginėje nebuvo. Po to paskambino moters vyras ir grąžino jam rankinę su joje buvusiais daiktais.
Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 80-81 b. l.) ir teisiamajame teismo posėdyje liudytoja apklausta G. R. parodė, kad J. R. yra jos giminaitis, kurį paskutinį kartą matė 2013 m. balandžio 8 d. Tą dieną prieš pietus paskambino Jas ir pasakė, kad atvyko į Telšius pirkti automobilio, kad nori pasinaudoti jos namuose esančiu kompiuteriu. Jas vienas atėjo pas ją į darbą, ji padavė buto raktus. Maždaug po 1-2 val. Jas grąžino buto raktus. Jo elgesys niekuo neišsiskyrė, nors jo apsilankymas buvo netikėtas.
Iš liudytojo S. D. BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka pagarsintų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 91 b. l.), matyti, jog jis parodė, kad 2013 m. balandžio 2 d. dienos metu jam paskambino vyras pagal skelbimą dėl automobilio BMW 325, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo. Pirkėjas atvyko pas jį darbo vietą, kur jis laikė automobilį. Jį apžiūrėjęs iš karto nepirko, nuvyko į Radviliškį. Po kurio laiko tą pačią dieną grįžo ir pasakė, kad perka automobilį, sutarė kainą – 1 500 Lt, užpildė pirkimo–pardavimo sutartį. Vyras pateikė asmens dokumentą, minėjo, kad yra iš Telšių. Nupirkęs automobilį vyras išvyko. Kitą dieną liudytojas automobilį išregistravo.
Iš liudytojo A. V. BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka pagarsintų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (4 t., 199-200 b. l.), matyti, jog jis parodė, kaip įsigijo automobilį BMW 325, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi įsigytas automobilis nepatiko, į interneto portalą įdėjo skelbimą apie jo pardavimą. Jam paskambino vyras, teiravosi apie automobilio būklę, prašė privažiuoti prie Vilniaus g. Telšiuose. Atvažiavus į sutartą vietą, prie liudytojo priėjo du vyrai, iš kurių vienas buvo vyresnis, daugiau kaip 30 m., kitas – jaunesnis, iki 20 m. Vyrai kalbėjo ne žemaitiškai, o kažkokia aukštaitiška tame. Apžiūrėję automobilį, net nesiderėję, vyrai pasakė, kad automobilį pirks už jo (pardavėjo) nurodytą kainą – 2 500 Lt. Vyresnis vyras padavė vairuotojo pažymėjimą, kurioje buvo įrašyta Rinkevičiaus ar kažkokia panaši pavardė, ir paprašė jo vardu sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį.
Nukentėjusioji (ir civilinė ieškovė) V. J. protokole-pareiškime (1 t., 4 b. l.) nurodė, kad 2013 m. balandžio 8 d. apie 12⁰⁰ val. prie darbo (Bielskio g. 26, Šiauliuose) du jaunuoliai jai iš rankų išplėšė rankinę su pinigine, kurioje buvo 29 642 Lt, iš jų 7 000 EUR priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įvykio metu jai išnarintas pirštas.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Šiaulių skyriaus 2013 m. balandžio 9 d. specialisto išvadoje Nr. G 471/13(04) (1 t., 40 b. l.) teigiama, kad V. J. padarytas kairės plaštakos III piršto vidurinio pirštakaulio išnirimas, kuris traktuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (išplėšiant rankinę iš rankų) ir laiku (2013 m. balandžio 8 d. apie 12⁰⁰ val.). Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio metu kietu buku daiktu paveikus kairės plaštakos III pirštą. Sužalojimas nebūdingas griuviminei traumai.
VšĮ Šiaulių centro poliklinikos 2013 m. rugsėjo 18 d. medicininiame pažymėjime (4 t., 235 b. l.) teigiama, kad V. J. 2013 m. balandžio 8 d. patyrė traumą. Diagnozuotas kairės plaštakos III piršto sąnario išnirimas. Taikytas tempimas, vėliau – imobilizacija įtvare. Po gydymo išlieka kairės plaštakos III piršto deformacija su funkcijų sutrikimu.
(Civilinis ieškovas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. balandžio 9 d. pareiškimu patvirtino, kad 2013 m. balandžio 8 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkės V. J. atimti 7 000 EUR priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., 5 b. l.).
2013 m. balandžio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole su nubraižyta schema ir fotolentelėmis užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ir aplink ją (1 t., 6-10 b. l.).
Daiktų (rankinės-kuprinės, dėklo, piniginės, vairuotojo pažymėjimo, banko kortelių, įvairių nuolaidų kortelių), dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolai su fotolentelėmis (1 t., 23-28 b. l.).
Daiktų (batų, pirštinės, rankinės-dėklo „Mersedes-Benz“), dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolai su fotolentelėmis (1 t., 31-35 b. l.).
Daiktų (kompaktinės plokštelės CD-K su vaizdo įrašu prie Bielskio g. 47a, Šiauliuose), dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolai (1 t., 52-54 b. l.).
Daiktų (kasos pajamų orderių, kasos išlaidų orderio, grynųjų pinigų išmokėjimo kvito), dokumentų pateikimo protokolas (1 t., 62-66 b. l.).
Daiktų, dokumentų (transporto priemonės Honda Civic pirkimo-pardavimo sutarties kopijos ir originalo) pateikimo protokolai (1 t., 88-89 b. l.; 4 t., 193-194 b. l.).
VĮ „Regitra“ duomenimis (1 t., 97 b. l.), L. Graehling (dabartinė pavardė - B.) 2013 m. sausio 3 d. M. K. pardavė keleivinį automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Automobilio Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolas su fotolentelėmis ir nubraižyta schema (2 t., 102-110 b. l.). Transporto priemonės Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), aprašas, kvitas, automobilyje Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastų daiktų apžiūros protokolas su fotolentelėmis (2 t., 111-116 b. l.).
