Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Kačinskienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ir atsakovo UAB ,,Internet Solutions“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1022-555/2014 pagal nurodyto ieškovo ieškinį nurodytam atsakovui dėl duomenų bazės kūrėjo teisių apsaugos, neturtinių autorių teisių pažeidimo ir kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. G. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Internet Solutions“, kurį patikslinęs, teismo prašė:

uždrausti atsakovui ateityje atlikti neteisėtus veiksmus, t.y. duomenų bazės, esančios interneto svetainėje www.didysisvestuviukatalogas.lt, o taip pat ir bet kokiuose kitose ieškovui priklausančiose ar priklausysiančiose interneto svetainėse, turinio (skelbimų, logotipų, nuotraukų) neteisėtą perkėlimą ir (arba) anudojimą;priteisti ieškovui iš atsakovo 130 000 Lt dydžio kompensaciją; taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones;nustatyti atsakovui 10 000 Lt baudą už kiekvieną būsimo teismo sprendimo neįvykdymo dieną nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jei atsakovas laiku neįvykdys teismo sprendimo;įpareigoti atsakovą paskelbti apie teismo sprendimą interneto svetainėse www.vz.lt ir www.bznstart.lt;priteisti bylinėjimosi išlaidas (elektroninės bylos medžiaga, I b. t., 3-14 l.; II b. t., 91-102 l.).

Ieškovas nurodė, kad yra įregistravęs domenus didysisvestuviukatalogas.lt, vestuvesplius.lt ir vestuvesaz.lt, taip pat kad jis yra vienintelis interneto skelbimų portalų www.didysisvestuviukatalogas.lt, www.vestuvesplius.lt, www.vestuvesaz.lt valdytojas bei duomenų bazės, patalpintos interneto portaluose www.didysisvestuviukatalogas.lt, www.vestuvesplius.lt, www.vestuvesaz.lt, kurią sudaro su vestuvėmis susiję skelbimai, gamintojas. Ieškovo teigimu, jis taip pat yra 8 nuotraukų, kuriuose vaizduojamas Trijų mergelių tiltas Kaune autorius, o taip pat interneto svetainėje www.didysisvestuviukatalogas.lt patalpinto meniu/turinio struktūros autorius.

Pasak ieškovo, atsakovas yra šiuo metu jau uždarytų interneto svetainių www.vestuvinessukneles.org, www.kaimosodybos.org, www.vestuviu-organizavimas.lt ir www.vestuvinessukneles.info, kuriuose buvo patalpinti įvairiausi skelbimai vestuvių tematika, valdytojas ir savininkas. Ieškovo teigimu, 2013 m. buvo pastebėta, kad atsakovui priklausančiose interneto svetainėse patalpinta didžioji dalis ieškovui priklausančios duomenų bazės (joje saugomų (laikomų) susistemintų skelbimų) dalis. Pasak ieškovo, atsakovas perkėlė į kitą laikmeną bei panaudojo esminę dalį duomenų bazės, kurios gamintojas yra ieškovas. Toje laikmenoje (internetinėje svetainėje), be ieškovo sutikimo buvo publikuojamos ieškovo darytos nuotraukos bei neleistinai nukopijuota ieškovo sukurta internetinio puslapio meniu/turinio struktūra. Kadangi ieškovas atliko kokybines ir kiekybines investicijas į duomenų bazės sukūrimą ir palaikymą, o atsakovas perkėlė kokybine ir kiekybine prasme esminę ieškovui priklausančios duomenų bazės dalį į savo internetinius portalus ir ją panaudojo savo komercinėje veikloje, konstatuotinas Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 61 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas ieškovo, kaip duomenų bazės gamintojo teisių turėtojo, teisių pažeidimas; ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies pagrindu atsakovui uždraustina ateityje perkelti ir (arba) naudoti ieškovo duomenų bazės, kuri yra atvaizduojama ieškovui priklausančiuose ar priklausysiančiuose internetiniuose puslapiuose www.didysisvestuviukatalogas.lt, www.vestuvesplius.lt, www.vestuvesaz.lt, o ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu iš atsakovo priteistina maksimali 1 000 MGL (130 000 Lt) kompensacija. Ieškovo teigimu, kompensacijos dydis grindžiamas sudėtingu žalos apskaičiavimu, labai didelėmis ieškovo investicijomis į duomenų bazės kūrimą bei jos palaikymą, o taip pat į atsakovo įvykdytų veiksmų sąmoningumą, kryptingumą, siekį turėti iš tokių veiksmų komercinės naudos.

Atsakovas UAB ,,Internet Solutions“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog perkeltieji duomenys (skelbimai) internetiniuose puslapiuose nėra duomenų bazė ATGTĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme, kadangi duomenys surenkami ir duomenų bazė sudaroma ne ieškovo, o skelbimus pateikiančių asmenų, atsakovas nekopijavo ir neperkėlė duomenų bazės kaip visumos. Be to, visi ieškovo internetiniuose puslapiuose esantys duomenys yra vieši, o atsakovas naudojo tik nedidelę dalį duomenų, kurie, imant kiekvieną skelbimą atskirai, yra ne ieškovo, bet atskirų skelbimų autorių nuosavybė. Atsakovo teigimu, ieškovas neįrodė atliktų investicijų į duomenų bazės sukūrimą ir palaikymą bei neįrodė, kad buvo perkelta kiekybiškai ir kokybiškai esminė duomenų rinkinio, kurį ieškovas laiko esant duomenų baze, dalis. Atsakovo teigimu, ieškovo nurodomos investicijos yra neadekvačios, be to, atsakovo interneto svetainės buvo uždarytos dar iki ieškinio pateikimo. Atsakovas nesutiko ir su prašomu priteisti kompensacijos dydžiu, nurodydamas, kad tokia kompensacija yra nepagrįstai didelė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2014-12-22 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

