Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2009-04-23 · Byla Nr. PK-12-752/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-04-23
Bylos Nr.
PK-12-752/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vida Agurkienė
Kaltinamasis
I. L.
Advokatai
Laimutis Zaukevičius, Jonas Pliekaitis, Nijolė Petkevičienė
Kategorijos
  • 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. PK-12-752/2009Procesinio sprendimo kategorija 2.3.6.4.5. 2.3.6.4.4.1 1.2.4.8. (S)
BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 23 d.Biržai

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Loretai Klezienei, Linai Strautininkienei, dalyvaujant privatiems kaltintojams (nukentėjusiesiems) A. V. , jos atstovui advokatui Jonui Pliekaičiui, I. L. , jos atstovei advokatei Nijolei Petkevičienei, V. V. , jo atstovui advokato padėjėjui Laimučiui Zaukevičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

I. L. , gimusi (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) kaime, Biržų rajone, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) darbuotoja, neteista, privačios kaltintojos A. V. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d., bei privataus kaltintojo V. V. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 165 str. 1 d.,

A. V. , gimusi (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) kaime, Biržų rajone, 9 klasių išsilavinimo, ištekėjusi, šiuo metu nedirbanti, esanti vaiko priežiūros atostogose, neteista, privačios kaltintojos I. L. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.,

V. V. , gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaime, Biržų rajone, vedęs, 9 klasių išsilavinimo, ūkininkas, neteistas, privačios kaltintojos I. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008 m. birželio 30 d. apie 13:30 val., I. L. ir A. V. prie jų namų valdų ribas skiriančios tvoros, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, Biržų rajone, tarpusavio konflikto metu, įsikibo viena kitai į plaukus, apsistumdė, tąsėsi už plaukų, dėl ko I. L. pervirto per tvorą į V. namų valdos pusę, pargriaudama A. V. , o parvirtusios ant žemės abi toliau grūmėsi, tąsydamos viena kitai už plaukų, o atėjęs V. V. spyrė I. L. į galvos sritį ir patempė ją už kojos. Šiais tyčiniais smurtiniais veiksmais I. L. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė A. V. sveikatą, o A. V. ir V. V. sukėlė fizinį skausmą I. L. ir ją sužalojo.

I. L. privataus kaltintojo V. V. taip pat buvo kaltinama tuo, kad šio konflikto metu prieš jo valią įsibrovė į saugomą būsto teritoriją – jam nuosavybės teise priklausančią namų valdą.

Apklausta kaltinamąja A. V. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad 2008-06-30 apie pietus iš uošvio A. V. sužinojo, jog jis buvo nuėjęs pas kaimynus L. aiškintis dėl gyvulių paleidimo. Ji pasakiusi uošviui, kad tai turėtų aiškintis policija. Po kurio laiko pamatė, kad uošvis vėl nuėjęs pas L. Jai išėjus į kiemą, I. L. iš savo kiemo ėmė jai priekaištauti, kad šmeižia jos šeimą. Šaukdama ji išėjo pro vartelius ir priėjo prie jų namų valdas skiriančios žemesnės tvoros. Ji iš savo kiemo pusės taip pat priėjo prie tos tvoros, I. L. sakydama, kad tegul viską aiškinasi policija. Jos susiginčijo, tuomet I. L. čiupo jai už plaukų, bandė suduoti. Ji gynėsi, norėjo ją atstumti ir stūmė už krūtinės. Bet I. L. jos vis tiek nepaleido. Tuomet ji taip pat įsikibo I. L. į plaukus ir tempdama už plaukų traukėsi atbulomis. I. L. griuvo, kartu pargriaudama ir ją. Jos nugriuvo į jos namų valdos pusę. Pradžioje ji nuvirto ant žemės, o I. L. gulėjo ant jos, po to ji buvo viršuje. Parkritusios jos abi tąsė viena kitai už plaukų. Tai pamatęs atėjo jos vyras V. V. ir liepė I. L. ją paleisti. Kadangi ji neklausė, vyras patempė I. L. už kojos ją patraukdamas. Vyras jai nespyrė ir daugiau nieko nedarė. Po to jos abi atsistojo vis dar tebelaikydamos viena kitai už plaukų. Tik tuomet, kai I. L. perlipo per tvorą į savo kiemo pusę, jos paleido viena kitą. Ji buvo šoke, visko gerai nepamena, bet mano, kad grumtynių metu I. L. alkūnėmis į kaklą nesudavė. Iš kur atsirado nubrozdinimai ir kraujosruvos I. L. – negali pasakyti. Dėl konflikto ji nesijaučia kalta, nes ne ji pirmoji jį pradėjo. Dėl šio įvykio ji nukentėjo nuo I. L. veiksmų: jai buvo padaryti specialisto išvadoje išvardinti sužalojimai, sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą: kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kairiajame žaste, kairiajame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairio ausies kaušelio lezgelio srityje, dešinio kelio sąnario srityje. Kaip tiksliai šie sužalojimai jai buvo padaryti ji negali pasakyti, tačiau mano, kad jie atsirado tik nuo I. L. veiksmų grumtynių metu. Ausį galėjo susižaloti griuvimo metu, nes buvo su auskarais, o po grumtynių auskaras buvo sulankstytas.