VĮ „Regitra“ duomenimis (1 t., 96 b. l.), A. V. 2013 m. balandžio 2 d. iš S. D. įsigijo keleivinį automobilį BMW 325, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (1 t., 92-94 b. l.), iš kurio matyti, kad liudytojas S. D. atpažino liudytoją A. V. kaip asmenį, kuriam 2013 m. balandžio 2 d. pardavė automobilį BMW 325.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai su fotolentelėmis (4 t., 201-208 b. l.), iš kurių matyti, kad liudytojas A. V. atpažino kaltinamuosius M. K. ir J. R. kaip asmenis, kurie atvyko pas jį į Telšius pirkti automobilio BMW 325, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Mobilaus ryšio telefono, kuriame įdėta abonentinė kortelė Nr. 8-633-03833 ir kuriuo naudojosi M. K., IMSI kontrolė (1 t., 123-129, 132-138, 143-146 b. l.). J. R., jo žmonos, V. Ž., M. K. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai, suvestinės (1 t., 166-178 b. l.). Tarnybinis pranešimas, kad, atlikus M. K. telefono Nr. išklotinių analizę, nustatyti kontaktai su V. Ž., kontaktų su J. R. nenustatyta (1 t., 200 b .l.).
Kratos (pas M. K. namuose) protokolas: rasta pinigų įvairia valiuta (2 t., 6-7 b. l.).
Rastų pinigų apžiūros protokolas su fotolentelėmis (2 t., 11-13 b. l.). 4 900 EUR grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., 24-29 b. l.).
Kratos (pas J. R. namuose) protokolas (2 t., 41-42 b. l.): J. R. pateikė automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo užvedimo raktelį ir registracijos liudijimą Nr. 426424. Automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) daiktinėje buvo rasta ir paimta 2013 m. balandžio 2 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis.
Transporto priemonės Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), aprašas, transporto priemonės pirkimo-pardavimo 2013 m. balandžio 2 d. sutarties tarp S. D. ir A. V. kopija (2 t., 43-44 b. l.).
Įrodymų analizė ir vertinimas, teismo išvados, juridinė veikų kvalifikacija
Ikiteisminio tyrimo metu formuluojant įtarimus, vėliau - kaltinimus, visiems įtariamiesiems buvo inkriminuotas paprastas plėšimas (BK 180 str. 1 d.), J. R. – papildomai dar ir vaikų įtraukimas į plėšimą (BK 159 str.). Kaltinamieji M. K. ir E. K. kaltę pripažino visiškai, J. R. – iš dalies, teigdamas, kad nežinojo, jog M. K. ir E. K. yra nepilnamečiai ir jų į nusikalstamą veiką netraukė. Kaltinamojo J. R. advokatas prašė jo ginamąjį dėl nusikalstamos veikos pagal BK 159 straipsnį išteisinti, o pagal BK 180 straipsnio 1 dalį inkriminuotą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į atvirąją vagystę (BK 178 str. 2 d.) esant vykdytojo ekscesui. Su tokia valstybinio kaltintojo ir kaltinamojo J. R. gynėjo pozicija baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas sutinka iš dalies.
Įtariamųjų/kaltinamųjų duoti paaiškinimai procese praktiškai nekito arba kito labai nedaug, tačiau M. K. ir E. K. paaiškinimai dėl kai kurių esminių detalių nesutampa su J. R. paaiškinimais. Todėl teismas remiasi kaltinamųjų paaiškinimais tiek, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Atsižvelgdamas į parodymų išsamumą, aiškumą, nuoseklumą, logiškumą, teismas neabejoja nei nukentėjusiosios, nei liudytojų parodymų teisingumu, jų atitikimu faktinėms aplinkybėms ir jais vadovaujasi priimdamas nuosprendį.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtinta valstybės, savivaldos institucijų, fizinių ir juridinių asmenų pareiga saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. Vaikas - žmogus, neturintis 18 m. BK 159 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už baudžiamojo įstatymo saugomų teisinių gėrių – vaiko intereso dėl pozityvaus jo psichikos vystymosi (pagrindinis nusikaltimo objektas) ir visuomenės intereso formuoti nepilnamečio vaiko asmenybę (papildomas nusikaltimo objektas) pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-532/2006). Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia bet kokiais aktyviais psichiniais ar fiziniais veiksmais, sukeliančiais vaiko norą dalyvauti darant nusikalstamą veiką. Įtraukimas į nusikalstamą veiką gali pasireikšti ne tik įtikinėjimu, prašymu, papirkimu, grasinimu ar apgaule, bet ir veiksmais, skatinančiais vaiko žemas paskatas, savanaudiškus siekius ir t. t. (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-165/2009). Taikant BK 159 straipsnį nereikalaujama, kad kaltininkas žinotų tikslų vaiko, įtraukiamo į nusikalstamą veiką, amžių. Pakanka nustatyti, jog kaltininkas supranta, kad įtraukiamas asmuo yra vaikas (Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-330/2008). Šios nusikalstamos veikos subjektas yra pilnametis asmuo. BK 159 straipsnyje numatyta veika padaroma tiesiogine tyčia.
Pasak kaltinamojo M. K., jį su J. R. supažindino V. Ž., pasakęs, kad jo pažįstamas nori susitikti ir pasiūlyti darbo. Atvažiavęs J. R. pasakė, kad Šiauliuose yra moteris, kuri nešiojasi daug pinigų; reikėtų rankinę pagrobti, o pinigus pasidalinti tarpusavyje, priklausomai nuo to, kiek bus žmonių. Pagalvojęs J. R. pasiūlymą priėmė. Kai Jas jo (M. K.) paklausė, pasakė, kad mokosi proftechninėje mokykloje, kad yra nepilnametis. [...] Jas siūlė pasiimti kokį nors draugą, kad būtų drąsiau. Kartu važiuoti jis (M. K.) pasiūlė E. K.. Šis sutiko.
Kaltinamajam M. K. antrino liudytojas V. Ž.. Liudytojas V. Ž. teigė, kad J. R. žinojo, jog M 16-17 m.; kad jis prasitarė, jog M už rankinukų vagystes laukia teismo. Jas pasakė M: „ką tu čia vagi po 5 Lt - prirodysiu bobą, kuri nešiojasi daug pinigų“. [...] Jas užsiminė, kad yra dirbęs pas tą moterį.
Kaltinamasis E. K. nurodė, kad apiplėšti moterį jam pasiūlė M. K., kuris apie tokią galimybę sužinojo iš V. Ž.. Apie plėšimą kalbėjosi su M. K. prieš kokias dvi savaites iki incidento. M. K. sakė, kad atvyks moteris su rankine, kuri nešiojasi daug pinigų. Jis pagalvojo ir sutiko. M sakė, kad į Šiaulius juos nuveš kažkoks draugas. Vairuotojo vardo, telefono numerio nežinojo. M minėjo, kad bus trise ir pavogtus pinigus dalinsis į tris dalis. Iki (2013 m.) balandžio jis (E. K.) su J. R. nebuvo susitikę.