uždraudė atsakovui UAB „Internet Solutions“ ateityje atlikti neteisėtus veiksmus, t. y. duomenų bazės, atvaizduotos tinklapyje www.didysisvestuviukatalogas.lt, o taip pat ir bet kokiuose kitose ieškovui R. G. priklausančiuose ar priklausysiančiuose tinklapiuose, turinio (skelbimų, logotipų, nuotraukų) neteisėtą perkėlimą ir/ar naudojimą; priteisė ieškovui R. G. iš atsakovo UAB „Internet Solutions“ 6 500 Lt (1882,53 Eur) dydžio kompensaciją, 135 Lt (39,10 Eur) žyminio mokesčio, 641,95 Lt (185,92 Eur) atstovavimo išlaidų, 50 Lt (14,48 Eur) vertimo išlaidų, 1 210 Lt (350,44 Eur) faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų; nustatė atsakovui 100 Lt (28,96 Eur) baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jei atsakovas laiku nevykdys teismo sprendimo; įpareigojo atsakovą paskelbti apie įsiteisėjusį teismo sprendimą interneto svetainėse vz.lt ir bznstart.lt; priteisė iš ieškovo R. G. ir atsakovo UAB „Internet Solutions“ po 10,75 Lt (3,11 Eur) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nurodė, kad, bylos duomenimis, ieškovas yra įregistravęs domenus didysisvestuviukatalogas.lt (III b. t., 43 l.), vestuvesplius.lt (III b. t., 45 l.) ir vestuvesaz.lt (III b. t., 44 l.), taip pat yra vienintelis interneto skelbimų portalų www.didysisvestuviukatalogas.lt, www.vestuvesplius.lt, www.vestuvesaz.lt valdytojas bei duomenų bazės, patalpintos interneto portaluose www.didysisvestuviukatalogas.lt, www.vestuvesplius.lt, www.vestuvesaz.lt, ir kurią sudaro su vestuvėmis susiję skelbimai, gamintojas, kurios sui generis teisių gynimui pareikštas ieškinys. Be to, tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas yra 8 vnt. nuotraukų, kuriuose atvaizduojamas Trijų mergelių tiltas Kaune autorius (I b. t., 105 l.), o taip pat www.didysisvestuviukatalogas.lt patalpinto meniu (turinio) struktūros autorius (I b. t., 105 l.). Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, jog atsakovas yra šiuo metu jau uždarytų interneto portalų www.vestuvinessukneles.org, www.kaimosodybos.org, www.vestuviu-organizavimas.lt ir www.vestuvinessukneles.info, kuriuose buvo patalpinti įvairiausi skelbimai vestuvių tematika, valdytojas ir savininkas.

Teismas nurodė, kad, kaip matyti iš ieškovo interneto skelbimų portalų www.didysisvestuviukatalogas.lt, www.vestuvesplius.lt, www.vestuvesaz.lt, ieškovo surinkti duomenys vestuvių tematika yra susisteminti, metodiškai sutvarkyti, pritaikyti efektyviai struktūrizuotai kiekvieno suinteresuoto duomenų vartotojo poreikius atitinkančiai vidinei paieškai, taigi šių duomenų rinkinys neabejotinai yra pritaikytas individualiai naudotis ir atitinka duomenų bazės apibrėžimą pagal ATGTĮ 2 straipsnio 7 dalį ir Europos Sąjungos teisinį reguliavimą.

Pasak teismo, ieškovas pateikė įrodymus, kad investavo ir nuolat ilgalaikiai investuoja reikšmingas lėšas, o taip pat ir savo intelektinius bei organizacinius pajėgumus informacijos ginčo duomenų bazėse parinkimui, sudarymui, tikrinimui ir viešam pateikimui bei reklamai. Be to, teismo teigimu, bylos duomenys patvirtina ieškovo veiklą, kuri iš esmės yra nukreipta duomenų bazės kūrimui ir palaikymui: ieškovas nuolat kontroliuoja skelbimų turinį, prižiūri skelbimų turinio atitikimą tam tikroms savo paties nustatytoms taisyklėms, seka jų galiojimo ir išviešinimo terminus, užtikrina duomenų sistemiškumą, sutvarkymą pagal tam tikras savo paties nustatytas ir visiems suinteresuotiems vartotojams atpažįstamas kategorijas, užtikrina duomenų skelbimuose viešą paskelbimą ir jų prieinamumą; šias aplinkybes patvirtina duomenys apie išlaidas duomenų bazei sukurti, palaikyti ir reklamuoti. Ieškovas taip pat pateikė duomenis, kad duomenų bazei papildyti reikalingų naujų klientų buvo ieškoma ir panaudojant savo turimas priemones, t. y. reklaminį skydelį. Teismas nurodė, kad ieškovas žmogiškuosius išteklius (savo asmeninį indėlį) duomenų bazės įrašų tvarkymui 2010 - 2012 m. laikotarpiu įvertino 60 tūkst. Lt investicijų. Be to, ieškovas pateikė duomenis apie tai, kad atsakovas duomenų bazės gamintojo autoriaus teises pažeidė nukopijavęs duomenų bazės meniu ir jį panaudodamas savo valdomose svetainėse www.vestuvinessukneles.org, www.vestuviu-organizavimas.lt ir www.vestuvinessukneles.info ; ši aplinkybė užfiksuota antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.

