Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamieji A. S., V. S., būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir R. K., veikdami bendrininkų grupėje, 2013 m. rugsėjo 8 d. apie 3 val., nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, pavartodami fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį P. M., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam, tuo padarydami jam poodines kraujosruvas kairės ausies srityje ir dešinės akies viršutiniame voke, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo P. M. sveikatą, po to, paėmę už sprando bei už rankos ties pečiu, ištempė iš buto, įsodino į automobilį ir nuvežė į J. B. namus, esančius (duomenys neskelbtini), tai yra savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą ir tariamą teisę į žalos už pavogtus telefonus atlyginimą, tai yra reikalavo iš nukentėjusiojo P. M. grąžinti tariamai pavogtus mobiliojo ryšio telefonus.

Be to, tęsdami nusikalstamą veiką, kaltinamieji A. S., V. S., R. K., M. B., E. M., A. S. ir V. S., būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2013 m. rugsėjo 8 d. apie 3 val. 30 min, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, pavartodami fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį J. B., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, suduodami nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam, padarydami jam poodines kraujosruvas abiejuose momenyse, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo J. B. sveikatą, bei iš kambario pasiėmė nešiojamą kompiuterį „Samsung“ 2300 litų, t. y. 666,13 Eur, vertės kaip užstatą, tuo padarydami nukentėjusiajam J. B. turtinę 2300 Lt, t. y. 666,13 Eur, žalą, tai yra savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą ir tikrą teisę į žalos už pavogtus telefonus atlyginimą, tai yra reikalavo iš nukentėjusiojo J. B. grąžinti tariamai pavogtus mobiliojo ryšio telefonus.

Be to, kaltinamasis R. K. 2013 m. gruodžio 2 d. apie 18 val., atvažiavęs pas nukentėjusįjį J. B. ir liudytoją D. B. į gyvenamojo namo kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), pavartodamas psichinę prievartą, tai yra užuominomis grasindamas pavartoti fizinį smurtą pasitelkdamas draugus, siūlydamas pinigų, reikalaudamas, kad nukentėjusysis J. B. ir liudytoja D. B., 2013-09-08 ir 2013-10-02 liudytojų apklausos metu davę parodymus apie tai, jog jis mušė J. B., pakeistų savo parodymus, jog jis nemušė J. B., o tik atėjo tada, kai J. B. jau buvo sumuštas, jo draugų taip pat ten nebuvo, ir šitokiu būdu siekė paveikti nukentėjusįjį J. B. ir liudytoją D. B., kad šie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus.

Be to, kaltinamieji A. S., V. S., R. K., M. B., E. M. buvo kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį tuo, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, 2013 m. rugsėjo 8 d. apie 3 val. (duomenys neskelbtini), įsibrovę pro atrakintas duris į P. M. gyvenamą butą, sulankstydami lauko duris ir sugadindami durų užraktą 200 litų vertės, pagrobė rankinę su joje buvusiais vaistais Livosil, Raniberl, Activ ir kt. bendros 180 litų vertės ir 300 litų, padarydami nukentėjusiajam P. M. 680 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino dalinai ir paaiškino, kad jis 2013 m. rugsėjo 7 d. visą dieną gėrė alų, kai važiavo pas P. M. ir J. B. jautėsi apsvaigęs, įvykio aplinkybių gerai neprisimena. Vėlų vakarą paskambinęs jam brolis V. S. pasiūlė kartu su juo važiuoti išsiaiškinti dėl brolio mobiliojo ryšio telefonų, jis sutiko. Kad brolis prarado savo mobiliojo ryšio telefonus, jis žinojo iš brolio pasakojimų. Į jo namus apie vidurnaktį brolis atvyko automobiliu „Audi 80“, kartu su juo buvo E. M., D. Č., M. P., kurie sėdėjo automobilio gale. Jis atsisėdo į keleivio vietą automobilio priekyje. Atvažiavę prie Pakapės mokyklos, laukė atvykstančio R. K., kurį jis telefonu buvo pakvietęs. Telefonu R. K. neminėjo, kokiu reikalu reikia susitikti. Už 10 minučių prie jų privažiavo R. K. vairuojamas automobilis „Opel Astra“, kartu su R. K. atvyko M. B., A. R. ir E. M.. Abu automobiliai važiavo į Kelmės rajoną, prie P. M. namų. Į P. M. namus tikrai ėjo jis ir jo brolis Vitalijus, kiek prisimena, kartu su jais ėjo ir R. K.. Atvykus prie P. M. namų jis ir jo brolis paaiškino R. K., kad iš P. M. reikia atsiimti mobiliojo ryšio telefonus, kuriuos P. M. pavogė muštynių metu. P. M. namų durys buvo neužrakintos, jis pastūmė ir durys atsidarė. Įėjus į kambarį, kuriame miegojo P. M., jo žmona D. M. ir jų sūnus, kažkuris iš jų uždegė šviesą, jis paklausė P. M., kur mobiliojo ryšio telefonai. P. M. pasakė, kad telefonų neturi. Jis pripažįsta, kad sėdinčiam ant lovos P. M. du kartus ranka sudavė, kur pataikė, neprisimena. Po jo suduotų smūgių P. M. pasakė, kad telefonai yra pas D. B.. Jie paprašė P. M., kad jis kartu su jais važiuotų ir parodytų, kur gyvena D. B.. P. M. sutiko. Niekas P. M. netempė, prieš jį jėgos nenaudojo. P. M. rankinės jis neėmė, jos nematė, kad kas nors iš jo draugų būtų ėmęs ar turėjęs P. M. rankinę, nematė. Jis nematė, kad kas nors būtų P. M. spardęs, kraujo ant P. M. veido ar kitų vietų nepastebėjo. Mano, kad P. M. niekas nesužalojo, žalos jam nepadarė, P. M. kaltinamuosius apkalba. P. M. atsisėdo į Vitalijaus vairuojamo automobilio „Audi 80“ galinę sėdynę ir rodė kelią į D. ir J. B. namus, kuriuos privažiavę abu automobiliai sustojo gatvės šalikelėje, į kiemą ėjo jis ir P. M.. Jiems priėjus prie lango, P. M. į jį pabeldė, po to beldė ir jis. Duris atidarė J. B., kurį jis pažinojo, jis paklausė, kur telefonai, J. B. nieko neatsakė. Jis įėjo į vidų ir kambaryje iš J. B., paėmęs šluotą, jos kotu sudavė J. B. į nosį. Kokiu tikslu sudavė smūgį, dabar paaiškinti negali, įtakos tokiam jo elgesiui turėjo apsvaigimas nuo alkoholio. Pripažįsta, kad tuo smūgiu sulaužė Justinui nosį. Kambaryje taip pat buvo ir D. B., kuri pasakė, kad telefonus užstatė lombarde. D. B. pati jam padavė kompiuterį kaip užstatą už brolio mobiliuosius telefonus, pažadėdama, kad kitą dieną ji juos grąžins. Jis nunešė kompiuterį į automobilį. Pripažįsta, kad jis išjungė iš tinklo televizorių, kurį su kažkieno pagalba iš kambario atnešė į virtuvę, tačiau dabar negali paaiškinti, kokiu tikslu tai padarė. Kas iš jo draugų buvo užėjęs į J. ir D. B. namus, kas paėmė mobiliojo ryšio telefoną ir monetas, ar kas nors sudavė J. B., nematė.

Kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino dalinai ir paaiškino, kad jis organizavo jam priklausančių mobiliojo ryšio telefonų atsiėmimą. Paskambinęs broliui A. S. paprašė, kad šis jam padėtų tai padaryti. Važiuodamas pas brolį, atsitiktinai aikštelėje prie mokyklos sutiko E. M. su draugais D. Č. ir M. P., kuriems pasiūlė kartu su juo važiuoti pasivažinėti iki (duomenys neskelbtini). Keturiese jo vairuojamu automobiliu „Audi 80“ nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), pasiėmė brolį Aivarą, nuvažiavę prie Pakapės mokyklos, visi, išskyrus E. M., gėrė alų. Prie jų privažiavo R. K. vairuojamas automobilis. R. K. ir kitų su juo atvykusių asmenų jis nepažinojo, brolio neprašė, kad šis juos pasikviestų važiuojant atsiimti telefonų, R. K. A. S. pasikvietė savo iniciatyva. Pas P. M. ėjo trise – jis, jo brolis A. ir R. K.. P. M. namų durys buvo neužrakintos, jas pastūmus, lengvai atsidarė ir jie trise įėjo į vidų. Į kambarį, kuriame miegojo P. ir D. M., jų vaikas, jie įėjo tamsoje, kažkuris iš jų uždegė šviesą. A. S. paklausė, kur yra telefonai, P. ir D. M. atsakė, kad nežino. Jis nematė, gali būti, kad neprisimena, ar kuris iš jų sudavė P. M., mano, kad jis P. M. smūgių nesudavė. P. M. pasakius, kad telefonai yra pas J. B., jis liepė P. M. kartu su jais važiuoti pas J. B., kuris gali jų į namus neįsileisti. Prieš P. M. prievarta nebuvo panaudota, jis pats sutikęs su jais nuvažiuoti pas J. B.. Jis girdėjo vaiko verksmą, mano, kad vaikas išsigando jiems netikėtai naktį įėjus į kambarį, kuriame jis miegojo. E. M. P. M. namuose jis nematė. Jis buvo girtas, įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena, todėl prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus jo parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu (21-22 b. l. 2 t.) kaltinamasis V. S. paaiškino, kad pas Povilą įėjo jis, jo brolis Aivaras, R. K. ir M. B.. Kažkuris iš jų keturių, kas, tiksliai pasakyti negali, Povilui sudavė kelis smūgius. Jis neprisimena, ar pirma kas paklausė kur yra telefonai, ar pirma buvo suduoti smūgiai. Jis P. M. sudavė kelis smūgius delnu į galvos sritį. Taip pat Povilui sudavė ir jo brolis Aivaras bei Raimondas ir Mindaugas. Jo brolis, Raimondas ir M. P. sudavė po porą smūgių, P. M. niekas iš jų nespyrė. Kai Povilui sudavė smūgius, Povilas pasakė, kad telefonai yra pas Deimantę, J. B. žmoną. Tuomet jie Povilą pasiėmė kartu ir nuvažiavo pas J. B. į namus, ieškoti jo mobiliojo ryšio telefonų. Povilo iš jo namų per prievartą neišsivežė, jo atžvilgiu nebuvo naudotas smurtas, už sprando bei už rankos jo netempė. Jis pas Povilą nematė jokios rankinės, nematė, kad kas iš asmenų, kurie buvo su juo, būtų rankinę išsinešę. Jis negirdėjo, kad būnant pas P. M. namuose, kas nors būtų grasinęs Povilo šeimai, jis pats Povilui ar jo šeimai negrasino. Nuvykus prie J. B. namų, jo brolis A. S. ir P. M. nuėjo prie lango ir pabeldė į stiklą. Kai viduje užsidegė šviesa, R. K. ar A. S., kuris tiksliai pasakyti negali, patraukė duris ir įėjo į vidų. Paskui Raimondą ir Aivarą, į namo vidų įėjo E. M. ir M. B., po jų – jis, paskui jį į vidų įėjo Ernesta su A. R.. Kai jis įėjo į B. namus, pamatė ant lovos gulintį J. B., kurio nosis jau buvo kruvina, Deimantę, stovinčią ant lovos ir ginančią Justiną. Jis paėmė ant rankų verkiantį vaiką ir jį išnešė į virtuvę, kad vaikas nematytų, kas vyksta kambaryje. Būdamas virtuvėje, jis girdėjo triukšmą kambaryje. Jis nematė, kas pirmas sudavė J. B. smūgius, nematė kiek J. B. smūgių buvo suduota. Jis buvo labai girtas ir ne viską pamena. Būdamas virtuvėje matė, kad brolis nešėsi kompiuterį. Deimantė jam paaiškinusi, kad jo telefonai yra lombarde, kad pasiimtų kompiuterį, o ji ryt jam grąžins jo mobiliojo ryšio telefonus. Kai jis su vaiku atėjo į virtuvę, televizorius stovėjo virtuvėje ant stalo. Kas televizorių atnešė į virtuvę, jis nematė. Jis nežino, kur dingo J. B. mobiliojo ryšio telefonas ir 3 litai monetomis, nei telefono nei pinigų jis neėmė. Ar buvo suduota Deimantei, jis nematė. Jis mano, kad J. B. jokių smūgių nesudavė. Prie J. B. jis matė savo brolį Aivarą, M. B., E. M. ir R. K.. Jis pripažįsta, kad sudavė kelis smūgius P. M., buvo pas J. B. namuose, tačiau J. B. nemušė ir jokių daiktų nei iš P. M., nei iš J. B. namų nepavogė, nesulankstė durų ir nesugadino durų užrakto.

Kaltinamasis M. B. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis svečiavosi pas savo draugą A. R., gėrė alkoholinius gėrimus. Į svečius užsuko ir R. K., kuriam paskambinęs A. S., pakvietė atvažiuoti susitikti. Po pokalbio su A. S. R. K. pakvietė kartu važiuoti ir juos, t. y. jį, A. R. ir jo draugę Ernestą. R. K. vairuojamu automobiliu nuvyko į tą vietą, kur jų laukė A. S., kuris jiems paaiškino, kad važiuos parsivežti alaus ir pasiimti telefonų į (duomenys neskelbtini). Jis nežinojo nei iš kur, nei kokius telefonus turi pasiimti A. S., P. M. ir J. B. jis nepažinojo. Atvažiavo prie jam nežinomo namo, kaip vėliau paaiškėjo – P. M. namus, A. S. ir jo brolis nuėjo pasiimti telefonų, jis išlipo iš automobilio ir stovėjo kieme. Namo durys, įėjus Aivarui ir V. S. į vidų, liko atidarytos, iš vidaus sklido triukšmas, jis girdėjo riksmus, vaiko verksmą, moterį šaukiant, kad išeitų iš jos namų, girdėjo, kaip kažkas klausė, kur telefonai. Girdėdamas triukšmą, jis taip pat įėjo į vidų pažiūrėti, kas vyksta. Kartu su juo į P. M. namus įėjo ir R. K.. Girdėjo, kaip A. S. klausinėjo P. M., kur telefonai, prašė juos atiduoti, matė, kaip A. S. sudavė P. M. vieną ar du kartus delnu į veidą, jis atitraukė Aivarą nuo P. M., liepė liautis. Jis jokių smūgių P. M. nesudavė. R. K. suduodant smūgius taip pat nematė, R. K. tik paklausė P. M., kur telefonai, tačiau tuo metu, kai jis buvo kambaryje, P. M. jokių smūgių nesudavė. E. M. kambaryje jis nematė. P. M. pasakius, kad telefonai yra pas B., S. paprašė, kad jis parodytų, kur B. gyvena. Kai P. M. sėdėdamas ant kėdės movėsi batus, V. S. porą kartų sudavė P. M., kažkuris iš brolių spyrė jam vieną kartą, kur pataikė - į veidą ar krūtinę – pasakyti negali. Jis jokių nusikalstamų veiksmų nepadarė, į kambarį pas P. M. užėjo norėdamas visus nuraminti, jis guodė ir D. M.. P. M. rankinės nematė ir jos nevogė, kas tai padarė, nežino. Jo nuomone, visi buvo neblaivūs, tame tarpe ir R. K.. Nuvykus pas J. B., jis stovėjo kieme, kai į langą beldė P. M.. Atidarius duris, į vidų įėjo Aivaras ir V. S., jis per langą matė, kad viduje vyksta muštynės, kartu su R. K. iš karto įėjo į J. B. butą. Kambaryje ant lovos gulėjo kruvinas J. B., šalia jo sėdėjo - D. B., verkė 2-3 metukų vaikas. Jis ėmė raminti Aivarą ir V. S., kurie garsiai šaukdami klausinėjo apie telefonus, jam matant smūgių J. B. niekas nesudavė, R. K. tik stovėjo J. ir D. B. kambaryje, E. M. vaikščiojo po jų namus. D. B. pati padavė A. S. nešiojamąjį kompiuterį ir prašė palikti juos ramybėje. Kaip Aivaras paėmė televizorių, jis nematė, pamatęs Aivarą nešantį televizorių, jis liepęs televizorių padėti ir Aivaras jį paliko virtuvėje. Vaiką iš kambario į virtuvę nunešė V. S..