Apklausta kaltinamąja priešpriešinį skundą padavusi I. L. dėl A. V. pareikšo kaltinimo dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo kalta prisipažino iš dalies, o dėl V. V. kaltinimo dėl įsibrovimo į saugomą būsto teritoriją kaltės nepripažino. Jos paaiškinimu, su ją kaltinančiais A. V. ir V. V. gyvena kaimynystėje, jų namų valdos ribojasi, jas skiria 2 m. aukščio tinklinė tvora, kuri ties darželiu yra žemesnė, apie 50 cm. aukščio. 2008-06-30, po pietų, apie 13 val. jai grįžus iš darbo, pas ją į namus atėjo V. V. tėvas A. V. , kuris ėmė jai priekaištauti dėl to, kad jos vyras iš aptvaro paleidžia jų gyvulius. Jos sutuoktinio tuo metu namuose nebuvo, todėl A. V. išėjus, ji nuėjo jam tai pasakyti. Abu grįžo į namus. Tada vėl į jų kiemą atėjo A. V. ir pradėjo kaltinti vyrą gyvulių paleidimu. Ji taip pat buvo kieme. A. V. tuo metu taip pat buvo savo kieme ir pamačiusi ją pradėjo link jos eiti. Tuomet ji taip pat paėjo link jos ir abi stovėdamos prie jų namų valdas skiriančios darželio tvoros susiginčijo dėl gyvulių paleidimo. A. V. pradėjo jai grasinti, sakydama „aš tau kaip dėsiu“ ir užsimojo ranka. Ji atstūmė jos ranką. Tuomet abi stvėrė viena kitai už plaukų. A. V. stipriai tempė jai plaukus ir ji nuo tempimo per tvorą įgriuvo į V. kiemo pusę. Begriūdama į tvorą užsigavo ir nusibrozdino dešinę ranką. Ji taip pat buvo stipriai įsikibusi A. V. į plaukus ir jos nepaleido, todėl griūdama pargriovė ir ją. Nugriuvusios ant žemės tąsėsi už plaukų, grūmėsi, A. V. rankos alkūne užgavo jai kaklą. Ji buvo įsikibusi A. V. už plaukų sprando srityje, o A. V. buvo ją užgulusi. Tuo metu atėjo V. V. ir liepė paleisti A. V. , bet ji nepaleido. Tuomet V. V. spyrė jai į dešinę galvos pusę ties smilkiniu. Ji pajuto stiprų skausmą, nuo smūgio aptemo akyse, atrodė, kad trumpam prarado sąmonę, nors jautė, kad tebelaiko A. V. už plaukų. Taip pat jautė kaip V. V. tempė ją už kojos per žemę. Jai skaudėjo, nusibrozdino kojas ir nugarą. Tempiama ji kartu tempė ir ją užgulusią A. V. , abi tebesilaikė įsikibusios viena kitai į plaukus. Tik V. V. nutempus ją prie tvoros, ji paleido A. V. plaukus, o ji paleido ją ir tuomet abi atsistojo. Ji perlipo per tvorą į savo kiemo pusę. Negali pasakyti, kaip atsirado sužalojimai A. V. –ji jokių tiesioginių smūgių jai nesudavė. Mano, kad kraujosruvos ir nubrozdinimai A. V. rankose galėjo atsirasti nuo griuvimo ant žemės, dešinį kelią galėjo nusibrozdinti į žemės gruntą, kai V. V. ją tempė, o ji kartu tempė ją užgulusią A. V. . Ausies kaušelį galėjo grumtynių metu sužaloti ji, užkabindama piršto nagu ar žiedu. A. V. auskaras taip pat galėjo būti sulankstytas grumtynių metu, specialiai ji jo nelaužė ir netgi nematė, kad A. V. būtų buvusi su auskarais. Tačiau sutinka atlyginti dėl auskaro sugadinimo A. V. turėtą nuostolį, taip pat sutiktų atlyginti jai 100 litų moralinės žalos, nes supranta ir pripažįsta, jog dėl konflikto ir grumtynių A. V. patyrė neigiamus išgyvenimus. Norėjo taikytis su V., bet jie nesutiko.

