Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2018-06-20 · Civilinė byla Nr. e2-6910-494/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-20
Bylos Nr.
e2-6910-494/2018
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01705-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Zeniauskaitė
Ieškovas
UAB „Finansų administravimas“
Atsakovas
D. Č.
Civilinė byla Nr. e2-6910-494/2018Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01705-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 20 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovei D. Č. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Finansų administravimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės D. Č. 908,84 Eur sumą, kurią sudaro 411,97 Eur negrąžinta paskolos suma ir 496,87 Eur palūkanų suma, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2015-12-21 pradinis kreditorius UAB „4finance“, vadovaujantis CK 6.101-6.110 straipsniais bei reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu, perleido reikalavimą International Risk Management OÜ, kuri 2016-03-10 reikalavimą perleido ieškovui. Ieškovas turi reikalavimo teisę į su D. Č. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 9823451001 bei jos pagrindu atsiradusią 908,84 Eur skolą. 2016-05-04 raštu pradinis kreditorius informavo atsakovę dėl reikalavimo teisės perleidimo ieškovui. Paskolos sutartis buvo sudaryta 2014-04-03 tarp pradinio kreditoriaus, valdančio sistemą Vivus.lt ir atsakovės D. Č. „Paypost“ skyriuje pagal Vivus.lt bendrąsias paskolos sutarties sąlygas. Pradinis kreditorius paskolino atsakovei 289,62 Eur. Paskolos sutarties sudarymo metu galiojo akcija, kuomet atsakovei buvo suteikta galimybė pirmą įmoką atlikti praėjus 3 mėnesiams nuo paskolos išdavimo dienos. Paskolos sutarties terminas – 12 mėnesių, atsakovė paskolą turėjo grąžinti iki 2015-06-03. Remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 2.10 punktu atsakovė turi teisę prašyti suteikti papildomą Kredito sumą, sutrumpinti ar prailginti viso Kredito grąžinimo terminą. Vadovaujantis Sutarties 2.10 punktu, 2014-04-05 atsakovė pateikė prašymą papildomai 144.81 Eur kredito sumai ir prailgino viso kredito grąžinimo terminą iki 20 mėnesių. Iš viso pradinis kreditorius paskolino atsakovei 434,43 Eur. Galutinė kredito grąžinimo data – 2016-02-03. Atsakovė nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje, todėl pradinis kreditorius 2014-10-25 vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu. Pradinis kreditorius savo įsipareigojimus įvykdė visiškai ir išmokėjo atsakovei 434,43 Eur grynaisiais pinigais. Atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė ir nustatytu terminu nesilaikė mokėjimo grafiko. Sutinka, kad būtų priimtas sprendimas už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas.

Atsakovei teismo pranešimas ir ieškinys su priedais įteikti įstatymo nustatyta tvarka CPK 123 str. 1 d. (asmeniškai). Iš jos per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį negauta, todėl tenkintinas ieškovo prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta 2014-04-03 tarp pradinio kreditoriaus, valdančio sistemą Vivus.lt ir atsakovės D. Č. „Paypost“ skyriuje pagal Vivus.lt bendrąsias paskolos sutarties sąlygas. Pradinis kreditorius paskolino atsakovei 289,62 Eur. Paskolos sutarties sudarymo metu galiojo akcija, kuomet atsakovei buvo suteikta galimybė pirmą įmoką atlikti praėjus 3 mėnesiams nuo paskolos išdavimo dienos. Paskolos sutarties terminas – 12 mėnesių, atsakovė paskolą turėjo grąžinti iki 2015-06-03. Remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 2.10 punktu atsakovė turi teisę prašyti suteikti papildomą Kredito sumą, sutrumpinti ar prailginti viso Kredito grąžinimo terminą. Vadovaujantis Sutarties 2.10 punktu, 2014-04-05 atsakovė pateikė prašymą papildomai 144.81 Eur kredito sumai ir prailgino viso kredito grąžinimo terminą iki 20 mėnesių. Iš viso pradinis kreditorius paskolino atsakovei 434,43 Eur. Galutinė kredito grąžinimo data – 2016-02-03. Atsakovė nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje, todėl pradinis kreditorius 2014-10-25 vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu. Pradinis kreditorius savo įsipareigojimus įvykdė visiškai ir išmokėjo atsakovei 434,43 Eur grynaisiais pinigais. 2015 m. gruodžio 21 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą į atsakovą International Risk Management OÜ, kuri 2016 m. kovo 10 d. sutartimi reikalavimą perleido ieškovui. Tokiu būdu ieškovas įgijo skolos reikalavimo teisę į atsakovę. 2016-05-04 raštu pradinis kreditorius informavo atsakovę dėl reikalavimo teisės perleidimo ieškovui.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalį, naujasis kreditorius, pateikdamas skolininkui reikalavimą, privalo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį. Byloje duomenų, kad atsakovė susidariusį įsiskolinimą būtų padengusi, nėra (CPK 178 straipsnis).

Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad 2014-04-03 vartojimo kredito sutarties pagrindu tarp pradinio ieškovo UAB „4finance“ ir atsakovės buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Kadangi atsakovė savo pareigos grąžinti paimtą kreditą tinkamai nevykdė, remiantis CK 6.38 straipsniu, 6.63 straipsniu, 6.200 straipsniu, 6.205 straipsniu, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.870 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 ir 2 dalimis, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 411,97 Eur skola už negrąžintą kreditą.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.870 straipsnio 1 dalimi, 6.872 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovo naudai taip pat priteistinos priskaičiuotos 81,12 Eur sutartinės palūkanos iki kredito grąžinimo termino pabaigos (sutartimi nustatyta metinė palūkanų norma – 81,26 proc.).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 415,75 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino nuo 2014-10-26 iki 2015-05-21 (bendra kredito kainos metinė norma 119,50%).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, taip pat į tai ar palūkanos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas, sutarties šalių elgesį prievolės vykdymo metu ir kitas aplinkybes. Mažinant palūkanas, kaip ir netesybų mažinimo atveju, taikomas palūkanų santykio su nuostoliais kriterijus. Priklausomai nuo konkrečios bylos faktų ir ištirtų palūkanų mažinimo aplinkybių, skirtinguose teisiniuose santykiuose įstatymams ir teisės principams neprieštaraujančiu palūkanų dydžiu gali būti pripažinti įvairūs palūkanų dydžiai (LAT 2013-01-08 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Teismai, spręsdami iš vartojimo teisinių santykių kylančius ginčus, turi pareigą užtikrinti, kad vartojimo sutartys būtų identifikuotos, o vartotojo teisės tinkamai ginamos, įvertinant sutarties atitiktį sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimams bei siekiant, kad nebūtų pažeista šalių interesų pusiausvyra. Teismas ginčo sutartį turi kvalifikuoti vartojimo sutartimi ex officio (CPK 265 str. 1 d.) (LAT 2010-11-19 Vartotojų teisių apsauga sutartiniuose teisiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismo praktikos apžvalga II Nr. AC-33-1, Teismų praktika Nr. 33).

Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punkte sutarties šalys susitarė, kad už naudojimąsi kreditu, kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama šios sutarties specialiosiose sąlygose. Palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui (Sutarties 4.4 punktas). Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktą kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodyta bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal LR CK 6.874 str. 1 d., LR Vartojimo kredito įstatyme bei šioje sutartyje nustatytas taisykles. Taigi galima daryti išvadą, jog vartojimo kredito sutartyje nurodytos palūkanos atlieka ne tik mokėjimo už naudojimąsi kreditoriaus pinigais funkciją, bet ir kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą ir savo esme yra sutartinėmis netesybomis (LAT 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai ieškovas privalo juos įrodyti (CK 6.258 str., 6.261 str., CPK 178 str.).

Įvertinus bylos aplinkybes, atsižvelgiant į pagrindinės skolos ir palūkanų po kredito grąžinimo termino santykį (šios palūkanos viršija pagrindinę skolą), palūkanų normą, skaičiavimo laikotarpį, UAB „4finance“, atsakovės elgesį prievolės egzistavimo metu (atsakovė prievolės nevykdo dvejus metus), į tai, kad atsakovė yra vartotojas ir silpnesnė sutarties šalis, o UAB „4finance“ – pelno siekiantis juridinis asmuo, teikiantis vartojimo kreditus, byloje nėra įrodymų apie ieškovo patirtus nuostolius (CPK 178 str.), todėl darytina išvada, jog prašomos priteisti 415,75 Eur palūkanos po kredito grąžinimo termino yra akivaizdžiai per didelės ir suponuoja esminę prievolės šalių nelygybę. Dėl to, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, prašomos priteisti palūkanos mažintinos per pusę ir priteistina ieškovui iš atsakovės 207,86 Eur palūkanų. Kitoje dalyje ieškovo reikalavimas dėl palūkanų po kredito grąžinimo termino priteisimo atmestinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (700,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-05-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškovas sumokėjo 20,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškovas pareiškė ieškinį 908,84 Eur dydžio sumai. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas 700,96 Eur, t. y. 77,13 proc. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovės priteistina 16,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Finansų administravimas“ (j. a. k. 304179870) naudai 411,97 Eur skolą už negrąžintą paskolą, 81,12 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino pabaigos, 207,86 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, iš viso – 700,96 Eur (septynis šimtus eurų 96 ct) sumą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (700,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-05-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 16,00 Eur (šešiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti apeliacine ir kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo CPK 287 str. nustatyta tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo išsiųsti šalims.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė