- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-19
- Bylos Nr.
- eI2-1662-484/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04220-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- S. P.
- Atsakovas
- Vyriausioji tarnybinės etikos komisija
- Kategorijos
- 23.1Privačių interesų deklaravimas
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Malijauskienės ir Henriko Sadausko,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. P. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. P. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – Komisija, VTEK ar atsakovė) 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. KS-273 „Dėl S. P.“ (toliau – skundžiamas Sprendimas). Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovės jos naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, kad nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. buvo viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) klinikos (toliau – Klinika) Nuolat veikiančios viešojo pirkimo komisijos medicininių prekių ir paslaugų pirkimui (toliau – Komisija 1) bei Nuolat veikiančios viešojo pirkimo komisijos ūkinių prekių, paslaugų ir darbų pirkimui (toliau – Komisija 2), sudarytų Klinikos direktoriaus 2017 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 05-76 „Dėl viešųjų pirkimo komisijų ir nešališkumo deklaracijos bei konfidencialumo pasižadėjimo formų“ (toliau – Įsakymas), nare. Būdama Komisijos 1 ir Komisijos 2 nare, dalyvavo dvylikoje atliekamų viešųjų pirkimų, kurie buvo pradėti organizuoti 2017 metais, o baigėsi 2018 metais, įskaitant 2017 m. rugsėjo 19 d. pradėtą organizuoti viešąjį pirkimą „Dantų protezai, jų konstrukcinės dalys bei technologinis apdorojimas pagal individualius užsakymus“ (toliau – Viešasis pirkimas), kurio pirkimo procedūros buvo tęsiamos ir po 2018 m. sausio 1 d.
Paaiškino, kad 2017 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 4, 5, 10, 11, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-323 1 straipsniu pakeista Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalis, kuria nustatyta prievolė deklaruoti privačius interesus Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikiant privačių interesų deklaraciją, be kita ko, viešojo pirkimo komisijos nariams. To paties įstatymo 7 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ 4 dalyje nurodyta, kad viešojo pirkimo procedūrose jau dalyvaujantys viešųjų pirkimų komisijos nariai deklaraciją pateikia Įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Vadovaudamasi nurodytu teisiniu reguliavimu pareiškėja 2018 m. sausio 31 d. pateikė privačių interesų deklaraciją.
Nurodo, kad VTEK ginčijamu sprendimu nustatė, jog ji dalyvavo vykdant Klinikos viešuosius pirkimus nuo 2018 m. sausio 24 d., bet Įstatymo nustatyta tvarka iki viešojo pirkimo pradžios nedeklaravo dalyvavimo viešųjų pirkimų procedūrose, todėl nusprendė, kad ji pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pareiškėja teigia, kad jos atžvilgiu priimtas VTEK sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes ji nepažeidė Įstatymo, nėra jos kaltės bei kitų sąlygų pažeidimo konstatavimui.
Pareiškėjos įsitikinimu, priėmus Įstatymo pakeitimus, kuriais pakeičiama Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, nustatanti pareigą privačius interesus deklaruoti viešojo pirkimo komisijos nariams, ir kurie abu įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d., susidarė teisės normų, reglamentuojančių įstatymo pakeitimo įstatymų taikymą, kolizija. Nurodo, kad teisės normų kolizija įveikiama vadovaujantis chronologijos taisykle: kai viena kitai prieštarauja tą pačią juridinę galią turinčios teisės normos (įstatymai), galioja vėliau išleista teisės norma (įstatymas) (Lex posterior derogat legi priori) (pvz., A. Vaišvila. Teisės teorija. Vadovėlis. Mykolo Romerio universitetas. 2004 m. 280 psl.). Atsižvelgdama į tai, nurodo, kad terminą, per kurį privalo būti įvykdyta pareiga deklaruoti privačius interesus viešojo pirkimo komisijos nariui, kuris šios pareigos atsiradimo momentu ėjo atitinkamas pareigas, nustatė 2017 m. gegužės 11 d. Įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis – per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y., iki 2018 m. vasario 1 d. Teigia, kad įstatymų leidėjo nustatytas pereinamasis vieno mėnesio laikotarpis (be jokių išimčių) suteikė teisę viešojo pirkimo komisijos nariams, kurie šios pareigos atsiradimo momentu ėjo atitinkamas pareigas, pateikti privačių interesų deklaracijas, nepriklausomai nuo to, ar yra prasidėjusios ir/ar vykdomos viešojo pirkimo procedūros.
Pažymi, kad ji Komisijos 1 ir Komisijos 2 nare buvo paskirta 2017 m. liepos 10 d., o nuo 2018 m. sausio 1 d., būdama šių komisijų nare, dalyvavo viešųjų pirkimų, pradėtų vykdyti dar 2017 metais, pirkimo procedūrose, todėl privačių interesų deklaravimo prievolės įsigaliojimo metu (2018 m. sausio 1 d.) jau ėjo atitinkamas pareigas, o privačių interesų deklaraciją elektroninėmis priemonėmis jau buvo pateikusi 2015 m. balandžio 29 d. Todėl VTEK Sprendime nurodyta aplinkybė, kad ji neva tik nuo 2018 m. sausio 24 d. dalyvavo vykdant viešąjį pirkimą, kaip komisijos narė, yra neteisinga.