Privataus kaltintojo V. V. kaltinimo dėl įsibrovimo į saugomą būsto teritoriją ji kalta neprisipažįsta, nes į V. namų valdą ji pateko ne savo noru, o dėl to, kad A. V. ją tempė už plaukų ir ji per tvorą nugriuvo į jų namų valdą.

Apklaustas kaltinamuoju priešpriešinį skundą padavęs V. V. dėl I. L. kaltinimo sukėlus jai fizinį skausmą ir ją sužalojus kaltu neprisipažino. Jo paaiškinimu, I. L. jis nemušė ir jai nespyrė. Pamatęs savo namų valdos kieme besigrumiančias moteris, priėjęs liepė joms išsiskirti, bet jos nepaleido viena kitos. Jo žmona A. V. tuo metu gulėjo ant žemės, o ant jos buvo užgulusi I. L. . Jis patraukė I. L. už kojos ar už rankos. Tuomet abi moterys išsiskyrė, jos abi atsistojo. I. L. perlipo per tvorą į savo kiemo pusę. I. L. jis patempė gal tik apie 20 centimetrų. Moterų muštynių pradžios jis nematė, nes tuo metu tvarkė šienapjovę.

Apklaustos nukentėjusiosiomis tiek I. L. , tiek A. V. kaltino viena kitą, teigdamos, kad pirmoji konfliktą ir smurtinius veiksmus pradėjo ne ji.

A. V. , sumažinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš kaltinamosios I. L. 1000 litų neturtinės žalos ir 126 litus turtinės žalos, paaiškindama, kad dėl šio įvykio patyrė fizinį skausmą, pablogėjo bendra sveikatos būklė, ji buvo sukrėsta, patyrė neigiamus išgyvenimus. Auskaro remontas kainavo 50 litų, remontuoti važiavo į Panevėžį, kelionė kainavo 26 litus. Taip pat turėjo išlaidų ir dėl teismo medicinos specialisto išvados gavimo: kelionė į Panevėžį kainavo 30 litų ir 20 litų sumokėjo už specialisto išvadą.

I. L. , sumažinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš kaltinamųjų A. V. ir V. V. 1000 litų solidariai padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 110 litų turtinės žalos, paaiškindama, kad nuo A. V. ir V. V. smurtinių veiksmų jai skaudėjo galvą, dešinę ausį, dešinę koją, nugarą. Todėl tą pačią dieną ji kreipėsi į šeimos gydytoją. Apžiūrėjus jai buvo nustatyti dešinės veido pusės paraudimas, nugaros bei kelių nubrozdinimai. Ji buvo siunčiama pasidaryti galvos rentgenogramą ir buvo rekomenduota kreiptis į teismo medicinos ekspertą, tačiau ji neturėjo lėšų kelionei į Panevėžį, be to, reikėjo dirbti. Todėl gydėsi pati, vartojo šeimos gydytojos rekomenduotus vaistus. Dėl abiejų kaltinamųjų veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, turėjo dirbti būdama sužalota, nes neturėjo galimybės gydytis. Dėl neigiamų išgyvenimų jai dingo pienas - tuo metu maitino dukrą. Dėl šio įvykio taip pat turėjo išlaidų – važiavo į Biržus pas gydytoją, samdė vairuotoją, mokėjo 50 litų, taip pat kelis kartus važiavo į Biržus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, į teismą, pas advokatę. Iš viso kelionėms išleido 110 litų. Todėl šio dydžio jai padarytą turtinę žalą prašo priteisti iš A. V. ir V. V. .

