Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. spalio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo, suinteresuoti asmenys J. B., Ž. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

8. Iš byloje esančio, (duomenys neskelbtini) išduoto gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad vaikas D. B., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos pilietis, jo tėvais nurodyti J. B. ir Ž. B.

11. Iš 2023 m. liepos 3 d. Tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Vaiko teisų apsaugos skyriaus specialistui apsilankius berniuko močiutės I. B. gyvenamojoje vietoje, ji paaiškino, kad vaikas į Lietuvą atskrido prieš du mėnesius, t. y. (duomenys neskelbtini), kadangi vaiko tėvams iškilo sunkumų. Vaiko šeima jau 10 metų gyvena (duomenys neskelbtini). D. B. turi (duomenys neskelbtini) pilietybę. Vaiko mama J. B. 2023 m. pavasarį kreipėsi į specialistus, informuodama, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Į šeimos gyvenamą vietą 2023 m. balandžio 11 d. atvykę vaiko teisių apsaugos specialistai rado neblaivią vaiko mamą ir ją nukreipė pagalbos specialistams – vaiko mama įpareigota lankytis pas psichologą tris mėnesius. Vaiko tėvas dirba (duomenys neskelbtini), išvyksta ilgam laikui į komandiruotes, todėl negalėjo pasirūpinti berniuku. Laikinai vaiką (duomenys neskelbtini) prižiūrėjo Ž. B. sesuo I. H., tačiau ilgesnį laiką prižiūrėti vaiką, neturi galimybės. Vaiko tėvams nėra apribotos tėvų teisės į vaiką, tačiau vaikas negalėjo likti nesaugioje aplinkoje. Vaiko tėvų prašymu giminaičiai pasirūpino, kad D. pasisvečiuotų pas senelius Lietuvoje – į Lietuvą su vaiku (duomenys neskelbtini) atskrido D. Z., vaiko močiutės sesuo, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Buvo planuota, kad vaikas pabus pas senelius iki liepos mėnesio, kol baigsis kelionės viza ((duomenys neskelbtini)), tačiau po pakartotinų įvykių šeimoje vaiko mamai pratęstas terminas dar vienam mėnesiui ir vaikas negali grįžti į namus.

13. (duomenys neskelbtini) paslaugų vaikams ir šeimoms tarnybos rašte nurodyta, kad vaiko D. B. tėvai turi asmeninių bėdų ir problemų, susijusių su jų paaugle dukra. Tėvai supranta, kad būtų geriausia, jeigu D. šiuo metu prižiūrėtų šeimos narys, kol jie išspręs savo problemas. Vaiko tėvai (duomenys neskelbtini) turi du šeimos narius, tačiau jie vaiko tėvams negali padėti dėl D. priežiūros, todėl vaiko tėvai nusprendė, kad būtų geriausia, jeigu tėvo motina I. B. (vaiko močiutė) laikinai rūpintųsi vaiku. Tėvai suorganizavo D. kelionę į Lietuvą. (duomenys neskelbtini) paslaugų vaikams ir šeimoms tarnyba palaiko šį šeimos sprendimą. Vaikas nėra Bendruomenės („Valstybės“ ar „Vyriausybės“) globoje. Tėvai vis dar yra vaiko globėjai ir teisėti atstovai.

14. Vaiko D. B. močiutė I. B., su kuria gyvena vaikas, 2023 m. liepos 4 d. pateikė prašymą paskirti ją vaiko globėja (rūpintoja).

Dėl teismo leidimo paimti nepilnametį vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo

15. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 36⁵ straipsniu:1) paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą; 2) Civilinio kodekso 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, dėl leidimo išdavimo teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

16. VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą Civilinio kodekso 3.254 straipsnio 2 ar 3 punkte nurodytais pagrindais ir jeigu:1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei, arba 2) šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.