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat nurodo, kad ji privačių interesų deklaraciją pateikė nepraleisdama 2017 m. balandžio 27 d. ir Įstatymo pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyto vieno mėnesio pereinamojo laikotarpio. Atsižvelgiant į tai, kad pareiga deklaruoti privačius interesus nustatyta viešųjų pirkimų komisijos nariams, asmenims, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantiems ekspertams, 2017 m. balandžio 27 d. Įstatymo pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostata, anot pareiškėjos, turi būti aiškinama lingvistiškai ir sistemiškai su Viešųjų pirkimų įstatymu (toliau – VPĮ) bei Įstatymu. VPĮ 19 straipsnio 1 dalis nustato, jog perkančioji organizacija pirkimo (pirkimų) procedūroms atlikti privalo (mažos vertės pirkimų procedūroms, pagal preliminariąją sutartį atliekamoms atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūroms – gali) sudaryti viešojo pirkimo komisiją (toliau – Komisija), nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims atlikti. Komisija dirba pagal ją sudariusios perkančiosios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo tik rašytines jos užduotis ir įpareigojimus. Komisija yra atskaitinga perkančiajai organizacijai ir vykdo tik rašytines jos užduotis bei įpareigojimus. VPĮ 19 straipsnio 5 dalis nurodo, kad Komisija veikia nuo sprendimo ją sudaryti ir užduočių jai nustatymo iki sprendimo ją panaikinti priėmimo arba nuo ją sudariusios perkančiosios organizacijos rašytinių užduočių jai paskyrimo iki visų nustatytų užduočių įvykdymo arba sprendimo nutraukti pirkimo procedūras priėmimo. Pažymi, kad Komisijos nariai darbą pradeda nuo jų paskyrimo perkančiosios organizacijos vadovo įsakymo, o ne nuo viešojo pirkimo procedūrų pradžios. Kadangi 2017 m. balandžio 27 d. Įstatymo pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytas pereinamasis vieno mėnesio laikotarpis viešojo pirkimo procedūrose jau dalyvaujantiems viešųjų pirkimų komisijos nariams, t. y. vartojama sąvoka „dalyvavimas viešojo pirkimo procedūrose“, kuri nenurodo, kokio konkrečiai viešojo pirkimo procedūrose 2017 m. balandžio 27 d. Įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo metu jau turi dalyvauti viešųjų pirkimų komisijos narys, taip pat nėra nustatyta kitų laiko aplinkybių, pvz., kad turi būti dalyvaujantis tik iki 2018 m. sausio 1 d. paskelbtuose ir nepasibaigusiuose viešuosiuose pirkimuose, nėra apibrėžta, kaip turi būti suprantama dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžia, ar tai įsakymas dėl komisijos sudarymo, ar komisijos pirmojo posėdžio data, ar viešojo pirkimo paskelbimo VPĮ nustatyta tvarka data. Todėl pareiškėja teigia, kad nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog pagal 2017 m. balandžio 7 d. Įstatymo pakeitimo įstatymą viešojo pirkimo procedūrose 2018 m. sausio 1 d. ir vėliau jau dalyvaujantis viešųjų pirkimų komisijos narys privačių interesų deklaraciją privalėjo pateikti ne iki 2018 m. vasario 1 d., bet iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios, nes tokia situacija neįmanoma dėl jau vykstančio komisijos nario dalyvavimo vykstančių viešųjų pirkimų (bet kurių) procedūrose.
Atsižvelgdama į tai, nurodo, kad pagal 2017 m. balandžio 27 d. Įstatymo pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalį ji turėjo teisę privačių interesų deklaraciją pateikti iki 2018 m. vasario 1 d., nes jo įsigaliojimo metu buvo viešojo pirkimo procedūrose jau dalyvaujančiu viešųjų pirkimų komisijos nariu – 2018 m. sausio 1 d. pareiškėja, būdama 2017 metais prasidėjusių viešųjų pirkimų Komisijos 1 ir Komisijos 2 nare vykdė dvylikos viešųjų pirkimų procedūras, kurios visos baigėsi po 2018 m. sausio 1 d., įskaitant ir VTEK Sprendime nurodytą 2018 m. sausio 24 d. pirkimą. Pareiškėja taip pat akcentuoja, kad 2018 m. sausio 24 d. ji nebuvo paskirta į jokią naują viešojo pirkimo komisiją ir šią dieną nedalyvavo jokiose pirkimo procedūrose. Todėl VTEK vertinimas, kad jos deklaracijos pateikimas per vieną mėnesį nuo 2017 m. balandžio 27 d. Įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, bet vėliau nei viešojo pirkimo procedūros pradžia, pareiškėjos manymu, negali būti laikomas tinkamu Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatų įgyvendinimu, yra nepagrįstas.