Teismas ieškovo indėlį į nurodytą duomenų bazę pripažino esminėmis investicijomis ATGTĮ 61 straipsnio 1 dalies prasme, be kurių pati veikla kuriant tokias (sutvarkytas) duomenų sistemas būtų beprasmė, nes nestruktūrizuoti ir chaotiškai sudėti duomenys, neatpažįstami ir negalintys būti atrenkami pagal daugialypes aiškiai apibrėžtas kategorijas, negalėtų būti patrauklūs nei asmenims, siekiantiems rasti ieškomą informaciją, nei asmenims, siekiantiems talpinti atitinkamą informaciją, nei potencialiems reklamos užsakovams. Teismas pažymėjo, kad „esminės investicijos“ aptariama prasme pripažįstamos ir tada, kai duomenų bazės gamintojo indėlis yra toks, dėl kurio surinktų duomenų suma įgyja naują kokybę, nesutvarkytą medžiagos rinkinį paverčiant konkrečiam tikslui pritaikomu ir (kaip yra nagrinėjamu atveju) komerciniam panaudojimui tinkamu objektu. Atitinkamai tai reiškia, kad esminių investicijų nustatymas neturi būti sutapatinamas ir apribojamas finansinių išteklių panaudojimo apimtimi. Teismas nurodė, kad nors atsakovas pagrįstai nurodė, jog ieškovas nekuria atskirų skelbimų turinio, tačiau ši aplinkybė yra nereikšminga vertinant ieškovo esmines investicijas, nustačius, kad esmines investicijas sudarė ne atskirų skelbimų turinio kūrimas, o finansinės, organizacinės, intelektinės priemonės sukuriant tam tikrų daiktų rinkų skelbimų talpinimui ir jų peržiūrai patrauklią vietą, kurioje sudėti duomenys sistemingai ir iš anksto numatytu būdu valdomi (klasifikuojami, atrenkami, pakeičiami ir panaikinami).

Teismo teigimu, ieškovas nurodė, kad internetinė svetainė www.didysisvestuviukatalogas.lt yra populiari ir aktyviai lankoma (III b. t., 17 l.), skelbimų skaičius www.didysisvestuviukatalogas.lt nuolatos augo ir 2013-12-31 buvo apie 5600 skelbimų (IV b. t., 71 l.). Atitinkamai ieškovo gautos metinės pajamos iš šios veiklos augo ir buvo daugiau kaip 140 tūkst. Lt per metus (IV b. t., 71 l.). Ieškovas nurodė, kad atsakovui pradėjus tapačią veiklą ir nukopijavus ieškovo skelbimus į savo portalus, ieškovo pajamos sumažėjo. Šie duomenys, teismo vertinimu, aiškiai parodo reikšmingas ieškovo pastangas ir investicijas sukuriant verslo modelį, paremtą didelio skaičiaus lankytojų pritraukimu. Teismo teigimu, tai, jog kurį laiką šis ieškovo projektas buvo naudojamas UAB „Amatų centras”, neeliminuoja ieškovo kaip teisėto ir faktinio duomenų bazės gamintojo ir valdytojo, taigi ieškovo, kaip jo nurodomų duomenų bazių sui generis valdytojo, teisės turi būti ginamos pagal ATGTĮ 61 straipsnio 1 dalį.

Teismas nurodė, kad, įvertinus ieškovo pateiktus duomenis apie atsakovo tinklapiuose paskelbtus skelbimus ir informaciją, perimtą iš ieškovo duomenų bazių, skaičių, darytina išvada, kad atsakovas 2012-09-30 nukopijavo reikšmingą ieškovo duomenų bazės dalį (2353 iš 4818 skelbimų į savo internetinį puslapį www.vestuvinessukneles.org ir 81 skelbimą į savo internetinį puslapį www.kaimosodybos.eu , taigi - apie 50 proc. duomenų bazės turinio, kas laikytina esmine duomenų bazės dalimi ir patalpino ją savo interneto svetainėse vestuvinessukneles.org ir www.kaimosodybos.org; tai patvirtina ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Be to, teismas pažymėjo, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pagal pačių skelbimų savininkų paaiškinimus, jie į atsakovui priklausančius internetinius puslapius savo skelbimų, esančių ieškovui priklausančioje duomenų bazėje, nekėlė. Teismas sprendė, kad atsakovas atliko veiksmus, kurie negali būti pripažinti kaip teisėto naudotojo teisės panaudoti nedideles duomenų bazės dalis realizavimas, todėl atmestinas atsakovo argumentas dėl jo veiksmų teisėtumo ATGTĮ 62 straipsnio 1 dalies pagrindu bei teisės perkelti ir panaudoti duomenų bazių dalis, atitinkamai konstatuodamas, kad nustatytuosius atsakovo veiksmus ieškovas kaip duomenų bazių gamintojas turėjo teisę uždrausti.

Teismo teigimu, nors atsakovas pažymėjo, kad nukopijuodamas skelbimus, pateikė nuorodas į jų šaltinį, tačiau byloje nustatyta priešingai: atsakovas informaciją apie ieškovo portaluose sukurtus skelbimus pateikia kaip savo paties sudarytą informaciją, sau priskirdamas ne vien tik nuorodą, bet pačią ieškovo struktūrizuotą ir apdorotą informaciją. Pasak teismo, ta aplinkybė, kad atsakovas, perkėlęs duomenų bazės dalis, tam tikrose vietose yra palikęs tam tikras nuorodas į ieškovą, yra nereikšminga, kadangi svarbi yra tik skelbimuose esanti reikšminė informacija ir sukurtieji ryšiai tarp atskirų skelbimų, galimybė skelbimus pasirinktu būdu sutvarkyti, valdyti juose esančių duomenų sukūrimo, pakeitimo ir pašalinimo procesus, netgi jeigu tai padaroma vien tik nustatant standartinius valdymo algoritmus, kuriais naudojasi konkrečią informaciją atskirame skelbime patalpinantys tretieji asmenys, duomenų bazės valdytojui sankcionavus. Kadangi sui generis teisės saugomos turint tikslą skatinti esamos informacijos kaupimo ir apdorojimo sistemų kūrimą ir vystymą, o ne kurti informaciją, į tokį tikslą atsižvelgia ir šią bylą nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad ieškovas nekūrė informacijos apie vestuves, jų planavimą/organizavimą, bet sukūrė informacijos apie vestuvių planavimo ir organizavimo kaupimo ir apdorojimo sistemą.

Teismas nurodė, kad ieškovas taip pat išreiškė reikalavimą ginti jo autoriaus teises į tinklapio turinį (išdėstymą) bei į nuotraukas, kurias atsakovas taip pat nukopijavo; šias aplinkybes patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (I b. t., 105, 107 l.); atsakovas šių duomenų nepaneigė.

