- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-11
- Bylos Nr.
- 2-1331-328/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08854-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Žukauskienė
- Ieškovas
- UAB „Arijus“
- Atsakovas
- S. B.
- Kategorijos
- 16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Arijus“ atstovėms advokatei V. N., D. L., atsakovo S. B. atstovui L. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Arijus“ ieškinį atsakovui S. B. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 8191,46 Lt žalos, 5 procentų metines palūkanas ir visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad atsakovas ir ieškovas 2008-09-22 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 477, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti ieškovo bendrovės autotransporto departamento nuosavo autotransporto skyriuje vairuotoju-ekspeditoriumi. Atsakovas, atlikdamas savo pareigas, dirbo Vakarų Europos šalyse. Tą pačią dieną tarp šalių taip pat buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. 2.10-169, kurios pagrindu ieškovas perdavė atsakovui materialines vertybes, įskaitant ir kuro kortelę AS 24 Nr. 6431010017-0, priskirtą krovininiam automobiliui „Renault Magnum“, valst. Nr. CRK 300, su tik pačiam atsakovui žinomu PIN kodu. Nuo 2010-01-09 atsakovas išvyko į komandiruotę, kurios metu Roterdamo mieste, paėmęs krovininį automobilį „Renault Magnum“, valst. Nr. CRK300, su kuro kortele iki pat krovininio automobilio perdavimo momento kitam ieškovo darbuotojui, t.y. iki 2010-03-06, pylėsi kurą. Atsakovui grįžus iš komandiruotės, jis pareiškė norą išeiti iš darbo. Patikrinus atsakovo pateiktas kuro ataskaitas, paaiškėjo, kad jos nesutampa su kuro įpylimo į vilkiko bakus ataskaitomis. Iš UAB „AŠ 24 Lietuva" 2010-03-18 pranešimo bei patikslintos suvestinės matyti, kad su kuro kortele, priskirta vilkikui „Renault Magnum", valst. Nr. CRK 300, laikotarpyje nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. kovo 6 d. buvo piltasi: Olandijoje, Roterdamo mieste, 2010-03-01 07.23 val. - 350,45 litro dyzelinio kuro už 1.119,54 Lt; Belgijoje, Meer mieste, 2010-03-02 08.02 val. - 50,02 litro dyzelinio kuro; 08.06 val. - 156,61 l dyzelinio kuro; 08.13 val. - 540,82 l dyzelinio kuro. Iš viso įsipylė 747,45 litro dyzelinio kuro už 2.237,31 Lt; Olandijoje, Roterdamo mieste, 2010-03-02 20.58 val. – 350 l dyzelinio kuro už 1.118,09 Lt; Belgijoje, Meer mieste, 2010-03-04 08.54 val. - 390,06 litro dyzelinio kuro, 08.59 vai. - 300,19 litro dyzelinio kuro. Iš viso įsipylė 690,25 litro dyzelinio kuro už 2066,05 Lt; Belgijoje, Meer mieste, 2010-03-05 20.33 vai. - 500,70 l dyzelinio kuro už 1498,72 Lt; Olandijoje, Roterdamo mieste - 2010-03-06 08.50 val. - 829,11 litro dyzelinio kuro, 08.53 vai. - 18,39 litro dyzelinio kuro, 09.09 vai. - 150 litrų dyzelinio kuro. Iš viso įsipylė 997,50 litro dyzelinio kuro už 3.186,52 Lt. Iš viso - 3.636,35 litro dyzelinio kuro už 11 226,23 Lt. Tuo tarpu iš 2010 m. kovo mėn. krovininio automobilio „Renault Magnum", valst. Nr. CRK 300, kelionės lapo, kurį pildė atsakovas, matyti, jog 2010 m. kovo 1 - 5 dienomis kuro buvo pilta 950 l, atsiskaityta Kuro kortele, nuvažiuota - 2774 km, kuro likutis mėnesio pradžioje buvo 1380 l, mėnesio pabaigoje - taip pat 1380 l. Pagal atsakovo pateiktus duomenis, jis kuro į krovininį automobilį „Renault Magnum" 2010 m. kovo 1 - 5 dienomis įpylė 950 l. Vilkiko „Renault Magnum“, valst. Nr. CRK 300, kuro norma yra 34 l /100 km. Iš viso nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. kovo 6 d. vilkikas nuvažiavo 2774 km ir turėjo sunaudoti 943,16 l kuro, todėl laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. kovo 6 d. atsakovas, pasinaudodamas kuro kortele bei prisipildamas 3636,35 l dyzelinio kuro, ieškovui padarė 8.191,46 Lt nuostolių. Ieškovui nustačius kuro trūkumą, atsakovas tą pačią, t.y. 2010 m. kovo 9 d., pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo darbuotojui prašant. Darbo sutartis su S. B. nutraukta 2010 m. kovo 10 d. pagal LR DK 127 str. 1 d. (darbuotojui prašant). Ieškovas taip pat nurodė, kad jis kreipėsi į ikiteismines institucijas dėl S. B. padarytos nusikalstamos veikos. Atlikus ikiteisminį tyrimą, Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 1-462-659/2011, kurioje S. B. