Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, kaltinamajam J. M., kaltinamojo gynėjui advokatui J. S., nukentėjusiems M. L. ir G. M., jų atstovams pagal įstatymą I. M. ir R. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1933-01-04 (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, specialaus vidurinio išsilavinimo, pensininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-12-04 apie 16.20 val. Veiverių gatvėje J. M., vairuodamas automobilį Mersedes Benz 190, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nuo Europos prospekto link Kauno rajono Jonučių gyvenvietės, ties (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus tuo, kad, būdamas eismo dalyviu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą iš dešinės pusės ėjusius pėsčiuosius M. L., kurį kliudė, sužalojo bei padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą, ir G. M., kurią kliudė, sužalojo bei padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Po susidūrimo su pėsčiąja G. M. krisdama atsitrenkė į gretima (trečia) eismui skirta juosta važiavusį ir prieš perėją stabdžiusį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą D. G..

Kaltinamasis J. M. prisipažino kaltu iš dalies, parodė, kad automobiliu Mercedes Benz artėdamas prie sankryžos važiavo nedideliu greičiu – apie 30-40 km per valandą. Lijo lietus, buvo blogas matomumas. Dešinėje pusėje žmonių nematė. Prieš sankryžą nesustojo, nes žmonių nesimatė, įvažiavęs į pėsčiųjų perėją 2 metrų atstumu nuo automobilio pamatė mergaitę G. M., kelias sekundes į ją užsižiūrėjo ir tuo metu į dešinį automobilio priekinio stiklo kampą atsitrenkė berniuko galva. M. L. nuslydo po mašina ir nukrito. Pravažiavęs sankryžą, kaltinamasis tuoj pat sustojo, nubėgo prie gulinčio berniuko. Jis buvo sąmoningas, prie jo galvos mėtėsi ausinukai. Bandė keltis, pradėjo dejuoti, kad jam skauda. Susirinko daug žmonių. Girdėjo, kad mergaitė kalbėjosi su D. G.. Matė, kad berniuką paėmė greitosios pagalbos automobilis. Mergaitė kalbėjosi su keliais žmonėmis, po to paprašė greitosios, kad ir ją paimtų. Ligoninėje buvo susitikęs su berniuku ir jo mama, gailėjosi dėl eismo įvykio. Norėjo atlyginti žalą, tačiau M. L. mama norėjo gauti 30000 Lt, o tai kaltinamajam yra nereali suma, nes gyvena iš pensijos, turto ir kitokių pajamų neturi. Tai pirmas eismo įvykis per kaltinamojo 50 metų vairavimo laikotarpį. Kaltinamasis teigė nematęs, kaip buvo sužalota mergina, yra įsitikinęs, kad jo vairuojamas automobilis G. M. nepartrenkė. Dėl pareikštų ieškinių kaltinamasis parodė, kad draudimo bendrovė, vadovaudamasi įstatymu, sąžiningumo, teisingumo protingumo kriterijais, visiškai atlygino tiek materialinę, tiek moralinę žalą ir G. M., ir M. L..

Nukentėjęs M. L. parodė, kad ėjo per perėją Veiverių gatvėje. Apsidairęs į šonus pamatė, kad automobiliai sustojo, todėl ėjo tiesiai per perėją. Matė, kad Gabrielė eina priekyje. Išgirdo variklio burzgimą, pasisukęs pamatė mašiną, kuri jį partrenkė. Nuo smūgio į koją, jis nuvirto ir atsitrenkė į priekinį stiklą. Jam lūžo kairė koja. Kaukolėje buvo įskilimas, kraujavo ausis, pasislinko žandikaulis. Dabar nukentėjęs negali bėgioti, pakelti didelio krūvio. Sėdėdamas jaučia skausmą. Prieš avariją lankė baseiną. Sportavo 4-5 kartus per savaitę. Dalyvaudavo varžybose. Vienose yra laimėjęs 2 vietą. Po avarijos gali sportuoti tik neintensyviai. Varžybose dalyvauti negali. Greitai pavargsta. Ilgiau sėdint, pradeda skaudėti uodegikaulį.