Nukentėjusysis (privatus kaltintojas) V. V. I. L. kaltina dėl to, kad ji be jo sutikimo įsibrovė į tvora aptvertą jo namų valdą, sukėlė konfliktą. Dėl to reiškia civilinį ieškinį ir, sumažinęs ieškinio reikalavimus, prašo priteisti iš I. L. 500 litų neturtinei žalai atlyginti, bei 300 litų už advokato pagalbą. Nurodo, kad jis buvo sukrėstas, patyrė dvasinius išgyvenimus, nes pažeidus teisę į privatumą buvo pažeminta jo šeima, sumušta žmona.

Iš liudytojos V. Z. paaiškinimų matyti, kad nesutarimai tarp I. L. ir V. prasidėjo nuo 2008 metų. Yra mačiusi, kaip vieno konflikto metu V. V. ranka trenkė į petį I. L. . 2008-06-30 vykusio konflikto nematė, tik po įvykio matė ištinusią I. L. ranką, sudraskytą nugarą, jai skaudėjo galvą.

Iš liudytoja G. M. paaiškinimų matyti, kad jai yra žinoma jog kaimynai V. ir L. konfliktuoja dėl gyvulių, nes V. gyvuliai dažnai pasileidžia, išmina daržus, o V. tuomet nepagrįstai kaltina L. 2008-06-30 konflikto ji nematė.

Iš specialisto išvados G 960/08(05) matyti, kad A. V. padarytos poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kairiajame žaste, kairiajame dilbyje, dešinėje plaštakoje ir kairio ausies kaušelio ir dešinio kelio sąnario srityje, kietais bukais ir nedidelio paviršiaus šiurkščiais daiktais prieš keliolika valandų iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuotini nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tiriamoji A. V. specialistei papasakojo, kad 2008-06-30 apie 14 val. gyvenamojo namo kieme ją sužalojo kaimynė I. L. , kuri išplėšė iš kairės ausies auskarą ir apdraskė nagais dešinę plaštaką, kairį žastą. Atsitrenkusi dešinio kelio sąnariu.(b.l. 7).

Iš 2008-11-26 išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad I. L. 2008-06-30 15 val. kreipėsi į AB „Biržų šeimos gydytojų centro“ bendrosios praktikos gydytoją dėl dešinės ausies, dešinė kojos, nugaros skausmo. Apžiūrėjus buvo stebimas nedidelis dešinės veido pusės paraudimas, dešinės rankos riešo hematoma, abiejų kelių bei nugaros paviršiniai nubrozdijimai. Jai rekomenduotas galvos gydymas šalčiu, paskirti vaistai, siųsta galvos rentgenogramai, rekomenduota kreiptis į teismo medicinos ekspertizę. I. L. gydytojai nurodžiusi, jog ją sumušė atėjęs kaimynas. (b.l. 26).

Iš 2008-07-23 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad I. L. kreipėsi į Biržų rajono policijos komisariatą su pareiškimu dėl netinkamo A. V. ir A. V. elgesio ir jos sužalojimo. Tiriant pareiškimą, pokalbio metu I. L. nurodžiusi, jog 2008-06-30 pas ją į namus atėjęs A. V. kaltino jos vyrą paleidžiant jo gyvulius, o jai bandant uždaryti duris sudavė jai per ranką. Po to kieme kilo muštynės tarp jos ir A. V. , o tai pamatęs iš namo išbėgo V. V. ir ėmė ją mušti. Pakalbėjus su V., jie pripažino, kad su kaimynais konfliktuoja seniai, ir iš tikrųjų matė, kaip N. L. vaikščiojo po jų ganyklą ir kaip iš jos pabėgo gyvuliai. Dėl to jie norėjo išsiaiškinti su kaimynais, tačiau ginčo metu kilo muštynės. Nustačius, kad konfliktas kilo kieme ir viešoji tvarka nebuvo pažeista, be to, I. L. pas teismo med. ekspertus nesikreipė ir jos sužalojimo laipsnio nustatyti nėra galimybės, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl netinkamo A. V. ir A. V. elgesio, I. V. paaiškinant, kad V. veiksmai atitiktų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str.1 d. (b.l. 24).