Kaltinamasis R. K. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad tuo metu, kai jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino A. S., jis buvo užsukęs pas A. R., išgėręs tik pusę skardinės alaus, apsvaigęs nebuvo, alkoholio poveikio nejautė. A. S. paprašė, kad jis jį parvežtų iš (duomenys neskelbtini), kokiu tikslu jam reikia ten nuvažiuoti telefonu nesakė. Kartu važiuoti jis pakvietė pas A. R. buvusį M. B. ir A. R. draugę E. M.. Jo vairuojamu automobiliu pirmiausia nuvažiavo prie Pakapės mokyklos, į sutartą vietą, kur jo laukė A. S. su broliui ir jam nepažįstamais vaikinais. A. S. jam paaiškino, kad pasiims brolio telefonus ir su juo grįš į (duomenys neskelbtini). Nei iš kur, nei kokius telefonus turi pasiimti A. S., jis nesiaiškino. Jis važiavo iš paskos Aivaro brolio vairuojamo automobilio, sustojo prie P. M. namų. Į vidų nuėjo A. S., jo brolis ir dar vienas jam nepažįstas asmuo, kuris važiavo V. S. automobiliu. Trise nuėjo į vidų, jis, stovėdamas lauke, pro atviras duris girdėjo iš namo sklindantį triukšmą, keiksmažodžius, tačiau į vidų jis nėjo, smūgių niekam nesudavė. Iš namo kartu su P. M. išėjo Aivaras ir V. S. ir dar vienas jam nepažįstamas vaikinas, P. M. įsėdo į A. ir V. S. automobilį, kad būtų sumuštas P. M., nepastebėjo. Sustojus prie J. B. namų, A. S., V. S. ir P. M. nuėjo į vidų, užsidegė šviesos, kilo triukšmas, todėl jis, M. B., A. R., E. M. ir asmenys iš kito automobilio, taip pat įėjo į vidų. Įėjęs jis pamatė J. B. gulintį ant lovos sukruvinta nosimi, D. B. verkiančią. Mažametis vaikas taip pat verkė, kažkas jį išvedė iš kambario, vaikui vėl atėjus į kambarį, jis jį nuvedė prie E. M. į virtuvę. Matė, kaip D. B. padavė A. S. kompiuterį, ką sakė, negirdėjo. Jis nusprendė važiuoti namo, su juo kartu išvažiavo M. B., A. R., E. M. ir E. M., kurį pakeliui pavežė iki jo namų. Jam išeinant iš J. ir D. B. namų, televizorius stovėjo kambaryje, niekas jo išnešti nebandė. A. S. ir V. S. pasiliko pas J. ir D. B.. Kai jį išeido iš areštinės, jis važiavo pas B. pasikalbėti, išsiaiškinti, atsiprašyti, susitarti dėl žalos atlyginimo už J. B. sulaužytą nosį, atsiprašyti ketino visų vardu. Kalbėjosi su J. ir D. B. kieme, jie paprašė 10000 Lt žalos atlyginimui, jis pasakę, kad tiek nemokėsiąs, tačiau negrasino, antrą kartą jis bendravo su D. B. po to, kai ji jam pati paskambinusi. D. B. jis negrasino, paveikti jos nemėgino, jis tik norėjo, kad viskas būtų išspręsta taikiai.

Kaltinamasis E. M. kaltu prisipažino dalinai – pripažino sudavęs kelis smūgius J. B., neprisipažino pavogęs P. M. rankinę, paaiškino, kad jį ir jo draugus M. P. ir D. Č. pavažiuoti iki (duomenys neskelbtini), kur gyveno A. S., pakvietė V. S., kuris yra jo mamos sugyventinis. Važiavo V. S. vairuojamu automobiliu „Audi 80“. (duomenys neskelbtini) į jų automobilį įsėdo A. S., nuvažiavus prie mokyklos, A. S. skambino kažkokiems draugams, kurie už 20 min atvažiavo prie jų. Iš atvažiavusių jis pažinojo tik M. B., iš matymo pažįstami jam buvo ir A. R. bei jo draugė E. M.. Važiuojant iš (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini), iš V. S. ir A. S. kalbų jis sužinojo, kad važiavimo tikslas yra mobilieji telefonai, kuriuos V. S. buvo praradęs vieno konflikto metu. Jam buvo žinoma, kokiomis aplinkybėmis V. S. prarado mobiliuosius telefonus, nes jis tuo metu buvo kartu su V. S.. Jis į P. M. namus įėjo tik išgirdęs triukšmą. Pirmi į vidų ėjo V. S., A. S. ir M. B. arba R. K., jis tiksliai neprisimena. Matė lovoje gulintį vyrą, moterį šalia jo ir vaiką. Girdėjo A. S. reikalaujantį telefonų. Kas mušė P. M., nematė. Pas J. B. jis ėjo kartu su A. ir V. S., ėjo atsiimti telefonų, nes vienas buvo jo. Jis pripažįsta įspyręs J. B., nepamena, ar jam sudavė. Matė kruviną J. B. nosį, kas ją sukruvino, nematė. D. B. nešiojamą kompiuterį pati padavė A. S..

Nukentėjusysis P. M. parodė, kad jis 2013 m. buvo apsipykęs su A. S., konflikto metu apsistumdė. 2013 m. rugsėjo mėnesį, naktį į jo namus įsiveržė Aivaras ir V. S., M. B. ir R. K.. Buvo pažadintas stipraus smūgio į duris ir staigaus šviesos įjungimo kambaryje, kuriame miegojo jis, jo žmona ir sūnus. Jis spėjo atsisėsti lovoje, pirmas prie jo puolė ir pradėjo jį mušti, suduodamas smūgius į veidą ir krūtinę rankomis, R. K., po to jį mušė V. S., saugodamasis smūgių jis susirietė, rankomis dangstėsi veidą, galvą, todėl negali pasakyti, kiek kuris smūgių sudavė, iš viso bendrai V. S. ir R. K. jam sudavė 5-9 smūgius. Ar sudavė A. S., nematė. Nuo patirtų smūgių, išgąsčio, jis neprisimena, kas toliau vyko jo namuose. Kažkas jį ištempė iš lovos, nusitempė prie pečiaus ir vėl davė smūgius. Jis prismena, kaip sėdėjo ant kėdės prie pečiaus, kai jie reikalavo kažkokių telefonų, jis bandė su jais susikalbėti, tačiau nepavyko. Girdėjo, kaip R. K. jo žmonai liepęs tylėti, grasinęs visus nušauti. Broliai S. pasiūlė nuvažiuoti iki J. B. namų. Vienas iš brolių, kuris, jis neprisimena, paėmė jį už sprando, kitas - už pečių ir išsitempė jį iš kambario lauk, įsodino į „Audi“ markės automobilį. Prie J. ir D. B. namų, dviese ištempė jį iš automobilio, liepė belsti į langą, vienas iš brolių, kuris neprisimena, pagrasino, jei jis nesibelsiąs, bus blogiau. Jis beldė į kambario, po to į virtuvės langą, prašė, kad atidarytų, sakė, kad dėl telefonų. Rakinant duris iš vidaus, A. S. stvėrė už rankenos ir įpuolė į vidų, iš paskos į vidų jį įstūmė V. S., po to suėjo kiti asmenys. Prie J. B. pripuolė V. S., A. S. ir R. K., ką jie darė J. B., jis nematė, nes jis tame kambaryje nebuvo, sėdėjo virtuvėje. Girdėjo verkiantį vaiką, šaukiančią D. B.. Kiek iš viso žmonių atėjo į J. ir D. B. namus, negali nurodyti. E. M. nematė nei pas save, nei pas B. namuose. Jis matė, kad buvo sukrtuvintas J. B. veidas, tačiau kas jį sumušė, nematė, jų pokalbio negirdėjo. Kai jį mušė, jo žmona sėdėjo lovoje, verkė ir šaukė. Sūnus nebuvo atsikėlęs, gulėjo lovoje, antklode prisidengęs veidą. Po kaltinamųjų apsilankymo jo namuose, jis pasigedo savo rankinės, kuri buvo miegamajame ant pečiaus, joje buvo 300 litų ir daug įvairiausių vaistų, kuriuos neseniai buvo pirkęs ir sumokėjęs 180 litų.