Nukentėjusioji G. M. parodė, kad važiavo į sporto treniruotę tuo pačiu autobusu kaip ir M. L.. Išlipusi iš autobuso, atėjo iki perėjos ir sustojo. Ten yra posūkis į aikštelę. Prieš perėją automobilis, kuris įsukinėjo į tą aikštelę, sustojo. Nukentėjusi apsidairė į abi puses. Dešinėje automobilių nebuvo, kairėje jie buvo sustoję. Pradėjo eiti, iš kairės pajuto smūgį, ji atsitrenkė į mašinos priekį, krito ant kapoto ir atsidūrė ant žemės. Iš kaltinamojo vairuojamo automobilio manevro nukentėjusi suprato, kad vairuotojas turėjo pajausti, kad ją partrenkė, nes bandė išvengti susidūrimo, pasuko vairą į dešinę ir nutrenkė M. L.. Nukritusi ji išsigando kitų automobilių, bandė keltis ir tada ją nežymiai kliudė kito automobilio ratas. Šio automobilio vairuotojas priėjo prie jos, gulinčios ant asfalto, paklausė kaip ji laikosi, padėjo pasikelti ir palydėjo iki šaligatvio, kur ji laukė greitosios. Medikams pasakė, kad jaučia skausmą. Nukentėjusiai buvo nustatytas stuburo trečio slankstelio lūžis. 9 dienas gydėsi klinikose ir daugiau nei mėnesį sanatorijoje. Dabar tęsiama reabilitacija. Ši avarija sutrukdė sportinę ir mokyklos karjerą. Šie metai yra paskutinai mokslo metai mokykloje. Tris mėnesius nelankė pamokų, negalėjo sėdėti suole, jautė skausmą, nešioja įtvarą, tirpsta kojos ir nugara.

Nukentėjusio M. L. atstovė R. M. parodė, kad jos sūnui buvo padaryti sunkūs sužalojimai, atlikta operacija, sujungti kaulai. Buvo skilę smilkinkauliai. Stipriai sutrenkti smegenys. Sūnus nelabai atsimena įvykį. Tris dienas gydėsi reanimacijos skyriuje, dvi savaites gulėjo klinikose. Nuo sausio 6 d. iki vasario 15 d. gydėsi Kauno reabilitacijos ligoninėje, buvo nusilpęs. Po reabilitacijos paskirtas namų gydymas, vaikščiojo su langete. Į mokyklą sūnų vežiodavo pati. Jis negalėjo bendrauti su vaikais, vaikščiojo su ramentais. Po to, pradėjo lankyti baseiną. Liepos 7 d. padaryta operacija dėl kaulo atplaišų išėmimo. Nuo liepos vidurio dar tris savaitės gydėsi Palangos reabilitacijos ligoninėje. Dabar laukia gydytojo ortopedo konsultacijos. Padarytas kaukolės kaulų lūžis, ausies būgnelis pažeistas, sutriko klausa, dabar tik aukštų dažnių negirdi, padaryti uodegikaulio lūžiai, ilgiau sėdint skauda.

Nukentėjusios G. M. atstovė I. M. parodė, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo yra pareikštas abiems atsakovams. Draudimas neatlygino mokamos sanatorijos palatos kainos. Po avarijos mergaitė bijojo gulėti su svetimais žmonėmis. Buvo pasirinkta atskira palata. Visi dokumentai pateikti, ieškinyje nurodyta suma, niekas nepasikeitė, taip kaip nurodyta ieškinyje. Neturtinė žala atlyginama pagal teismų praktiką. Mergaitė labai aktyvi, dėl avarijos buvo sutrukdytas bet koks dalyvavimas visuomeninėje veikloje ir mokymasis. Iki mokslo metų pabaigos turėjo laisvą mokymąsi, nes negali visą dieną išsėdėti pamokų metu. Šiemet reikia laikyti egzaminus, mokosi gerai, ateitis turėjo būti medicinos universitete ir dabar sunku pasakyti kaip tai įtakos, jai reikia papildomo mokymo. Padaryta 17000 Lt neturtinė žala. 6000 Lt yra sumokėti. Turtinė žala 1985 Lt ir 59 Lt. draudimo kompanijos yra atlyginta. Šią sumą reikėtų minusuoti iš ieškinyje nurodytų - 2594 Lt. Prašė priteisti 17000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes mergaitei ateityje reikės mokytis. Nukentėjusios atstovės teigimu, automobilis artėdamas prie perėjos privalo sustoti. Jį vairavęs eismo įvykio kaltininkas net neatsiprašė.