Iš teismui atsiųsto I. L. pareiškimo Biržų rajono policijos komisariatui matyti, kad iš karto po įvykio, 2008-06-30, ji nurodė tokias įvykio aplinkybes: kad atėjęs A. V. jai pareiškė, jog jos vyras paleido gyvulius ir jai darant namų duris kirto jai per ranką. Apie šiuos kaltinimus ji pasakiusi prie gyvulių buvusiam vyrui. Grįžusi namo, ji šaukdama pasakė iš namo išėjusiai A. V. , kada nustos kaltinti vyrą nebūtais dalykais. Tuomet ji jai kirto ir ji kirto atgal. Tarp jų prasidėjo muštynės. Tuomet iš namo išbėgo V. V. ir pradėjo ją mušti – du kartus dėjo per galvą su kojom, ji prarado sąmonę, po to abu ją mušė ant žemės. Sumušė galvą, nugarą, nubrozdino kojas ir rankas. Dėl sumušimų teko vykti pas gydytoją. (b.l. 20).

Iš Biržų rajono policijos komisariato vyr. patrulės V. Kairytės tarnybinio pranešimo matyti, kad tiriant I. L. pareiškimą, pakalbėjus su kaimynais V. jie paaiškino, kad konfliktas kilo dėl to, jog jie teigė matę, kaip N. L. vaikščiojo po jų ganyklą, o jam išėjus pabėgo gyvuliai. Dėl to jie nuėjo pasiaiškinti ir tarp jų kilo konfliktas, jie susimušė. V. paaiškinimu, konfliktą ir muštynes pradėjo pati I. L. . (b.l. 21).

Iš pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad I. L. gyvena (duomenys neskelbtini) k., Vabalninko sen., Biržų rajone, kartu gyvena trys mažamečiai vaikai (b.l. 32). Jos pajamas sudaro išmokos vaikams ir darbo užmokestis (duomenys neskelbtini), kurių vidurkis 185 Lt. Nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi ( b.l. 32-35).

Iš Biržų rajono savivaldybės administracijos Vabalninko seniūnijos išduotos I. L. charakteristikos matyti, jog I. L. su vyru augina tris vaikus, dirba lankomosios priežiūros darbuotoja, vyras yra tėvystės atostogose. Jų šeima apibūdinama kaip tvarkinga, darbšti, taiki. Skundų dėl jų elgesio nėra gauta. (b.l. 40).

Iš L. Z. rašytinio paaiškinimo, kuris vertintinas kaip I. L. charakteristika, matyti, kad ji gerai pažįsta I. L. ir jos šeimą, nes kartu gyvena, ji yra užauginusi jos vyrą. Su I. L. sutaria, džiaugiasi jos ir jos vyro pagalba. L. Z. teigimu, ji buvo namuose kai buvo atėjęs A. V. , kaltindamas N. L. gyvulių paleidimu. Girdėjo jo riksmą, o po to matė tarpduryje I. susiėmusią dešinę ranką. Ranka buvo ištinusi. (b.l. 71).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas prieina išvados, kad visi kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d. Nors betarpiškai mačiusių įvykį liudytojų nėra, o kaltinamosios I. L. ir A. V. neigia buvusios konflikto iniciatorėmis ir fizinio smurto proveržio pradininke nurodo viena kitą, tačiau iš jų parodymų ir iš teismui atsiųstos Biržų rajono policijos komisariato surinktos medžiagos aiškiai matyti, kad pretekstą konfliktui turėjo abi moterys ir susiginčijusios dėl gyvulių paleidimo viena kitai nenusileido ir todėl viena kitą puolė. Tai matyti iš I. L. pareiškimo Biržų rajono PK ir tarnybinio pranešimo. Susikibusios už plaukų, moterys viena kitos nepaleido, nors jas skyrė tvora ir abi pargriuvo ant kieto žemės grunto. Jos tąsė viena kitą ir grūmėsi, tai viena, tai kita atsidurdamos apačioje, ant žemės, nepaisydamos patiriamo skausmo ir nubrozdinimų. Jų abiejų veiksmai buvo puolamieji, jos abi stengėsi nepaleisti viena kitos ir sukelti kuo didesnį fizinį skausmą. Nė vienos iš jų tokių veiksmų negalima įvertinti kaip ginamųjų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad abipusiuose muštynėse, kai abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, nėra besiginančiųjų, todėl teisė į būtinąją gintį nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-684/1999, 2K-537/2006). Atliktų veiksmų pasėkoje abi moterys patyrė fizinį skausmą ir buvo sužalotos, A. V. sužalojimą patvirtina Specialisto išvada, o I. L. - Išrašas iš medicininių dokumentų. Tai, kad I. L. nesikreipė dėl Specialisto išvados ir nebuvo nustatytas sužalojimo laipsnis, nereiškia, kad ji nebuvo sužalota.