Nukentėjusysis mažametis T. M., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (146-147 b. l. 1 t.) parodė, kad prisimena, kaip rugsėjo 8 dieną, ankstų sekmadienio rytą, gal apie 4 val. į jų kambarį, kuriame jis miegojo su mama ir tėčiu, įėjo trys vyrai, uždegė šviesą ir paklausė, ar čia skustagalvis gyvena. Jis pažino brolius S., trečias - neaukšto ūgio vyras, kurio jis nepažinojo, kuris iš karto užlipo ant lovos ir pradėjo mušti tėtį. Jis sudavė keletą smūgių kumščiais į veidą ir klausė, kur „rageliai“ už 3000 litų. Kai tėtis atsisėdo, tuomet jį S. pradėjo mušti. Prie jo lovos priėjęs mažesnio ūgio vyras taip pat sudavė tėvui rankom į veidą, po to S. kumščiais mušė. Stočkūnai ištempė tėvą už maikės į lauką, vienas iš S. paklausė jo, kur rageliai, sakė pasakyti, nes visiems bus blogai. Jam nesudavė nei vienas iš jų smūgių. Mama sakė baigti, nes vaikas nepilnametis, o tas juodas žemo ūgio vyras pasakė, kad tylėtų, nes nušaus. Jis matė, kad tas žemo ūgio vyras turėjo šautuvą užkištą už nugaros, su plonu vamzdžiu. Pistoletas buvo su būgneliu, kuris sukasi. Kai vyras žemo ūgio pradėjo mušti tėtį, matė po pasikėlusiu megztiniu šautuvą. Šautuvas buvo užkištas už kelnių, nebuvo įdėtas į dėklą. Vyras žemo ūgio to šautuvo nebuvo išsiėmęs, nerodė ir juo negrasino. Mamai niekas nesudavė. Iki kol atėjo į kambarį iki išsivežė tėvą, truko apie 20 minučių. Tėtis pasakė, kad neturi jokių „ragelių“. Užsiminė apie Deimantę ir todėl jie išvežė jį pas ją. Nieko nežino apie tuos telefonus, namuose telefonų brangių nematė. Po to mama paskambino policijai. Kai išsivežė tėtį, tėtis grįžo gal po valandos. Išvažiuojant tėvui matėsi kaktoje raudona dėmė, o kai grįžo, matė suplėšytą maikę dešinėje pusėje. Vėliau tų užpuolikų nebuvo sutikęs, jie jo negąsdino. Iki šiol prisimena tą įvykį, jaučia baimę. Tuo metu taip pat buvo labai išsigandęs, bijojo, kad visus gali nuskriausti, kažką padaryti. Naktį kai nemiega, jei išgirsta mašinos garsą, jaučia baimę. Po įvykio mama davė jam vaistų, vedė pas gydytoją dėl nervinimosi, susijusio su įvykiu. Dabar geria raminančius vaistus. Anksčiau nieko panašaus nėra buvę. Dažnai prisimena tą įvykį.

Nukentėjusiojo T. M. atstovė pagal įstatymą D. M. paaiškino, kad 2013 m. rugsėjo 8 d. nakties metu išgirdo triukšmą gatvėje, muziką, sklindančią iš automobilio, po to triukšmą koridoriuje ir spyrio smūgį į duris. Į kambarį, kuriame miegojo ji, jos vyras P. M. ir sūnus Tomas, pirmas įėjo R. K., po jo – broliai S. už kelių minučių M. B. ir mergina. R. K. nutempė antklodę nuo jos vyro, ėmė jį mušti ir reikalauti atiduoti telefonus. R. K. smūgiavo į galvą, krūtinę, paakį, o A. S. ir V. S. sudavė po du smūgius į paakį. Kai ji ėmė šaukti, reikalauti jiems nutraukti savo veiksmus, R. K. liepęs jai tylėti, pagrasino visus iššaudyti. R. K., paėmęs P. M. už apykaklės, A. ir V. S. už pečių, ištempė P. M. iš kambario. Mergina reikalavo liautis, M. B. nieko nedarė. Kažkuris iš brolių išeidamas pasakė, kad jei grąžins telefonus, jos vyrą parveš sveiką. Sūnus miegojo šalia jų lovos ant čiužinio, jis verkė, galvą anklode tai užsidengdavo, tai atsidengdavo. Kai išsivedė P. M., sūnus ėmė klykti, liepė skambinti policijai, sakė, kad tėtį užmuš. Sūnus buvo išsigandęs, pasakojo, kad matė pas R. K. šautuvą Po šio įvykio dėl patirto išgąsčio sūnui atsirado tikas, teko kreiptis į šeimos gydytoją, sūnui buvo paskirti raminamieji vaistai. Apie pietus namuose pasigedo vyro rankinės, kurioje buvo pinigai 300 litų ir vyro vaistai.

Nukentėjusysis J. B. parodė, kad jis prabudo nuo beldimo į langą, jam priėjus ir pasiteiravus, kas atsitiko, P. M. liepė atidaryti duris, sakė, kad yra bėdų. Jis vilkosi kelnes, jo žmona nuėjo atidaryti durų. Į jų namus įėjo R. K., A. ir V. S. ir M. B.. Pirmas į jų namus įsiveržė A. S., kuris atėmė iš jo žmonos šluotą. Prie jo pirmas pripuolė R. K. ir kumščiu sudavė jam į veidą, šaukdamas, kad užmuš, kiek kartų sudavė, nežino, bet smūgių buvo ne vienas. Po to jį puolė V. S. ir E. M.. Nuo kažkieno smūgio, galimai nuo R. K., jis nukritęs ant žemės kambaryje. E. M., gulintį jį, spardė iš kojos, po to jis atsitraukė ir išėjo į virtuvę. M. B. pasakė, kad užmuš, jei skųsis ir spyrė jam. Gulintį ant grindų, jį spardė ir mušė, kas ir kiek smūgių sudavė, tiksliai nurodyti negali. A. S. jam sudavė ranka, spyrė koja. Kažkuriuo momentu A. S. šluotos kotu trenkė jam į veidą, pataikė į nosį, būtent šiuo smūgiu galėjo būti sulaužytas nosies kaulas. Tik po suduotų smūgių, kai jis gulėjo sumuštas lovoje, jie ėmė klausinėti, kur yra telefonai. Mobilieji telefonai, kuriuos jo žmona rado po V. S. ir P. M. konflikto, buvo padėti automobilio dėtuvėje, tačiau apie tai nei jis, nei jo žmona nepasakę, pamelavo, kad mobilieji telefonai lombarde, bijodami, kad jų automobiliui ko nors nepadarytų. M. B. parodė ant palangės buvusį kompiuterį, kurį A. S. pasiėmė ir išsinešė, pasakęs, kad kompiuteris bus užstatu. Jam atrodo, kad M. B. atjungė televizoriaus laidus, iš kambario televizorių nešė A. S. ir M. B., tačiau kažkas pasakė, kad niekur jis netilps, ir jį paliko virtuvėje ant spintelės. Jiems išvykus, namuose pasigedo mobiliojo ryšio telefono „Samsung la flour“, kuris buvo padėtas ant rašomojo stalo. Jiems išvykus, jis išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, buvo išvežtas į ligoninę, nustatytas nosies kaulo lūžimas. Po šio įvykio R. K. 3 ar 4 kartus buvo atvažiavęs pas juos taikytis. Jis tik vieną kartą bendravo po įvykio su R. K., kai jis į jų namus atvyko su žmona, kalbėjosi kieme, R. K. liepęs jiems sakyti, kad tik broliai S. buvo pas juos naktį, siūlė 2000 Lt, perpėjo, kad tėvai jam pasamdys advokatą, kad prieš jį nieko neįrodysiąs, juo niekas nepatikės.