17. VTAPĮ 36⁴ straipsnyje numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, užtikrina vaikui saugią aplinką, taikydamas vieną iš šių priemonių:1) perduoda vaiką giminaičių, su vaiku emociniais ryšiais susijusių asmenų ar kitų vaiko tėvų, ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytų asmenų, galinčių laikinai prižiūrėti vaiką, priežiūrai, vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje; 2) organizuoja vaiko laikinąją priežiūrą pas giminaičius, su vaiku emociniais ryšiais susijusius asmenis ar kitus vaiko tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytus asmenis, galinčius laikinai prižiūrėti vaiką, prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje; 3) organizuoja vaiko laikinąją priežiūrą, apgyvendinus jį kartu su jo tėvais ar vienu iš jų, arba kitais vaiko atstovais (atstovu) pagal įstatymą, kurie (kuris) nekelia pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaiko laikinoji priežiūra pas giminaičius, su vaiku emociniais ryšiais susijusius asmenis ar kitus vaiko tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytus asmenis jų gyvenamojoje vietoje turi būti organizuojama bendru vieno iš vaiko tėvų (ar abiejų tėvų) ar kito (kitų) vaiko atstovo (atstovų) pagal įstatymą ir vaiko laikinąją priežiūrą vykdančių asmenų sutarimu. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu vienas iš vaiko tėvų (ar abu tėvai) ar kitas (kiti) vaiko atstovas (atstovai) pagal įstatymą nesusitaria su giminaičiais, su vaiku emociniais ryšiais susijusiais asmenimis ar kitais asmenimis dėl vaiko laikinosios priežiūros atlikimo, vaiko laikinoji priežiūra organizuojama šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta tvarka (3 dalis). Tais atvejais, kai vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą negali pasirūpinti vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl gydymo, tėvų laikino išvykimo ir panašių aplinkybių), vaiko laikinoji priežiūra socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka gali būti nustatoma vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą prašymu savivaldybės mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pas vaiko giminaičius, su vaiku emociniais ryšiais susijusius asmenis ar kitus vaiko tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytus asmenis, galinčius laikinai prižiūrėti vaiką, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius (9 dalis).

18. VTAPĮ 36³ straipsnyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs vaiko situacijos vertinimą ir nustatęs vaiko apsaugos poreikį, nedelsdamas imasi vieno iš šių veiksmų:1) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka užtikrina vaikui laikinąją priežiūrą pagal šio įstatymo 36⁴ straipsnio 1 dalį arba, 2) jeigu nėra galimybių taikyti vaiko laikinąją priežiūrą pagal šio įstatymo 36⁴ straipsnio 1 dalį, paima vaiką iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą šio įstatymo 36⁵ straipsnyje nustatyta tvarka.

19. Spręsdamas teismo leidimo paimti vaiką išdavimo klausimą, teismas turi įvertinti vaiko paėmimo iš šeimos organizavimo procesą, t. y., dėl kokių priežasčių buvo paimtas vaikas ir ar nebuvo galimybės užtikrinti vaikui saugią aplinką kitu būdu, pavyzdžiui, teikiant pagalbą šeimai, ar buvo išnaudotos galimybės sustiprinti šeimą ir palikti joje vaiką. Vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. civilinė byla Nr. e3K-3-182-916/2020).

20. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nors 2023 m. liepos 4 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Vaiko teisių apsaugos skyrius tik gavęs informaciją iš Lietuvos ambasados (duomenys neskelbtini) ir vaiko gimimo išrašą, kreipėsi į teismą dėl leidimo išdavimo, vadovaujantis CK 3.254¹ straipsniu, kadangi nepilnametis vaikas gyvendamas pas močiutę Lietuvoje, liko be atstovų pagal įstatymą, jo tėvams gyvenant (duomenys neskelbtini) dėl objektyvių priežasčių negalint tinkamai įgyvendinti savo tėvų valdžios.