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal LR BK 178 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas S. B. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo S. B. buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, priteisdamas UAB „Arijus" naudai nusikalstamos veikos pasėkoje padarytą turtinę žalą. S. B. pateikus apeliacinį skundą, Klaipėdos apygardos teismas baudžiamąją bylą Nr. 1A-14-557/2012 išnagrinėjęs apeliacine tvarka, S. B. išteisino, o UAB „Arijus“ civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą, nurodydamas, kad UAB „Arijus“ turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Ieškovas ieškinį palaiko, prašo priteisti iš atsakovo 8191,46 Lt žalos, 5 procentų metines palūkanas ir visas bylinėjimosi išlaidas. Neabejoja, kad ieškovui turtinė žala padaryta atsakovo neteisėtais veiksmais, ir yra visos sąlygos taikyti visišką materialinę atsakomybę.
Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovas nebuvo parengęs vidaus lokalinių aktų, kurie reglamentuotų kuro kortelių naudojimą, kuro pylimo ir atsiskaitymo tvarką. Iš ieškovo pateiktos 2003 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 35a patvirtintos instrukcijos vairuotojams ekspeditoriams vežamo krovinio ir transporto priemonės saugumui užtikrinti dėl mokėjimo už kurą matyti, kad bendrovės vairuotojai įspėjami apie duomenų, atsiskaitant kortelėmis, praradimo galimybę, vairuotojams dėl šios priežasties nurodoma stengtis, kad kortelė viso atsiskaitymo proceso metu liktų vairuotojo akiratyje. Akivaizdu, kad bendrovėje nesant jokių kitų lokalių teisės aktų, susijusių bendrovės vairuotojams nustatyta tvarka dėl kuro pylimo užsienyje, yra pagrindas teigti, kad nagrinėjamoje byloje būtų taikomos LR DK 256 str. l d. bei LR DK 257 str. 5 d. nuostatos. Kadangi bendrovėje nebuvo nustatyta naudojimosi kuro pylimosi kortelei tvarka, kuro kortelės buvo priskiriamos ne konkrečiam vairuotojui, o kiekvienam vilkikui, UAB „Arijus" vairuotojai, keisdamiesi perduodavo kuro kortelę ir ta pačia kortele naudojosi visi vairuotojai, kurie vairuoja tą patį vilkiką. Pagal bendrovėje nusistovėjusią praktiką kuro kortelių PIN kodai buvo žinomi visiems vairuotojams ir buvo lengvai prieinami, nes buvo laikomi kartu su kortele. Be to, vilkiko tachografo parodymai patvirtina, jog vilkikas laikotarpiu, kai buvo pilamas kuras Meer miestelio degalinėje stovėjo ir nevažiavo į Meer pilti kuro. Teigia, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad žala ieškovui atsirado dėl tyčinių atsakovo veiksmų, tai patvirtina ir Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis. Atsakovo nuomone, žalos atsiradimą iš dalies lėmė ieškovo nerūpestingumas ir lokaliais teisės aktais aiškiai sureguliuotos kuro pylimo tvarkos užsienyje, nebūvimas. Kadangi visi vieno vilkiko vairuotojai naudoja tas pačias korteles, ieškovas nepateikė įrodymų, kad prašoma iš atsakovo priteisti žala ieškovui atsirado dėl tyčinių atsakovo veiksmų, todėl atsakovas negali būti pilnai atsakingas už ieškovui padarytą žalą, be to atsakovo sunki finansinė padėtis leidžia atsakovui prašyti teismą vadovautis LR DK 257 straipsnio 5 dalies nuostatomis.Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad byloje nėra įrodyta, kad kurą, kuris dingo, pylė atsakovas. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovo atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis. Byloje nėra įrodymų, už kokias vertybes buvo atsakingas atsakovas. Byloje nėra pateikta jokio dokumento, kad nuo 2010-03-01 iki 2010-03-06 jo atstovaujamajam buvo perduotos materialinės vertybės. S. B. savo parašu nėra patvirtinęs, kad jisai priėmė materialines vertybes ir ėmėsi jas saugoti, todėl turi būti taikomas LR DK 254 str., kuris nustato darbuotojo materialines atsakomybės ribas. Pagal LR DK 255 str. darbuotojas negali atlyginti daugiau kaip 3 vidutinių mėnesių darbo užmokesčio dydžio žalos. Jo manymu, yra sąlygos taikyti LR DK 257 str. 5 d. ir sumažinti ieškovo prašomos žalos dydį, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį - jis turi penkias vykdomąsias bylas, jo turtas yra areštuotas. Nėra jokių lokalių teisės aktų , kad įmonė, kuri perduoda savo vertybes vairuotojams, būtų nustačiusi tvarką kaip tą kurą pilti. Pildamas kurą atsakovas nurodė kiek jo pylė, kiek išnaudojo, pateikė kuro pylimo ataskaitą. Prašo atmesti ieškinį, bet jei ieškinys būtų tenkintas prašo taikyti LR DK 254 str., 257 str. 5 d., iš atsakovo priteisiant 3 vidutinių darbo užmokesčių vidurkį, kas sudarytų 3210,00 Lt. Atsakovo vidutinis mėnesinis atlyginimas - 1730,00 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo materialinės atsakomybės buvusiam darbdaviui.
Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška turtinės atsakomybės rūšis. LR DK 245 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Darbuotojo materialinė atsakomybė suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. LR DK 253 straipsnio, reglamentuojančio darbuotojų materialinės atsakomybės atvejus, 1 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo), 8 punkte – kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo. Darbuotojų materialinės atsakomybės ribos nustatytos LR DK 254 straipsnyje, pagal kurį darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus DK 255 straipsnyje. DK 255 straipsnio 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad darbuotojas privalės atlyginti visą žalą tuo atveju, kai su juo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Pagal DK 256 straipsnio 1 dalį visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe.
Pagrindinis darbuotojo materialinės atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytus nuostolius. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 str.). Materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sąlygos. Nustačius nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, ši atsakomybė darbuotojui taikoma nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (neveikimą), dėl kurių padaryta žala, darbuotojui buvo taikyta drausminė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, nes materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška turtinės atsakomybės rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2011).
Byloje nustatyta, jog tarp atsakovo S. B. ir UAB „Arijus“ 2008-09-22 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 477 (1 t., b.l. 93-94), pagal kurią atsakovas S. B. buvo priimtas dirbti vairuotoju – ekspeditoriumi. Darbo sutarties 10.1. punkte numatyta, jog darbuotojas įsipareigoja sudaryti visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartį, kuri, kaip matyti (1 t., b.l. 95), tarp UAB „Arijus“ ir S. B. buvo sudaryta taip pat 2008-09-22. Pagal šią sutartį atsakovas S. B. įsipareigojo: tausoti jam perduotas saugoti arba kitiems reikalams materialines vertybes ir imtis priemonių, neleidžiančių žalai atsirasti; tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitą, nustatytąja tvarka rengti ir teikti prekines, pinigines ir kitas ataskaitas apie šių materialinių vertybių judėjimą ir likučius. Pagal Sutarties 3 d. šalys susitarė, jog darbuotojui dėl savo kaltės neišsaugojus jam pateiktų materialinių vertybių, darbdaviui padarytos ir atlygintinos žalos dydis nustatomas remiantis galiojančiais norminiais teisės aktais.