Nukentėjusioji D. B. parodė, kad 2013 m. rugsėjo mėnesį įvyko konfliktas tarp jos vyro ir V. S., po to P. M. kieme susitumdė P. M. su V. S. ir E. M.. Ji kieme rado pamestus du mobiliojo ryšio telefonus, suprato, kad telefonus galėjo pamesti V. S. ir E. M.. Kai į jų buto langus naktį pabeldė P. M., ji nuėjo atrakinti durų. Vos spėjus pasukti raktą, į jų namus ėmė veržtis A. S., paskui jį ir kiti. Ji bandė sulaikyti juos, šluota mėgino stumti, bet A. S. šluotą iš jos atėmė ir nuskubėjo į kambarį, kur jau R. K., E. M., ir M. B. mušė jos vyrą. Niekas apie jos rastus telefonus neklausė, iš karto ėmė mušti J. B.. Kas pirmas sudavė J. B. smūgį, ji nematė. Kai iš jos A. S. atėmė šluotą ir ji atsisuko į vyrą, jis jau gulėjo ant grindų, šalia jo stovėjo E. M., R. K., M. B., kurie jį mušė. Virtuvėje D. Č. ir dar vienas vaikinas saugojo P. M.. Ji matė, kaip E. M. spyrė vyrui, sudavė smūgius ranka, kiek kartų negali pasakyti, nes smūgių buvo daug, visi vienu metu daužė J. B.. V. S. gulintį vyrą irgi spardė. J. B. gulėjo ant grindų tarp jų ir vaiko lovos. Kai ji puolė gelbėti vyro, R. K. jai užlaužė rankas ir nuvedė į virtuvę. A. S. trenkė J. B. šluota, kur pataikė, nematė. Lovytėje verkė vaikas, kuriam tada buvo treji metai. V. S. vaiką, paėmęs iš lovytės, nunešė į virtuvę, kur jį padėjo, nematė, ji tuo metu buvo šalia J. B. ir verkė. Kai jie paklausė, kur yra telefonai, J. B. pasakė, kad lombarde. A. S. atjungė televizoriaus laidus, M. B. padėjo jį nešti, tačiau televizorių paliko virtuvėje. M. B. parodė A. S. kompiuterį, Aivaras kompiuterį išnešė ir vėl sugrįžo į kambarį. Išeidamas iš jų namų V. S. pasakė, jog gaila, kad taip įvyko. M. B. jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius, kaltino ją pavogus telefonus, ji pasakiusi, kad jų nevogė, o rado pamestus. R. K. pasakė, kad jei rytoj ryte nebus telefonų, atvažiuos ir juos sušaudys. Jiems išvažiavus, namuose pasigedo mobiliojo telefono „Samsung la flour“, kuris buvo kambaryje ant rašomojo stalo, ir trijų litų, kurie buvo ant mikrobangų krosnelės virtuvėje. Kas šiuos daiktus paėmė, nematė. Po šio įvykio R. K. buvo keturis kartus atvykęs pas juos. Ji su R. K. bendravo tris kartus. Pirmą kartą jis atvyko praėjus 1-2 savaitėms po įvykio, jie pasikalbėjo kieme, R. K. atsiprašė, kad taip įvyko, paprašė jos telefono numerio, klausė kaip žalą atlyginti. Po to ji pametė savo telefoną, pasikeitė numerį. R. K. atvyko pas jos mamą ir iš jos sužinojo jos naują telefono numerį. Jis skambino jai, kvietė susitikti. Jiems būnant pas jo mamą, R. K. atvažiavo prie jos mamos namų, J. B. atsisakė su juo kalbėtis, ji viena su juo lauke kalbėjosi, į vidų nekvietė, R. K. atvežė šokolado vaikui, siūlė jai pinigų. Ketvirtą kartą kai atvyko, R. K. vos negrasino, sakė, kad 2000 Lt duos, liepė sakyti, jog naktį jų namuose buvo tik Kiaunoriškiai, o jie buvo tik įėję į kambarį raminti. Paskutinį kartą atvykęs R. K. sakė, jei teismas ne jų naudai bus, atvažiuos dar kartą.

Liudytojas D. Č. parodė, kad pakviestas V. S. jo vairuojamu automobiliu važiavo į (duomenys neskelbtini) pas jo brolį A. S., jam įsėdus į jų automobilį, dar kažko laukė, po to važiavo į (duomenys neskelbtini). Važiuojant V. S. pasakė, kad važiuoja atsiimti telefonų. Jis nežinojo, nei kur, nei kokiu būdu V. S. prarado telefonus, nesuprato, iš kur jis juos turi pasiimti. Iš kalbų suprato, kad važiuoja pas kažkokį Paulių, kaip vėliau paaiškėjo tai šioje byloje nukentėjusiuoju pripažintas P. M.. Jis muštynių nematė, triukšmo negirdėjo, sėdėdamas automobilyje beveik miegojo. (duomenys neskelbtini) į V. S. automobilį įsėdo P. M. į E. M. vietą, Evaldas tuo metu persėdo į kitą automobilį. P. M. parodė, kur gyvena J. B., prie kurio namų privažiavus, V. S., A. S. ir P. M. išlipo, jis su M. P. liko sėdėti automobilyje. Po kurio laiko į automobilį kažkas atnešė ir ant priekinės sėdynės numetė nešiojamą kompiuterį. Važiuojant namo nuo J. B. namų sprogo automobilio padangą, jiems bekeičiant ratą, atvyko policijos pareigūnai.

Liudytojas M. P. parodė analogiškai liudytojui D. Č., papildomai parodė, kad V. S. ir A. S. buvo neblaivūs, nešiojamą kompiuterį iš J. B. namų į automobilį atnešė A. S..

Liudytojas G. S. parodė, kad jam priklauso automobilis „Audi 80“, kuriuo 2013 m. rugsėjo 7 d. vakare ir naktį iš 7 d. į 8 d. važinėjosi V. S., su kuriuo jis rugsėjo 7 d. gėrė, jis stipriai apsvaigo nuo alkoholio, todėl negali pasakyti, ar leido kam naudotis automobiliu, ar juo kas nors naudojosi savavališkai.

Liudytojas A. R. parodė, kad jis gėrė namuose su savo drauge E. M., į svečius atėjo M. B., vėliau - R. K.. Jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl sunkiai prisimena to vakaro įvykius, kai kuriuos epizodus prisimena tik protarpiais. Pas juos į namus buvo atėjęs ir A. S., kuris pasiūlė nuvažiuoti su juo kartu pasiimti telefonų ir atsigerti alaus, jis sutiko. Jo draugė nenorėjo jo vieno išleisti, todėl važiavo kartu. Jis su drauge ir M. B. važiavo R. K. vairuojamu automobiliu, su kuo važiavo A. S., negali pasakyti. Prisimena, kad sustojus netoli mokyklos, buvo dar vienas automobilis. Ką kiekvienas veikė, jis neprisimena. Tą vakarą matė ir E. M., tačiau negali pasakyti su kokiu automobiliu jis važiavo. Jis prisimena, kad buvo užėjęs į J. B. namus. Ėjo ten be jokio tikslo, nes visi kiti ėjo. Negali pasakyti, kas su juo kartu įėjo į J. B. namus. J. B. kruvino jis nematė, matė tik gulintį lovoje žmogų, į kambarį jis nebuvo užėjęs, buvo tik virtuvėje ir koridoriuje. Matė, kaip A. S. purtė lovoje gulintį vyriškį, klausė, kur telefonai. Šalia A. S. stovėjo V. S. ir R. K.. Muštynių jis nematė, iš kalbų jis suprato, kad vyriškis, gulintis lovoje, yra sumuštas. Jokių išnešamų iš namo daiktų, kompiuterio jis nematė.