Priešingai minėtiems proceso dalyviams, aiškino kaltinamasis J. R.. Anot jo, žiemą jis (J. R.) M užsiminė, kad buvusioje darbovietėje Šiauliuose žino moterį, kuri nešiojasi daug pinigų. M tuo susidomėjo. 2013 m. balandžio 7 d. apie 18-19 val. nuvažiavo pas V., kur atėjo M su E.. M klausė, ar galėtų nuvežti juos į Šiaulius ir parodyti moterį, kuri nešiojasi pinigus, sakė, kad jam reikia pinigų, nes greitai bus teismas. Jis (J. R.) sutiko vežti, nes tikėjosi gauti pinigų. Susitarė, kad jis vaikinus nuveš, parodys įmonę, moterį, jos mašiną ir parveš.
Liudytojas R. J. nurodė, kad buvo staigmena, sužinojo, jog buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas J. R. įtariamas nusikaltimu. J. R. apibūdino kaip tylų, nekalbų, bevalį, pastumdėlį. Galvoja, kad J. R. į nusikaltimą kažkas pastūmėjo, pvz., V. Ž., nors V. Ž. nepažįsta.
Ištyręs ir įvertinęs šiuos paaiškinimus (parodymus), teismas daro išvadą, kad kaltinamasis J. R., dar iki susitikimo 2013 m. balandžio 7-8 d. su liudytoju V. Ž. ar kaltinamaisiais M. K. ir E. K., turėjo minčių apvogti (apiplėšti) UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją, kuri nešiojasi daug pinigų. Daryti nusikaltimo tiesiogiai pats nerizikavo, nes nukentėJioji bent iš matymo jį pažinojo. Kaltinamąjį M. K. į nusikaltimą kaltinamasis J. R. įtraukė, sugundęs jį lengvai gaunamais dideliais pinigais, kurių M. K. tuo metu labai trūko, be to, pašiepdamas kaltinamąjį M. K. („ką tu čia vagi po 5 Lt - prirodysiu bobą, kuri nešiojasi daug pinigų“). Tiek kaltinamasis M. K., tiek liudytojas V. Ž. vieningai tvirtino, kad kaltinamasis J. R. žinojo, jog kaltinamasis M. K. yra nepilnametis. Netikėti šiais paaiškinimais (parodymais) teismas neturi jokio pagrindo, turint omenyje tai, kad kaltinamieji J. R. ir M. K. iki 2013 m. balandžio 8 d. buvo susitikę ir bendravo ne vieną kartą, jis turėjo galimybę įvertinti kaltinamojo M. K. elgesį, socialinę brandą (arba, atvirkščiai, jo nebrandumą, infantilumą); kaltinamasis J. R. kaltinamojo M. K. vardu pirko automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirkimo – pardavimo sutartyje įrašė kaltinamojo M. K. asmens kodą, kurį, be kita ko, sudaro gimimo data. Jeigu kaltinamasis M. K. būtų buvęs pilnametis, turintis visišką veiksnumą, kaltinamasis J. R., norėdamas likti in cognito (liet. nežinomas) ir pirkdamas automobilį (mokėdamas pinigus) svetimo veiksnaus asmens vardu būtų labai rizikavęs. Automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis pirko kaltinamojo M. K. vardu būtent todėl, kad šis buvo nepilnametis.
Iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad kaltinamasis J. R. 2012 m. gruodžio mėnesį prieš NauJ metus pasiūlė M. K. užsidirbti pinigų, žinodamas, jog jis yra vaikas, gimęs 1996 m. spalio 22 d. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis J. R. būtų žinojęs tikslią M. K. gimimo datą (1996 m. spalio 22 d.) tuo metu, kai pastarajam siūlė užsidirbti pinigų, t. y. prieš pirkdamas M. K. vardu automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Kaltinimas pagal BK 159 straipsnį patikslinamas nurodant, kad kaltinamasis J. R. automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirko M. K. vardu nusikaltimo padarymui, o ne norėdamas, kaip galima suprasti iš kaltinimo formuluotės, tokiu būdu papirkti M. K., kad šis sutiktų dalyvauti vagystėje (plėšime).
Iš kaltinimo pagal BK 159 straipsnį šalinama aplinkybė, kad kaltinamasis J. R. už nusikaltimo padarymą M. K. siūlė atlygį. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. R. siūlė pasidalinti pagrobtus pinigus (t. y. laimikį) į tiek dalių, kiek bus įvykio dalyvių, įskaitant ir jį patį. Nepasitvirtino kaltinimo dalis, kad kaltinamasis J. R. būtų siūlęs M. K., juo labiau jo draugui, atlygį, t. y. pagal kokius nors kriteriJ apibrėžtą pinigų sumą tam tikra valiuta, daiktų arba atlygį suteikiamų paslaugų, nurašomų skolų ar kitokia forma, savo sąskaita.
Byloje nėra įrodymų, kad kaltinamasis J. R. būtų siūlęs E. K. dalyvauti darant nusikaltimą ar kitokiu būdu būtų įtraukęs jį į nusikaltimo darymą (vagystę arba plėšimą), kad kaltinamasis J. R. žinojo, jog E. K. yra nepilnametis, gimęs 1995 m. birželio 17 d., todėl su tuo susijęs epizodas taip pat šalinamas iš kaltinimo pagal BK 159 straipsnį (BPK 303 str. 2 d. 5 p.).
Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 str. 4 d.). Todėl jei nusikalstamą veiką daro ne vienas asmuo, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę veikiant bendrininkų grupe, turi būti konstatuota visų: ir bendrininkavimo požymių, nustatytų BK 24, 25 straipsniuose, ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visuma. Kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius.
Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis - bendrininkų tarpusavio susitarimas. Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas, todėl konstatuojant bendrininkavimo požymį kaskart reikia atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tuomet, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje tol, kol bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejį, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).