Specialisto išvadoje Nr. G300/14(02) pažymėta, jog M. L. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir kairėje blauzdoje, abiejų smilkinkaulių, kaktikaulio ir kairės vidurinės kaukolės pamato duobės lūžimai, kraujo išsiliejimas virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, dešinio skruostikaulio, uodegikaulių ir kairės blauzdos kaulų lūžimai. M. L. dėl kaukolės pamato kaulų lūžimo ir galvos smegenų sumušimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 64-65).

Specialisto išvadoje Nr. G342/14(02) pažymėta, jog G. M. nustatyta III juosmeninio slankstelio skersinės ataugos lūžis. G. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl III juosmeninio slankstelio keterinės ataugos lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (b. l. 67).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros apžiūros protokole bei kelių eismo įvykio vietos plane užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2013-12-04 apie 16.20 val., Kaune, Veiverių g. ties namu Nr. 150 (b. l. 4-5, 16).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuota automobilių Mersedes Benz 190, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė po eismo įvykio, įvykusio 2013-12-04 apie 16.20 val. Kaune, Veiverių g. ties namu Nr. 150 (b. l. 6-9).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą, veiką įrodo jo paties parodymai, nukentėjusių parodymai, duomenys užfiksuoti kelių eismo įvykio vietos plane, eismo įvykio vietos protokole, fotonuotraukose, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole (b. 1. 4-16), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadose ( b. l. 64-65, 67), iš kurių matyti, kad J. M., vairuodamas techniškai tvarkingą automobilį, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė nukentėjusį M. L., kuriam eismo įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą ir nukentėjusią G. M., kuriai eismo įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis savo įsitikinimą dėl to, kad jo vairuojamas automobilis nepartrenkė G. M. grindė vieninteliu argumentu -tuo, kad jis nematė nukentėjusios partrenkimo momento. Kadangi byloje esantys duomenys – nukentėjusių parodymai, specialisto išvados, eismo įvykio schema – rodo, kad G. M. buvo partrenkta, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė eismo įvykio metu sužalojus ne tik M. L., bet ir nukentėjusią G. M. yra įrodyta. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusių parodymais. Vertindamas nukentėjusių ir kaltinamojo nurodytas aplinkybes, teismas vadovaujasi nuostata, kuri įtvirtinta teismų praktikoje, jog eismo dalyvio veika, kuria padaromas kelių eismo taisyklių pažeidimas, įvykio priežastimi yra tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių eismo įvykis nebūtų įvykęs. Šiuo atveju, darytina išvada, kad jeigu kaltinamasis būtų laikęsis kelių eismo taisyklių 37 p. reikalavimų, atsižvelgęs į eismo sąlygas, sustojęs prieš pėsčiųjų perėją, eismo įvykis nebūtų įvykęs.

Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., nes jis vairavo automobilį ir pažeidė kelių eismo taisykles, o dėl padaryto pažeidimo įvykusio eismo įvykio metu buvo partrenkti nukentėję M. L., kuriam sunkiai sutrikdyta sveikata, ir G. M., kuriai sutrikdyta sveikata nesunkiai.

Nukentėjusio M. L. motina R. M. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 60000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 500 litų už advokato paslaugas. Teismo posėdyje R. M. tokią sumą grindė tuo, kad ateityje sūnui reikės gydymo, o kiek tai kainuos niekas negali pasakyti. Vaikas sveiksta gana gerai. 11264 Lt neturtinės žalos atlyginimo gavo iš draudimo bendrovės, o likusi suma turėtų būti priteista. Įvertinus kaltininko garbų amžių, žalą jis turėtų atlyginti kartu su draudimo kompanija.

Nukentėjusios G. M. atstovė I. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 17000 Lt neturtinės žalos ir 2594 litų turtinės žalos atlyginimo. Teismo posėdyje atstovė informavo, kad iš draudimo bendrovės gavo 6000 Lt neturtinės ir 2044,97 Lt turtinės žalos atlyginimą. Atstovė nurodė, kad 2044,97 Lt (1985 Lt + 59 Lt ) reikėtų minusuoti iš ieškinyje nurodytų - 2594 Lt ir skirtumą priteisti, nes draudimo bendrovė tokios sumos neatlygino. Taip pat prašė priteisti 17000 Lt neturtinę žalą, nepaisant 6000 litų gauto neturtinės žalos atlyginimo, nes mergaitei ateityje reikės mokytis. Nukentėjusios atstovės teigimu, automobilis artėdamas prie perėjos privalo sustoti. Jį vairavęs eismo įvykio kaltininkas net neatsiprašė.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus.

