- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- 1-243-486/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Kaltinamasis
- V. Š.
- Nukentėjusysis
- G. F.
- Advokatai
- Darius Dzikas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorui Ryčiu Ivanauskui, kaltinamajam V. Š., jo gynėjui advokato padėjėjui Dariui Dzikui, nukentėjusiajam G. F., laiduotojai I. K., viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, nedirba, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. Š. nežymiai sutrikdė sveikatą asmeniui, o būtent :
jis, 2019-12-14, apie 10.15 val., degalinės „N.“, esančios adresu (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini), teritorijoje, žodinio konflikto metu sudavė vieną kartą rankos kumščiu G. F. į kairę ausį, padarydamas G. F. poodine kraujosruvą ties kaire ausimi, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. Š. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad nukentėjusiojo asmeniškai nepažįsta. Jis stovėjo eilėje į plovyklą „N.“ degalinėje. Toje degalinėje buvo ir nukentėjusysis. Nukentėjusysis norėjo įlisti be eilės, todėl jie apsižodžiavo. Žodinio konflikto metu V. Š. griebė nukentėjusiajam už ausies. Kaltinamasis pripažįsta, kad padarė negerai, niekada gyvenime taip daugiau nedarys. Anksčiau jis nukentėjusiojo negalėjo atsiprašyti, nes jo nematė per visą ikiteisminį tyrimą. Kaltinamasis dabar labai atsiprašo nukentėjusiojo, kad taip viskas pasisuko. Prašo nutraukti baudžiamąją bylą, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojai I. K..
Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja I. K. paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), turi savo verslą, dar dirba ir (duomenys neskelbtini). Labai seniai pažįsta V. Š., daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų. Jie bendrauja šeimomis, jis geras žmogus, atsakingas. Dar jaunystėje draugavo šeimomis. I. K. mano, kad ji galės daryti teigiamą įtaką V. Š., stebėti jį.
Kaltinamasis V. Š., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas, šį byla nagrinėtina iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
2019-12-14 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole G. F. pareiškė, kad 2019-12-14, apie 10.15 val., (duomenys neskelbtini) , esančioje degalinės „N.“ teritorijoje stovėjo su savo automobiliu „V. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Laukė eilės į automobilių plovyklą. Vienam iš automobilių pasitraukus jis norėjo įvažiuoti į plovyklos vietą, kaip staiga įvažiavo kitas vairuotojas su kitu automobiliu „Škoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jis pasignalino, vairuotojas išlipo iš mašinos ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu vyras jam dešinės rankos kumščiu trenkė į ausį ir taip jam sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 16-29).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. F. parodė, kad 2019-12-14, apie 10.15 val., degalinėje „N.“, esančioje adresu , konflikto su jam nepažįstamu vyru metu, prieš jam suduodant rankos kumščiu į jo kairę ausį, tarp jų jokio susistumdymo nebuvo ir jis su rankos pirštais už jo kairės ausies sugriebęs nebuvo. Minėtą vyrą atpažinti galėtų. Jis buvo apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, tamsių trumpai kirptų plaukų, kalbėjo lietuvių kalba, kaip buvo apsirengęs nepamena. Jis į degalinę buvo atvažiavęs su juodos spalvos automobiliu „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėto konflikto liudytojų, jį mačiusių įvykio vietoje, nurodyti negali, nes degalinės darbuotojai nebuvo prie jo priėję, o kiti eilėje lauke vairuotojai išvyko iš degalinės. Po to smurtavusį vyrą policijos pareigūnai sulaikė minėtoje degalinėje. Nuo minėto smurtautojo veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį dešimtbalėje skausmo intensyvumo skalėje vertina aštuoniais balais ir jį juto tris paras. Po šio įvykio jis į gydymo įstaigas nesikreipė, tačiau 2019-12-17 jis pagal tyrėjo išduotą užduotį atlikti kūno tyrimą, kreipėsi į VTMT Vilniaus skyrių, kur buvo apžiūrėtas teismo medicinos eksperto, o vėliau buvo surašyta abdukcija. Pareiškimą dėl civilinio ieškinio pateiks vėliau, pasikonsultavęs su teisininkais. Po šio konflikto, jis iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad degalinėje įvyko konfliktas tarp vairuotojų dėl eilės, kurio metu vyras sudavė jam į ausį. Po policijos pareigūnų (kurie iškvietė VGMPS paramedikus) atvyko medikai, kurie jam suteikė med. pagalbą. Daugiau nieko papildomai parodyti nenori (1 t., b. l. 46-47).