Teismas pažymėjo, kad duomenų bazės meniu tiesiogiai susijęs su tuo, ar svetainės lankytojams ir vartotojams svetainė bus patogi ir ar jie turės suinteresuotumą ja naudotis. Dėl nurodytų priežasčių laikytina, kad atsakovas, nukopijavęs svetainės www.didysisvestuviukatalogas.lt meniu, pažeidė duomenų bazės gamintojo autoriaus teises į originalų duomenų bazės sutvarkymą ir išdėstymą.

Teismas taip pat nurodė, kad, bylos duomenimis, atsakovas, neturėdamas ieškovo sutikimo, į savo interneto svetaines nukopijavo 8 ieškovo darytas nuotraukas. Nepaneigus ieškovo teiginio, kad jis yra 8 vnt. nuotraukų, atsakovo nukopijuotų iš ieškovo tinklapių į savąjį, autorius, ir nuo kūrinių sukūrimo atsiradus autoriaus turtinėms teisėms, konstatuotinas autoriaus teisių pažeidimas, už kurį ieškovas turi teisę prašyti priteisti kompensaciją.

Teismo teigimu, atsakovas pasinaudojo ieškovo esminėmis investicijomis, panaudodamas perkeltas duomenų bazių dalis savo verslui toje pačioje rinkos dalyje vystyti, taigi neabejotinai ieškovo investicijoms padarė didelę žalą. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į ieškovo pateikiamus duomenis apie ginčo duomenų bazės sukūrimo išlaidas (240 tūkst. Lt), atsakovo įvykdyto duomenų perkėlimo mastą (50 proc.) ir labiau tikėtiną, bet sunkiai apskaičiuojamą žalos sumą, teismo vertinimu prašomoji priteisti kompensacija (1 000 MGL – 130 000 Lt) laikytina per didele. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad byloje turėtų būti svarstomas klausimas dėl realiai ieškovo patirtų nuostolių, kurie atsakovo teigimu sudarytų ne daugiau nei 1 300 Lt. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas pasirinko ne nuostolių atlyginimo būdą, o kompensaciją, nevertintinos aplinkybės dėl faktiškai ieškovo patirtų nuostolių, o remiantis ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punktu, spręstinas klausimas dėl priteistino kompensacijos dydžio.

Teismas nurodė, kad atsakovas neigia nukopijavęs esminę dalį duomenų bazės (t. y. nepripažįsta kaltės), tačiau pripažįsta, kad atliko kopijavimo veiksmus, tačiau mažesniu mastu nei nurodo ieškovas. Pasak teismo, atsakovo finansiniai duomenys patvirtina, kad jo finansinė padėtis nėra labai gera, be to, atsakovo svetainės šiuo metu nėra veikiančios, o ieškovas iš savo duomenų bazės ir toliau gauna pajamas; dėl nurodytų priežasčių ieškovui iš atsakovo priteistina 50 MGL dydžio kompensacija, t. y. 6 500 Lt, kuri laikytina pakankama ir adekvačia padarytam pažeidimui, atsakovo turtinei padėčiai, pažeidimo trukmei (šiuo metu svetainės neveikia), ir atitinkančia pažeidimo prevencijos tikslus. Ieškinio reikalavimai uždrausti atsakovei atlikti veiksmus ateityje tenkinami, atsižvelgiant į nustatytus ieškovo sui generi teisių pažeidimus ir dėl įvykdytų pažeidimų apimties bei intensyvumo kylančią grėsmę, kad tokie pažeidimai gali kartotis ateityje. Taip pat, atsižvelgiant į priteistos kompensacijos dydį, iš dalies tenkintini ir kiti su ieškovo pirmaisiais reikalavimais susiję reikalavimai, t. y. atsakovui nustatytina 100 Lt bauda už kiekvieną būsimo teismo sprendimo neįvykdymo dieną nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jei atsakovas laiku nevykdys teismo sprendimo; atsakovas įpareigotinas paskelbti apie įsiteisėjusį teismo sprendimą interneto svetainėse vz.lt ir bznstart.lt.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas R. G. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą 2014-12-22 Kauno apygardos teismo sprendimą dalyje dėl kompensacijos priteisimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovo reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo tenkinti pilna apimtimi priteisiant ieškovui iš atsakovo 1 000 MGL dydžio kompensaciją; taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nepagrįstai sumažino priteistinos kompensacijos dydį ir suklydo vertindamas atsakovo atsakomybę lengvinančias aplinkybes; neatsižvelgė ir nepasisakė dėl kitų esminių aplinkybių, kurios teismų praktikoje pripažintos aktualiomis nustatant kompensacijos dydį; nebuvo atsižvelgta į teisės pažeidimo trukmę bei intensyvumą, jo sukeltus padarinius ieškovui;Teismas neatsižvelgė į galimą nukopijuotos ieškovo duomenų bazės dalies pardavimo kainą, kuri, ieškovo teigimu, galėtų būti ne mažiau, kaip 240 000 Lt. Taigi, atsakovui nukopijavus apie pusę duomenų bazės, kompensacija turėtų sudaryti ne mažiau nei 120 000 Lt. Teismas ieškovui priteisė kompensaciją, kuri sudaro ~5 proc. duomenų bazės dalies sukūrimo kainos ir ženkliai mažesnę dalį realios duomenų bazės dalies pardavimo kainos. Tokiu būdu ieškovui buvo priteista neprotinga ir neproporcinga kompensacija, kuri objektyviai neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų.Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad ieškovas iš sukurtos duomenų bazės veiklos 2007-2013 m. laikotarpiu (per 7 metus) gavo viso 512 698 Lt pajamų; ieškovo gaunamos pajamos kasmet ženkliai augo, o paskutiniais veiklos metais iki duomenų bazės perkopijavimo (2011 m.), ieškovas gavo viso 99 530 Lt pajamų; net ir rinkoje neteisėtai atsiradus naujam konkurentui (atsakovui), ieškovas 2012 m. uždirbo 123 800 Lt, o 2013 m. - 141 957 Lt pajamų. Taigi, ieškovo vykdoma veikla buvo itin sėkminga, o jos nešamos pajamos kasmet vis augo. Teismas taip pat visiškai neatsižvelgė į tai, jog dėl atsakovo neteistų veiksmų ieškovas patyrė ir ateityje patirs ženklius nuostolius; minėta pažyma apie gautas pajamas (IV b. t., 71 l.) patvirtina, jog iki duomenų bazės perkopijavimo (iki 2012 m.) ieškovo pajamos kasmet ženkliai augo (apie 50 procentų); tuo tarpu atsakovui perkopijavus duomenų bazę ir pradėjus konkuruoti su ieškovu, ieškovo pajamos tiek už 2012 m. (aktuali šių metų pabaiga), tiek už 2013 m. augo jau nebe taip sparčiai (atitinkamai 24 ir 15 proc.). Taigi, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovo pajamų augimas pastebimai sumažėjo. Be to, sumažėjo ir ieškovo svetainės lankomumas. Taigi, jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, atsakovo svetainių funkcionavimo laikotarpiu ieškovas būtų gavęs bent jau 28 proc. daugiau pajamų. Teismas neatsižvelgė į atsakovo iš neteisėtų veiksmų gautą naudą; nagrinėjamu atveju priteistos kompensacijos dydis turi būti adekvatus naudai, kurią gavo atsakovas, neteisėtai besinaudodamas ieškovo duomenų bazės dalimi. Tokiu būdu ieškovui iš atsakovo priteista kompensacija negalėjo būti mažesnė, nei atsakovo iš neteisėtų veiksmų gauta nauda. Priešingu atveju, kaip buvo padaryta skundžiamu sprendimu, atsakovas iš neteisėtų veiksmų faktiškai gauna naudą. Tuo tarpu teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki.Teismas netinkamai paskirstė ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl pažeidė CPK 93 str.2d; teismas nukrypo nuo šios teisės normos ir nepagrįstai priteisė ieškovui vos 5 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas mano, jog net jeigu teismas ir nuspręstų nekeisti iš atsakovo ieškovui priteistos kompensacijos dydžio, apeliacinės instancijos teismas privalo perskirstyti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pažymi, jog 2013-12-02 patikslintu ieškiniu buvo suformuluoti du savarankiški reikalavimai pagal ATGTĮ 77 str. 1 d. 2 ir 7 punktus: 1) reikalavimas uždrausti atsakovui ateityje atlikti neteisėtus veiksmus; 2) reikalavimas priteisti iš atsakovo kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas pirmąjį ieškovo reikalavimą tenkino visiškai - uždraudė atsakovui ateityje atlikti neteisėtus veiksmus (ATGTĮ 77 str. 1 d. 2 p.). Tuo tarpu antrąjį reikalavimą teismas tenkino iš dalies - priteisė kompensaciją, kuri sudaro 5 proc. reikalaujamos sumos (77 str. 1 d. 7 p.). Atitinkamai tai reiškia, jog ieškinys buvo patenkintas ne 5 proc., kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, o 50 proc. (pirmasis iš dviejų reikalavimų patenkintas pilnai) + 2,5 proc. (5 proc. antrojo reikalavimo, sudarančio pusę visų reikalavimų), t.y. 52,5 procento. Tai reiškia, jog iš atsakovo ieškovui priteistina ne 135 Lt žyminio mokesčio ir 641 atstovavimo išlaidų (5 proc.), o 6 740,50 Lt (1 952,14 Eur) atstovavimo išlaidų ir 1417,50 Lt (410,54 Eur) žyminio mokesčio.

Atsakovas UAB ,,Internet Solutions“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014-12-22 sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovo ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1. Teismas suklydo vertindamas ar ieškovas investavo esmines investicijas į duomenų bazę ir konstatuodamas, kad atsakovas nukopijavo didžiąją dalį skelbimų iš ieškovo duomenų bazės. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nei vienoje iš jam priklausančių interneto svetainių nebuvo ir nėra nurodytas kaip svetainių savininkas ar kūrėjas, nėra nurodyta jokia svetainės saugumo politika, t. y. nėra nurodyta, kad kopijuoti ar kitaip platinti ieškovo svetainėje esančią informaciją be ieškovo sutikimo yra draudžiama, taigi ieškovas nepasinaudojo ATGTĮ 61 straipsnio 1 dalyje nurodytomis teisėmis, todėl ir kompensacija už šių teisių pažeidimą negali būti priteisiama. Be to, atsakovas nepateikė patirtos žalos įrodymų.

2. Teismas, nustatęs, kad ieškovas nekūrė informacijos apie vestuves, jų planavimą, organizavimą, bet sukūrė informacijos apie vestuvių planavimo ir organizavimo kaupimo ir apdorojimo sistemą, neatsižvelgė į tai, kad tai reiškia, jog ieškovas sukūrė ne duomenų bazę, o programą, skelbimų talpinimo ertmę, taigi ieškovo, kaip duomenų bazės gamintojo, teisės iš viso neturėjo būti ginamos. Be to, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovo nukopijuoti skelbimai galėjo būti nukopijuoti iš kitų, ne iš ieškovo, interneto svetainių.

3. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo veiksmų teisėtumo, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas pats viešai paskelbė savo darytas fotonuotraukas, taigi atsakovas autoriaus teisių nepažeidė; be to, teismas neišskyrė, kokio dydžio kompensacija priteisiama už autoriaus teisių pažeidimą, o kokia – ginant duomenų bazių gamintojo teises.

4. Teismas skundžiamame sprendime nepasisakė, ar atsakovas įpareigotas paskelbti visą teismo sprendimą, teismo sprendimo rezoliucinę dalį ar tik pranešimą apie priimtą sprendimą; be to, nėra nustatytas ir laikas, per kurį atsakovas turi įvykdyti šia teismo sprendimo dalį. Teismas taip pat nenustatė terminų, per kuriuos atsakovas turi įvykdyti teismo sprendimą.

5. Teismas, nurodydamas, kad atsakovas neigė kaltę, atsakovui nepriteisė patirtų bylinėjimosi išlaidų. Be to, skundžiamame teismo sprendime neteisingai nurodytas atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis.

Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas, be kitų argumentų, nurodė, kad nagrinėjant bylą ieškovas patvirtino, kad duomenų bazė nuo pat jos sukūrimo priklausė išskirtinai vien tik jam (kaip duomenų bazės gamintojui, kūrėjui, valdytojui - savininkui). Ieškovas pažymėjo, kad ATGTĮ 85 str. yra numatyta teismo teisė įpareigoti atsakovą paskelbti informaciją apie sprendimą (įskaitant viso ar dalies sprendimo paskelbimą); rezoliucinėje sprendimo dalyje Kauno apygardos teismas nurodė, jog įpareigoja atsakovą paskelbti apie įsiteisėjusį sprendimą, t.y. sprendimu nebuvo nurodyta atsakovui paskelbti tam tikrą sprendimo dalį ar netgi visą sprendimą. Iš šio seka, kad sprendimo vykdymas yra aiškus ir suprantamas; tuo tarpu sprendimo įvykdymo termino nenurodymas nesudaro pagrindo teismo sprendimą pripažinti neteisėtu - ieškovo nuomone, galioja bendrasis principas, jog atsakovas privalo sprendimą įvykdyti per protingą terminą.

Atsakovas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą be kita ko nurodė, kad ieškovo pateikti duomenų bazės sukūrimo kaštų paskaičiavimai subjektyvūs; atsakovas negavo pelno iš naudojimosi dabar jau uždarytomis interneto svetainėmis. Dėl teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų atsakovas nurodė, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį, sumokėjo 2700 Lt dydžio žyminį mokestį, t y. žyminis mokestis buvo mokamas tik už turtinį reikalavimą, taigi tai pagrindžia, kad šiuo atveju tarp šalių kilo ginčas dėl kompensacijos ieškovui priteisimo, o kiti reikalavimai buvo išvestiniai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 329 str. 2, 3 d., 263 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2-3 d.).

Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, o pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylų nagrinėjimas apeliacine tvarka, nustatytas CPK III dalies normose, nėra teismo proceso pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar jo pakartojimas, nes apeliacinės instancijos teisme civilinė byla nenagrinėjama iš naujo, o patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas (CPK 320 str.).

Dėl ieškovo teisių į duomenų bazę gynimo ir kompensacijos dydžio

ATGTĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad duomenų bazė – susistemintas ar metodiškai sutvarkytas kūrinių, duomenų arba kitokios medžiagos rinkinys, kuriuo galima individualiai naudotis elektroniniu ar kitu būdu, išskyrus kompiuterių programas, naudojamas tokių duomenų bazėms kurti ar valdyti. Pagal teisinį reguliavimą, duomenų rinkiniai, duomenų bazės (išreikštos techninėmis priemonėmis skaityti pritaikyta ar kita forma), kurie dėl turinio parinkimo ar išdėstymo yra autoriaus intelektinės kūrybos rezultatas, yra laikomi autorių teisių objektais (ATGTĮ 4 str. 3 d. 2 p.). Duomenų bazių gamintojų teisės (sui generis teisės) reglamentuojamos ATGTĮ IV skyriuje (61–64 str.). ATGTĮ 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenų bazės gamintojas, kuris įrodo, kad parinkdamas, sudarydamas, tikrindamas bei pateikdamas duomenų bazės turinį padarė esminių kokybinių ir (ar) kiekybinių (intelektinių, finansinių, organizacinių) investicijų, turi teisę uždrausti šiuos veiksmus: 1) bet kokiu būdu ar forma visam laikui ar laikinai perkelti visą duomenų bazės turinį ar esminę jo dalį į kitą laikmeną; 2) bet kokiu būdu padaryti viešai prieinamą visą duomenų bazės turinį ar esminę jo dalį platinant duomenų bazės kopijas, jas nuomojant, perduodant visą duomenų bazės turinį ar esminę jo dalį kompiuterių tinklais (internete) ar kitais perdavimo būdais. Europos Parlamento ir Tarybos 1996 m. kovo 11 d. direktyvos 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (toliau – Direktyva 96/9/EB) preambulės 40 punkte nurodoma, kad sui generis teise siekiama užtikrinti investicijų, įdėtų bazės duomenims gauti, patikrinti ir pateikti, apsaugą per ribotą tokios teisės galiojimo laikotarpį, nes šias investicijas gali sudaryti finansų ir (arba) laiko, pastangų ir energijos sąnaudos. Direktyvos 96/9/EB 7 straipsnio „Apsaugos objektas“ 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės narės nustato duomenų bazės, pasižyminčios pakankamai didelėmis jos duomenų gavimo, tikrinimo ir pateikimo kokybinėmis ir (arba) kiekybinėmis investicijomis, sudarytojui teisę neleisti perkelti ir (arba) panaudoti visos tokių duomenų bazės arba pakankamai didelės jos dalies, kokybiškai ir (arba) kiekybiškai ją įvertinus. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (iki 2009-12-01 – Europos Bendrijų Teisingumo Teismas; toliau – ESTT) 2009-11-09 prejudiciniame sprendime, priimtame byloje Fixtures Marketing Ltd v. Organismos prognostikon aguonon podosfairou AE (OPAP), byla C-444/02, išaiškino, kad sąvoka „duomenų bazė“ Direktyvos 96/9/EB 1 straipsnio 2 dalies prasme reiškia bet kokį pavienių darbų, duomenų ar kitokios medžiagos, galinčių būti atskirtų vienas nuo kito nekeičiant turinio vertės, rinkinį, kuriame pateikiamas bet koks metodas ar sistema, leidžiantys rasti bet kokius jį sudarančius duomenis. Sąvoka „su duomenų bazės gavimu susijusios investicijos“ Direktyvos 96/9/EB 7 straipsnio 1 dalies prasme reiškia išteklius, naudojamus jau egzistuojančioms pavienėms medžiagoms ieškoti ir joms surinkti į duomenų bazę. Jos neapima išteklių, panaudotų duomenims, sudarantiems duomenų bazę, sukurti (taip pat žr. ESTT 2004-11-09 prejudiciniame sprendime, priimtame byloje Fixtures Marketing Ltd v. Svenska Spel AB, byla C-338/02, pateiktą išaiškinimą, kurio expressis verbis kiek skiriasi nuo nurodyto išaiškinimo byloje C-444/02, nurodant, jog Direktyvos 96/9/EB 7 straipsnio 1 dalyje esanti sąvoka „su duomenų bazės duomenų gavimu susijusios investicijos“ reiškia išteklius, panaudotus siekiant sukurti šią duomenų bazę. Ji neapima išteklių, panaudotų siekiant sukurti duomenų bazę sudarančią medžiagą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-684/2015).

