Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas, sekretoriaujant Simonai Neniškytei, dalyvaujant ieškovui R. G. ir jo atstovei advokato padėjėjai G. P., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Internet Solutions“ atstovui advokatui M. V. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Internet Solutions“ dėl duomenų bazės kūrėjo teisių apsaugos, neturtinių autorių teisių pažeidimo ir kompensacijos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad ieškovas, sudarydamas vartotojams galimybę talpinti skelbimus, užtikrindamas ir palaikydamas bendrąją skelbimų turinio, išviešinimo kontrolę, tikrindamas ir įtakodamas skelbimų galiojimo laiką, sukurdamas skelbimų sisteminimo galimybę ir ją kontroliuodamas bei palaikydamas, padarė esminių investicijų į skelbimų autorių pateiktus duomenis, taip sukurdamas duomenų bazę ir dėl to tapdamas duomenų bazių gamintoju ATGTĮ 2 straipsnio 26 dalies prasme. Tai, jog kurį laiką šis ieškovo projektas buvo išnuomotas, panaudos teise perduotas ar kitomis teisinėmis priemonėmis UAB „Amatų centras” buvo suteikta galimybė uždirbti pajamų iš Didžiojo Vestuvių Katalogo, teismo vertinimu neeliminuoja R. G. kaip teisėto ir faktinio duomenų bazės gamintojo ir valdytojo.

Nurodyti argumentai leidžia teismui konstatuoti, kad ieškovo kaip jo nurodomų duomenų bazių sui generis valdytojo teisės turi būti ginamos pagal ATGTĮ 61 straipsnio 1 dalį.

Atsakovė byloje įrodinėjo, kad būdama teisėta naudotoja naudojo neesmines ieškovo duomenų bazių dalis (t 1, b. I. 176 antra pusė, t 2, b. I. 107, 2014 m. vasario 27 d. teismo posėdžio protokolo garso įrašo laikas 02:29:30 - 02:31:00, 2014 m. gegužės 16 d. teismo posėdžio įrašo laikas 1:40:51). Tačiau įvertinus ieškovo pateiktus duomenis apie atsakovės tinklapiuose paskelbtus skelbimus ir informaciją, perimtą iš ieškovo duomenų bazių, skaičių, teismas daro išvadą, kad atsakovė siekė ir realizuodama savo siekį nukopijavo reikšmingą ieškovo duomenų bazės dalį bei ją perkėlė ir patalpino savo tinklapiuose. www.vestuvinessukneles.org ir www.kaimosodybos.org. Tą papildomai patvirtina ir 2013 m. rugpjūčio 30 d. antstolio M. L. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t. 1, b. I. 102-108). Be to, byloje pateikti duomenys apie tai, kad pačių skelbimų savininkai yra patvirtinę, kad į atsakovei priklausančius internetinius puslapius savo skelbimų, esančių R. G. priklausančioje duomenų bazėje, nekėlė (t. 4, b. l. 143-200 ir, t. 5, b. l. 3-95, tarp jų pažyma Nr. 13 apie skelbimų savininkų atsakymus dėl skelbimų b. l. 18-22). Pažymėtina, kad atsakovės tinklalapių kūrimo metu (kopijavimo metu), t. y. 2012 m. rugsėjo 30 d. svetainės www.didysisvestuviukatalogas.lt duomenų bazėje buvo 4818 skelbimų (t. 3, b. l. 23). Pateiktos DVD laikmenos su skelbimais, taip pat antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad atsakovė nukopijavo 2353 skelbimus iš ieškovės duomenų bazės į savo internetinį puslapį www.vestuvinessukneles.org ir 81 skelbimą į savo internetinį puslapį www.kaimosodybos.eu, taigi - apie 50 proc. duomenų bazės turinio, kas laikytina esmine duomenų bazės dalimi (kaip minėta nedidele dalimi galima būtų laikytina iki 10 proc. duomenų/informacijos).