Pareiškėja, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika pažymi, jog teisės doktrinoje pripažįstama, kad teisės normų, susijusių su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai. Atsižvelgiant į tarnybinės atsakomybės prigimtį ir pobūdį, šios atsakomybės taikymo pagrindai neabejotinai turi būti aiškiai nustatyti įstatyme. Esant pagrįstų abejonių dėl to, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, atitinkamos įstatymo normos turi būti aiškinamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai (LVAT 2009 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-604/2009, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011, 2013 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-665/2013, 2013 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-607-13 ir kt.).
Atkreipia dėmesį, kad sistemoje INFOLEX skelbiamoje Įstatymo galiojančioje redakcijoje taip pat yra nurodyta pastaba, kad 2017 m. balandžio 27 d. Įstatymo pakeitimo įstatymu nustatyta, jog viešojo pirkimo procedūrose jau dalyvaujantys viešųjų pirkimų komisijos nariai <...> deklaraciją pateikia Įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo įstatymo Nr. XIII-323 įsigaliojimo (2018 m. sausio 1 d.). Be to, nei Įstatyme, nei jo pakeitimo įstatymuose nėra aiškiai apibrėžta ne tik deklaravimo pradžia viešojo pirkimo komisijų nariams, bet ir kada baigiasi viešojo pirkimo komisijos nario pareiga pateikti deklaraciją ar nutraukti deklaravimą. Pažymi, kad Konstitucinis Teismas ne vieną kartą yra konstatavęs, jog teisės spraga visuomet reiškia, kad teisinis atitinkamų visuomeninių santykių reguliavimas apskritai nėra nustatytas, tačiau poreikis tuos visuomeninius santykius teisiškai sureguliuoti yra, o legislatyvinės omisijos atveju tas teisinis reguliavimas turi būti nustatytas būtent tame teisės akte. Įstatymo 5 straipsnis skirtas būtent deklaracijos pateikimo tvarkai reglamentuoti, todėl jame turėtų būti aiškiai nustatyta ir viešojo pirkimo komisijos narių deklaracijos pateikimo tvarka. Nenustačius šių asmenų deklaracijos pateikimo tvarkos, lieka neaiškūs deklaracijos pateikimo terminai ir deklaravimo pareigos trukmė. Tai reiškia, kad nesant Įstatyme nustatytos tikslios deklaracijos pateikimo tvarkos, asmenys gali būti traukiami atsakomybėn ir/ar patirti neigiamas teisines pasekmes už tai, kas nėra aiškiai ir vienareikšmiškai nustatyta Įstatyme. Atsižvelgdama į tai, visus teisės normų prieštaravimus pareiškėja prašo vertinti jos naudai.
Vertindama VTEK sprendimo argumentus apie pavėluotą visuomenės sužinojimą dėl jos dalyvavimo Klinikos viešųjų pirkimų komisijos darbe, pareiškėja tvirtina, kad jos privačių interesų deklaracijos duomenys nėra vieši ir nėra skelbiami VTEK interneto svetainėje Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes jos sutuoktinis yra statutinis pareigūnas, todėl šie atsakovės argumentai nepagrindžia priimto sprendimo teisėtumo. Pabrėžia, kad nagrinėjamoje situacijoje (atliekant viešuosius pirkimus) būtent Klinika, kaip perkančioji organizacija, privalo užtikrinti, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Pareiškėja, 2017 m. liepos 10 d. paskirta Klinikos viešųjų pirkimų komisijų nare tą pačią dieną pasirašė nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą, kurie taikomi visiems Klinikoje vykdytiems viešiesiems pirkimams, kuriuose kaip viešojo pirkimo komisijos narė dalyvavo pareiškėja. Todėl ir dėl to nėra pagrindo teigti, kad pereinamuoju vieno mėnesio laikotarpiu jai dalyvaujant viešųjų pirkimų procedūrose nebuvo užtikrintas Įstatymo 1 straipsnyje nurodytas tikslas – įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir suderinti asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde taip pat teigia, kad VTEK Sprendimu jai sukeliamos neproporcingos teisinės pasekmės. Nurodo, kad jos, kaip viešojo pirkimo komisijos nario, Įstatymo pažeidimo konstatavimas reikštų neproporcingų padarytam pažeidimui sankcijų taikymą – netekimą asmens nepriekaištingos reputacijos. Taip pat nurodo, kad ji į Komisijos 1 ir Komisijos 2 sudėtį įtraukta dėl teisinių žinių išmanymo. Klinikos ir kiti viešųjų pirkimų komisijų nariai dėl vienokių ar kitokių priežasčių (tame tarpe ir analogiškų, kaip jos atveju) yra VTEK pripažinti pažeidę Įstatymą. Taigi, Klinikoje susidarė situacija, kai dėl neaiškaus Įstatymo teisinio reguliavimo beveik neliko darbuotojų, kurie turėtų specialių žinių, būtų nepriekaištingos reputacijos ir galėtų dalyvauti viešųjų pirkimų komisijų darbe ar būti pirkimų organizatoriais.