Lietuvos teisės mokslo doktrinoje (Mizaras V. Autorių teisė. II tomas. Vilnius: Justitia, 2009, p. 138–145) nurodoma, kad duomenų bazių gamintojų teisių apsauga užtikrinama, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, duomenų bazę sudarančių elementų (kūrinių, duomenų ar kitokių nepriklausomų elementų) parinkimas ar išdėstymas; antra, esminės investicijos. Nustatant ir vertinant, ar egzistuoja antroji duomenų bazės, kaip jos gamintojo teisių objekto, teisinės apsaugos atsiradimo sąlyga, turi būti atsižvelgiama į visas investicijų rūšis, kurios buvo padarytos duomenų bazei kurti, duomenims parinkti, sudaryti, pateikti ar patikrinti, ir dėl to duomenų bazė įgijo savarankišką turtinę vertę. Šiuo atveju aktualios yra tiek kiekybinės investicijos, susijusios su finansinėmis išlaidomis, tiek ir kokybinės investicijos, kuriomis laikomos profesinės žinios, reikalingos duomenų bazei kurti, taip pat organizacinės išlaidos (žr. ten pat, p. 138–145; Birštonas R. et al. Intelektinės nuosavybės teisė. Vilnius: Registrų centras, 2010, p. 255–256).

Vertinant investicijas, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į išlaidas, patirtas duomenų bazės turiniui rinkti, duomenims paruošti, duomenų bazei įdėti į kompiuterių tinklais prieinamus serverius ar kitokius komunikacijos tinklus, kompiuterių programai ar programoms, kurios naudojamos duomenų bazei kurti, įsigyti, neatsižvelgiant į tai, kad jos nelaikomos sudedamuoju duomenų bazės elementu, o saugomos savarankiškai (Mizaras V. Autorių teisė. II tomas. Vilnius: Justitia, 2009, p. 141).

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus išaiškinimus, apeliacinio teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apygardos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, savo išvadas išsamiai motyvavo ir turėjo pagrindo spręsti, kad atsakovas pažeidė ieškovo, kaip duomenų bazės gamintojo, sui generis teises. Apygardos teismas taip pat išsamiai vertino byloje esančius įrodymus dėl ieškovo investicijų į duomenų bazės sukūrimą, tobulinimą ir vystymą dydžio.

Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, jog ieškovas neįrodė, kad duomenų bazės dalis buvo nukopijuota būtent iš jo duomenų bazės. Apeliacinės instancijos teismo kolegija atmeta kaip nepagrįstus tokius atsakovo argumentus, kadangi kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, jog bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008). Tai, inter alia, reiškia, kad, pavyzdžiui, tokias aplinkybes, jog ieškovas nėra duomenų bazės gamintojas, kad duomenų bazės dalis nėra nukopijuota nuo ieškovo duomenų bazės ar kad ieškovo padarytos investicijos nelaikytinos esminėmis, turėjo įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-684/2015). Nagrinėjamoje byloje tai nebuvo padaryta; priešingai, atsakovas procesiniuose dokumentuose, teiktuose pirmosios instancijos teismui pripažino kopijavęs ,,ne visus, o tik dalį skelbimų“ (I b. t., 174 – 179 l.). Atsakovo argumentai dėl IP adresų, kuriais buvo jungiamasi prie ieškovo interneto svetainių šios teismo išvados taip pat nepaneigia. Dėl to, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo pateikti duomenys, kurie patvirtina jo patirtas kompiuterinės programos, į kurią dedama duomenų bazė, sukūrimo ir jos tobulinimo išlaidas, jau yra pakankami spręsti, kad buvo padarytos esminės investicijos, sudarančios pagrindą ginti duomenų bazės gamintojo teises (ATGTĮ 61 str. 1 d.).

Nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui ir ta atsakovo nurodoma aplinkybė, kad analogiški (pagal turinį) skelbimai yra patalpinti ir kitose informacinėse interneto svetainėse, kadangi nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimas buvo pareikštas ne dėl konkretaus skelbimo turinio autorystės, o dėl duomenų bazės, kaip susisteminto ar metodiškai sutvarkyto duomenų rinkinio.

Bylos duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo teiginį, kad tai, jog kurį laiką šis ieškovo projektas buvo naudojamas UAB „Amatų centras”, neeliminuoja ieškovo kaip teisėto ir faktinio duomenų bazės gamintojo ir valdytojo, taigi ieškovo, kaip jo nurodomų duomenų bazių sui generis valdytojo, teisės turi būti ginamos pagal ATGTĮ 61 straipsnio 1 dalį. Byloje surinkti įrodymai paneigia atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl šios teismo išvados.

ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sui generis teisių subjektai, gindami savo teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti: 1) pripažinti teises; 2) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus; 3) uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala; 4) atkurti pažeistas asmenines neturtines teises (įpareigoti padaryti reikiamus taisymus, apie pažeidimą paskelbti spaudoje ar kitokiu būdu); 5) išieškoti atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi kūriniu, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektu; 6) atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, o šio Įstatymo 84 straipsnyje numatytais atvejais – ir neturtinę žalą; 7) sumokėti kompensaciją; 8) taikyti kitus šio ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus.