Liudytoja E. M. parodė, kad ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, nuo įvykio praėjo daug laiko, todėl įvykio aplinkybių neprisimena. A. R. yra jos sugyventinis, jis jai pasakė, kad važiuoja pasiimti telefono ir atsigerti alaus, ji nenorėjo išleisti vieno savo gyvenimo draugo, todėl važiavo kartu su juo. Kur važiavo, nelabai suprato, nes važiuodama automobilyje miegojo. Pagarsinus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad iš karto po įvykio ji geriau prisiminė viską, ką matė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. rugsėjo 9 d. (95 b. l. 1 t.) liudytoja E. M. parodė, kad matė, kaip prie P. M. namo durų stovėjo Vitalijus ir A. S. prie jų nuėjo R. K., visi trys įėjo į namo vidų. Jie namo viduje užtruko apie 15 min, ji kartu su A. R. ir M. B. nuėjo pasižiūrėti, kur jie dingo. Matė, kaip A. S. spyrė vyriškiui, tačiau kur pataikė, nematė. Tada jie tą vyriškį išsivedė ir pasisodino į „Audi“ automobilį. Visi nuvažiavo prie kito namo. Ji, A. R. ir M. B., išlipę iš automobilio, rūkė, o S. ir R. K. nuėjo prie namo su tuo vyriškiu. Kaip jie įėjo į namo vidų, ji nematė. Išgirdę šauksmus, visi trys nuėjo pažiūrėti, kas vyksta. Įėjusi ji matė, kaip A. S. nešasi nešiojamą kompiuterį, po to abu S. nešė plačiaekranį televizorių. M. B. pradėjo šaukti, kad televizoriaus neimtų ir S. televizorių padėjo virtuvėje ant spintelės, patys nuėjo į kambarį, kur buvo R. K.. A. S. pasakė, kad dar reikia paieškoti ko nors vertingesnio, ką galėtų paimti. Lovoje gulėjo vyriškis, kurio veidas buvo kruvinas. Tada S. ir R. K. gulintį vyriškį pradėjo rankomis mušti. Kur jie sudavė, ji nematė, nes jie stovėjo nugaromis į ją. Tada M. B. puolė prie R. K. ir A. S., bandė juos atitraukti nuo gulinčio vyriškio ir liepė nebemušti. Kambaryje buvusi moteris pasakė, kad jie gali pasiimti daiktus, tik kad nemuštų jos vyro. Kad kas imtų mobiliojo ryšio telefoną ar pinigus monetomis, ji nematė. Kai M. B. atitraukė R. K., ji, A. R., M. B. ir R. K. išvyko į namus, o S. pasiliko. Kai mušė tą vyriškį, virtuvėje buvo mažametis berniukas, kuris buvo išsigandęs.

Liudytoja E. S. parodė, kad ji yra nukentėjusios D. B. mama. Naktį apie 3 val. 30 min ją pažadino kaimynė Daiva, kuri pranešė, kad S. važiuoja mušti B. Po kurio laiko į jos kiemą įvažiavo automobilis, Vitalijus ir A. S. užėjo į jos butą pasiskolinti rakto, automobilio ratui atsukti. A. S. pasakė jai, kad už telefonus sumušė B. Ji žinojo, kad vyko kažkokios muštynės, po kurių B. rado pamestus S. mobiliuosius telefonus. Po kurio laiko į jos namus atvyko jai nepažįstamas jaunuolis, teismo posėdžio salėje ji parodė, kad tai buvęs kaltinamasis R. K., kuris paprašė Deimantės mobiliojo ryšio telefono numerio, kurį ji jam pasakiusi. Dar viena kartą tas pats jaunuolis atvykęs į jos namus, kai pas ją buvo dukra D. B., paprašė, kad ji išeitų pasikalbėti su juo. R. K. jos kieme buvo išlipęs iš automobilio, kalbėjosi su ja, ji gerai jį įsidėmėjusi. Jis nuvažiavęs į aikštelę, jos dukra nuėjusi su juo pasikalbėti. Grįžusi dukra papasakojo, kad R. K. siūlęs 2000 Lt, kad ji paliudytų, jog jis nedalyvavo muštynėse.

Liudytoja R. P., kaltinamojo R. K. draugė, parodė, kad praėjus kelioms dienoms po R. K. grįžimo iš areštinės, ji kartu su R. K. važiavo pas Deimantę išsiaiškinti, kodėl R. K. įtrauktas į šį reikalą. Ji, sėdėdama automobilyje, girdėjusi, kaip Deimantė pažadėjo išvaduoti R. K., sakydama, kad jam atleis, o kitiems ne. Kai antrą kartą nuvyko į Deimantės namus, ji pokalbio negirdėjo, iš tolo stebėjo juos besikalbančius. Grįžęs R. K. į automobilį, pasakė, kad nukentėjusieji užsiprašė 10000 Lt.

Iš telefoninių pranešimų informacijos (13-22 b. l. 1 t.) matyti, kad bendruoju pagalbos telefonu 2013 m. rugsėjo 8 d. 3 val. 47 min. D. B. pranešė, kad į jos namus (duomenys neskelbtini), įsibrovė apie 10 asmenų, kurie sumušė jos vyrą, sulaužė jam nosį, atėmė nešiojamą kompiuterį. 2013-09-08 5 val. 15 min. gautas VšĮ Kelmės ligoninės priėmimo skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos pranešimas, kad dėl nosies kaulų lūžimo ir šonkaulių sumušimo pristatytas J. B., kuris po med. apžiūros bus išleidžiamas gydytis ambulatoriškai.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (23-24 b. l. 1 t.) ir foto nuotraukų (25, 26 b. l. 1 t.) matyti, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme stovi mėlynos spalvos automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant automobilio priekinės keleivio sėdynės padėtas nešiojamas kompiuteris, metalo ir juodos spalvos, su laidais, srovės lygintuvu ir kompiuterio pele.

Iš 2013-09-16 daiktų apžiūros protokolo (28-30 b. l. 1 t.) matyti, kad automobilyje rastas nešiojamas kompiuteris „Samsung“, kurio korpusas yra sidabrinės ir juodos spalvos.

Pakvitavimu (31 b. l. 1 t.) nešiojamas kompiuteris „Samsung“ grąžintas J. B..

2013-10-02 daiktų pateikimo protokolu (32 b. l. 1 t.) D. B. policijos pareigūnui pateikė mobiliojo ryšio telefonus „Sony Xperia“ ir „Samsung GT-S5570“.

Pakvitavimais (37, 38 b. l. 1 t.) mobiliojo ryšio telefonas „Sony Xperia“ grąžintas V. S., mobiliojo ryšio telefonas „Samsung GT-S5570“ – E. M..

Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų (39, 42, 43, 46 b. l. 1 t.) matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nustayta, jog iš J. B. namų buvo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung la flour“, kuriame buvo įdėta „Tele2“ abonentinė kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini), 2013-10-16 buvo atlikta mobiliojo ryšio telefono (duomenys neskelbtini), priklausomybė, IMEI ir IMSI kontrolė, nustatyta, kad nuo 2013-10-16 iki 2014-02-18 jokia SIM kortelė dėta nebuvo, mobiliojo ryšio telefonas nebuvo įjungtas ar naudojamas.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadų (52, 55 b. l. 1 t.) matyti, kad atlikus medicininių dokumentų tyrimą nustatyta, jog J. B. padaryti šie sužalojimai: atviras nosies kaulų lūžis, poodinės kraujosruvos abiejose momenyse, sužalojimai padaryti ne mažiau trijų tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais paveikus galvą ir veidą, sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, J. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl atviro nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų; atviras nosies kaulų lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, poodinė kraujosruva dešiniame momenyje kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, poodinė kraujosruva kairiame momenyje kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, nurodyti kuo konkrečiai padaryti sužalojimai nėra galimybės, nes sužalojimuose nėra užsifiksavę žalojantį daiktą identifikuojantys požymiai, atviras nosies kaulų lūžis galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje, poodinė kraujosruva dešiniame momenyje galėjo būti padaryta vieno trauminio poveikio pasekoje, poodinė kraujosruva kairiame momenyje galėjo būti padaryta vieno trauminio poveikio pasekoje.

Iš telefoninių pranešimų informacijos (115-117 b. l. 1 t.) matyti, kad bendruoju pagalbos telefonu D. M. 2013 m. rugsėjo 8 d. 3 val. 21 min pranešė, kad į jos namus (duomenys neskelbtini) įsiveržė nežinomi 7 asmenys, pradėjo spardyti jos vyrą, liepė atiduoti telefonus ir vyrą išsivežė su savimi.