Pareiškėja prašo atsižvelgti ir į tai, kad VTEK tyrimą jos atžvilgiu pradėjo tik 2019 m. rugsėjo 4 d., kai jos privačių interesų deklaracija buvo pateikta dar 2018 m. sausio 31 d., o visi jos vykdyti viešieji pirkimai buvo pasibaigę, vadinasi, ir jos pareiga pateikti deklaraciją yra pasibaigusi. Pažymi, jog VTEK pripažino, kad ji buvo pateikusi deklaraciją, deklaraciją pateikė savarankiškai, neatliekant jokio tyrimo, todėl mano, kad VTEK jos veiksmus turėjo vertinti kaip mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir pažeidimo tyrimą nutraukti.
Pažymi ir tai, kad VTEK visiškai nevertino ir tos aplinkybės, kad ji 2018 m. sausio 31 d. deklaraciją pateikė tebevykstant ne vienam viešajam pirkimui, įskaitant Viešąjį pirkimą ir kad jos veiksmais jokia žala Įstatymo saugomai vertybei nebuvo padaryta. Nesant žalos, Įstatymo pažeidimo konstatavimas negalimas, todėl VTEK, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 4 dalies 2 punktu jos atžvilgiu turėjo nutraukti tyrimą, o ne priimti ginčijamą Sprendimą.
Pareiškėja skunde taip pat tvirtina, kad VTEK ginčijamą sprendimą priėmė neturėdama tam įgaliojimų. Pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau –VTEK įstatymas) 7 straipsniu, VTEK turi įgaliojimus priimti vieną iš Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų tik dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties įstatymo nuostatoms arba dėl fizinių ar juridinių asmenų veikos atitikties Lobistinės veiklos įstatymo nuostatoms. Pažymi ir tai, kad Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad viešojo pirkimo komisijos nariams (ir kitiems nurodytiems asmenims) taikomos Įstatymo nuostatos tik dėl privačių interesų deklaravimo. Nurodo, kad ji nėra asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, todėl Sprendimas yra neteisėtas.
Šalies argumentai
Atsakovė VTEK su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 4, 5, 10, 11, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-323 (toliau – Pakeitimo įstatymas) 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog viešojo pirkimo procedūrose jau dalyvaujantys viešųjų pirkimų komisijos nariai, asmenys, perkančiosios organizacijos vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ar viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai deklaraciją pateikia Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo, bet Pakeitimo įstatymu taip pat buvo nustatyta, kad viešojo pirkimo komisijos nariams, asmenims, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantiems ekspertams nustatyta pareiga privačių interesų deklaraciją pateikti iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios. Šios nuostatos įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d. Vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi nuo 2018 m. sausio 1 d. viešojo pirkimo komisijos nariai, privačių interesų deklaracijoje, turi deklaruoti dalyvavimą viešojo pirkimo procedūrose iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalį pirkimo procedūros prasideda, kai: 1) Viešųjų pirkimų tarnyba išsiunčia Europos Sąjungos leidinių biurui (supaprastinto pirkimo atveju – paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje) perkančiosios organizacijos pateiktą skelbimą apie pirkimą, skelbimą apie projekto konkursą ar išankstinį informacinį skelbimą, kuriuo kviečiama dalyvauti pirkime; 2) tiekėjams išsiunčiamas kvietimas dalyvauti neskelbiamose derybose; 3) perkančioji organizacija priima sprendimą pirkimą atlikti pagal šio įstatymo 72 straipsnio 3 dalį; 4) tiekėjams, su kuriais sudaryta preliminarioji sutartis, išsiunčiamas kvietimas pateikti pasiūlymą dalyvauti atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūrose; 5) tiekėjams, kuriems leista dalyvauti dinaminėje pirkimų sistemoje, išsiunčiamas kvietimas pateikti pasiūlymą. Taigi, viešojo pirkimo pradžia laikoma ne pirkimo paraiškos data, o viešojo pirkimo paskelbimas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalį. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktą informaciją, pareiškėjos 2018 metais pirmojo dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžia yra 2018 m. sausio 24 d. (pirkimo Nr. 363052, pirkimo pav. - „Dantų protezai, jų konstrukcinės dalys bei technologinis apdorojimas pagal individualius užsakymus“), todėl vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios (2018 m. sausio 24 d.) pareiškėja turėjo pateikti privačių interesų deklaraciją kaip Klinikos viešojo pirkimo komisijos narė, t. y. deklaracijoje nurodyti duomenis apie savo viešųjų pirkimų komisijos nario pareigas, bet to nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl VTEK 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. KS-273, kuriuo pareiškėja pripažinta pažeidusi Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes laiku nedeklaravo savo dalyvavimo Klinikų Komisijų 1 ir 2 veikloje (viešųjų pirkimų komisijos narė), teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad Klinikos direktoriaus 2017 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 05-76 „Dėl viešųjų pirkimų komisijų ir nešališkumo deklaracijos bei konfidencialumo pasižadėjimo formų“ S. P. paskirta Nuolat veikiančios viešojo pirkimo komisijos medicininių prekių ir paslaugų pirkimų nare ir Nuolat veikiančios viešojo pirkimo komisijos ūkinių prekių, paslaugų ir darbų pirkimų nare.