Ieškovas nagrinėjamoje byloje pasirinko ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą teisių gynimo būdą – kompensaciją. Dėl pasakyto atmestini kaip nepagrįsti ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl negautų pajamų dydžio nustatymo. Pažymėtina, kad ir pats ieškovas pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad priteistinas kompensacijos dydis nesietinas su žalos (nuostolių) dydžiu; kad sprendžiant dėl kompensacijos dydžio teisių pažeidimu padarytos realios žalos (nuostolių) nėra reikšmingas, nes tokiu atveju netektų prasmės kompensacijos ir žalos (nuostolių) atlyginimo, kaip savarankiškų teisių gynimo būdų teisinis atribojimas (III b. t., 29-38 l.). Taigi pats ieškovas pasirinko būtent nurodytą teisių gynimo būdą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti duomenys dėl jam galimai padarytos žalos yra itin prieštaringi: viena vertus, ieškovas nurodo, kad jo interneto projekto veikla buvo ir yra itin sėkminga, įtakos verslo sėkmei nepadarė net ir rinkoje atsiradęs konkurentas (ieškovo argumentai dėl galimos interneto svetainės pardavimo kainos), tačiau argumentuodamas priteistinos kompensacijos dydį ieškovas jau nurodo, kad atsakovo neteisėti veiksmai padarė ir ateityje darys jam daug žalos. Bylos duomenimis, ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2013-09-26, ieškovo teisių pažeidimas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuotas 2013-08-30, kuriame, be kita ko nurodyta, kad interneto svetainėse www.vestuvinessukneles.org, www.kaimosodybos.eu, www.vestuviu-organizavimas.lt, www.vestuvinessukneles.info seniausios archyve esančios naujienos paskelbtos 2012 m. rugsėjo mėn. Atsakovo 2013-10-23 informacinio pranešimo duomenimis, interneto svetainių www.vestuvinessukneles.info ir www.vestuvių-organizavimas.lt veikimas buvo nutrauktas 2013 m. liepos viduryje (dėl nuostolingos veiklos), interneto svetainės www.kaimosodybos.eu ir www.vetsuvinessukneles.org – 2013-10-10 (gavus pranešimą apie teismo pritaikytą areštą, tačiau dar iki ieškinio gavimo; I b. t., 180 l.). Taigi apygardos teismas tinkamai ir teisingai vertino byloje nustatytas su ieškovo teisių pažeidimu susijusias aplinkybes, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovo svetainės buvo uždarytos dar iki atsakovui gaunant ieškinį, t. y. nors atsakovas ir pripažintas pažeidęs ieškovo teises, toks teisių pažeidimas nelaikytinas ilgalaikiu, byloje nėra duomenų, kad atsakovo svetainių veikla buvo itin intensyvi, o ieškovo parodymai dėl jo patirtos žalos yra prieštaringi. Be to, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog atsakovo finansinė padėtis yra sudėtinga, pripažino ir pats ieškovas 2013-11-13 atsiliepime į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (II b. t., 38 – 43 l.).

Dėl to, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo spręsti, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, pažeisdamas ieškovo kaip duomenų bazių gamintojo teises.

Dėl ieškovo teisių gynimo teismo sprendimu ir teismo sprendimo

ATGTĮ 85 straipsnyje nustatyta, kad sprendimą dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo priimantis teismas šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymu gali įpareigoti pažeidėją savo lėšomis paskelbti informaciją apie priimtą sprendimą, įskaitant viso ar dalies sprendimo paskelbimą visuomenės informavimo priemonėse ar kitokiu būdu. Teismo sprendimas arba informacija apie priimtą teismo sprendimą gali būti paskelbta po teismo sprendimo įsiteisėjimo, jeigu teismas nenustato kitaip. Teismo sprendimo paskelbimo būdas ir kiek skelbti nustatoma pačiame sprendime. Autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjektas gali reikalauti, kad pažeidėjas iš anksto sumokėtų į teismo nurodytą sąskaitą pinigų sumą, reikalingą informacijai apie priimtą teismo sprendimą ar teismo sprendimui paskelbti.

Pirmosios instancijos teismas sprendime dėl teismo sprendimo paskelbimo neįpareigojo paskelbti sprendimą visą ar iš dalies. Tai reiškia, kad pagal ATGTĮ 85 straipsnio reikalavimus ir teismo sprendimą dėl nurodytos sprendimo dalies įvykdymo pakanka paskelbti informaciją pranešimu apie įsiteisėjusį teismo sprendimą interneto svetainėse vz.lt ir bznstart.lt.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė per kokį laikotarpį įvykdytina teismo sprendimo dalis dėl paskelbimo apie teismo sprendimą, nutaria patikslinti šią teismo sprendimo rezoliucinės dalies dalį, nurodant, kad atsakovas įpareigotinas paskelbti apie įsiteisėjusį teismo sprendimą (informaciją pranešimu) interneto svetainėse vz.lt ir bznstart.lt per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Dėl nurodytų aplinkybių atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl teismo sprendimo dalies apie sprendimo paskelbimą nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, esminę žyminio mokesčio dalį turėjo mokėti už turtinį reikalavimą, taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimu patenkintų ieškinio reikalavimų apimtį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str., 98 str.).

Dėl apeliacinių skundų ir pirmosios instancijos teismo sprendimo

Nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisingą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliantų teiginiai, kad skundžiamame sprendime nėra aptarti visi apeliantų pateikti įrodymai; juolab kad apeliantai nenurodo, kokie konkretūs byloje esantys įrodymai paneigia teismo išvadas (CPK 178 str., 185 str., 328 str., 329 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos kitų argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Dėl to, kas pasakyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais (CPK 263 str. 1 d., 329 str., 330 str.).

Dėl nurodytų aplinkybių apeliaciniai skundai netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistu, patikslinant sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą (nutartį), teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantams bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str., 98 str.)

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl teismo sprendimo paskelbimo, nurodant, kad atsakovas UAB ,,Internet Solutions“ (į. k. 302617697) įpareigojamas paskelbti apie įsiteisėjusį teismo sprendimą (informaciją pranešimu) interneto svetainėse vz.lt ir bznstart.lt per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.