Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-309-135/2013

Teisėjas Saulius Remeika Teisminio proceso Nr. 1-62-1-00067-2011-7

2013 m. liepos 18 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 6 p. ir nuteistas 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta Joniškio rajono apylinkės teismo 2012-05-10 nuosprendžiu, bei bausmė, paskirta Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-11-30 nuosprendžiu, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir subendrinta bausmė V. K. paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką V. K. įskaityta jo faktiškai atliktos bausmės dalis pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2012-05-10 nuosprendį bei Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-11-30 nuosprendį bei jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. gruodžio 7 d. iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo faktinės pradžios pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendį vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Nuosprendžiu priteista iš V. K. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamai Šiaulių teritorinės ligonių kasos, 1765,59 Lt žalos atlyginimo.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - fotoaparatas SONY CYBER-SHOT, iš V. K. konfiskuotas ir teismo nuosprendžiui įsiteisėjus turi būti sunaikintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. kovo 11 d., nuo 19 val. iki 23 val., tikslus laikas teisminio nagrinėjimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo J. M. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. pačiupęs už plaukų nutempė J. M. iš kambario į virtuvę, kur jam pergriovus nukentėjusiąją ant grindų buvo išpiltas atliekų kibiras, J. M. tvarkant atliekas jis ne mažiau kaip 15 kartų įspyrė nukentėjusiajai į lytinius organus ir kitas kūno vietas, tikslus suduotų smūgių skaičius teisminio nagrinėjimo metu nenustatytas, bei uždėjęs J. M. ant kaklo nenustatytą medžiagą pastarąją smaugė, po to J. M. atsisakius toliau tvarkyti atliekas, jis nukentėjusiąją pastūmė, dėl ko J. M. galva trenkėsi į suolą, tęsdamas nusikalstamą veiką jis nuplėšė nukentėjusiosios palaidinę ir liemenėlę, ir puodeliu pasemdamas karštą vandenį, pylė nukentėjusiajai į veidą, ant kūno ir šiais bendrais veiksmais nukentėjusiajai J. M. padarydamas gaktos ir didžiųjų lytinių lūpų sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, abiejose šlaunyse, I laipsnio veido, kairės pilvo pusės ir kairio dilbio nudegimus, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, be to grasindamas vertė J. M. rašyti pastarąją žeminančius žodžius ir nukentėjusiąją nuogą fotografavo.

Nuteistasis ginčija ir teismo ekspertizės išvadą dalyje dėl apipylimo karštu vandeniu, kurioje ekspertas teigia, kad griūnant puodui turi būti vientisa lokalizacija, o šiuo atveju nudegimai yra veido, kairės rankos dilbio srityje, kairės pusė pilvo srityje. Nuteistojo nuomone, minėtų nudegimų lokalizacija kaip tik ir įrodo tai, kad nukentėjusioji, keldamasi nuo grindų, kaire ranka užkliudžiusi puodą ir šiam virstant apsiliejo kairę ranką, dalį veido bei kaklo ir dalį kairės pusės pilvo, o nevientisiniai nudegimai tik patvirtina, kad nukentėjusioji buvo tuo momentu susilenkusi ar kitoje, besikeliančios nuo grindų, padėtyje. Nuteistasis nesutinka su nukentėjusiosios teiginiais, kad jo pastumta ji virto ir užsigavo akį į suolą, nes, jo tvirtinimu, J. M. paslydo dėl iš parversto kibiro išbėgusių buitinių atliekų skysčio.

Dėl liudytojo M. K. parodymų nuteistasis nurodo, kad jie taip pat prieštaringi, kadangi jis skirtingai nurodė, ar jis (nuteistasis) kartu su J. M. vartojo alų. Nuteistasis teigia, kad jis tą vakarą vartoti alkoholio negalėjo, nes tą dieną buvo pas medikus dėl širdies. Dėl ekspertų išvados, jog mažai tikėtina, kad šokdama ant malkų per langą jau apdegusi nukentėjusioji galėjo pasidaryti nustatymus sužalojimus, nurodo, kad toks sužalojimų vertinimas palieka abejonę, kuri turėtų būti aiškinama siejant sužalojimus su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis kaltinamojo naudai. Nuteistajam kyla klausimas, kodėl policijos pareigūnai tą patį vakarą nesiėmė priemonių aiškintis įvykio aplinkybių, kai jis namuose miegojo.

Nuteistasis mano, kad teismas nepagrįstai konfiskavo jam priklausantį fotoaparatą kaip nusikaltimo įrankį, kadangi nebuvo nustatyta, kad šis turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą. Nurodo, kad būtina įvertinti fotoaparato panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių realizavimui, o nenustačius, kad turto panaudojimas buvo būtinas nusikalstamai veikai padaryti, jo konfiskavimas netaikomas.

Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu mirus nukentėjusiajai, jis negalėjo užduoti jai klausimų, nebuvo atlikta akistata prieštaravimų pašalinimui, todėl teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistojo nuomone, pažeidė jo teises ir negalėjo nukentėjusiosios parodymais, duotais tik ikiteisminio tyrimo metu, remtis kaip neginčijamais.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nuteistąjį V. K. pripažino kaltu ir jo nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal LR BK 138 str. 2 d. 6 p.

Apeliantas skunde ginčija panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, teigdamas, jog nukentėjusioji tiriamo įvykio metu nustatytus sužalojimus patyrė pati, kadangi buvo apsvaigusi nuo alkoholio, dėl ko užkliuvo už stovėjusio su atliekomis kibiro, virto, o virsdama dar kliudė puodą su jame buvusiu karštu vandeniu ir tokiu būdu apdegė, o sužalojimai kaklo srityje atsirado jai padedant nusivilkti sušlapusius rūbus. Pažymėtina, kad ši versija, kurios apeliantas laikėsi ir ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, nuosprendyje išsamiai išnagrinėta ir paneigta bylos įrodymais. Jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, apelianto skunde nenurodyta.

Teismas, vertindamas nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, jų kiekį bei pobūdį, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, jog nustatyti nukentėjusiajai sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai (1 t., 28 b. l.), taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į eksperto teisminio nagrinėjimo metu duotus paaiškinimus, jog nustatyti nukentėjusiajai sumušimai pagal lokalizaciją ir matmenis negalėjo būti padaryti virstant, o labiau tikėtina, kad jie buvo padaryti spardant. Dėl nudegimų specialistas paaiškino, jog jų atskiros lokalizacijos paneigia kaltinamojo teiginius, jog nukentėjusioji nudegė apsipylusi, nes tuomet būtų buvusi vientisa lokalizacija (3 t., 78-79 b. l.). Nukentėjusioji viso ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai tvirtino, kad ją apeliantas tempė už plaukų, spardė, stūmė, dėl ko ji pargriuvo, vėliau puoduku sėmė verdantį vandenį ir pylė ant jos (1 t., 39-43, 45-46, 57 b. l.). Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji pati būtų susižalojusi. Šiuos nukentėjusiosios parodymus papildė ir patvirtino garso įrašas bendruoju pagalbos telefonu, kuomet nukentėjusioji telefonu į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus ir nurodė, jog yra užrakinta ir negali pabėgti iš V. K. namų, kad kaltinamasis ją sumušė, suspardė, apliejo karštu vandeniu, kankino, murkdė srutose, liepė rašyti visokius pareiškimus. Jos parodymus patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų V. V., V. M., M. K., E. I., V. K. parodymai (3 t., 50 -53, 130-131 b. l.), kurie yra neprieštaringi ir patvirtina J. M. duotus parodymus apie įvykio aplinkybes. Be to, skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, jog rytojaus dieną nuteistasis V. K., rašydamas paaiškinimą dėl tiriamo įvykio, nieko nenurodė apie galimą pačios J. M. susižalojimą jo namuose (1 t., 70 b. l.), o savo įvykių versiją išdėstė tik įteikus pranešimą apie įtarimą. Esant tokiems įrodymams, skundo argumentai dėl nukentėjusiosios pačios susižalojimo atmestini.

Atsakant į nuteistojo skundo argumentą, jog teismas, nustatinėdamas, ar pasitvirtino nukentėjusiosios parodymai apie tai, jog nuteistasis nuplėšęs nuo nukentėjusiosios jos viršutinės dalies rūbus, netyrė, kuo apsivilkusi nukentėjusioji išlipo pro langą, pažymėtina, kad teismo posėdžio metu apklausiamas liudytoju V. K., nuteistojo sūnus, įvykio metu dirbęs greitosios medicinos pagalbos automobilio vairuotoju, kuriuo į gydymo įstaigą buvo vežama nukentėjusioji, parodė, kad nukentėjusioji buvo praktiškai nuoga, tik su striuke, todėl matėsi mėlynės tiek ant veido, tiek kūno (3 t., 131 b. l.). Minėti liudytojo parodymai patvirtina nukentėjusiosios teiginius ne tik apie tai, kad tą vakarą ji nuteistojo buvo sumušta, tačiau ir tai, kad V. K. ją išrengė ir sudegino jos rūbus.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog byloje pakanka neginčijamų įrodymų, jog V. K. 2011 m. kovo 11 d., nuo 19 val. iki 23 val., tikslus laikas teisminio nagrinėjimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudojo J. M. atžvilgiu fizinį smurtą ir kankindamas bei itin žiauriai sužalojo nukentėjusiąją, padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina, kad sužalojimo kankinant pripažįstami tokie atvejai, kai nukentėjusiajam sukeliamos fizinės kančios jį deginant, mušant ilgą laiką ir suduodant daug smūgių, o itin žiauriai – kai prieš nukentėjusįjį ne tik smurtaujama, bet iš jo ir tyčiojamasi taip sukeliant jam ir dvasines kančias. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad V. K. ilgą laiką spardė nukentėjusiąją į lytinius organus ir kitas kūno vietas, pildamas karštą vandenį ant jos jai padarė nudegimus ir tai kartojo keletą kartų, tyčiojosi iš jos liepdamas tvarkyti jo išpiltas atliekas, nuplėšdamas rūbus, liepdamas rašyti ją žeminančius žodžius, ją fotografuodamas. V. K. taip elgėsi suprasdamas savo veiksmus ir norėdamas taip elgtis. Minėti nuteistojo veiksmai atitinka BK 138 str. 2 d. 6 p. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo.