Esminis kriterijus atribojant plėšimą nuo vagystės yra nusikaltimo padarymo būdas. Kaip vagystė kvalifikuojamas slaptas ar atviras, bet nesmurtinis (nenaudojamas nei fizinis, nei psichinis smurtas, kitaip neatimama galimybė nukentėjusiajam priešintis) svetimo turto pagrobimas. Vagystė laikoma atvirąja tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, kurie nėra atvirosios vagystės bendrininkai, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą; kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau ignoruoja šią aplinkybę. Pagal teismų praktiką svetimo turto užvaldymas staigiu judesiu išplėšiant turtą iš nukentėjusiojo rankų ir jį užvaldant paprastai kvalifikuojamas kaip vagystė, jei prieš tai nebuvo veiksmų, atitinkančių psichinio smurto požymius. Tačiau jeigu prieš užvaldant turtą arba turto užvaldymo metu nukentėjusysis rankomis ar kūnu pastumiamas, tokia veika priklausomai nuo konkrečių aplinkybių (stūmimo jėgos, padarinių) jau gali atitikti plėšimo nusikaltimo požymius, nes stūmimas gali būti pripažintas viena iš fizinio smurto panaudojimo formų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-251/2004). Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų arba neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73/2007). Jeigu vagystės būdu grobiant turtą, tačiau, dar jo neužvaldžius, panaudojamas smurtas siekiant išlaikyti paimtą turtą, tokia veika kvalifikuojama kaip plėšimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“).
Byloje nėra ginčo, kad kaltinamasis J. R. pažadėjo kaltinamąjį M. K. ir jo draugą (E. K.) nuvežti iš Panevėžio rajono į Šiaulius, parodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę, moterį, kuri nešiojasi daug pinigų; automobilį, su kuriuo ji atvyksta į darbą, ir parvežti kaltinamąjį M. K. su draugu (E. K.) namo atgal bei taip ir padarė.
Pasak kaltinamojo M. K., Jas jam pasiūlė kartu pasiimti kokį nors draugą, kad būtų drąsiau. Jis pasikvietė E. K.. Jas nuvežė juos į vietą ir nurodė, ką reiks daryti, t. y. prieiti prie moters, čiupti iš jos rankinę, nubėgti prie degalinės, įsėsti į mašiną ir išvažiuoti. Jis (M. K.) priėjo prie moters ir stvėrė už rankinės. Moteris pradėjo šaukti, tačiau rankinės nepaleido. Negalėdamas ištraukti rankinės, jis į pagalbą pasikvietė Ernestą, kuris buvo už mašinos ir jau ėjo prie jų. E tempė rankinę, panašią į kompiuterio dėklą. Paskui abu traukė rankinę, betraukiant nutrūko rankenėlė. Moteris nugriuvo ir paleido rankinę. Ištraukę rankines, pradėjo bėgti.
Analogiškai rengimosi daryti nusikaltimą stadiją ir pagrindines įvykio aplinkybes aiškino kitas kaltinamasis E. K.. Jo teigimu, M. K. minėjo, kad yra moteris, kuri turės nemažą pinigų sumą, kad M. K. jau buvo kažkur važiavęs, bet tada kažkas nesigavo. [...] Jis (E. K.) suprato, kad darys nusikaltimą, nes M. K. sakė, jog reikės atimti rankinę. Jis (E. K.) buvo reikalingas tam, kad būtų drąsiau, kad padėtų. M. K. liepė pasiimti drabužių, kad po to galėtų persirengti, idant niekas jų neatpažintų. Jie nebuvo aptarę, kaip elgtis, jeigu kas nors įvyktų ne taip, kaip buvo taręsi. [...] važiuodamas į Šiaulius jis nekalbėjo. J. R. parodė vietą. Jis stovėjo atokiau nuo M. M užkalbino moterį, čiupo už rankines. Kai moteris gulėjo, M pakvietė jį. Jie dviese tempė rankinę ir ji trūko. Pakėlė rankinę nuo žemės. Moteris turėjo dar vieną rankinę, panašią į portfelį. Jis (E. K.) paėmė rankinę, panašią į portfelį, ir bėgo tol, kol pagriuvo. (Rengiantis daryti nusikaltimą) nebuvo kalbos, kad moterį reikės mušti, pargriauti. Taip gavosi atsitiktinai.
Ištyręs ir įvertinęs šiuos kaltinamųjų paaiškinimus, teismas sprendžia, kad kaltinamieji J. R. ir M. K. iš pradžių tarėsi dėl vagystės, bet jiems to padaryti nesisekė. Tada kaltinamasis J. R. pasiūlė kaltinamajam M. K. pasiimti į pagalbą draugą, kad „būtų drąsiau“. Ištraukti kuprinę iš nukentėjusiosios rankos vienam kaltinamajam M. K. pritrūko jėgos, todėl jis pasikvietė kitą kaltinamąjį E. K.. Pastariesiems betempiant dviese, trūko rankena ir jie su laimikiu pabėgo. Tokia įvykių chronologija rodo, kad kaltinamųjų veiksmai iš anksto buvo suderinti tarpusavyje tiek, kad kraštutiniu atveju neatmetė fizinės jėgos panaudojimo galimybės prieš nukentėjusiąją, siekiant įveikti ją kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą. Kaltinamųjų veiksmus jungė vieninga (alternatyvi) tyčia ir bendras nusikalstamo rezultato siekimas – apvogti ar apiplėšti nukentėusiąją atimant rankinę, kurioje ji nešėsi pinigus, todėl jie visi trys pripažįstami šio nusikaltimo bendravykdytojais. Kadangi yra būtini bendrininkavimo požymiai: veiksmų bendrumas ir subjektyvus ryšys, nėra pagrindo konstatuoti esant kaltinamojo J. R. vykdytojo ekscesą. Dėl išvardintų priežasčių kaltinimo dalis, pagal kurią kaltinamasis J. R. buvo kaltintas tuo, jog kitiems dviems kaltinamiesiems davė nurodymus „dėl plėšimo“, koreguojama nurodant, kad jis davė nurodymus „dėl vagystės, tačiau neatmetė ir plėšimo galimybės“.
Nusikalstamų veikų nuosavybei dalyku gali būti bet kokie turintys materialią vertę ir fizinius parametrus daiktai, kuriuos jų savininkas (kitas jo įgaliotas asmuo) turi savo dispozicijoje (žinioje). Daikto materiali vertė yra vienas iš kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinė ir baudžiamoji atsakomybė tais atvejais, kai veikos pagal būtinus objektyviosios pusės požymius sutampa. Todėl iš kaltinimo šalinami pagrobti daiktai, kurių nukentėjusioji nevertina pinigine išraiška, t. y. „Impuls“, „Euro vaistinė“ ir „Vilniaus vartai“ nuolaidų korteles bei dėklas „Mersedes“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ beverte dokumentacija.