Byloje taip pat nustatyta, jog atsakovas S. B., atlikdamas savo pareigas, dirbo Vakarų Europos šalyse, jam darbdavys buvo suteikęs darbui reikalingas priemones, įrankius, įrangą: krovininį automobilį „Renault Magnum“, valstybinis Nr. CRK 300, kuro kortelę AS 24 Nr. 6431010017-0 šio automobilio kuro įsipylimui, ir kt. (1 t., b. l. 101). Taigi, kaip matyti, atsakovas S. B. svetimu - UAB „Arijus“ priklausančiu turtu disponavo teisėtai, t.y. darbo santykių pagrindu. 2010-02-01 Autotransporto departemento direktoriaus potvarkiu vairuotojas -ekspeditorius S. B. automobiliu Renaul Magnum, valst Nr. CRK 300 nuo 2010-02-01 iki 2010-03-06 komandiruotas į Nyderlandus. Potvrakiu taip pat nurodyta perduoti automobilį Renaul Magnum, valstyb. Nr. CRK 300 S. Š., iš jo perimti automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. DHV 566, ir nuo 2010-03-07 iki 2010-03-08 komnadiruoti į Nyderlandus, krovinio gabenimui. (t. 1, b. l. 102). Bylos rašytiniais duomenimis taip pat nustatyta, kad 2010 m. kovo 1 – 6 dienomis degalinėse, esančiose Olandijoje, Roterdamo mieste, bei Belgijoje, Meer mieste, piltas dyzelinis kuras - 2686,35 l, kurių pirkimui buvo panaudota UAB „Arijus“ kuro kortelė AS 24 Nr. 643101017-0. Iš UAB „AS 24 Lietuva“ 2010-03-18 pranešimo (1 t., b.l. 131) bei patikslintos suvestinės (1 t., b.l. 131-133) matyti, kad su UAB „Arijus“ kortele Nr. 6431010017-0, priskirta vilkikui CRK 300, laikotarpyje nuo 2010 kovo 1 d. iki kovo 6 d. pylėsi: Olandijoje, Roterdamo mieste, 2010-03-01 07.23 val. - 350,45 litro dyzelinio kuro; Belgijoje, Meer mieste, 2010-03-02 08.02 val. - 50,02 litro dyzelinio kuro; 08.06 val. - 156,61 litro dyzelinio kuro; 08.13 val. - 540,82 litro dyzelinio kuro; Olandijoje, Roterdamo mieste, 2010-03-02 20.58 val. - 350 litrų dyzelinio kuro; Belgijoje, Meer mieste, 2010-03-04 08.54 val. - 390,06 litro dyzelinio kuro, 08.59 val. - 300,19 litro dyzelinio kuro; Belgijoje, Meer mieste, 2010-03-05 20.33 val. - 500,70 litro dyzelinio kuro; Olandijoje, Roterdamo mieste, 2010-03-06 08.50 val. - 829,11 litro dyzelinio kuro, 08.53 val. – 18,39 litro dyzelinio kuro, 09.09 val. - 150 litrų dyzelinio kuro, iš viso - 3636,35 litro dyzelinio kuro. Tuo tarpu iš 2010 m. kovo mėn. krovininio automobilio „Renault Magnum“, valstybinis Nr. CRK 300, kelionės lapo (1 t., b.l. 111), kurį pildė atsakovas S. B., matyti, jog 2010 m. kovo 1 – 5 dienomis kuro buvo pilta 950 litrų, atsiskaityta AS 24 kuro kortele, nuvažiuota - 2774 km, kuro likutis mėnesio pradžioje buvo 1380 litrų, mėnesio pabaigoje – taip pat 1380 litrų. Taigi, pagal S. B. paskaičiavimus, jis kuro į krovininį automobilį „Renault Magnum“ 2010 m. kovo 1 – 5 dienomis įpylė 950 litrų. UAB „Arijus“ pateiktame pranešime Nr. 8.7-2109 (t. 1, b. l. 114) nurodyta, jog vilkikui „Renault Magnum“, valstybinis Nr. CRK 300, yra paskirta 34 l / 100 km kuro norma. Iš viso nuo 2010 m. kovo 1 d. iki kovo 6 d. vilkikas nuvažiavo 2774 km. Pagal atliktus darbus nuo 2010 m. kovo 1 d. iki kovo 6 d. vilkikas turėjo sunaudoti 943,16 litrų kuro. Kaip matyti, šie ieškovo UAB „Arijus“ paskaičiavimai atitinka atsakovo S. B. 2010 m. kovo mėn. krovininio automobilio „Renault Magnum“, valstybinis Nr. CRK 300, kelionės lape (1 t., b. l. 111 ) nurodytą pilto kuro kiekį – 950 litrus kuro. Skirtumas tarp S. B. nurodyto dyzelinio kuro kiekio ir realiai 2010 kovo 1 - 6 dienomis Olandijoje, Roterdamo mieste, bei Belgijoje, Meer mieste, esančiose degalinėse pilto dyzelinio kuro, atsiskaitant minėta kuro kortele, yra 2686,35 litrai.