Įvykio vietos apžiūros protokole (118-119 b. l. 1 t.) ir foto nuotraukose (120-121 b. l. 1 t.) užfiksuota P. M. buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra po pranešimo apie įsibrovimą į šį butą, įėjimo į butą duryse, išorinėje pusėje matomos dvi skylės – virš rankenos ir jos apačioje.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje (126 b. l. 1 t.) nurodyta, kad P. M. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės ausies srityje ir dešinės akies viršutiniame voke, tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasekoje, galėjo būti padaryti dviejų trauminių poveikių pasekoje, rasti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, P. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

P. M. ir D. M. iš nuotraukų atpažino R. K. – asmenį, kuris kartu su V. ir A. S. mušė P. M. (136-138, 154-155 b. l. 1 t.).

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis V. S., norėdamas susigrąžinti jam ir E. M. priklausančius mobiliojo ryšio telefonus, kuriuos jie prarado konflikto, įvykusio P. M. kieme, metu, nesikreipdamas įstatymų nustatyta tvarka į policiją ar teismą dėl savo turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ar neteisėto turto užvaldymo aplinkybių nustatymo, organizavo šių daiktų atsiėmimą iš asmenų, kurie, jo turima informacija, galėjo žinoti, kur yra šie daiktai, arba juos turėti. Pagalbos atsiimant mobiliuosius telefonus jis paprašė savo brolio A. S., kuris savo iniciatyva kreipėsi dėl pagalbos išreikalaujant mobiliuosius telefonus į R. K., šis kartu važiuoti pasikvietė M. B. ir A. R.. Iš visumos aplinkybių tikėtina, kad nurodymų, kaip elgtis niekas nei A. R., nei M. B. nebuvo davę, tačiau M. B. įsitraukė į nusikalstamą veiką, jis kartu su kitais kaltinamaisiais spardė J. B., dalyvavo imant daiktus iš J. B. namų – padėjo nešti televizorių, parodė kompiuterį, vartojo necenzūrinius žodžius D. B. atžvilgiu, panaudodamas jėgą prieš J. B. reikalavo apie tai niekam neprasitarti. Kaltinamasis A. S. dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiųjų P. M. ir J. B. atžvilgiu prisipažino – jis pripažino sudavęs smūgius nukentėjusiesiems, reikalavęs grąžinti mobiliojo ryšio telefonus. Jis taip pat patvirtino, kad su juo į P. M. namus ėjo ir R. K.. Liudytojai A. R. ir E. M. patvirtino, kad matė sumuštą J. B., prie jo stovintį R. K.. E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su V. ir A. S. į P. M. namus ėjo ir R. K.. Kad R. K. sudavė smūgius P. M. ir J. B. patvirtina patys nukentėjusieji ir jų sutuoktinės D. M. ir D. B., kurios tuo metu buvusios kartu su savo sutuoktinais namuose. Iš mažamečio T. M. ikiteisminio tyrimo teisėjai duotų parodymų taip pat galima spręsti, kad būtent R. K. pirmas sudavė smūgius P. M., buvo itin aktyvus nusikalstamos veikos vykdytojas P. M. namuose. Nukentėjusiųjų P. M., J. B., D. B., mažamečio nukentėjusiojo T. M. atstovės pagal įstatymą D. M. parodymais abejoti teismas neturi pagrindo. Jie anksčiau su kaltinamuoju R. K. ir M. B. nebuvo pažįstami, juos nesiejo jokie ryšiai, todėl nusistatymo prieš R. K. ar M. B., jų apkalbėjimo tikimybė atmestina. Kaltinamasis R. K. jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad prieš jam padarant nusikalstamą veiką būtų buvę konfliktiški santykiai su nukentėjusiaisiais, nenurodė. Kaltinamasis E. M. prisipažino smurtavęs prieš J. B. – spyręs jam. Vienas iš mobiliojo ryšio telefonų, kurie buvo pas D. B., priklausė E. M., todėl jo nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai yra akivaizdūs. Kaltinamasis V. S. pripažino organizavęs mobiliojo ryšio telefonų atsiėmimą, jo smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusiuosius įrodyti P. M., J. B., D. B. ir D. M., mažamečio T. M. parodymais.

Kaltinamieji A. S., V. S. ir R. K., panaudodami fizinį smurtą ir prievartą prieš P. M., padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, A. S., V. S., R. K., M. B. ir E. M., panaudodami fizinę prievartą ir smurtą prieš J. B., padarydami jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, reikalaudami iš P. M. ir J. B. mobiliojo ryšio telefonų grąžinimo, paimdami kaip užstatą J. B. turtą, savavališkai, ne įstatymų nustatyta tvarka vykdė daikto išreikalavimą iš svetimo valdymo. Taip veikdami kaltinamieji tarsi ėmėsi vykdyti teisingumą, pasirinkdami neteisėtą teisės įgyvendinimo būdą, todėl kaltinamųjų A. S., V. S., R. K., M. B., E. M. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.

Nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jei jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką (BK 63 str. 10 d.). Susiklosčiusioje teismų praktikoje tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir t. t. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamieji A. S., V. S., R. K., vuykdydami vieningą sumanymą – neteisėtą daiktų išreikalavimą, veikdami vieninga tyčia smurtavo prieš P. M., po to, nepasiekę pageidaujamo tikslo, iš karto vyko į J. B. namus, kur analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis savavaldžiavo J. B. atžvilgiu, todėl jų veika prieš P. M. ir J. B. laikytina viena tęstine veika, atitinkančia BK 294 straipsnio 2 dalies požymius.

Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, kad šis ikiteisminio tyrimo metu arba teisme duotų melagingus parodymus. Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį pateikti melagingą informaciją minėti subjektai gali būti veikiami prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas tik esant tiesioginei tyčiai kaltininko veiksmuose. Kaltininkas supranta, kad darydamas poveikį liudytojui, nukentėjusiajam ar kitiems asmenims, jog šie pateiktų ar perduotų melagingą informaciją, elgiasi pavojingai neteisėtai, nes trukdo įgyvendinti teisingumą arba priimti teisingą sprendimą. Suprasdamas, kad neteisėtai kišasi į teisingumo procesą, kaltininkas klaidina asmenį arba jam trukdo, jis vis tiek siekia atlikti tokius veiksmus.

Iš nukentėjusiųjų J. B. ir D. B. parodymų matyti, kad po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl J. B. sumušimo, R. K. net tris kartus buvo atvykęs susitikti su jais, iš pradžių atsiprašė, po to ėmė prašyti, o vėliau net reikalauti, baugindamas juos įvairiausiomis užuominomis, kad jie pakeistų savo parodymus, neduotų parodymų prieš jį, kaltę suverstų A. S. ir V. S., siūlydamas už tai piniginį 2000 Lt atlygį, baugindamas savo draugais tokiu būdu versdamas nukentėjusįjį J. B. ir tuo metu liudytoja apklaustą D. B. ikiteisminio tyrimo pareigūnams duoti melagingus parodymus apie įvykio aplinkybes. Kad R. K. ieškojo D. B. patvirtino ir jos mama liudytoja apklausta E. S., R. K. draugė R. P., neneigia ir R. K., kad ieškojo kontakto su J. B. ir D. B., tačiau norėdamas atsiprašyti, su jais susitaikyti. Tokia kaltinamojo R. K. pozicija yra akivaizdžiai išgalvota, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes iki šiol jis žalos nukentėjusiesiems neatlygino, kaltės nepripažįsta. Kaltinamojo R. K. veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Nekaltumo prezumpcijos principas reikalauja visas abejones bei neaiškumus, kurie negali būti pašalinti, aiškinti traukiamo atsakomybėn asmens naudai. Byloje nėra duomenų, kokiomis aplinkybėmis iš nukentėjusiųjų D. B. ir J. B. namų dingo mobiliojo ryšio telefonas „Samsung la flour“ ir 3 litai monetomis, nėra įrodymų, kad šiuos daiktus kaip užstatą paėmė kuris nors iš kaltinamųjų, šio turto dingimas iš nukentėjusiųjų namų nesudaro pagrindo spęsti, kad jis buvo paimtas realizuojant savavaldžiavimą, todėl iš kaltinimo išjungiamas šių daiktų kaip užstato paėmimas.

Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu asmuo nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, ypač dideli. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, vertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.). Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams.