2019-12-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4473/2019(01) nurodyta, kad G. F. nustatyta poodinė kraujosruva ties kaire ausimi, padaryta kietu, buku daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019-12-14) ir būdu. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 35).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. V. parodė, kad 2019-12-14, nuo 07.30 val. iki 19.30 val., kartu su vyriaus. patruliu D. B. dirbo autopatrulyje V1781. 2019-12-14, apie 10.21 val., iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo radijo ryšį gavo pranešimą, kad degalinėje „N.“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas tarp klientų, dėl eilės, o vienas iš jų pranešėjui trenkė į ausį. Jiems atvykus į vietą, juos pasitiko G. F. ir V. Š.. G. F. jiems paaiškino, kad jis stovėjo automobilių eilėje prie minėtos degalinės plovyklos. Iš jos išvažiavus automobiliui, jis ruošėsi įvažiuoti į plovyklą, tačiau prieš jį į plovyklą įžūliai įvažiavo kitas automobilis. Jis nuspaudė garso signalą, norėdamas atkreipti įžūlaus vairuotojo dėmesį, kad reikia stoti į eilę. Po to minėto automobilio vairuotojas išlipo iš savo automobilio, priėjo prie jo automobilio, atidarė vairuotojo dureles ir su dešinės rankos kumščiu sudavė į jo kairės pusės ausį, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą. V. Š. paaiškino, kad minėto žodinio konflikto metu nelaukė, kol jam signalizavęs automobilio vairuotojas suduos, todėl jam į ausį sudavė pirmas. V. Š. buvo pasiūlyta atsiprašyti G. F. ir susitaikyti, tačiau V. Š. atsakė, kad jam nesvarbios jokios baudos ir teistumas. Tada jie V. Š. sulaikė ir pristatė į Vilniaus aps. VPK OVS. Į įvykio vietą buvo atvykę VGMPS medikai, kurie G. F. suteikė med. pagalbą vietoje. G. F. kairės ausies apatinė dalis buvo patinusi ir kraujavo. Įvykio vietoje nustatyti konflikto liudytojų, nepavyko. Taip pat įvykio vietoje buvo nustatyta, kad G. F. vairavo mikroautobusą „VW Cafter“, v/n (duomenys neskelbtini) o V. Š. vairavo lengvąjį automobilį „Škoda“, v/n (duomenys neskelbtini) Daugiau nieko paropdyti negali (1 t., b. l. 54-56).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K. parodė, kad 2019-12-14 dirbo GMP brigadoje Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su paramediku - vairuotoju T. S. ir pagalbiniu darbuotoju N. S.. Apie 10.29 val. iš VGMPS dispečerio radijo ryši gavo iškvietimą į „N.“ degalinę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), kur jų turėjo laukti vyras su sumuštu veidu. Apie 10.40 val. jiems atvykus į vietą, degalinėje jau buvo policijos pareigūnai. Jie nustatė, kad nukentėjęs yra G. F., kuriam diagnozavo kairės ausies paviršinį sužalojimą, nubrozdinimą. Po to jie su tvarsliava ir pleistru užklijavo nukentėjusiojo asmens kairę ausį. G. F. buvo pasiūlyta kartu vykti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, tačiau jis atsisakė. G. F. jiems nurodė, kad tarp jo ir kito vairuotojo kilo žodinis konfliktas, dėl pirmumo eilėje, patekti į automobilių plovyklą, ko pasėkoje minėtas vairuotojas su rankos kumščiu sudavė jam į kairę ausį. Minėto konflikto liudytojų nepastebėjo. Po to jis užbaigė pildyti kvietimo kortelę ir jie išvyko iš degalinės teritorijos. Daugiau nieko parodyti negali (1 t., b. l. 62-63).
2020-02-14 Kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota, kad atlikta garso įrašo apžiūra. (1 t., b. l. 87-89).
2019-12-17 Med. dokumentuose iš VĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties atsispindi nukentėjusiojo G. F. turėti sužalojimai (1 t., b. l. 91-93).
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti objektyvieji veikos požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, jog V. Š. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Nors kaltinamasis V. Š. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, teismo posėdžio metu, ją visiškai pripažino, paaiškindamas, kad įvykio dieną labai pasikarščiavo, todėl trenkė nukentėjusiajam, taip sužeisdamas ausį. Kaltinamojo parodymus iš esmės papildo nukentėjusiojo G. F. parodymai, kuris nurodė, kad įvykio dieną jam konflikto su jam nepažįstamu vyru metu degalinėje kaltinamasis V. Š. sudavė rankos kumščiu į jo kairę ausį, taip jis pajuto fizinį skausmą. Šios aplinkybės atsispindi ir specialisto išvadoje, medicinos pagalbos kortelėje, jas papildo ir nuoseklūs liudytojų S. V. bei D. K. parodymai.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas daro bendrą išvadą, kad V. Š. padaryta veika tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo V. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teisme buvo gautas kaltinamojo V. Š. prašymas dėl laidavimo instituto taikymo, perduodant jį I. K. pagal laidavimą.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ( BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau neturi galiojančių nuobaudų (t. 1, b. l. 104-105), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nusižengia taip griežtai pirmą kartą, todėl yra pagrindo manyti, kad daugiau nedarys nusikalstamų veikų.
Tačiau vien šių aplinkybių atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepakanka. Teismas privalo įvertinti ar asmuo, kuris galimai bus laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo laiduotoją vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, nešališkai įvertindamas visas aplinkybes, kurios suponuoja laidavimą pagrįstu.
Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl LR BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Iš gautų duomenų matyti, kad laiduotoja I. K. yra šeimos draugė, bendrauja su kaltinamuoju jau virš (duomenys neskelbtini) metų, juos sieja artimas ryšys. Laiduotoja yra dirbanti, neteista, nebausta. Dėl aukščiau išdėstyto, teismas turi pagrindo manyti, kad ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, tikėtina, kad ji gali daryti teigiamą įtaką savo draugui. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir V. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 2 metų laidavimo terminą, be užstato. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra visos sąlygos taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis).
Dėl kardomųjų priemonių, kitų klausimų.
Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, perduoti jį I. K. atsakomybėn pagal laidavimą, 2 (dviem) metams, be užstato.
Baudžiamąją bylą Nr. 1-2447-486/2020 V. Š. atžvilgiu nutraukti.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. Š. palikti nepakeistą` iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.