Atsakovo atsovas teismo posėdžio metu neginčijo kuro dingimo fakto, tačiau teigė, kad pagal nusistovėjusią bendrovės tvarką, kuro kortelės buvo priskiriamos ne konkrečiam vairuotojui, o kiekvienam vilkikui, UAB „Arijus“ vairuotojai keisdamiesi perduodavo kuro kortelę vienas kitam ir ta pačia kortele naudojosi visi vairuotojai, kurie vairuoja tą patį vilkiką, be to, bendrovėje kuro kortelių PIN kodai buvo žinomi visiems vairuotojams ir buvo lengvai prieinami, nes buvo laikomi kartu su kortele. Esant šioms aplinkybėms, teigia, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad kurą, kuris dingo, pylė būtent atsakovas, nes Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu jo atstovaujamasis yra išteisintas.
Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai nagrinėjamoje civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad 2012-06-11 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, kuriuo atsakovas S. B. dėl kaltinimo pagal BK 178 str. 1 d. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių, konstatuota, jog S. B. pripažįstant faktą, jog kuro kortele AS 24 Nr. 643101017-0 jis disponavo 2010 m. kovo 1 – 5 dienomis, bei apeliaciniam teismui pripažinus, įrodyta, jog minėta kuro kortele S. B. disponavo ir 2010 m. kovo 6 d., laikytina, kad S. B. buvo atsakingas UAB „Arijus“ padarytos žalos. Byloje nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 6 d. degalinėse, esančiose Olandijoje, Roterdamo mieste, bei Belgijoje, Meer mieste, atsiskaitant UAB „Arijus“ priklausančia kuro kortele AS 24 Nr. 643101017-0 ir įpylus dyzelinio kuro 2686,35 litrais daugiau negu buvo sunaudota atliekant darbines pareigas krovininiu automobiliu „Renault Magnum“, UAB „Arijus“ buvo padaryta 8191,46 Lt žala (1 t., b.l. 54). Nuosprendžiu taip pat konstatuota, kad nors galimai apelianto S. B. veiksmuose ir yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d., sudėties požymių (nepaneigta, jog UAB „Arijus“ priklausantis turtas – dyzelinis kuras neteisėtai buvo perleidžiamas tretiesiems asmenims, tokiu būdu iššvaistant S. B. patikėtą įmonės turtą), tačiau apeliacinės instancijos teismo metu nustačius, jog nei Nyderlandų Karalystės, nei Belgijos Karalystės baudžiamuosiuose įstatymuose nėra kriminalizuota veika „Turto iššvaistymas“ ir už tokios veikos padarymą minėtose užsienio valstybėse nėra baudžiama, S. B. šiuo atveju negali atsakyti ir pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d.
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis turi prejudicinę galią dėl atsakovo veikmų pasekmių, o jo veiksmų padariniai (prejudiciniai faktai), nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, neįrodinėjami civilinėje byloje. Ieškovas UAB „Arijus“ buvo pareiškęs civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Klaipėdos apygardos teismas nuosprendžiu ieškinį paliko nenagrinėtą, civiliniam ieškovui palikdamas teisę ieškinį pareikšti civilinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos teismas nustatė, kad yra sąlygos materialinei atsakomybei taikyti ir pripažino civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą. Vadovaujantis LR CPK 182 straipsnio 3 punktu, teismas konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovo materialinės atsakomybės sąlygas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 8191,46 Lt žalos atlyginimą yra pagrįstas ir tenkintinas.