VTEK duomenimis, pareiškėja 2018 m. sausio 24 d. dalyvavo vykdant viešąjį pirkimą „Dantų protezai, jų konstrukcinės dalys bei technologinis apdorojimas pagal individualius užsakymus“. S. P. pirmą kartą elektroninėmis priemonėmis privačių interesų deklaraciją pateikė 2015 m. balandžio 29 dieną. Privačių interesų deklaracijoje dalyvavimą Klinikos viešųjų pirkimų procedūrose kaip viešųjų pirkimų komisijos narė (pareigų klasifikatoriaus kodas 470) S. P. deklaravo 2018 m. sausio 31 d.
Atlikus privačių interesų deklaracijos patikrą nustatyta, kad S. P. galbūt iki viešojo pirkimo pradžios nedeklaravo dalyvavimo viešųjų pirkimų procedūrose, todėl VTEK nusprendė pavesti Klinikos direktoriui atlikti tyrimą dėl S. P. elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms.
Komisija, 2019 m. gegužės 22 d. posėdyje susipažinusi su Klinikos pateikta 2019 m. gegužės 14 d. išvada, nusprendė pripažinti, kad joje pateiktas pareiškėjos elgesio įvertinimas neatitinka Įstatymo nuostatų, ir pavedė tyrimą atlikti pakartotinai.
Komisija, 2019 m. liepos 10 d. posėdyje susipažinusi su Klinikos 2019 m. birželio 12 d. pakartotinio tyrimo išvada, nusprendė pripažinti, kad joje pateiktas pareiškėjos elgesio įvertinimas neatitinka Įstatymo nuostatų, ir pavedė tyrimą atlikti dar kartą.
VTEK 2019 m. rugsėjo 4 d. posėdyje susipažinusi su Klinikos 2019 m. rugpjūčio 6 d. pakartotinio tyrimo išvada (toliau – Išvada), kurioje nurodoma, kad S. P. privačių interesų deklaraciją pateikė 2018 m. sausio 31 d., joje nurodydama viešųjų pirkimų komisijos narės pareigas. S. P. nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. buvo Klinikos viešųjų pirkimų komisijų narė. Išvadoje nurodoma, kad terminą, per kurį privalo būti įvykdyta pareigą deklaruoti privačius interesus viešojo pirkimo komisijos nariui, kuris šios pareigos atsiradimo momentu ėjo atitinkamas pareigas, nustatė 2017 m. gegužės 11 d. Įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis – per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2018 m. vasario 1 d. Įstatymų leidėjo nustatytas pereinamasis vieno mėnesio laikotarpis (be jokių išimčių) suteikė teisę viešojo pirkimo komisijos nariams, kurie šios pareigos atsiradimo momentu ėjo atitinkamas pareigas, pateikti privačių interesų deklaracijas, nepriklausomai nuo to, ar yra prasidėjusios ir (ar) vykdomos viešojo pirkimo procedūros, bei konstatuojama, kad S. P. nepažeidė Įstatymo nuostatų.
Vadovaudamasi VTEK įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi ir 29 straipsnio 6 dalies 3 punktu, Komisija nusprendė pripažinti, kad Klinikos išvadoje pateiktas S. P. elgesio vertinimas neatitinka Įstatymo nuostatų, ir pati nutarė atlikti tyrimą bei priimti sprendimą dėl pareiškėjos elgesio atitikties Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatoms.
VTEK, atlikusi tyrimą, skundžiamu Sprendimu, vadovaudamasi Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei VTEK įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendė pripažinti, kad Klinikos teisininkė S. P., būdama Klinikos Nuolat veikiančios viešojo pirkimo komisijos medicininių prekių ir paslaugų pirkimų nare ir Nuolat veikiančios viešojo pirkimo komisijos medicininių paslaugų ir darbų pirkimų nare, bet Įstatymo tvarka šių duomenų iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios nenurodžiusi privačių interesų deklaracijoje, pažeidė šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas. Šiuo Įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių ir kitų Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Įstatymo 1 straipsnis).