Be to, kaltinamieji buvo kaltinami pagrobę iš nukentėjusiosios jos vairuotojo pažymėjimą ir dvi 50 Lt bendros vertės banko AB „Swedbank“ mokėjimo korteles, išduotas V. J. vardu. Tokie veiksmai turi nusikaltimų, numatytų atitinkamai BK 302 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, požymių. Kadangi kaltinamieji tiesiogiai nebuvo kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas dar ir minėtuose straipsniuose, baudžiamoji byla pagal nurodytus straipsnius neperduota nagrinėti teisiamajame teismo posėdyje, tad šios aplinkybės iš kaltinimo šalinamos ir koreguojamas nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dydis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo iniciatyva atliktos kaltinimo korekcijos nesunkina kaltinamųjų teisinės padėties ir neturi įtakos inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijai.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, išdėstytus BK 54 straipsnio 2 dalyje, o parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, - į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamųjų asmeninių savybių, kitų juos charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Kaltinamųjų M. K. ir E. K. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.); nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Nusikalstamos veikos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį motyvai ir/ar tikslai yra už dispozicijos ribų, tačiau nusikaltimams nuosavybei, kuriuos reglamentuoja BK XXVIII skyrius, būdingas savanaudiškumas, siekis neteisėtai (kitų asmenų sąskaita) praturtėti.
Kaip minėta, plėšimą kaltinamasis M. K. įvykdė būdamas nepilnametis. Jo tėvai išsituokę, sūnus gyvena su tėvu V. K., su motina bendrauja retai ir tik telefonu (4 t., 50-51, 216-217 b. l.). Kaltinamasis M. K. mokėsi VšĮ (duomenys neskelbtini); mokymo įstaiga charakterizuoja jį kaip nepažangų, nedisciplinuotą, nors gabų mokinį; Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija, Panevėžio apskrities VPK Panevėžio rajono PK - teigiamai (4 t., 53, 190-191 b. l.). Administracine tvarka nebaustas (4 t., 44 b. l.), tačiau teistas už daugybę nusikaltimų nuosavybei (4 t., 21-25, 28-42, 130-134 b. l.). Į Panevėžio rajono Psichikos sveikatos centro apskaitą neįrašytas (4 t., 46 b. l.). Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikaltimą ir ją padaręs gailėjosi, padėjo išsiaiškinti veiką ir joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Plėšimą kaltinamasis E. K. taip pat įvykdė būdamas nepilnametis. Motina augino sūnų viena, dėl girtavimo ir vaikų nepriežiūros I. K. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą (4 t., 14-15, 214-215 b. l.). Kaltinamasis E. K. mokosi VšĮ (duomenys neskelbtini); mokymo įstaiga charakterizuoja jį kaip nepažangų, nedisciplinuotą, nors ramų, taktišką, nekonfliktišką mokinį (4 t., 19 b. l.). Šiuo metu dirba (4 t., 143-145 b. l.). Baustas administracine tvarka pagal ATPK 178 straipsnio 5 dalį (4 t., 7 b. l.). Pritaikius BK 93 straipsnį buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą nuosavybei (4 t., 1-3, 28-33 b. l.). Į Panevėžio rajono Psichikos sveikatos centro apskaitą neįrašytas (4 t., 6 b. l.). Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikaltimą ir ją padaręs gailėjosi, padėjo išsiaiškinti veiką ir joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Kaltinamasis J. R. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus (BK 11 str. 3-4 d.). Nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Nusikalstamos veikos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį motyvai ir/ar tikslai yra už dispozicijos ribų, tačiau nusikaltimams nuosavybei, kuriuos reglamentuoja BK XXVIII skyrius, būdingas savanaudiškumas, siekis neteisėtai (kitų asmenų sąskaita) praturtėti. Kaltinamasis J. R. dirba, vedęs, augina mažametę dukrą (4 t., 56, 68-70, 74-75 b. l.). Panevėžio AVPK Panevėžio miesto PK Viešosios policijos skyriaus ir darbdavio AB „(duomenys neskelbtini)“ apibūdinamas teigiamai (4 t., 61, 67 b. l.). Įteikta padėka Vasario 16-osios proga už nepriekaištingą tarnybą. Buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, galiojančių nuobaudų nėra (4 t., 57-58 b. l.). Neteistas (4 t., 54-55 b. l.). Kaltinamojo J. R. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad prisipažino padaręs vieną iš dviejų inkriminuotų nusikaltimų ir, jį padaręs, gailėjosi, iš dalies atlygino plėšimu padarytą žalą, atsiprašė nukentėJiosios (BK 59 str. 1 d. 2-3 p., 2 d.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Už vaiko įtraukimą į nusikalstamą veiką baudžiama bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų (BK 159 str.).
Už plėšimą baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų (BK 180 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis M. K. per pastaruosius 2,5 m. teisiamas jau trečią kartą, todėl BK 27 straipsnio prasme yra recidyvistas. Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 55 str.). Teismo manymu, bausmės tikslai negali būti pasiekti skyrus švelnesnes sankcijoje numatytas bausmių rūšis, todėl jam skiriama griežčiausia bausmės rūšis - laisvės atėmimas, jos trukmę parenkant beveik trečdaliu mažesnę negu sankcijos vidurkis (BK 50 str.).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, kaltinamajam M. K. šiuo nuosprendžiu skirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinama su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nuosprendžiu skirta 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausme ir skiriama galutinė subendrinta 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Į atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką santykiu 1:1 įskaitomas bausmės laikas, kaltinamojo M. K. iš dalies atliktas pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nuosprendį (BK 63 str. 9 d.), bei laikas, jo praleistas esant laikinai sulaikytam ir suimtam nuo 2013 m. balandžio 9 d. iki 2013 m. rugpjūčio 9 d. (2 t., 155 b. l.; 3 t., 74-75, 82-83, 100-102, 105-106 b. l.; 4 t., 136-137 b. l.) (BK 65-66 str.).
Kaltinamajam E. K. už plėšimo padarymą skiriama švelnesnė sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, nes jis pirmą kartą teisiamas už apysunkį nusikaltimą (BK 55 str.). Arešto trukmė nustatoma mažesnė už sankcijos vidurkį (BK 49 str. 3 d.). Į atliktos arešto bausmės laiką santykiu 1:1 įskaitomas laikas, kaltinamojo E. K. praleistas esant sulaikytam ir suimtam nuo 2013 m. balandžio 8 d. iki 2013 m. gegužės 9 d. (2 t., 120 b. l.; 3 t., 59-60, 61-63 b. l.) (BK 65-66 str.) ir laikoma, kad jis visiškai atliko paskirtą arešto bausmę.