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

Turtinę žalą abiems nukentėjusiems atlygino UAB DK „PZU Lietuva“. G. M. neatlygintos išlaidos už mokamą sanatorijos palatą. Civilinis atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ nurodė, kad šios išlaidos nėra priverstinės, būtinos ar nulemtos objektyvių aplinkybių. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusios atstovė parodė, kad po eismo įvykio G. M. bijojo būti bendroje palatoje, todėl buvo gydoma atskiroje, už kurią reikėjo sumokėti, tačiau jokių duomenų, pagrindžiančių tokio gydymo būtinumą nepateikė. Teismas priima sprendimus remdamasis byloje surinktais įrodymais. Jų nesant, tenkinti ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo nėra teisinio pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, civilinio atsakovo pozicija laikytina pagrįsta ir nukentėjusios G. M. atstovės I. M. ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Teismų praktikoje susiformavusi tendencija nukentėjusiesiems, kurie eismo įvykio metu patiria nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinei žalai atlyginti priteisti nuo 2000 litų iki 10000 litų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-64/2009, 2K-477/2010, 2K-461/2010 ). Pagal susiklosčiusią teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiamas iki 90000 Lt neturtinės žalos atlyginimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-95/2013). Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai taip pat lemia, kad teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t., o tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Taip pat atsižvelgtina į pozityvų kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-507/2009).

Šiuo atveju, civilinis atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atlygindamas nukentėjusiems neturtinę žalą išmokėjo maksimalią įstatyme numatytą draudimo išmoką – 17264 litus.

Atsižvelgiant į nukentėjusiajai G. M. sukeltą nesunkų sveikatos sutrikdymą, padarytus sužalojimus, nepatogumus, fizinio aktyvumo apribojimą, kaltinamojo elgesį (nepripažino kaltės, neatsiprašė), jo amžių (81 metai), turtinę padėtį (pensininkas, turintis nekilnojamo turto), teismų praktiką analogiškose bylose bei kitas ankščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nustatytinas 8000 litų G. M. nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis. Įvertinus jau išmokėtą neturtinės žalos atlyginimo dalį iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistini 2000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į nukentėjusiam M. L. padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą, jam sukeltus nepatogumus, gydimosi trukmę ( 16 dienų stacionare, 40 dienų reabilitacijos įstaigoje, jauną nukentėjusio amžių, sėkmingą gydimosi eigą, kaltinamojo elgesį (atsiprašė nukentėjusio, gailėjosi dėl sukelto eismo įvykio), jo amžių, socialinę ir turtinę padėtį (81 m. pensininkas, turintis nekilnojamo turto), į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, teismų praktiką analogiškose bylose bei kitas ankščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nustatytinas 40000 litų M. L. nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis. Įvertinus jau išmokėtą neturtinės žalos atlyginimo dalį - 11264 Lt iš kaltinamojo nukentėjusio atstovei priteistini 28736 litai neturtinės žalos atlyginimo ir 500 litų už advokato pagalbą.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, tikslus ir motyvus, t.y. į tai, kad kaltinamasis nenorėjo sužaloti nukentėjusių, nusikalto dėl neatsargumo. Atsižvelgtina į nusikalstamos veikos stadiją, į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į kaltinamojo asmenybę ir jį charakterizuojančius duomenis: neteistas, buvo baustas administracine tvarka, yra garbaus amžiaus. Įvertinus išvardintus pagrindus, kaltinamajam skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei įstatyme numatytas bausmės už neatsargų nusikaltimą vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str.

nusprendė:

J. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. ir paskirti 15 MGL dydžio, t.y. 1950 (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimties) litų ( 564 EUR) baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nukentėjusios G. M. atstovės I. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš J. M. I. M. 2000 litų (579,24 EUR) neturtinės žalos atlyginimą. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusio M. L. atstovės R. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš J. M. R. M. 28736 litų ( 8322,52 EUR) neturtinės žalos atlyginimą ir 500 litų ( 144,81 EUR) teisinės pagalbos išlaidų.

Įpareigoti nuteistąjį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas — 6801 ir sumokėtos baudos banko kvitą pateikti Kauno miesto apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui.

Išaiškinti nuteistajam, kad neįvykdžius bausmės – laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.