Taigi atsakovė atliko veiksmus, kurie negali būti pripažinti kaip teisėto naudotojo teisės panaudoti nedideles duomenų bazės dalis realizavimas, todėl teismas paneigia atsakovės nurodomą jo veiksmų teisėtumą pagal ATGTĮ 62 straipsnio 1 dalį bei atitinkamas atsakovės teises perkelti ir panaudoti duomenų bazių dalis, atitinkamai konstatuodamas, kad nustatytuosius atsakovės veiksmus ieškovas kaip duomenų bazių gamintojas turėjo teisę uždrausti.

Nors atsakovė pažymėjo, kad nukopijuodama skelbimus pateikė nuorodas į jų šaltinį, tačiau bylos duomenimis ši aplinkybė yra paneigiama. Atsakovė informaciją apie ieškovo portaluose sukurtus skelbimus pateikia kaip savo pačios sudarytą informaciją, sau priskirdama ne vien tik nuorodą, bet pačią ieškovo struktūrizuotą ir apdorotą informaciją. Ta aplinkybė, kad atsakovė perkėlusi duomenų bazės dalis tam tikrose vietose yra palikusi tam tikras nuorodas į ieškovą, yra nereikšminga, kadangi svarbi yra tik skelbimuose esanti reikšminė informacija ir sukurtieji ryšiai tarp atskirų skelbimų, galimybė skelbimus pasirinktu būdu sutvarkyti, valdyti juose esančių duomenų sukūrimo, pakeitimo ir pašalinimo procesus, netgi jeigu tai padaroma vien tik nustatant standartinius valdymo algoritmus, kuriais naudojasi konkrečią informaciją atskirame skelbime patalpinantys tretieji asmenys, duomenų bazės valdytojui sankcionavus. Kadangi sui generis teisės saugomos turint tikslą skatinti esamos informacijos kaupimo ir apdorojimo sistemų kūrimą ir vystymą, o ne kurti informaciją (žr. ETT 2004 11 09 sprendimas byloje Nr. C-203/02 British Horseracing Board Ltd v. William Hill Organisation Ltd, 30), į tokį tikslą atsižvelgia ir šią bylą nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad ieškovas nekūrė informacijos apie vestuves, jų planavimą/organizavimą, bet sukūrė informacijos apie vestuvių planavimo ir organizavimo kaupimo ir apdorojimo sistemą.

Ieškovas taip pat išreiškė reikalavimą ginti jo autoriaus teises į tinklapio turinį (išdėstymą) bei į nuotraukas, ką taip pat nukopijavo atsakovė. Šias aplinkybes patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t. 1, b. I. 105, 107). Atsakovė šių duomenų nepaneigė. Ieškovas teigia, kad sudarydamas katalogo meniu (turinį, duomenų bazės struktūrą), prieš tai turėjo atlikti kruopščią analizę: kiekvieną meniu punktą detaliai ištirti internetinėse paieškos sistemose ir parinkti meniu punkto pavadinamą, pagal dažniausiai interneto vartotojų naudojamas paieškos frazes. Meniu atspindi duomenų bazės išdėstymą, o dėl to specifinis ir pagrįstas meniu - turinio išdėstymas laikytinas autoriaus intelektinės kūrybos rezultatu. ATGTĮ 61 straipsnio 3 dalis nustato, kad duomenų bazių gamintojų teisės saugomos, nepažeidžiant autorių teisių į duomenų bazės sudarymą ir autorių teisių bei gretutinių teisių į kūrinius ir gretutinių teisių objektus, kurie sudaro duomenų bazės turinį. Teismas pažymi, kad meniu tiesiogiai susijęs su tuo, ar svetainės lankytojams ir vartotojams svetainė bus patogi ir ar jie turės suinteresuotumą ja naudotis. Dėl nurodytų priežasčių laikytina, kad atsakovė, nukopijavusi svetainės www.didysisvestuviukatalogas.lt meniu pažeidė duomenų bazės gamintojo autoriaus teises į originalų duomenų bazės sutvarkymą ir išdėstymą.