Teismas pagrįstai nustatė apelianto skunde ginčijamą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimo padarymą apsvaigus nuo alkoholio, kas įtakojo šių veikų padarymą. Tai, kad apeliantas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, patvirtina nukentėjusiosios J. M. parodymai, kad V. K. gėrė turėtą alų, M. K. parodymai, kad tėvas grįžęs pasivežė du po 2 litrus alaus butelius ir likus pusei butelio alaus tėvas paprašė jį pavežti iki parduotuvės, kur nusipirko dar du po 2 litrus talpos plastikinius alaus butelius. Be to, pats apeliantas savo 2011-03-12 paaiškinime nurodė, kad buvo išgėręs alaus pusę stiklinės (1 t. 70 b. l.). Nors nuteistasis vėliau visą laiką tvirtino, kad jis nebuvo girtas, o alų gėrė ir apsvaigusi buvo tik nukentėjusioji J. M., byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti šiuos teiginius. Nors liudytojas M. K. pirmosios instancijos teisme pakeitė parodymus ir parodė, kad J. M. su tėvu vartojo alkoholį, liudytojai E. I., V. K., V. V., iš kart po įvykio matę ir bendravę su J. M., teismui nurodė, kad nukentėjusioji vizualiai neatrodė girta. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog didžiąją dalį įsigyto alaus nuteistasis suvartojo vienas ir jo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, todėl ši aplinkybė pagrįstai pripažinta kaip sunkinanti jo atsakomybę.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei sunkinančią aplinkybes bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Iš byloje surinktų ir nustatytų aplinkybių matyti, kad apeliantas nedirba, turi neįgalumą, ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn, seniūnijos administracijos charakterizuojamas neigiamai, praeityje teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą (1 t., 89-90, 114, 92-101 b. l.). Nustatytos ir aptartos aplinkybės rodo, jog apeliantas linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas, todėl jam, kaip recidyvistui, pirmosios instancijos teismas už nusikaltimą, paskyręs laisvės atėmimo bausmę, Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos nepažeidė.

Apylinkės teismas, nustatydamas paskirtos bausmės dydį, įvertino tai, jog nėra apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, kas įtakojo jo elgesį (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgdamas į tai, teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri didesnė nei įstatymo sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis. Teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis parinko palankesnį nuteistajam bausmių bendrinimo būdą ir bausmes iš dalies sudėjo, todėl nuteistajam paskirta galutinė 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė yra tinkamai paskirta.

Apeliaciniame skunde V. K. nurodo, jog fotoaparatas, kurį apylinkės teismas nurodė konfiskuoti iš jo bei nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti kaip nusikalstamos veikos įrankį, nebuvo panaudotas nusikalstamos veikos požymių realizavimui, todėl negali būti pripažintas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone. Kolegijos sutinka su tokiu nuteistojo teiginiu, kadangi, fotoaparatu nukentėjusiosios sveikata nebuvo žalojama, fotoaparatas taip pat nepalengvino ir nesudarė sąlygų nusikalstamai veikai atlikti. Atsižvelgiant į tai, fotoaparatas „SONY CYBER-SHOT" grąžinamas V. K., o fotoaparato atminties kortelė, saugoma kartu su fotoaparatu Šiaulių apskrities VPK Joniškio r. PK pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 135 b. l.), prijungiama prie baudžiamosios bylos Nr. 1-14-645/2013 ir paliekama saugoti kartu su byla.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria išspręstas daiktinių įrodymų klausimas. Fotoaparatą „SONY CYBER-SHOT", paimtą iš V. K., grąžinti V. K., o fotoaparato atminties kortelę palikti saugoti kartu su baudžiamąją byla Nr. 1-14-645/2013.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.