Kaltinamajam E. K. skirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., 61-63 b. l.; 4 t., 154-155 b. l.), taikyti tol, kol įsiteisės šis nuosprendis.
Kaltinamajam J. R. už nepilnamečio vaiko įtraukimą į nusikaltimą skiriama viena griežtesnių bausmės rūšių – areštas, nes nusikaltimas, į kurio padarymą buvo įtrauktas nepilnametis vaikas, smurtinis, apysunkis, susijęs su savanaudiškomis paskatomis; už plėšimą - švelnesnė sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, nes jis pirmą kartą teisiamas už apysunkį nusikaltimą (BK 55 str.). Arešto bausmių trukmė nustatoma atitinkamai mažesnė ir lygi sankcijos vidurkiui (BK 49 str. 3 d.).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam J. R. skirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 1 p.) ir galutinė subendrinta bausmė skiriama 45 parų areštas. Į atliktos arešto bausmės laiką santykiu 1:1 įskaitomas laikas, kaltinamojo J. R. praleistas esant sulaikytam ir suimtam nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2013 m. gegužės 25 d. (3 t., 117-118, 131-133, 145-146, 163-165 b. l.) (BK 65-66 str.) ir laikoma, kad jis visiškai atliko paskirtą arešto bausmę.
Kaltinamajam J. R. skirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., 166-168 b. l.), taikyti tol, kol įsiteisės šis nuosprendis.
Civilinių ieškinių dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo išsprendimas
Nukentėjusioji V. J. 2013 m. birželio 6 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 6 223,28 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (1 t., 21 b. l.). Nurodė, kad nusikaltimo metu iš jos buvo pagrobti ir vėliau negrąžinti arba ji atsisakė paimti, nes daiktai netinkami naudoti, Picard rankinė, kurios vertė 650 Lt, 1 100 EUR (ekvivalentas nacionaline valiuta – 3 798,08 Lt), 105 JAV doleriai (iš 320 JAV dolerių) (ekvivalentas nacionaline valiuta – 275,20 Lt), 500 Lt (iš 2 020 Lt), dviejų naujų banko AB „Swedbank“ mokėjimo kortelių išdavimas kainavo po 25 Lt (iš viso - 50 Lt), suniokoti odiniai Salamander firmos batai, kurių vertė 700 Lt, odinės pirštinės, kurių vertė 250 Lt.
Be to, dėl sužaloto kairės rankos didžiojo piršto prašo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nusikaltimo metu išniro sąnarys, trūko sausgyslės. Mėnesį pirštas buvo sugipsuotas, o nuėmus gipsą piršto negali iki galo ištiesti, lengvai lankstyti, naktimis jaučia tvinkčiojimą, skausmą.
Teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusioji palaikė civilinį ieškinį ir nurodė, kad dėl sužaloto kairės rankos didžiojo piršto kelis mėnesius buvo nedarbinga. Nors yra dešiniarankė, patyrė nepatogumų atlikdama asmens higienos ir namų ruošos darbus, negalėjo žaisti tinklinio, sužalotai buvo nemalonu vykti į kelionę. Nuėmus gipsą, sužeistą pirštą mankštino, mirkė vonelėse, bet jis neatsistatė, iki šiol tirpsta, skauda, yra negražus. Gydytoja sakė, kad nieko nebepadarys - sveiko piršto nebeturės. Patyrė stresą, aplanko slogūs prisiminimai, kurį laiką gėrė raminančius vaistus, atsirado baimės, nesaugumo jausmas.
Nukentėjusioji atsisakė paimti rankinę Picard, odinius batus ir pirštinę (jie saugomi Šiaulių apygardos prokuratūroje) (1 t., 29-30, 36-37 b. l.).
Kaltinamasis J. R. 2013 m. rugpjūčio 20 d. pervedė nukentėjusiajai V. J. 2 000 Lt žalos (neįvardino kokios rūšies) atlyginimo (5 t., 51 b. l.).
Kaltinamieji neneigė, kad nusikaltimu nukentėjusiajai galėjo padaryti inkriminuoto dydžio turtinę žalą ((duomenys neskelbtini) str. 5 p., 187 str.). Teismas solidariai priteisia iš jų nukentėjusiajai 4 173,28 Lt (6 223,28 Lt – 2 000 Lt -50 Lt už dviejų naujų mokėjimo kortelių išdavimą) turtinės žalos atlyginimo. Likusi civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetama kaip nepagrįsta.
Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinė žala apima asmeniui sukeltą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt., teismo įvertintus pinigais. Neturtinė žala padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatymų leidėjas nenumatė atlygintinos neturtinės žalos minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtina tik nebaigtinį žalos atlyginimo priteisimo kriterijų sąrašą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju vertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).
Plėšimo metu nukentėjusiajai padarytas sveikatos sutrikdymas vertinamas kaip nesunkus, sveikata sutrikdyta netiesiogine tyčia. Suprantama, kad nusikaltimo metu nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, patyrė išgąstį, šoką. Dėl sugipsuoto kairės rankos piršto buvo apribotos jos bendravimo galimybės, nes, nors yra dešiniarankė, užtrukdavo ilgiau arba reikėdavo kito žmogaus pagalbos apsitarnauti, nemalonu sugipsuotai rodytis viešumoje, kurį laiką turėjo atsisakyti pramogų, sporto. Nuėmus gipsą, papildomo laiko pareikalavo piršto funkcionalumo atstatymo procedūros. Nepaisant procedūrų, VšĮ Šiaulių centro poliklinikos 2013 m. rugsėjo 18 d. medicininis pažymėjimas (4 t., 235 b. l.) įrodo, kad po gydymo išlieka kairės plaštakos III piršto deformacija su funkcijų sutrikimu.
Įvertinęs šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiosios naudai iš kaltinamųjų solidariai priteisia 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Likusi civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetama kaip neįrodyta.
Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. birželio 3 d. civiliniu ieškiniu prašo priteisti 2 100 EUR (ekvivalentas nacionaline valiuta – 7 250,88 Lt) turtinės žalos atlyginimo iš pagrobtų 7 000 Lt (ekvivalentas nacionaline valiuta – 24 169,60 Lt), kurių dalį – 4 900 EUR (ekvivalentas nacionaline valiuta – 16 918,72 Lt) - vėliau atgavo (1 t., 69 b. l.).