Darbuotoją ir darbdavį sieja darbo teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja darbo įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai. Darbo įstatymai, be kitų klausimų, nustato ir materialinės atsakomybės sąlygas ir dydį (ribas) (LR DK 4 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Bendriausia prasme materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui (darbdavys darbuotojui arba darbuotojas darbdaviui) neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Įstatymu nustatyta, kad tais atvejais, kai darbas yra susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, perdavimu, pirkimu, gabenimu, su darbuotoju gali būti sudaroma materialinės atsakomybės sutartis, kuri įforminama raštu, o joje nustatoma, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų (LR DK 256 straipsnio 1 dalis). Visiškos materialinės atsakomybės sutarties sudarymas su darbuotoju yra darbdavio siekis užtikrinti darbdavio galimos materialinės žalos atlyginimą taip pat įpareigojimas darbdaviui imtis priemonių bei sudaryti tokias darbo sąlygas, kad žala neatsirastų. Tai reiškia, kad pagal savo pobūdį visiškos materialinės atsakomybės sutartis yra dvišalė, t. y. pagal ją abi šalys turi tam tikras teises ir pareigas.
Nagrinėjamos bylos atveju nekyla ginčo, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis su atsakovu, dirbusiu pas ieškovą vairuotoju, kurio darbo funkcijos susijusios su materialinių vertybių gabenimu, buvo sudaryta. Tačiau tam, kad darbuotojas materialiai atsakytų, turi egzistuoti šios sąlygos: neteisėtas elgesys; priežastinis ryšys tarp neteisėto elgesio ir žalos; pažeidėjo kaltė; darbo santykių tarp šalių buvimas pažeidimo padarymo momentu; žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju aplinkybės (sąlygos), kad žalos padarymo metu šalys buvo susijusios darbo santykiais, ir faktas, kad žalos atsiradimas yra susijęs su atsakovo pas ieškovą darbo veikla, neginčijamas.
Ieškovas savo reikalavimą atsakovui dėl visiškos materialinės atsakomybės grindžia LR DK 255 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, tai yra atsakovas žalą padarė tyčia. Tyčia laikomas toks asmens elgesys, kai sąmoningai siekiama padaryti žalos arba sąmoningai leidžiama jai atsirasti. Ieškovas nurodė, kad atsakovas, atlikdamas neteisėtus veiksmus ir padarydamas žalos ieškovui veikė tiesiogine tyčia. Mano, jog atsakovas savo neteisėtus veiksmus planavo iš anksto, jis buvo apsirūpinęs talpomis kurui pilti, nes į ieškovo atsakovui darbui perduotą krovininį automobilį Renault Magnum atsakovo įpiltas kuro kiekis nebūtų tilpęs. Atsakovas veikė turint tikslą UAB „Arijus“ sąskaita įsigyta dyzelinį kurą panaudoti ne bendrovės interesais, pildant 2010 m. kovo mėnesio kelionės lapą, buvo nuslėptas tikrasis pilto kuro kiekis ir jo pylimo laikas. Nors atsakovas neigia savo kaltę dėl bendrovei padarytos žalos, tačiau šis jo argumentas atmestinas, kadangi atsakovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių savo nekaltumą, o tais atvejais, kai yra sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, darbuotojo kaltė yra preziumuojama. Nėra pagrindo sutikti ir su atsakovo argumentu, esą nebuvo lokalių teisės aktų, kurie reglamentuotų kuro kortelių naudojimą, kuro pylimo užsienyje ir atsiskaitymo už kurą tvarką. Atsakovas pasirašė 2008-09-22 visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 2.10-169, bei prisiėmė pareigą tausoti jam perduotas saugoti arba kitiems reikalams materialines vertybes ir imtis priemonių, neleidžiančių žalai atsirasti, tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitą, nustatytąja tvarka rengti ir teikti prekines, pinigines ir kitas ataskaitas apie šių materialinių vertybių judėjimą ir likučius (Visiškos materialinės atsakomybės sutarties 1 punkto a ir c papunkčiai). Atsakovas taip pat buvo supažindintas ir su UAB „Arijus“ darbo tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis UAB „Arijus“ generalinio direktoriaus 2005-02-28 įsakymu Nr. 13, (toliau - Taisyklės). Šiose taisyklėse įtvirtinta bendrovės darbuotojų pareigą dirbti dorai ir sąžiningai (Taisyklių 49.1 punktas) bei pareiga tausoti bendrovės turtą (Taisyklių 49.7 punktas). UAB „Arijus" generalinio direktoriaus 2003-08-07 įsakymu Nr. 35a yra patvirtinta Instrukcija vairuotojams ekspeditoriams vežamo krovinio ir transporto priemonės saugumui užtikrinti (toliau - Instrukcija). Generalinio direktoriaus 2003-08-11 įsakymu Nr. 39a „Dėl taisyklių laikymosi“ nurodyta visiems vairuotojams ekspeditoriams, vežantiems krovinius automobiliais, laikytis Transporto priemonės įmonių civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 013 Nurodymų draudėjui sąlygų Nr. 401. Šiuose ieškovo vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose teisės aktuose detalizuojama, kaip turi elgtis vairuotojas ekspeditorius vairuodamas automobilį, veždamas krovinį, pildamas kurą ir pan., kad nebūtų padaryta žalos darbdaviui. Aplinkybė, kad UAB „Arijus" buvo nustatęs ir išaiškinęs savo darbuotojams saugaus elgesio su patikėtu turtu taisykles, patvirtina, kad bendrovė rūpinosi savo turto, kuris patikimas vežėjams ekspeditoriams, saugumu. Atsakovas su paminėtais ir kitais ieškovo vietiniais (lokaliniais) norminais teisės aktais buvo supažindintas pasirašytinai, įteikiant UAB „Arijus" vidaus tvarkų ir taisyklių rinkinį (t. 1, b. l. 148 – 150), taigi atsakovui buvo žinoma, kaip reikia elgtis su jam patikėtu UAB „Arijus" turtu, kad būtų išvengta žalos.