Nukentėjusysis P. M. pareiškė civilinį ieškinį (4-5 b. l. 3 t.), kuriuo prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. S., V. S., R. K., M. B. ir E. M. 680 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Jis nurodė, kad kaltinamieji, įsibrovę į jo namus, pagrobė jam priklausančią rankinę su joje buvusiais vaistais 180 Lt vertės ir pinigais – 300 litų, be to, įsibraudami į jo butą sugadino durų užraktą, dėl ko jis patyręs 200 Lt nuostolių. Turtinę žalą patvirtinantys įrodymai nepateikti, tačiau teismas netikėti, kad iš nukentėjusiojo namų dingo rankinė, neturi pagrindo. Nukentėjusysis teigia, kad jis pastoviai vartoja vaistus, dingus rankinei su jais, jis privalėjo įsigyti naujų, tačiau jokių vaistų pirkimą iš karto po įvykio, jo pirktų vaistų kainas patvirtinančių įrodymų nepateikė. Nukentėjusysis teisme nurodė, kad po kaltinamųjų įsibrovimo į jo namus jis buvo priverstas keisti užraktą, todėl akivaizdu, kad jis turėjo galimybę užrakto keitimo išlaidas, spynos kainą patvirtinančius įrodymus surinkti ir pateikti teismui. Kadangi tokių įrodymų P. M. nepateik, laikytina, kad jis ieškinio dydžio šioje dalyje neįrodė, todėl ieškinys tenkintinas dalinai. Abejonių P. M. ir D. M. parodymais dėl rankinėje buvusių pinigų dingimo teismui nekyla. Nors nėra įrodyta, kad kuris nors iš kaltinamųjų pasisavino P. M. pinigus, tačiau kaltinamieji A. S., V. S. ir R. K. įsibraudami į P. M. namus, sudarė galimybę ir sąlygas nakties metu užeiti ir kitiems, su jais atvykusiems baudžiamojon atsakomybėn nepatrauktiems asmenims, todėl kaltinamiesiems tenka atsakomybė dėl prarastų nukentėjusiojo pinigų.

Kaltinamieji A. S., V. S. ir R. K. nakties metu neteisėtai įsibrovė į P. M. namus, sutrikdė ramų poilsį ir miegą ne tik nukentėjusiajam P. M., bet ir jo mažamečiui sūnui, žmonai D. M., išgąsdino juos. P. M. mušė sūnaus akivaizdoje, taip pažemindami jį, sukeldami išgąstį, baimę vaikui ir sutuoktinei, sumuštas jis prievarta buvo išvežtas iš namų. Neteisėtais smurtiniais veiksmais P. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, atsiradusios kraujosruvos veide buvo aiškiai matomos aplinkiniams. Akivaizdu, kad suduoti smūgiai P. M. sukėlė skausmą, jis ir jo šeima patyrė daug neigiamų emocijų, matydamas skriaudžiamą tėtį, patyrė stresą jo mažametis sūnus T. M., todėl už tai jam priteistina piniginė satisfakcija. Įvertinus aptartas aplinkybes, atsižvelgiant į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo P. M. bei kaltinamųjų interesų pusiausvyrą, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ir atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos nustatant neturtinės žalos dydį analizę, darytina išvada, kad teisingas, protingas ir sąžiningas būtų 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam P. M., priteistinas iš kaltinamųjų A. S., V. S., R. K., nukentėjusiojo P. M. atžvilgiu padariusių nusikalstamą veiką, solidariai.

Nukentėjusysis J. B. pareiškė civilinį ieškinį (6-8 b. l. 3 t.), kuriuo prašo priteisti iš visų kaltinamųjų solidariai 504,35 Lt turtinės, 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš R. K. 2000 Lt neturinės žalos atlyginimo bei priteisti 1000 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Nukentėjusiojo J. B. civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai. Neteisėtais smurtiniais veiksmais J. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – nosies kaulo lūžimas. Iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos pateiktų duomenų (61 b. l. 1 t.) matyti, kad J. B. buvo gydomas VšĮ Kelmės ligoninėje ir VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Nėra pagrindo abejoti, kad kaulo lūžis sukėlė skausmą, dėl ko buvo reikalingi vaistai ir gydymas, vykdamas iš Kelmės rajono į Šiaulių Respublikinę ligoninę patyrė papildomų kelionės išlaidų. Jo nurodytos sumos vaistų pirkimui, kelionei ir papildomoms išlaidoms – prisijungimo prie interneto mokestis gydantis ligoninėje, laikytinas realiomis, vaistų įsigijimo kaina pagrįsta pateiktais vaistų pirkimo kvitais (9-10 b. l.). Visuma surinktų įrodymų byloje patvirtina, kad po kaltinamųjų įsibrovimo į J. B. namus, dingo jo mobiliojo ryšio telefonas „Samsung la flour“, kurį įvertino 250 Lt, t. y. 72,41 Eur, ir 3 Lt, kas sudaro 0,87 Eur. Nėra nustatyta, kas konkrečiai paėmė pinigus ir mobiliojo ryšio telefoną, tačiau dėl šio daikto ir nedidelės sumos pinigų dingimo yra atsakingi kaltinamieji, neteisėtai įsibrovę į J. B. namus, į kuriuos be kaltinamųjų buvo įėję ir kiti asmenys, taip sudarė sąlygas nuostoliams atsirasti. Dingęs daiktas nesurastas, jį įvertinti nėra galimybė, tačiau nukentėjusiojo J. B. nurodyta mobiliojo ryšio telefono vertė nėra didelė, todėl ji laikytina realia. Dingę pinigai yra ypatingai nedidelės sumos, todėl dėl jų dingimo taip pat abejonių nekyla

Tyčiniais kaltinamųjų veiksmais J. B. buvo sužalota sveikata, jis kentė skausmus, jautė nepatogumus, dėl patirtų sužalojimų jis buvo nedarbingas, akivaizdžiai pastebima sulaužyto kaulo pasekmė – nosies kreivumas. Įsibraudami į namus nakties metu kaltinamieji išgąsdino ne tik J. B., bet ir jo žmoną, mažametį vaiką. Tikslu kompensuoti patirtą skausmą, išgyvenimus, išgąstį, baimę, sukeltą stresą, nepatogumus, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji įsibrovė į namus nakties metu, nemažas asmenų skaičius, todėl tikslinga priteisti iš kaltinamųjų solidariai 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Manytina, kad tokia suma būtų protinga ir teisinga kompensuojant visus nepatogumus, išgyvenimus, susijusius su šiuo įvykiu.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa, pareikšdama civilinį ieškinį (58-60 b. l. 1 t.), prašė priteisti iš kaltinamųjų Privalomojo sveikatos draudimo biudžetui 1712,85 Lt, kas sudaro 496,08 Eur, žalos atlyginimui už J. B. gydymą VšĮ Kelmės ligoninėje ir VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Iš Valstybinės ligonių kasos duomenų bazės išrašo (61 b. l. 1 t.) matyti, kad už J. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigoms iš privalomojo sveikatos draudimo fondo sumokėta 1712,85 Lt, t. y. 496,08 Eur. Pripažinus kaltinamuosius kaltais dėl J. B. sužalojimo, iš kaltinamųjų priteistinos nukentėjusiojo gydymo išlaidos.

Kadangi žalos padarymo metu kaltinamasis E. M. buvo nepilnametis, šešiolikos metų amžiaus, todėl nustatytina, kad, jam neturint lėšų, jo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą privalo atlyginti už jo auklėjimą atsakingas asmuo – jo motina D. M. (CK 6.276 str. 2 d.).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius civiliniu ieškiniu (66-67 b. l. 1 t.) prašo priteisti iš kaltinamųjų 2534,77 Lt, t. y. 734,12 Eur. Nurodė, kad pagal pateiktą J. B. nedarbingumo pažymėjimą dėl jam nusikalstama veika padaryto sveikatos sutrikdymo VSDFV Šiaulių skyrius apskaičiavo ir išmokėjo nustatyta tvarka 2534,77 Lt ligos pašalpą laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 11 d. iki 2013 m. spalio 11 d. Pagal Lietuvos Respublikos 6.290 straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį.

Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnyje numatyta, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Kaltinamasis M. B. nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, tačiau kaltės nepripažino, nukentėjusiųjų neatsiprašė, žalos neatlygino, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, jam tikslinga paskirti negriežtą bausmę, jos vykdymą atidedant minimalios trukmės laikotarpiui.