Skunde dėl baudžiamosios bylos iškėlimo A. V. buvo nurodžiusi tokį sužalojimo mechanizmą: kad I. L. ją mušė, suduodama smūgius į kairį skruostą, kairės ausies lezgelį (dėl to buvo sulankstytas auskaras), ne mažiau du kartus į dešinės plaštakos nugarėlę, keturis kartus į kairio žasto vidurinio trečdalio užpakalinę dalį, kartą į kairio dilbio priekinį paviršių, taip pat įspyrė į dešinį kelią. Specialisto išvadoje G 960/08(05) yra užfiksuoti A. V. padaryti sužalojimai skunde nurodytose kūno vietose, kietais bukais ir nedidelio paviršiaus šiurkščiais daiktais. Tačiau ar tokiu daiktu buvo kumštis, nagai, ar bet koks kitas taip apibūdinamas daiktas, kuriuo galėjo būti kad ir žemės grumstas ar akmuo - nėra galimybės nustatyti, nes Specialisto išvadoje tikslesnis sužalojimų mechanizmas nenurodytas, o pati A. V. skirtingiems asmenims nurodo skirtingus sužalojimų padarymo būdus: skunde – kad sužalojimai atsirado suduotų smūgių ir spyrio pasėkoje; ją apžiūrėjusiai medicinos specialistei – kad I. L. jai nagais apdraskė dešinę plaštaką, kairį žastą, iš kairės ausies išplėšė auskarą; teismo posėdyje nurodė, jog negali tiksliai pasakyti, tik žino, kad sužalojimai padaryti grumtynių metu. Todėl, esant šioms aplinkybėms, iš I. L. pareikšto kaltinimo šalintinas smūgių sudavimas. Jos veiksmų apimtis siaurintina ir laikytina, kad ji sukėlė A. V. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą tampydama jai už plaukų ir grumdamasi su ja ant žemės. Tai laikytina kitokiu smurtu, numatytu BK 140 str. 1 d. I. L. suprato, kad tokiais smurtiniais veiksmais kėsinasi į A. V. sveikatą ir to norėjo, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Todėl I. L. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 1 d.

I. L. skunde dėl fizinio skausmo sukėlimo ir jos sužalojimo kaltina ne tik A. V. , bet ir V. V. , nurodydama tokius kiekvieno iš jų veiksmus: A. V. tąsė jai už plaukų, už plaukų pertempė per tvorą į savo sodybos pusę, nubrozdindama dešinės rankos dilbį, grumtynių ant žemės metu sudavė smūgį alkūne į kaklą, o V. V. pribėgęs spyrė koja į galvą ties ausimi, tempė už kojos. Tačiau ištyrus byloje esančius įrodymus matyti, kad I. L. sužalojimas kaklo srityje nebuvo padarytas, ji nesiskundė skausmu kaklo srityje (b.l. 36). Savo pareiškime policijai taip pat nebuvo nurodžiusi apie A. V. suduotą smūgį į kaklo sritį. Todėl privačiai kaltintojai nepateikus tai patvirtinančių įrodymų, iš A. V. kaltinimo šalintinas smūgio sudavimas į kaklo sritį. Taip pat šalintinas dešinės rankos nubrozdinimas tempiant per tvorą, kadangi išraše iš medicinos dokumentų rankos nubrozdinimas nenurodytas, užfiksuota hematoma, kuri, sprendžiant iš I. L. pareiškime policijai nurodytų aplinkybių bei L. Z. rašytinio paaiškinimo, atsirado visai ne dėl A. V. veiksmų (b.l.36, 20, 71).