Ieškovo su atsakovu sudarytoje darbo ir visiškos materialinės atsakomybės sutartyse yra detaliai išvardytos darbo funkcijos, darbuotojo ir darbdavio įsipareigojimai ir apibrėžta žala bei jos atlyginimo tvarka. Dėl to atsakovo nurodomų atskirų lokalių bendro pobūdžio aktų pas darbdavį nebuvimas nėra susijęs priežastiniu ryšiu su padaryta žala bei negali būti traktuojamas kaip netinkamas darbdavio pareigų atlikimas arba netinkamas prisiimtų įsipareigojimų užtikrinti sąlygas, kad žala neatsirastų, vykdymas. Taigi teismo nustatytų faktinių aplinkybių kontekste darytina išvada, kad atsakovas, prisiimdamas pareigą tausoti jam perduotas saugoti ar kitiems reikalams materialines vertybes, pažeidė darbuotojo pareigą dirbti dorai ir sąžiningai, ir disponuodamas bendrovei priklausančia kuro kortele, įsipildamas dyzelinio kuro 2686,35 Lt daugiau, nei buvo sunaudota atliekant darbines funkcijas krovininiu automobiliu „Renaul Magnum“, valst. Nr. CRK 300, UAB „Arijus“, yra kaltas dėl padarytos žalos ir, kad yra visos materialinės atsakomybės sąlygos.
Ieškovui padarytos žalos dydis yra nustatytas rašytiniais įrodymais, kurio atsakovas neginčija. Vienas iš atvejų, kai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą – jei žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiško materialinės atsakomybės sutartis (LR DK 255 straipsnio 3 punktas). Tačiau įstatymas numato galimybę atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, sumažinti atlygintinos žalos dydį, jei žala nėra padaroma tyčia (LR DK 257 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad atsakovas žalą padarė tyčia.
Atsakovas kaip darbuotojas nešantis pilną materialinę atsakomybę pagal sutartį, neaiškiomis aplinkybėmis užpylus kuro bei mokėjus už jį iš ieškovo kortelės ne ieškovo naudai, padarė nuostolius – žalą ieškovui, ko pasėkoje turi ją atlyginti pagal LR DK 255 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Kadangi kuro kortelės turi PIN kodus, be kurių kuro negalima užsipilti, todėl spręstina, kad kurą galėjo užpilti tik asmuo, žinojęs PIN kodus, t.y. arba atsakovas arba kitas asmuo šiuos kodus sužinojęs. Net tikint versija, kad kortele galėjo naudotis bet kuris bendrovės vairuotojas, dėl mokėjimo iš jo sąskaitos yra atsakovo kaltė, kadangi jo pareiga yra saugoti kortelę bei PIN kodą ne kartu, tam kad praradus korteles PIN kodai nebūtų žinomi kitiems asmenims, ko pasėkoje nebūtų galimybės tretiesiems asmenims jomis naudotis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-01-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2004 yra išaiškinęs, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartimi darbuotojas prisiima pilnutinę materialinę atsakomybę už neišsaugojimą turto ir kitų vertybių, kurios jam perduotos saugoti ar kitais tikslais. Vienas pagrindinių civilinės teisės principų - sutarties laisvės principas įtvirtina civilinių santykių subjektų galimybę nevaržomai nuspręsti, ar jam sudaryti konkrečią sutartį, su kuo ją sudaryti, nustatyti jos turinį, kiek tai neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Realizuodamos šį principą sutartį sudariusios šalys vėliau turi galimybę abipusiu sutarimu ją pakeisti ar nutraukti. Tokiu būdu, sutarčiai esant laisvanoriškos sutarties šalių valios išraiška, galima preziumuoti, kad visos sutarties sąlygos šalims žinomos, suprantamos - dėl jų pasiektas susitarimas. Visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartis tarp atsakovo S. B. ir ieškovo UAB „Arijus“ buvo pasirašyta 2008-09-22., sudarytoji sutartis atitiko įstatymų reikalavimus, ji nebuvo pakeista ar nutraukta. Kai tarp darbo sutarties šalių yra pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, darbuotojo kaltė yra preziumuojama. Darbuotojas gali būti atleistas nuo pareigos atlyginti darbdaviui atsiradusią turtinę žalą, jei jis įrodo, kad ši žala atsirado ne dėl jo kaltės. Atsakovas tokių įrodymų byloje nepateikė. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad yra įrodytos visos žalai atsirasti būtinos teisinės aplinkybės: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jei žala atlyginama žalos pagrindu. Dėl ieškovui padarytos žalos ginčo byloje nėra. Neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė tuo, kad jis nesielgė atidžiai ir rūpestingai, kad kuro kortelės kartu su PIN kodais nepatektų į trečiųjų asmenų rankas (kas pylė kurą byloje nėra nustatyta) (CK 6.246 str. 1 d.). Kadangi skolininko kaltė preziumuojama (LR CK 2.248 str. 1 d.), tai atsakovas ją turėjo paneigti, tačiau nei pateikė, nei nurodė kokius nors objektyvius įrodymus paneigiančius jo kaltę, todėl jo kaltę teismas laiko įrodyta (LR CPK 177, 178 str.). Priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų bei žalos atsiradimo yra akivaizdūs, nes atsakovui pagal pilnos materialinės atsakomybės sutartį patikėta kortele buvo pasinaudota, ko pasėkoje atsirado žala, todėl laikytina, kad ši aplinkybė taip pat įrodyta (LR CK 6.247 str.).
Esant nustatytoms aplinkybėms bei surinktiems įrodymams, darytina išvada, kad ieškovo ieškinys pilnai pagrįstas surinktais byloje įrodymais, atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstos, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas pilnai, priteistina ieškovui UAB „Arijus“ iš atsakovo S. B. 8191,46 Lt žalos atlyginimo (LR DK 253 str., 255 str.1 d. 3 p. 256 str., 257 str.).
Remiantis LR CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos LR CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas prašė priteisti jo patirtas 4945,35 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 246,00 Lt sumokėtas žyminis mokestis ir 4699,35 Lt atstovavimo išlaidų (t. 1, b. l. 54-66, t. 2, b. l. 15-22).
LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas, taikydamas LR CPK 88 straipsnį pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Teismas, spręsdamas dėl jų dydžio, turi vadovautis LR CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Teismas, atsižvelgdamas į minėtas rekomendacijas, į ginčo pobūdį, bylos nagrinėjimo laiką, ieškovo atliktus procesinius veiksmus – parengtus procesinius dokumentus, teisinių paslaugų teikimo kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, dalyvavimą byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų klausimų naujumą, byloje įvykusius du teismo posėdžius, kurių vienas - 2012-12-04 užtruko 36 minutes (t.1, b. l. 83-85), o kitas - 2013-01-22 užtruko 48 minutes (t. 1, b. l. 25-28), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (LR CK 1.5 straipsnis), teismas sprendžia, jog ieškovui priteistina iš viso 2600,00 Lt advokato pagalbai apmokėti.
Ieškinį tenkinant pilnai ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinos jo sumokėtas 246,00 Lt žyminis mokestis (t. 1, b. l. 7) (LR CPK 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 270 str., 282 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui UAB „Arijus“, į. k. 133336251, iš atsakovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 8191,46 Lt (aštuonis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt vieną litą, 46 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 8191,46 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-07-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš S. B. bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 246,00 Lt žyminis mokestis ir 2600,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 2846,00 Lt.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.