21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į (duomenys neskelbtini) paslaugų vaikams ir šeimoms tarnybos rašte nurodytą faktą, kad vaikui D. B. nėra nustatyta globa ir tėvai yra vaiko globėjai, sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nepilnamečiui D. B. (duomenys neskelbtini) yra paskirta laikinoji globėja, su kuria jis atvyko į Lietuvą ir dėl to nėra pagrindo kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos, kai šiame procese Vaiko teisių apsaugos skyrius nedalyvavo. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad nepilnamečiui D. B. būtų nustatyta laikinoji globa ir paskirtas laikinasis globėjas.

22. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vaiko motina dėl alkoholio vartojimo negali pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi, o vaiko tėvas dėl nuolatinių kelionių susijusių su darbu taip pat negali rūpintis sūnumi, be to vaiko tėvai gyvena (duomenys neskelbtini) ir jų sprendimu vaikas su teta buvo parvežtas į Lietuvą močiutės I. B. priežiūrai. Vaiko tėvai dėl objektyvių aplinkybių neketina atvykti į Lietuvą ir negali pasirūpinti Lietuvoje esančiu nepilnamečiu sūnumi, t. y. įgyvendinti tėvų valdžios, todėl nepilnametis D. B. paliktas gyventi pas močiutę, liko be atstovų pagal įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad nepilnamečiui vaikui gyvenant Lietuvoje yra būtinas jo atstovavimas gydymo, ugdymo ir kitose įstaigose, kol (duomenys neskelbtini) gyvenantys tėvai įveiks jų šeimą ištikusius sunkumus, nes palikus nepilnametį, jam gyvenant Lietuvoje be jokio atstovo pagal įstatymą, yra pažeidžiami geriausi vaiko interesai ir nėra užtikrinama saugi aplinka.

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad šiuo atveju, kai tėvai nesirūpina vaiku, nusišalina nuo jo ugdymo ir faktiškai vaikui palikus be atstovų pagal įstatymą, vaiko teises užtikrinanti institucija gali inicijuoti laikiną globos vaikui skyrimą pagal CK 3.254 straipsnyje numatytus pagrindus, o ne kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų. Apeliantas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi pagal CK 3.254¹ straipsnyje, 3.250 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą, Vaiko teisių apsaugos skyrius laikinąją globos (rūpybos) nustatymą gali inicijuoti tik gavęs teismo leidimą leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.

24. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius 2023 m. liepos 4 d. atlikęs vaiko situacijos vertinimą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė vaiko apsaugos poreikį, todėl paaiškėjus, kad nėra galimybių taikyti vaiko laikinąją priežiūrą pagal VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalį, kadangi nebuvo gautas vaiko tėvų sutikimas, pradėjo procedūrą dėl vaiko paėmimo iš tėvų šio įstatymo 36⁵ straipsnyje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamu atveju susiklosčiusios situacijos išskirtinumą, į geriausius nepilnamečio vaiko interesus, vertina, kad šiuo atveju, nors vaiko paėmimo iš tėvų procedūra yra atliekama tik formaliai, bet ne faktiškai, nes pačių tėvų sprendimu vaikų tetos pagalba berniukas buvo atvežtas į Lietuvą ir perduotas močiutei, toks Vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmas yra pateisinamas.

26. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, kai yra CK 3.254 straipsnio 2 ar 3 punkte nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Pagal CK 3.254 straipsnį, vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui; 4) tėvai yra nežinomi (kol bus nustatyti tėvystės ar artimos giminystės ryšiai); 5) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra neveiksnūs ar ribotai veiksnūs nepilnamečiai.

27. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vaiko teisių apsaugos skyrius 2023 m. liepos 4 d. atlikęs vaiko situacijos vertinimą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatęs, kad tėvai negali rūpintis vaiku dėl svarbių priežasčių ir egzistuoja CK 3.254 straipsnio 2 punkte numatytas pagrindas vaiko laikinajai globai nustatyti, pagrįstai, vadovaujantis CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, kreipėsi į teismą dėl leidimo paimti vaiką.