Dėl V. V. atliktų veiksmų I. L. parodymai iš esmės nuoseklūs: jau pirminiame pareiškime policijai ji nurodo, kad V. V. jai spyrė į galvą du kartus, nubrozdino nugarą, kojas ir rankas. Jo veiksmus vėliau patikslino skunde dėl baudžiamosios bylos iškėlimo ir teisme, nurodydama, kad įspyrė į galvą tik vieną sykį, o antro nesudavė, tik norėjo, o nugarą ir kojas nubrozdino tempdamas už kojos žeme. Teismas sutinka, kad V. V. atliko būtent tokius privačios kaltintojos nurodytus veiksmus, kadangi byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog I. L. buvo sumušta galva dešinės ausies srityje, dėl šio sumušimo jai buvo rekomenduotas šaltis galvai, buvo stebimas šios vietos paraudimas, kreipdamasi pas gydytoją nukentėjusioji akcentavo šios vietos skausmą. Taip pat ji skundėsi ir dešinės kojos bei nugaros skausmu, buvo stebimas abiejų kojų ir nugaros nubrozdinimas. (b.l. 36). Esant paminėtiems įrodymams, teismas atmeta kaltinamojo V. V. parodymus, kad į galvą I. L. jis nespyrė, o tik patempė ją už kojos norėdamas išskirti besigrūmiančias moteris.

Kaip pasirinkta gynybos poziciją atmetamas kaltinamojo paaiškinimas, jog tempdamas už kojos jis neturėjo tyčios sužaloti nukentėjusiąją, o tik norėjo išskirti moteris. Tiek iš I. L. , tiek ir iš A. V. paaiškinimų nustatyta, kad V. V. prie besigrūmiančių moterų priėjo tuomet, kai I. L. gulėjo ant žemės, o A. V. buvo ją užgulusi. Abi moterys buvo įsikibusios viena kitai į plaukus. Todėl norint išskirti moteris, jam nebūtina buvo spirti į galvą I. L. ar ją tempti už kojos, tuo labiau, kad ne ji, o ją buvo užgulusi A. V. . Vertinant susidariusią padėtį, norėdamas nutraukti jų veiksmus, jis abiems moterims turėjo pasakyti paleisti viena kitą, o joms neišsiskyrus galėjo imtis tam tikrų nesmurtinių veiksmų viršuje buvusios savo žmonos atžvilgiu. Tačiau pamatęs moterų agresiją, jis taip pat ėmė smurtauti ir smurtą naudojo ne abiejų moterų, o vienos I. L. atžvilgiu. Tai leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad spirdamas I. L. į galvos sritį ir tempdamas žeme ją už kojos, jis suprato, kad sukelia jai fizinį skausmą ir gali ją sužaloti ir tokių padarinių siekė. Todėl jis, veikdamas tiesiogine tyčia, šiais savo veiksmais padarė LR BK 140 str. numatytą nusikaltimą.

A. V. veiksmuose taip pat yra LR BK 140 str. 1 d. sudėtis. Tai patvirtina aukščiau išdėstyta jos veiksmų analizė. Nors, kaip minėta, pasitvirtino ne visi privačios kaltintojos I. L. jai inkriminuoti veiksmai, tačiau neginčijamai nustatyti ir jos pačios pripažįstami veiksmai – tempimas už plaukų, grumtynės ant žemės – duoda pagrindo išvadai, kad ji nukentėjusiosios atžvilgiu taip pat naudojo kitokį fizinį smurtą, numatytą LR BK 140 str. 1 d. Ji taip pat veikė tiesiogine tyčia, nes tempdama I. L. už plaukų ir grumdamasi su ja ant žemės suprato, kad kėsinasi į I. L. sveikatą ir sukelia jai fizinį skausmą ir to norėjo.

V. V. kaltinimas I. L. dėl įsibrovimo į saugomą būsto teritoriją laikytinas nepagrįstu, kadangi šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkui suvokiant, jog jis prieš savininko ar jo įgalioto asmens valią įsibrauna į kito žmogaus gyvenamąją patalpą ar saugomą būsto teritoriją ir suvokiant, kad tuo pažeidžia jo būsto neliečiamybę ir nori tai daryti. Šiuo atveju nustatyta, kad I. L. į V. kiemą pateko dėl konflikto su A. V. , joms besitąsant už plaukų ir neatlaikius lygsvaros įgriuvus per tvorą. Kitokių jos patekimo į būstą aplinkybių privatus kaltintojas nepateikė ir neįrodė. Todėl konstatuotina, kad I. L. veiksmuose nėra LR BK 165 str. numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės. Neesant nusikaltimo sudėties, negalima laikyti, jog padaryta LR BK 165 str. numatyta nusikalstama veika ir dėl šio nusikaltimo ji išteisintina.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į LR BK 54 str. numatytus reikalavimus.