Įstatymo Nr. VIII-371 4, 5, 10, 11, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-323 (toliau – Pakeitimo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad viešojo pirkimo komisijos nariai, asmenys, perkančiosios organizacijos vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdami privačių interesų deklaraciją. Pagal Įstatymo 5 straipsnio 4 dalį, įsigaliojusią nuo 2018 m. sausio 1 d., „viešojo pirkimo komisijos nariai, asmenys, perkančiosios organizacijos vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai privačių interesų deklaraciją pateikia elektroninėmis priemonėmis (jeigu jos dar nebuvo pateiktos) iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios. Viešojo pirkimo komisijos narys, asmuo, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtas atlikti supaprastintus pirkimus ar viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantis ekspertas, nepateikęs privačių interesų deklaracijos, neturi teisės dalyvauti viešajame pirkime ir turi būti atšauktas iš atitinkamų pareigų.“
Pareiškėja teigia, kad kaip viešųjų pirkimų komisijos narė tinkamai įvykdė pareigas, kadangi pirmą kartą privačių interesų deklaraciją pateikė 2015 m. balandžio 29 d. Mano, kad Komisija neteisingai nurodė faktinę aplinkybę, jog ji 2018 m. sausio 24 d. dalyvavo vykdant Viešąjį pirkimą, kadangi šio viešojo pirkimo procedūros buvo pradėtos dar iki 2018 m. sausio 1 d. Akcentavo, kad jos, kaip Komisijos narės, darbas yra tęstinis, todėl jai kilo bendra pareiga privačių interesų deklaraciją pateikti iki 2018 m. vasario 1 d., ką ji ir padarė 2018 m. sausio 31 d., nepraleisdama šio termino. Atsižvelgdama į tai, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. pasikeitęs teisinis reguliavimas, susijęs su pareigos deklaruoti privačius interesus, jos manymu, neaiškus, prašo šiuos neaiškumus vertinti jos naudai.
Pažymėtina, kad pareiga viešųjų pirkimų komisijų nariams (kaip tokiems) deklaruojant interesus išviešinti save kaip viešųjų pirkimų komisijos narį atsirado nuo 2018 m. sausio 1 d., įsigaliojus Įstatymo naujai redakcijai, numatančiai tokią prievolę (pateikti privačių interesų deklaracijas viešojo pirkimo komisijos nariams). Vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi nuo 2018 m. sausio 1 d. viešojo pirkimo komisijos nariai, privačių interesų deklaracijoje, turi deklaruoti dalyvavimą viešojo pirkimo procedūrose iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios. Pažymėtina, kad tai yra speciali norma Pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies atžvilgiu, be to, yra svarbu nustatyti viešojo pirkimo procedūros pradžią.
Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalį pirkimo procedūros prasideda, kai: 1) Viešųjų pirkimų tarnyba išsiunčia Europos Sąjungos leidinių biurui (supaprastinto pirkimo atveju - paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje) perkančiosios organizacijos pateiktą skelbimą apie pirkimą, skelbimą apie projekto konkursą ar išankstinį informacinį skelbimą, kuriuo kviečiama dalyvauti pirkime; 2) tiekėjams išsiunčiamas kvietimas dalyvauti neskelbiamose derybose; 3) perkančioji organizacija priima sprendimą pirkimą atlikti pagal šio įstatymo 72 straipsnio 3 dalį; 4) tiekėjams, su kuriais sudaryta preliminarioji sutartis, išsiunčiamas kvietimas pateikti pasiūlymą dalyvauti atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūrose; 5) tiekėjams, kuriems leista dalyvauti dinaminėje pirkimų sistemoje, išsiunčiamas kvietimas pateikti pasiūlymą. Taigi, viešojo pirkimo pradžia laikoma viešojo pirkimo paskelbimas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalį.
Pareiškėja neginčija fakto, kad ji dalyvavo Klinikoms vykdant viešąjį pirkimą „Dantų protezai, jų konstrukcinės dalys bei technologinis apdorojimas pagal individualius užsakymus“. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktą informaciją, pareiškėjos 2018 metais pirmojo dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžia yra 2018 m. sausio 24 d. (pirkimo Nr. 363052, pirkimo pav. – „Dantų protezai, jų konstrukcinės dalys bei technologinis apdorojimas pagal individualius užsakymus“). Duomenų, kad pareiškėja būtų teikusi (tikslinusi) deklaraciją iki 2018 m. sausio 24 d., nėra. Iš esmės to neneigia ir pati pareiškėja.
Taigi, kaip matyti, pareiškėja iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios (2018 m. sausio 24 d.) turėjo imperatyvią pareigą pateikti privačių interesų deklaraciją kaip Klinikų viešųjų pirkimų komisijos narė, tačiau to nepadarė. Pažymėtina ir tai, kad privačių interesų deklaravimas, yra kiekvieno asmens individuali pareiga. Tokiu būdu pareiškėja, būdama Klinikos Nuolat veikiančios viešojo pirkimo komisijos medicininių prekių ir paslaugų pirkimų nare ir Nuolat veikiančios viešojo pirkimo komisijos medicininių paslaugų ir darbų pirkimų nare, bet Įstatymo tvarka šių duomenų iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios nenurodžiusi privačių interesų deklaracijoje, pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas.
Pareiškėja skunde akcentuoja, kad jos veiksmais nebuvo padaryta jokia žala Įstatymo saugomoms vertybėms, kadangi ji privačių interesų deklaraciją pateikė 2018 m. sausio 31 d., dar tebevykstant viešojo pirkimo procedūroms.
Pažymėtina, kad Įstatymo nuostatos yra formalaus pobūdžio, todėl jų pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti faktą, kad asmenys, turėję pareigą veikti atitinkamu būdu, nagrinėjamuoju atveju – iki viešųjų pirkimų procedūrų pradžios privačių interesų deklaracijoje nurodyti viešojo pirkimo komisijos nario pareigas, šios prievolės nustatytais terminais neįvykdė. Taigi, atsakomybei pagal Įstatymą taikyti nėra būtina nustatyti žalos padarymo faktą.
Pareiškėja taip pat teigia, kad Komisija neturėjo įgaliojimų priimti Sprendimą jos atžvilgiu, kadangi ji nėra valstybės tarnautoja.
Teismo vertinimu, skundžiamas Sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant VTEKĮ nustatytos Komisijos kompetencijos. Iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad jis priimtas vadovaujantis Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, remiantis kuriuo VTEK tiria pranešimus ir skundus (toliau – pranešimai) dėl asmenų veikos atitikties teisės aktų reikalavimams, nurodytus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose, išskyrus pranešimus dėl valstybės ir savivaldybių institucijų (kaip kolegialių institucijų) veiklos, prokurorų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. VTEK įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Komisija prižiūri, kaip įgyvendinami Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, Lobistinės veiklos įstatymas, kiti VTEK kompetencijai priskirti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų tarnybinės etikos ir elgesio normas reglamentuojantys teisės aktai, teikia rekomendacijas dėl šių teisės aktų nuostatų tobulinimo bei įgyvendinimo ir priima sprendimus bei rezoliucijas šiais klausimais. Šio įstatymo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad VTEK tiria fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms ir priima vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų (pripažinti, kad asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatas; 2) pripažinti, kad asmuo pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas; 3) pripažinti, kad asmuo nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatų; 4) pripažinti, kad asmuo nepažeidė Lobistinės veiklos įstatymo ar kitų teisės aktų nuostatų; 5) sustabdyti tyrimą; 6) nutraukti tyrimą. Komisija šiuo atveju priėmė VTEK įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą sprendimą.
Pareiškėja iš esmės neneigia, kad kaip viešųjų pirkimų komisijos narei, jai kyla prievolė deklaruoti privačius interesus, todėl pagal aukščiau nurodytas Įstatymo nuostatas VTEK turi teisę atlikti tyrimą dėl jos elgesio atitikimo Įstatymui ir priimti sprendimą.
Pagal VTEK įstatymo 23 straipsnio 1 dalį pranešimams pateikti nustatomas trejų metų terminas nuo galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad asmens elgesys pagal Įstatymą gali būti vertinamas už trejus metus. Nustatyta, kad Komisija apie tai, kad pareiškėja galimai padarė Įstatymo pažeidimą, sužinojo 2019 m. kovo 27 d. posėdyje susipažinusi su Viešųjų pirkimų tarnybos pateikta informacija, kad S. P. 2018 m. dalyvavo vykdant Klinikos viešuosius pirkimus nuo 2018 m. sausio 24 d. ir atlikus privačių interesų deklaracijos patikrą nustatė, kad S. P. galbūt iki viešojo pirkimo pradžios nedeklaravo dalyvavimo viešųjų pirkimų procedūrose.
Pagal VTEK įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktą VTEK, atlikdama savo funkcijas, turi teisę pavesti valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovui atlikti tyrimą, jeigu yra gauta pagrįsta informacija, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo nesilaiko Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ar kitų teisės aktų reikalavimų, ir, nesutikus su atlikto tyrimo išvada, pavesti atlikti tyrimą pakartotinai arba pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą. Kaip matyti iš bylos dokumentų, šiuo atveju Komisija pavedė tyrimą atlikti Klinikos direktoriui. Komisija, gavusi Klinikos tyrimo išvadą, kelis kartus buvo grąžinusi medžiagą pakartotiniam vertinimui ir pati atliko savarankišką patikrinimą. Pareiškėjai buvo suteikta teisė pateikti paaiškinimą dėl jai inkriminuojamo pažeidimo.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad VTEK laikėsi VTEK įstatyme nustatytos procedūros ir jos terminų nepažeidė.
