Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgos Vasiliauskienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo N. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą nuspręsta pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

A. V. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš N. B. 4 835 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. N. B. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 13 d. 10.00 val. iki 2020 m. gegužės 16 d. 7.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), įsibrovęs į sodybos, priklausančios A. V., patalpas, slaptai pagrobė svetimą, A. V. priklausantį turtą, o būtent: per langą įsibrovė į namą, iš kur slaptai pagrobė 10 meškerių, kurių kiekvienos vertė po 30 eurų, bendros 300 eurų vertės, pneumatinį šautuvą su optiniu taikikliu ir dėžute su kulkomis, kurių bendra vertė 1 500 eurų, 5 medžioklinius peilius, kurių kiekvieno vertė po 20 eurų, bendros 100 eurų vertės, kuprinę su žvejybos reikmenimis, kurių bendra vertė 30 eurų, 15 gramų aukso laužo (apyrankių ir grandinėlių atliekas, vieną moterišką auskarą), kurio vieno gramo vertė 23 eurai, bendros 345 eurų vertės; tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas vieningą tyčią, per langą įsibrovė į ūkinį pastatą, iš kur slaptai pagrobė 3 benzininius trimerius, kurių kiekvieno vertė po 150 eurų, bendros 450 eurų vertės, benzininę žoliapjovę „Honda“, kurios vertė 120 eurų, įrankių dėžę su atsuktuvais, kurių bendra vertė 200 eurų, 3 dėžutes su raktų galvutėmis, kurių bendra vertė 100 eurų; tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas vieningą tyčią, įsibrovė į malkinę, iš kur slaptai pagrobė karutį, kurio vertė 40 eurų; tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas vieningą tyčią, įsibrovė į garažą, iš kur pagrobė pripučiamą valtį su dviem irklais ir kėdutėmis, kurių bendra vertė 700 eurų, elektrinį pjūklą „Makita“ 110 W, kurio vertė 150 eurų, 2 akumuliatorinius grąžtus „Makita“, kurių kiekvieno vertė po 125 eurus, bendros 250 eurų vertės, diskinį pjūklą „Silverline“, kurio vertė 30 eurų, grąžtą „Dewalt“, kurio vertė 50 eurų, elektrinį pjūklą su stovu, kurių bendra vertė 400 eurų, automobilio bagažinės laikiklius, kurių bendra vertė 30 eurų, vandens siurblį, kurio vertė 60 eurų, mechaninį automobilių keltuvą, kurio vertė 50 eurų, raktą, kurio vertė 5 eurai, atsuktuvą, kurio vertė 5 eurai, talpą su 20 litrų žalios naftos, kurių bendra vertė 40 eurų, tuo nukentėjusiajam A. V. padarė bendrą 4 955 eurų turtinę žalą.

2. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas N. B. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis teistas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, eilę kartų baustas administracine tvarka, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti ir viena baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo N. B. gynėja palaikė savo ginamojo apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo N. B. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde kaltės klausimas nėra ginčijamas, iš esmės prašoma tik atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

7. Kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė šioje byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe, kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkanti proporcingumo principo reikalavimų. Bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, nuteistajam paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka nusikalstamų veikų pavojingumą, jo asmenybę, yra adekvati (proporcinga) jo padarytai nusikalstamai veikai. Ji atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad N. B. nėra galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Vien tai, kad nuteistojo subjektyviu vertinimu, jam turėjo būti atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, nesudaro pagrindo taikyti BK 75 straipsnio normas. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta objektyvių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą dėl bausmės rūšies ir dydžio bei bausmės vykdymo atidėjimo netaikymo pagrįstumo, todėl kolegijos vertinimu, nėra įstatyminio pagrindo N. B. atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

8. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Vis dėlto, pažymėtina, kad taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi nuspręsti, ar taikytų baudžiamųjų teisinių priemonių bei teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir, kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas. Spręsdamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, teismas turi įvertinti ir visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.

