- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-11
- Bylos Nr.
- e2-689-769/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Augustė
- Ieškovas
- UAB „Deneira“
- Atsakovas
- M. J.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Deneira“ ieškinį atsakovui M. J. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 144,81 Eur (500 Lt) negrąžintos skolos; 51,23 Eur (176,88 Lt) palūkanų (5 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos kreditos sumos); 18,00 Lt delspinigių, paskaičiuotų už 180 dienų nuo negrąžintos paskolos sumos; 28,96 Eur, kuriuos sudaro 20 Lt už pirmąjį raginimą, 40 Lt už antrąjį raginimą, 40 Lt už trečiajį raginimą; 23,16 Eur (80 Lt) baudą už už laiku neapmokėtą skolą; 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 72,40 Eur (250 Lt) skolos administravimo išlaidų, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ar kito parengiamojo procesinio dokumento, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 130 str., 142 str. 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2008-10-06 tarp UAB „Ferratum“ ir atsakovo sudaryta Vartojimo kredito sutartis (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui suteiktas 400 Lt kreditas su 100 Lt dydžio paskolos mokesčiu 30 dienų laikotarpiui. Atsakovas nustatytu terminu, t.y. iki 2008-11-05 suteikto kredito negrąžino. 2013-11-05 tarp UAB „Ferratum“ ir ieškovės UAB „Deneira“ buvo sudaryta Gautinų sumų pirkimo sutartis Nr. 017, pagal kurią ieškovė įgijo reikalavimo teises į atsakovą.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 ir 2 d.). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, t.y., negrąžino numatytu laiku kredito. Ieškovė prašo priteisti 144,81 Eur skolos, nurodydama, kad ją sudaro 400 Lt negrąžinta kreditas ir 100 Lt kredito mokestis. Duomenų, kad ši skola būtų sumokėta, teismui nepateikta. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 144,81 Eur kredito ir kredito mokesčio (palūkanų) tenkintinas.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 51,23 Eur palūkanų, paskaičiuotų taikant 5 proc. metinę palūkanų normą bei 18 Lt, t.y. 5,21 Eur delspinigių, kuriuos skaičiuoja už tą pačią negrąžintos skolos sumą, taip pat 23,16 Eur (80 Lt) vienkartinę baudą už laiku neapmokėtą skolą. Netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau jokiu būdu netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (LAT nutartis Nr. 3K-3-218/2003). Prašydama priteisti 5 proc. dydžio palūkanas ieškovė už praleistą piniginės prievolės vykdymo terminą remiasi CK 6.210 str. 1 d. Tačiau pažymėtina, kad atsakomybė už netinkamą paskolos sutarties vykdymą aptarta tarp pirmojo kreditoriaus ir atsakovo sudarytoje paskolos sutartyje. Sutarties 7.1 punktu šalys buvo sutarusios, kad suėjus paskolos terminui ir paskolos gavėjui negrąžinant paskolos ar jos dalies ar nemokant paskolos mokesčio (jo dalies), paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Įstatymas nenumato galimybės reikalauti už vėlavimą kartu netesybų (delspinigių) bei palūkanų, kadangi reikalavimas priteisti delspinigius ir palūkanas kartu reikštų dvigubos atsakomybės už tą patį sutarties pažeidimą taikymą atsakovui. 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palūkanos gali būti dvejopos paskirties – kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka už naudojimąsi pinigais, ir kaip kompensacija už kreditoriaus nuostolius, be to, konstatavo, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad paskolos sutartimi (7.1 punktas) šalys sutarė dėl delspinigių mokėjimo, ieškovė nurodė, kad prašo juos priteisti už 180 dienų, t.y. senaties termino ribose, todėl ieškovės paskaičiuoti delspinigiai – 18 Lt, t.y. 5,21 Eur priteistini iš atsakovo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, kasacinio teismo praktiką, reikalavimas dėl 51,23 Eur palūkanų netenkintinas. Ieškovė taip pat prašo priteisti 23,16 Eur baudą už laiku neapmokėtą skolą. Įstatymas už netinkamą sutarties vykdymą numato taikyti netesybas (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.), teismui tenkinus reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, baudos už laiku neapmokėtą skolą taikymas reikštų dvigubų netesybų skaičiavimą, teisingumo ir proporcingumo principų pažeidimą, todėl ieškovei nepateikus jokių įrodymų apie didesnius nei minimalūs, kuriuos kompensuoja priteisti delspinigiai, patirtus nuostolius, reikalavimas dėl 23,16 Eur baudos priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 28,96 Eur sumą, kurią