Taip pat šio ginčo kontekste pažymėtina ir tai, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojęs teisinis reguliavimas numatė, jog Institucijoje arba įstaigoje tyrimas dėl galimo deklaruojančio asmens padaryto šio įstatymo nuostatų pažeidimo atliekamas Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo nustatyta tvarka (Įstatymo 22 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnyje buvo nustatyti sprendimai, kuriuos Komisija, atlikusi tyrimą, yra įgalinta priimti. Nutraukti tyrimą Komisija galėjo Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais pagrindais. To paties įstatymo straipsnio 6 dalyje buvo numatyta, kad Komisija, išnagrinėjusi valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigose arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos atlikto tyrimo išvadą ir kartu pateiktus dokumentus, gali priimti 3 tipų sprendimus (a) pripažinti, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas; b) pripažinti, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas neatitinka Įstatymo nuostatų, ir pavesti tyrimą atlikusios institucijos ar įstaigos vadovui arba kolegialiai institucijai atlikti tyrimą pakartotinai arba patikslinti tyrimo išvadą; c) pripažinti, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas neatitinka Įstatymo nuostatų, ir priimti sprendimą pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą. Atsisakymas nagrinėti pranešimą galėjo būti priimamas tik Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.
Pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusios naujos redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnį įtvirtinta atskirai Komisijos teisė nepradėti tyrimo šiame straipsnyje nurodytais pagrindais. Vienas iš tokių pagrindų nepradėti Komisijai tyrimo pagal 23 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kuomet „iki pranešimo VTEK gavimo dienos arba VTEK raginime nustatyto termino skundžiamas asmuo pateikė privačių interesų deklaraciją arba ją patikslino pranešime apie galimą pažeidimą nurodytais duomenimis ir iš pranešime pateiktos ar VTEK papildomai atlikus šio įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus veiksmus surinktos informacijos VTEK nenustatė pagrindo pradėti tyrimą dėl galimo interesų konflikto.“
Kaip minėta, Komisija pareiškėjos elgesį teisėtai ir pagrįstai vertino bei realizavo savo kompetenciją pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. skundžiamo sprendimo priėmimo metu, galiojusią Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo redakciją, bet pabrėžtina, kad šiuo metu (nuo 2020 m. sausio 1 d.) galiojančiame Komisijos kompetenciją apibrėžiančiame įstatyme nuostatos dėl pažeidimo konstatavimo visais atvejais nepateikus laiku privačių interesų deklaracijos šiek tiek pasikeitė. Galiojantis Įstatymas taip pat įpareigoja deklaruoti dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose (galiojančio Įstatymo 5 straipsnio 6 dalis). Kita vertus, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad Komisija nepradeda tyrimo, jeigu deklaruojantis asmuo iki pranešimo gavimo dienos patikslino deklaraciją duomenimis.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs dėl teisės akto skirtingų redakcijų taikymo principų (teisės normų galiojimo laiko atžvilgiu). Teismas išaiškino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai, atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lot. lex retro non agit). Taigi įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. gruodžio 1 d., 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Tad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (žr. taip pat 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. Konstitucinio Teismo nutarimai). Priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar švelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią (2001 m. sausio 11 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) taip pat pripažįsta principo lex benignior retro agit (švelnesnę atsakomybę už pažeidimus numatančio teisės akto galiojimas atgal) taikymo administracinėse bylose būtinybę: teisės galiojimo laike klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į principą, kad palankesnis įstatymas galioja ir į praeitį (pavyzdžiui, LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-450-502/2015, sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-17-261/2017, Konstitucinio Teismo 2018 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. KT5-S2/2018).
Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir oficialią konstitucinę ir administracinę doktriną bei tai, kad bylos nagrinėjimo metu nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančiame Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatyme nustatyti Komisijos įgalinimai nepradėti tyrimo pažeidimą padariusiam asmeniui patikslinus deklaracijos duomenis, t. y. įsigaliojus reglamentavimui švelninančiam pareiškėjos teisinę padėtį (nes ji iki tyrimo pradėjimo jau buvo deklaravusi dalyvavimą Klinikų viešojo pirkimo komisijoje), nenustačius, kad deklaracijos nepatikslinimas nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. sausio 31 d. būtų sukėlęs neigiamas pasekmes ar galimą interesų konfliktą, - skundžiamas sprendimas naikintinas dėl nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių: pasikeitus teisiniam reguliavimui, pagal kurį, pareiškėjai iki skundžiamo sprendimo priėmimo pašalinus pažeidimą sudarančias aplinkybes ir nenustačius galimo interesų konflikto (pasekmių), Komisija nepradeda tyrimo.
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas tenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėja prašo priteisti jos naudai visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai yra priimtas teismo sprendimas, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši teisės norma sietina su pralaimėjusios proceso šalies veiksmų neteisėtumo pripažinimu ir konstatavimu. Nagrinėjamu atveju atsakovės VTEK neteisėti veiksmai nėra konstatuoti, o pareiškėjos skundas tenkintinas, jos atžvilgiu teismui savo iniciatyva pritaikius atsakomybę švelninantį teisinį reguliavimą. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas, todėl atmestinas.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos S. P. skundą tenkinti.
Panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. KS-273 „Dėl S. P.“.
Pareiškėjos S. P. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.