ATGTĮ 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodoma, jog autorių teisių objektais laikomi fotografijos kūriniai ir kiti fotografijai analogiškais būdais sukurti kūriniai. Byloje pateikti duomenys (minėtas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas) patvirtina, kad internetinėje svetainė vestuvinessukneles.org skelbime apie lankytiną vietą Trijų mergelių tiltą Kaune, patalpintose 8 vnt. nuotraukose nurodytas nuotraukų autorius R. G. (ieškovas). Atsakovė minėtas nuotraukas buvo nukopijavusi į savo svetaines, o ieškovas teigia, kad jokio sutikimo talpinti šias nuotraukas nėra davęs.

Pažymėtina, kad nuotrauka, remiantis ATGTĮ yra autorių teisių objektas. Minėtas įstatymas numato, jog autorių teisių objektais yra laikomi originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Įstatymas pateikia pavyzdinį kūrinių sąrašą, tarp kurių paminėti ir fotografijos kūriniai bei kiti fotografijai analogiškais būdais sukurti kūriniai. Pagrindinis autorių teisių objekto požymis - originalumas. Tad visos nuotraukos, nepriklausomai nuo jų meninės vertės ar užfiksavimo būdo ir priemonių, yra autorių teisių objektai, jeigu tik jos originalios, o originali ta nuotrauka, kuri nėra nukopijuota. Naudoti bet kokį autorių teisių objektą, tame tarpe ir nuotrauką, galima tik gavus autorių teisių subjekto leidimą.

Kiekvienas autorių teisių apsaugos objekto (šiuo atveju – nuotraukų) naudojimas be autorinių teisių turėtojo leidimo ar viršijant suteiktas naudojimo teises, yra neteisėtas veiksmas, pažeidžiantis autoriaus išimtines turtines teises. Pažeidus šias teises, autorių teisių subjektai gali reikalauti ne tik turtinės, bet ir neturinės žalos atlyginimo. Lietuvos įstatymai suteikia autorių teisių turėtojui teisę reikalauti kompensacijos iki 1 000 MGL arba atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis kūriniais. Autorių teisių objektai nėra oficialiai registruojami. Jų apsauga atsiranda nuo kūrinio sukūrimo ir išreiškimo objektyvia forma momento. Kūrinio autoriumi laikomas būtent tas žmogus, kuris juo skelbiasi, kol kitas asmuo neįrodo kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-l54/2000).

Atgaminimas – kūrinio tiesioginis ar netiesioginis, nuolatinis ar laikinas kopijų (kopijos) padarymas bet kuriuo būdu ir bet kuria forma, įskaitant elektroninę (ATGTĮ 2 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju atsakovės tinklapyje buvo publikuotos aštuonios ieškovo kūrybos nuotraukos. ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta autorių išimtinė teisė leisti arba uždrausti atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu. Pagal ATGTĮ 15 straipsnio 2 dalį bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus). Byloje neįrodyta, kad atsakovė viešai publikavo ieškovo kūrinių kopijas, kurioms atgaminti ir platinti jų autorius davė leidimą, arba kad jo leidimas nebuvo reikalingas, todėl toks ieškovo kūrinių kopijų panaudojimas yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 2-349/2008). Kaip minėta, ATGTĮ 61 straipsnio 3 dalis nustato, kad duomenų bazių gamintojų teisės saugomos, nepažeidžiant autorių teisių į duomenų bazės sudarymą ir autorių teisių bei gretutinių teisių į kūrinius ir gretutinių teisių objektus, kurie sudaro duomenų bazės turinį. Nepaneigus ieškovo teiginio, kad jis yra 8 vnt. nuotraukų, atsakovės nukopijuotų iš ieškovo tinklapių į savąjį, autorius, ir nuo kūrinių sukūrimo atsiradus autoriaus turtinėms teisėms, konstatuotinas autoriaus teisių pažeidimas, už kurį ieškovas turi teisę prašyti priteisti kompensaciją.