9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatytos tik formalios sąlygos BK 75 straipsnio taikymui, tačiau nėra kitų aplinkybių, kurios turi reikšmės sprendžiant dėl galimybės taikyti minėtą baudžiamosios teisės institutą nuteistojo N. B. atžvilgiu. Nors nuteistasis ir yra pripažintas kaltu už vienos tyčinės nusikalstamos veikos padarymą, nuteistas laisvės atėmimo bausme, neviršijančia 4 metų, atitinkančia BK 75 straipsnio normą, tačiau bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika, praeities teistumais ir nuteistojo asmenybe, nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

10. Išvados, jog bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam N. B., teisėjų kolegijai neleidžia daryti aplinkybė, kad teismas jau buvo patikėjęs nuteistuoju ir atidėjęs jam paskirtos bausmės vykdymą ankstesniu nuosprendžiu, tačiau po to ne kartą nuteistasis vėl nusikalto, žinodamas kokios pasekmės gresia už naujų nusikalstamų veikų padarymą. Iš šių aplinkybių darytina išvada, jog bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad N. B. praeityje yra net 9 kartus teistas, tame tarpe ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Inkriminuojama nusikalstama veika padaryta teistumui neišnykus ir praėjus vos pusei metų nuo paskutiniojo N. B. atžvilgiu priimto nuosprendžio priėmimo, neatlikus paskirtos arešto bausmės. Darytina išvada, kad teistumai bei teisių suvaržymas ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu nuteistajam teigiamos įtakos neturėjo, kad jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, nors puikiai žinojo, kokios pasekmės gresia už probacijos sąlygų pažeidimą. Atsižvelgęs į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai skyrė griežčiausią straipsnio dispozicijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kadangi anksčiau skirtos švelnesnės bausmės rūšys savo tikslų nepasiekė. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai nuteistajam N. B. gali būti pasiekti be realaus bausmės vykdymo, todėl jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatos negali būti taikomos.

11. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jis ruošiasi padaryti rimtas išvadas ir kardinaliai pakeisti savo gyvenimo būdą, susirasti darbą, rūpintis šeima ir artimaisiais, būdamas laisvėje stengsis padengti priteistą civilinį ieškinį, norėtų dalyvauti elgesio pataisos programoje - nėra pakankamos, kurios leistų pakeisti teismo nuomonę dėl nuteistojo asmenybės ir jo požiūrio į skiriamą bausmę vertinimo bei nelaikytinos išskirtinėmis. Nesutiktina su skundo argumentu, kad realus bausmės atlikimas užkirs nuteistajam kelią atlyginti civilinį ieškinį, kadangi suimtiesiems taip pat suteikiama teisė dirbti įkalinimo įstaigoje ir taip siekti atlyginti jo kaltais veiksmais padarytą žalą. Į skunde minimas aplinkybes, kad nuteistasis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, jau atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, skurdamas bausmę. Be to, nuteistasis pilnai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, davė parodymus, todėl tai leido apylinkės teismui atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3, taip pagerinant nuteistojo teisinę padėtį.

12. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju baudžiamąją atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis turėtų būti pripažinta tai, kad jis savo veiksmais siekė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios kaltininko turtinės padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nors nuteistasis teigia, kad galėjo pasisavinti daugiau turto ir padaryti nukentėjusiajam dar didesnę turtinę žalą, todėl savo veiksmais siekė išvengti sunkesnių padarinių, negali būti pripažįstama baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad tuo atveju, jei nuteistasis būtų įvykdęs vagystę didesnės vertės turtui, tai būtų laikoma kvalifikuojančiu požymiu ir nusikalstama veika būtų kvalifikuojama pagal sunkesnį BK straipsnį ar jo dalį, numatantį griežtesnę bausmę. Pažymėtina, jog atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės padėties – buvimas teismų praktikoje paprastai pripažįstamas tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, pavyzdžiui, darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan. Jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pvz., nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan.), BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-456/2013, Nr. 2K-531/2014). Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-60/2014). Tik įvertinus aplinkybių visumą gali būti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad N. B. vagystę iš nukentėjusiojo A. V. namo, nulėmė itin sunki nuteistojo materialinė padėtis. Įvertintina, kad N. B. nusikalstamą veiką įvykdė jau būdamas praeityje teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą (vagystė, turto prievartavimas, disponavimas narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti). Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis registruotas Užimtumo tarnyboje, nedirbantis, tačiau vien sunkios gyvenimo sąlygos negali pateisinti sprendimo dėl nusikalstamo elgesio, juo labiau, kad ankstesni teistumai liudija, jog nusikalstamų veikų darymas buvo tapęs nuteistojo N. B. gyvenimo būdu ir pragyvenimo šaltiniu. Įvertinus tai, kad jis yra darbingo amžiaus, galintis dirbti, darytina išvada, kad jis turėjo visas galimybes dėti pastangas įsidarbinti ir taip siekti legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl pripažinti ir šios aplinkybės jo atsakomybę lengvinančia, nėra pagrindo.

13. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir N. B. atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Tuo remiantis, skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas ir nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo N. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.