Lengvinančių ir sunkinančių I. L. , A. V. ir V. V. atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę už padarytus nusikaltimus, atsižvelgiama į tai, kad I. L. ir A. V. nusikalto dėl abipusio konflikto ir jų neteisėti veiksmai turėjo įtakos V. V. padarytiems neteisėtiems veiksmams.

Visi kaltinamieji teisiami pirmą kartą, administracinėmis nuobaudomis nebausti, gyvenantys šeimose ir auginantys nepilnamečius vaikus. Neigiamai juos charakterizuojančių duomenų nėra.

Pripažinus I. L. ir A. V. kaltomis pagal LR BK 140 str. 1 d., jų civiliniai ieškiniai viena kitai dėl neturtinės žalos priteisimo nepagrįsti ir atmestini, nes abi elgėsi netinkamai, konfliktas buvo abipusis.

A. V. civilinio ieškinio reikalavimas dėl 126 litų turtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai, iš I. L. priteistina 76 litai žalos atlyginimo, kadangi ji pateikė tokio dydžio turtinę žalą patvirtinančius įrodymus. Likusioje dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo jos reikalavimai atmestini, kadangi ji nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių kelionės išlaidas pas med. specialistą bei už apžiūrą.

I. L. civilinis ieškinys A. V. ir V. V. dėl 110 litų turtinės žalos atlyginimo netenkintinas ir atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi ji nepateikė jokių įrodymų, kad tokia žala jai buvo padaryta.

Atsižvelgiant į tai, kad I. L. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo prašė priteisti solidariai iš A. V. ir V. V. ir nustačius, kad A. V. atžvilgiu ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra atmestinas, vertintina, kad I. L. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir dėl tyčinių kaltinamojo V. V. veiksmų. Tačiau kaip nustatyta, V. V. neužpuolė I. L. netikėtai, jo veiksmus iš dalies sąlygojo abiejų moterų konfliktas, tame tarpe ir pačios nukentėjusiosios I. L. netinkamas elgesys: liepiama paleisti A. V. , ji į tai nereagavo, tęsė smurtinius veiksmus, tuo pačiu provokuodama V. V. smurtiniams veiksmams. Todėl laikytina, kad V. V. jai padaryta neturtinė žala yra mažesnė, negu būtų padaryta neesant jau prasidėjusio konflikto. Atsižvelgiant į visa tai laikoma, kad protingas ir teisingas neturtinės žalos dydis I. L. būtų 100 litų.

Kadangi LR BPK 104 str. numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra kvietėsi gynėją arba atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka iš savo lėšų, šios visų kaltinamųjų gynybai ir atstovavimui turėtos išlaidos proceso išlaidomis nepripažįstamos ir jiems nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 305 str., 307 str.,

nusprendžia:

I. L. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nubausti ją 3 mėnesių laisvės apribojimu, uždraudžiant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį lankytis A. V. ir V. V. namuose ir su jais bendrauti.

A. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nubausti ją 3 mėnesių laisvės apribojimu, uždraudžiant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį lankytis I. L. namuose ir su ja bendrauti.

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nubausti jį 3 mėnesių laisvės apribojimu, uždraudžiant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį lankytis I. L. namuose ir su ja bendrauti.

I. L. pagal BK 165 str. išteisinti, neesant jos veiksmuose šio nusikaltimo požymių.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią nuteistiesiems skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti nuteistiesiems, jog jie privalo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo įpareigojimus ir laikytis draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Priteisti iš I. L. A. V. padarytą 76 litų turtinę žalą.

Priteisti iš V. V. I. L. padarytą 100 litų neturtinę žalą.

Likusioje dalyje I. L. ir A. V. civilinius ieškinius atmesti.

V. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti

A. V. , I. L. ir V. V. turėtų advokatų pagalbos išlaidų nepripažinti proceso išlaidomis ir jų jiems nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vida Agurkienė