sudaro 20 Lt už pirmąjį raginimą, 40 Lt už antrąjį raginimą, 40 Lt už trečiąjį raginimą. Ieškovė nurodo, kad ši suma paskaičiuota remiantis Sutarties 7.2 punktu, tačiau įrodymų, patvirtinančių, jog nurodyto dydžio išlaidos realiai buvo patirtos, teismui nėra pateikta, šis reikalavimas yra neįrodytas, todėl ieškinys šio dalyje netenkinamas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 72,40 Eur skolos administravimo išlaidų. Byloje pateiktas tik vienas 2013-11-15 pranešimas atsakovui, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad šis pranešimas buvo išsiųstas atsakovui, nėra pateikta. Ieškovė patirtas išlaidas grindžia 2014-01-10 sąskaita faktūra Serija SIF Nr. 505, iš kurios matyti, kad UAB „Skolų išieškojimas“ konsultavo ieškovę bei rengė dokumentus, t.y. teikė ieškovei teisines paslaugas – vykdė ikiteisminį skolos išieškojimą. Įvertinus tai, kad ieškovei išrašyta sąskaita nedetalizuota, prie ieškinio pateiktas tik vienas 2013-11-15 parengtas pranešimas atsakovui dėl skolinių įsipareigojimų vykdymo, kuris turėjo būti siunčiamas Lietuvoje, ieškovei nepateikus įrodymų, objektyviai pagrindžiančių skolos administravimo išlaidas, teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas dėl 72,40 Eur skolos administravimo išlaidų neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.
CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2015-11-19, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. l d.).
Iš dalies tenkinus ieškinį, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovei priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas: 72,00 Lt žyminio mokesčio ir 130,00 Eur išlaidas už UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnybos“ suteiktas teisines paslaugas. Lietuvos Aukščiausias Teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-406/2006 yra išaiškinęs, kad „procesinio atstovavimo esmė yra ta, kad procesinis atstovas veikia procese atstovaujamojo vardu ir interesais, neperžengdamas suteiktų įgaliojimų ribų. Tačiau procesinis atstovavimas apima kelių subjektų tarpusavio teisinius santykius: atstovaujamojo ir atstovo (vidinis atstovavimo aspektas); atstovo ir teismo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų proceso dalyvių (išorinis atstovavimo aspektas). Atstovavimo civiliniame procese institutas suteikia galimybę, viena vertus, atstovui tam tikrais atvejais pakeisti atstovaujamąjį teismo procese, antra vertus, atstovas teikia atstovaujamajam teisinę pagalbą ir taip padeda jam tinkamai dalyvauti civiliniame procese, nes tam reikia specialių teisės žinių. Vienas iš svarbiausių atstovavimo civiliniame procese tikslų – teikti atstovaujamajam kvalifikuotą teisinę pagalbą, taip padedant ne tik jam vesti bylą, bet ir teismui vykdyti teisingumą. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas, nustatydamas CPK 56 straipsnyje, kokie asmenys gali būti teisme atstovais pagal pavedimą, įtvirtino pagrindinę nuostatą, kad tai turi būti asmenys, turintys teisinį išsilavinimą, ir padarė tik kelias išimtis, kai šis reikalavimas netaikomas“. 2015 m. balandžio 15 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 Lietuvos Aukščiausias Teismas aiškindamas CPK 56 straipsnio normos taikymą nurodė, kad „griežtą atstovavimo pagal pavedimą reglamentavimą lemia tai, kad civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios“, be to, aiškindamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą nurodė, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, į CPK 56 straipsnio nuostatas, griežtai apibrėžiančias reikalavimus atstovams, ieškovės galimai patirtos išlaidos už UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnybos“ suteiktas paslaugas negali būti priteistos. Laikant, kad patenkinta 46 procentų ieškinio reikalavimų, už ieškinį teisme įskaityta 15 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.), ieškovei iš atsakovo priteistina 7 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 262 str. 2 d., 285 str. 1, 5, 7 d., 270 str., 286 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „Deneira“, į. k. 302880890, buveinė – (duomenys neskelbtini), iš atsakovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 144,81 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt keturi Eur 81 ct) skolos, 5,21 Eur (penki Eur 21 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo, t.y. nuo 2015-11-19, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 Eur (septyni Eur) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.