Kaip nustatyta, atsakovė pasinaudojo ieškovo esminėmis investicijomis panaudodama perkeltas duomenų bazių dalis savo verslui toje pačioje rinkos dalyje vystyti, taigi neabejotinai ieškovo investicijoms padarė didelę žalą. Sui generis teisių subjektai turi teisę ginti savo teises ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalyje numatytais būdais. Ieškovas prašo taikyti ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktuose numatytus jo teisių gynimo būdus - uždrausti ateityje naudoti ieškovo duomenų bazės ar jos esminės dalies perkėlimą ir/ar naudojimą. Taip pat prašo priteisti kompensaciją, kurios dydį nustatyti pagal ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą maksimumą - 1 000 MGL, kadangi nustatyti ieškovo patirtą žalą arba įvertinti atsakovės gautą naudą pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį šio ginčo atveju yra labai sudėtinga. Atsižvelgiant į ieškovo pateikiamus duomenis apie ginčo duomenų bazės sukūrimo išlaidas (240 tūkst. Lt), atsakovės įvykdyto duomenų perkėlimo mastą (50 proc.) ir labiau tikėtiną, bet sunkiai apskaičiuojamą žalos sumą, teismo vertinimu prašomoji priteisti kompensacija (1 000 MGL – 130 000 Lt) laikytina per didele.

Teismas atmeta atsakovės argumentus, kad byloje turėtų būti svarstomas klausimas dėl realiai ieškovo patirtų nuostolių, kurie atsakovės teigimu sudarytų ne daugiau nei 1 300 Lt. Pažymėtina, kad ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalis, reglamentuodama turtinės žalos atlyginimo įstatymo pažeidimo atveju klausimus nustato, kad vietoj dėl šio įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti kompensacijos arba atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis kūriniais ar kitais šio įstatymo saugomų teisių objektais (tai yra gavęs leidimą). Taigi, įstatymas suteikia teisę autoriui rinktis, kokiu būdu ginti savo pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pasirinko ne nuostolių atlyginimo būdą, o kompensaciją, teismas nevertina aplinkybių dėl faktiškai ieškovo patirtų nuostolių, o atsižvelgdamas į ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punktą, sprendžia dėl priteistino kompensacijos dydžio.

Pagal ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punktą teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, atsižvelgia į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kad kompensacija atlyginimo ir prevencijos tikslų prasme būtų adekvati ir teisinga. Byloje nustatyta, kad atsakovė neigia nukopijavusi esminę dalį duomenų bazės (nepripažįsta kaltės), tačiau, kad atliko kopijavimo veiksmus, tačiau mažesniu mastu nei teigia ieškovas, pripažįsta. Atsakovės finansiniai duomenys patvirtina, kad jos finansinė padėtis nėra labai gera, kaip teigia ieškovas (VĮ Registrų centro duomenimis 2013 metus bendrovė baigė patyrusi 30 167 Lt nuostolį, turto bendrovė nurodytu metu buvo apskaičiusi už 33 925 Lt, o trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 36 208 Lt). Be to, teismas taip pat pažymi, kad atsakovės svetainės šiuo metu nėra veikiančios, o ieškovas iš savo duomenų bazės ir toliau gauna pajamas. Dėl nurodytų priežasčių ieškovui iš atsakovės priteistina 50 MGL dydžio kompensacija, t. y. 6 500 Lt, kuri laikytina pakankama ir adekvačia padarytam pažeidimui, atsakovės turtinei padėčiai, pažeidimo trukmei (šiuo metu svetainės neveikia), ir atitinkančia pažeidimo prevencijos tikslus. Ieškinio reikalavimai uždrausti atsakovei atlikti veiksmus ateityje tenkinami, atsižvelgiant į nustatytus ieškovo sui generi teisių pažeidimus ir dėl įvykdytų pažeidimų apimties bei intensyvumo kylančią grėsmę, kad tokie pažeidimai gali kartotis ateityje. Taip pat, atsižvelgiant į priteistos kompensacijos dydį, iš dalies tenkintini ir kiti su ieškovo pirmaisiais reikalavimais susiję reikalavimai, t. y. atsakovei nustatytina 100 Lt bauda už kiekvieną būsimo teismo sprendimo neįvykdymo dieną nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jei atsakovė laiku nevykdys teismo sprendimo; atsakovė įpareigotina paskelbti apie įsiteisėjusį teismo sprendimą interneto svetainėse vz.lt ir bznstart.lt.

Ieškinį patenkinus iš dalies (5 proc.), bylinėjimosi išlaidos, paskirstytinos pagal CPK 96 straipsnio 2 dalies bei 98 straipsnio 1 ir 2 dalies taisykles. Ieškovas yra sumokėjęs 2 700 Lt žyminio mokesčio paduodant ieškinį, patyrė 50 Lt išlaidų, susijusių su dokumentų vertimu, 1 210 Lt faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų, 12 839,06 Lt atstovavimo išlaidų, iš viso 16 799,06 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė patyrė 3 500 Lt atstovavimo išlaidų. Valstybė patyrė 21,49 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus ieškinį atsakovės atžvilgiu iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteistina 135 Lt žyminio mokesčio, 641,95 Lt atstovavimo išlaidų (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus, teismas atsakovei bylinėjimosi išlaidų nepriteisia, kadangi atsakovė neigė kaltę (CPK 93 straipsnio 2 dalis, CPK 98 straipsnis). Teismas vertina, kad ieškovo procesinis elgesys buvo tinkamas. Išlaidos už vertimą ir faktinių aplinkybių konstatavimą iš atsakovės priteisiamos visos, kadangi atsakovė neigė kaltę, taigi šių išlaidų atsiradimas sietinas išimtinai su atsakovės pasirinkta gynybine procesine pozicija, kuri, kaip parodė šios bylos išnagrinėjimo rezultatas, buvo nepagrįsta. Tokiu atveju net ir dalies šių išlaidų, kurių atsiradimo priežastimi yra nepagrįsti atsikirtimai į ieškinį, perkėlimas ieškovei nebūtų protingas, teisingas ir sąžiningas (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Valstybei išlaidos iš ieškovo ir atsakovės priteistinos lygiomis dalimis, t. y. po 10,75 Lt (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Uždrausti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Internet Solutions“ (į. k. 302617697) ateityje atlikti neteisėtus veiksmus, t. y. duomenų bazės, atvaizduotos tinklapyje www.didysisvestuviukatalogas.lt, o taip pat ir bet kokiuose kitose ieškovui R. G. priklausančiuose ar priklausysiančiuose tinklapiuose, turinio (skelbimų, logotipų, nuotraukų) neteisėtą perkėlimą ir/ar naudojimą.

Priteisti ieškovui R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Internet Solutions“ (į. k. 302617697) 6 500 Lt (šešių tūkstančių penkių šimtų litų) (atitinka 1882,53 Eur) dydžio kompensaciją, 135 Lt (vieną šimtą trisdešimt penkis litus) (atitinka 39,10 Eur) žyminio mokesčio, 641,95 Lt (šešis šimtus keturiasdešimt vieną litą, 95 ct) (atitinka 185,92 Eur) atstovavimo išlaidų, 50 Lt (penkiasdešimt litų) (atitinka 14,48 Eur) vertimo išlaidų, 1 210 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dešimt litų) (atitinka 350,44 Eur) faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų.

Nustatyti atsakovei 100 Lt (vieno šimto litų) (atitinka 28,96 Eur) baudą už kiekvieną būsimo teismo sprendimo neįvykdymo dieną nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jei atsakovė laiku nevykdys teismo sprendimo.

Įpareigoti atsakovę paskelbti apie įsiteisėjusį teismo sprendimą interneto svetainėse vz.lt ir bznstart.lt.

Priteisti iš ieškovo R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Internet Solutions“ (į. k. 302617697) po 10,75 Lt (dešimt litų, 75 ct) (atitinka 3,11 Eur) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.