28. Vadovaudamasis išvardintais motyvais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nepilnamečio vaiko tėvai J. B. ir Ž. B. nuolat gyvendami užsienyje ((duomenys neskelbtini)) ir dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių šeimoje, negalėdami tinkamai pasirūpinti vaiku užsienyje, palikę nepilnametį sūnų D. B. gyventi pas močiutę Lietuvoje, ir nepasirūpinę, kad vaikas gyvendamas Lietuvoje turėtų atstovą pagal įstatymą, negali tinkamai įgyvendinti tėvų valdžios sūnaus D. atžvilgiu ir tinkamai įgyvendinti geriausius vaiko interesus, t. y. vaikui nėra neužtikrinta teisė turėti atstovą jam gyvenant Lietuvoje. Vaikas nuo (duomenys neskelbtini) faktiškai gyvena pas močiutę, kuri rūpinasi vaiku, todėl tėvams dėl objektyvių priežasčių negalint įgyvendinti tėvų valdžios, atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus, egzistuoja pagrindas paimti iš vaiką iš tėvų J. B. ir Ž. B. Šiuo atveju palikus galioti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį, vaikas paliktų gyventi Lietuvoje kartu su močiute, be tinkamo atstovavimo, o tai neatitiktų geriausių vaiko interesų, vaikui nebūtų užtikrintos sąlygos turėti atstovą pagal įstatymą, kuris įgyvendintų vaiko teises kreipiantis į gydymo, ugdymo ar kitas įstaigas bei institucijas, tokiu būdu vaikui nebūtų užtikrinta saugi aplinka.

29. Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, spręstina, kad šiuo konkrečiu atveju yra teisinis ir faktinis pagrindas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką iš jų tėvų (CK 3.254¹ straipsnis, VTAPĮ 42 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekilo abejonių dėl būtinybės išduoti leidimą paimti vaiką iš jo tėvą, kadangi tėvai iš esmės yra nusišalinę nuo vaiko auklėjimo, priežiūros ir pan., vaiko tėvas su vaiku bendrauja tik nuotoliniu būdu, patvirtino Vaiko teisių apsaugos skyriui, kad negali pasirūpinti sūnumi, be to, (duomenys neskelbtini) vaiko teisių tarnyba nurodė, kad dėl kilusių problemų šeimoje ir asmeninių bėdų tėvai negali prižiūrėti vaiko.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaiko paėmimas iš tėvų nėra bausmė tėvams, siekis paneigti jų valdžią vaikams, nutraukti jų tarpusavio ryšį, priešingai, tai yra pagalba, kuri teikiama siekiant vieno bendro tikslo – atkurti šeimos ryšius, juos sustiprinti, padėti tėvams išsiugdyti tinkamus vaiko auginimo ir auklėjimo, šeimos bendravimo įgūdžius, nes vaiko paėmimas iš tėvų leidžia sustabdyti neigiamą situaciją, užtikrinti vaikui saugią aplinką, o tėvams sudaro galimybę įvertinti tai, kas įvyko, padaryti išvadas, imtis aktyvių veiksmų, parodant realias pastangas ir ryžtą keistis. Taigi teismo leidimas paimti vaiką nesukelia negrįžtamų padarinių, t. y. situacijai pasikeitus, vaikas turi būti nedelsiant grąžinamas į šeimą (VTAPĮ 37 straipsnio 8 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl leidimo paimti nepilnametį vaiką, neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus ir netinkamai taikė materialinės teisės normas. Atsižvelgiant į tai, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. spalio 16 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – išduotinas teismo leidimas paimti nepilnametį vaiką D. B., gim. (duomenys neskelbtini), iš jo motinos J. B. ir tėvo Ž. B. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjo prašymą tenkinti.

Leisti paimti nepilnametį vaiką D. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš jo motinos J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir tėvo Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.