Kaltinamasis J. R. 2013 m. rugpjūčio 20 d. pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 000 Lt, 2013 m. gruodžio 13 d. – 3 260 Lt žalos atlyginimo (5 t., 50, 52, 108 b. l.). Kadangi dalį civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos turtinės žalos atlygino vienas iš kaltinamųjų, iš jų solidariai priteisiama likusi neatlyginta turtinės žalos dalis – 1 990,88 Lt (7 250,88 Lt – 2 000 Lt – 3 260 Lt). Likusi civilinio ieškinio dalis atmetama kaip nepagrįsta.
Civilinis ieškovas VSDFV Šiaulių skyrius 2013 m. rugpjūčio 20 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 985,94 Lt turtinės žalos, kurią sudaro nukentėjusiajai V. J. išmokėta ligos pašalpa, atlyginimo priteisimo iš kaltinamųjų (4 t., 157-158, 160 b. l.). Civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai.
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nutraukta bylos dalis dėl 203,02 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo Šiaulių teritorinei ligonių kasai (4 t., 188 b. l.).
Su nusikalstamomis veikomis susijusių daiktų, kitų klausimų išsprendimas
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė 2013 m. birželio 25 d. nutarimu laikinai (6 mėn.) apribojo nuosavybės teises į liudytojo A. V. vardu registruotą automobilį BMV 325, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 83 b. l.; 3 t., 12 b. l.; 4 t., 210 b. l.) ir į įtariamojo M. K. vardu registruotą automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 183-184 b. l.).
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimis laikinai (iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo ir baigiamojo procesinio dokumento įsiteisėjimo) pratęsė nuosavybės teisių apribojimo terminą į kaltinamojo M. K. vardu registruotą automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir liudytojo A. V. vardu registruotą automobilį BMV 325, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., 71, 73 b. l.).
Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, bendrininką, kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Gali būti konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar yra nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 str. 1-2 d.). Nusikaltimo įrankiai – tai bet kokie daiktai, naudojami darant nusikalstamą veiką, t. y. atliekant veiksmus, numatytus nusikaltimo sudėtyje, ir kuriais tiesiogiai kėsinamasi į nusikaltimo dalyką, objektą. Transporto priemonė, reikalinga nukakti į nusikaltimo padarymo vietą, gabenti nusikaltimo dalyką, laikoma nusikaltimo padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2007, Nr. 2K-50/2007).
Formaliai kaltinamojo M. K. vardu registruotas automobilis Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir formaliai liudytojo A. V. vardu registruotas automobilis BMV 325, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurių tikrasis pirkėjas yra kaltinamasis J. R., taip pat su šiomis transporto priemonėmis susiję daiktai ir dokumentai (užvedimo rakteliai, registracijos liudijimas Nr. 426424) įsiteisėjusiu nuosprendžiui konfiskuojami, pripažinus, kad be jų kaltinamieji nebūtų galėję taip greitai nukakti į planuojamo nusikaltimo padarymo vietą ir atgal (BK 72 str. 2 d., BPK 94 str. 1 d. 1 p.).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas:
nukentėjusiosios V. J. vairuotojos pažymėjimas, „Mersedes“ dėklas, piniginė „Picard“, užtraukiamas dėklas, dvi banko mokėjimo kortelės, „Euro“ vaistinės, „Impuls“, „Vilniaus vartai“ nuolaidų kortelės, kurie perduoti saugoti nukentėjusiajai V. J., paliekami neribotai jos nuosavybei;dvi kupiūros po 100 JAV dolerių, viena 10 JAV dolerių kupiūra, viena 5 JAV dolerių kupiūra (iš viso 215 JAV dolerių), trylika kupiūrų po 100 Lt, vienuolika kupiūrų po 20 Lt (iš viso 1 520 Lt), perduotas saugoti nukentėjusiajai V. J., paliekamos neribotai jos nuosavybei;devyniasdešimt aštuonios kupiūros po 50 Lt, perduotos saugoti civilinio ieškovo UAB “ (duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui R. J., paliekamos neribotai civilinio ieškovo nuosavybei;telefonas Samsung GT S 5 300, IMEI (duomenys neskelbtini), su Labas Sim kortele, perduotas saugoti kaltinamajam E. K., paliekamas neribotai jo nuosavybei;telefonas Nokia 2760, IMEI (duomenys neskelbtini), su Tele-2 Sim kortele, perduotas saugoti kaltinamajam J. R., paliekamas neribotai jo nuosavybei;kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., 54 b. l.), kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., 57 b. l.), kompaktinė plokštelė su pokalbių suvestine (1 t., 167 b. l.), kompaktinės plokštelės su skambučių išklotinėmis (1 t., 190, 199 b. l.) paliekamos saugoti byloje kaip tyrimo medžiaga;paketo Nr. 1 turinys, kuriame yra nukentėjusiosios V. J. rankinė Picard, juodi odiniai moteriški batai, odinė pirštinė, kaip menkavertis sunaikinamas;paketo Nr. 2 turinys, kuriame yra įmautė su dokumentais, automobilio registracijos liudijimu Nr. D568073, techninės apžiūros rezultatų kortele Nr. 803-0026877, J. R. adresuotu registruotu laišku Nr. RN 514071853LT, transporto priemonės-pirkimo pardavimo sutartimi, BTA draudimo liudijimais (3 vnt.), BTA draudimo pinigų priėmimo kvitais (3 vnt.), ERGO draudimo sutartimis (2 vnt.), ERGO draudimo pinigų priėmimo kvitais (1 vnt.), išlaužta Tele-2 „Pildyk“ kortelė, telefono aparatu Nokia 6060 su Sim kortele, kaltinamojo M. K. telefonas Motorola V3 IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kaip menkavertis sunaikinamas, išskyrus kaltinamųjų M. K. neribotai nuosavybei grąžintiną telefoną Motorola V3 IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), ir J. R. neribotai nuosavybei grąžintiną adresuotą registruotą laišką Nr. RN 514071853LT.
Liudytojai L. B. išmokėta 61,46 Lt kelionės į teismą išlaidų (5 t., 93 b. l.). Šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir lygiomis dalimis (po 20,48 Lt) priteisiamos iš visų trijų kaltinamųjų į valstybės biudžetą (BPK 103 str. 1 p., 105 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CK 6.6, 6.249-250, 6.276 straipsniais, BPK 94, 103, 105, 297-298, 301-305, 307 straipsniais, BVK 62, 77, 81-82 straipsniais, teismas
nusprendžia:
M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu M. K. skirtą bausmę subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nuosprendžiu skirta 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant, ir skirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, įpareigojant ją atlikti nepilnamečių pataisos namuose.
Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktos bausmės laiką santykiu 1:1 įskaityti laiką, M. K. iš dalies atliktą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nuosprendį.
Vadovaudamasis BK 65-66 straipsniais, į atliktos bausmės laiką santykiu 1:1 įskaityti M. K. sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013 m. balandžio 9 d. iki 2013 m. rugpjūčio 9 d.
Naujai paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2014 m. gegužės 23 d.
E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 32 (trisdešimt dviejų) parų arešto bausmę.
Vadovaudamasis BK 65-66 straipsniais, į atliktos arešto bausmės laiką santykiu 1:1 įskaityti laiką, E. K. praleistą esant sulaikytam ir suimtam nuo 2013 m. balandžio 8 d. iki 2013 m. gegužės 9 d., ir laikyti, kad jis visiškai atliko paskirtą arešto bausmę.
E. K. skirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, taikyti tol, kol įsiteisės šis nuosprendis.
J. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 159 straipsnyje, ir skirti 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.
J. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, J. R. šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės subendrinamos apėmimo būdu ir skiriama galutinė subendrinta 45 parų arešto bausmė.
Vadovaudamasis BK 65-66 straipsniais, į atliktos arešto bausmės laiką santykiu 1:1 įskaityti laiką, J. R. praleistą esant sulaikytam ir suimtam nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2013 m. gegužės 25 d., ir laikyti, kad jis visiškai atliko paskirtą arešto bausmę.
J. R. skirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, taikyti tol, kol įsiteisės šis nuosprendis.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. J. 2013 m. birželio 6 d. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies ir jos naudai iš M. K., E. K. bei J. R. solidariai priteisti 4 173,28 Lt (keturis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt tris litus 28 ct.) turtinės ir 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Likusią nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. J. 2013 m. birželio 6 d. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.
Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. birželio 3 d. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies ir jo naudai iš M. K., E. K. bei J. R. solidariai priteisti 1 990,88 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt litų 88 ct.) turtinės žalos atlyginimo.
Likusią civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. birželio 3 d. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.
Civilinio ieškovo VSDFV Šiaulių skyriaus 2013 m. rugpjūčio 20 d. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti visiškai ir jo naudai iš M. K., E. K. bei J. R. solidariai priteisti 985,94 Lt (devynis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus 94 ct.) turtinės žalos atlyginimo.
Liudytojai L. B. išmokėtus 61,46 Lt kelionės į teismą išlaidų pripažinti proceso išlaidomis ir lygiomis dalimis - po 20,48 Lt (dvidešimt litų 48 ct.) - priteisti į valstybės biudžetą iš M. K., E. K. ir J. R..
Jeigu M. K., kuris šiuo metu yra nepilnametis, neturės turto arba uždarbio, kurio pakaktų atlyginti padarytą žalą (analogi6kai – proceso išlaidas), jas turi atlyginti M. K. tėvas civilinis atsakovas V. K.. Civilinio atsakovo V. K. subsidiari pareiga atlyginti žalą (analogiškai – proceso išlaidas) pasibaigs, kai M. K. sulauks pilnametystės, taip pat jeigu jis, prieš tapdamas pilnamečiu, įgis turto arba uždarbio, kurio pakaktų savarankiškai atlyginti žalą (analogiškai – proceso išlaidas).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas:
nukentėjusiosios V. J. vairuotojos pažymėjimą, „Mersedes“ dėklą, piniginę „Picard“, užtraukiamą dėklą, dvi banko mokėjimo korteles, „Euro“ vaistinės, „Impuls“, „Vilniaus vartai“ nuolaidų korteles, perduotas saugoti nukentėjusiajai V. J., palikti neribotai jos nuosavybei;dvi kupiūras po 100 JAV dolerių, vieną 10 JAV dolerių kupiūrą, vieną 5 JAV dolerių kupiūrą (iš viso 215 JAV dolerių), trylika kupiūrų po 100 Lt, vienuolika kupiūrų po 20 Lt (iš viso 1 520 Lt), perduotas saugoti nukentėjusiajai V. J., palikti neribotai jos nuosavybei;devyniasdešimt aštuonias kupiūras po 50 Lt, perduotas saugoti civilinio ieškovo UAB “ (duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui R. J., palikti neribotai civilinio ieškovo nuosavybei;telefoną Samsung GT S 5 300, IMEI (duomenys neskelbtini), su Labas Sim kortele, perduotą saugoti E. K., palikti neribotai jo nuosavybei;telefoną Nokia 2760, IMEI (duomenys neskelbtini), su Tele-2 Sim kortele, perduotą saugoti J. R., palikti neribotai jo nuosavybei;kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., 54 b. l.), kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., 57 b. l.), kompaktinę plokštelę su pokalbių suvestine (1 t., 167 b. l.), kompaktines plokšteles su skambučių išklotinėmis (1 t., 190, 199 b. l.) palikti saugoti byloje kaip tyrimo medžiagą;paketo Nr. 1 turinį, kuriame yra nukentėjusiosios V. J. rankinė Picard, juodi odiniai moteriški batai, odinė pirštinė, sunaikinti;paketą Nr. 2, kuriame yra įmautė su dokumentais, automobilio registracijos liudijimu Nr. D568073, techninės apžiūros rezultatų kortele Nr. 803-0026877, J. R. registruotu laišku Nr. RN 514071853LT, transporto priemonės-pirkimo pardavimo sutartimi, BTA draudimo liudijimais (3 vnt.), BTA draudimo pinigų priėmimo kvitais (3 vnt.), ERGO draudimo sutartimis (2 vnt.), ERGO draudimo pinigų priėmimo kvitais (1 vnt.), išlaužta Tele-2 „Pildyk kortelė, telefono aparatu Nokia 6060 su Sim kortele, kaltinamojo M. K. telefonas Motorola V3 IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kaip menkaverčiai sunaikinami, išskyrus kaltinamųjų M. K. neribotai nuosavybei grąžintiną telefoną Motorola V3 IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), ir J. R. neribotai nuosavybei grąžintiną registruotą laišką Nr. RN 514071853LT.
M. K. vardu registruotą automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. V. vardu registruotą automobilį BMV 325, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su šiomis transporto priemonėmis susijusius daiktus ir dokumentus (užvedimo raktelius, registracijos liudijimą Nr. 426424), įsiteisėjus nuosprendžiui, konfiskuoti.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo, laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo M. K. – per 20 d. nuo patvirtinto nuorašo įteikimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.