- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-13
- Bylos Nr.
- e2S-561-650/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01598-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (apeliantės) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškimo dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja prašė išduoti teismo leidimą paimti vaiką D. B., gimusį (duomenys neskelbtini), iš jo motinos J. B. ir tėvo Ž. B.. Nurodė, kad šio nepilnamečio vaiko abu tėvai gyvena užsienyje (tikslesni valstybės duomenys neskelbtini). Motina J. B. turi bėdų dėl alkoholio vartojimo, lanko psichologo konsultacijas, kad jos būsena pagerėtų; tėvas Ž. B. nuolatos keliauja darbo reikalais. Dėl šeimoje patiriamų sunkumų tėvai šiuo metu rūpintis D. B. negali, todėl pasirūpino, kad vaikas apsistotų Lietuvoje pas artimą giminaitę I. B., kuri jį laikinai prižiūrėtų, kol nebeliks problemų vaiko šeimoje. Valstybės institucijos užsienyje nėra paėmusios D. B. iš šeimos. Taigi nepilnametis D. B., gyvendamas pas artimą giminaitę Lietuvoje, yra likęs be atstovų pagal įstatymą, kadangi abu jo atstovai pagal įstatymą gyvena užsienyje ir dėl objektyvių priežasčių laikinai negali tinkamai įgyvendinti savo tėvų valdžios.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
3. Teismas nurodė, kad pareiškėja suabsoliutina vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą instituto paskirtį. CK 3.2541 straipsnio, reglamentuojančio vaiko paėmimą iš jo atstovų pagal įstatymą, 1 dalyje įtvirtinta, kad kai yra šio kodekso 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Nagrinėjamu atveju nepilnamečio D. B. laikinosios globos nustatymo tikslais nėra būtinas jo paėmimas iš užsienyje likusių jo tėvų. Tokioje situacijoje valstybės taikomos priemonės turi būti orientuotos ne į tėvų teisių ir pareigų ribojimą, o į apsaugos vaikui teikimą taikant jam laikiną priežiūrą.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Skųsdama Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartį, apeliantė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo ją panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui prašymą dėl teismo leidimo leisti paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvų, nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:
4.1. Teismo leidimo išdavimas leisti nepilnametį vaiką paimti iš jo atstovų pagal įstatymą yra tinkama priemonė, siekiant užtikrinti geriausius šio vaiko interesus susiklosčiusioje situacijoje. Nepilnamečiam vaikui jau nuo 2023 metų balandžio mėnesio gyvenančiam Lietuvoje su savo artima giminaite ir nuolatos nebūnant su savo įstatyminiais atstovais, pažeidžiama viena iš jo teisių - „į tinkamas gyvenimo sąlygas“, kadangi vaikas būdamas Lietuvoje neturi tinkamo atstovavimo. Nepilnamečiam vaikui gyvenant Lietuvoje reikalingas tinkamas atstovavimas gydymo, ugdymo ir kitose įstaigose, tol kol užsienyje gyvenantys vaiko įstatyminiai atstovai įveiks šeimą ištikusią krizę. Atsižvelgiat į visą tai tikslinga, kad vaikui būtų nustatyti laikinoji globa.
4.2. Vaiko laikinosios priežiūros institutas šiuo konkrečiu atveju negalėjo būti pritaikytas, kadangi įstatyme nurodyta, kad tokios priežiūros trukmė negali būti ilgesnė kaip 60 dienų. Užsienio ambasados pateiktoje informacijoje nurodyta, kad tikimasi, jog nepilnametis D. B. pas tėvus grįš tik rudens pabaigoje, žiemos pradžioje. T. K. esantys tėvai ir su jų šeima dirbantys specialistai numato ne mažesnį kaip 3 mėnesių terminą, kada vaikas galimai galėtų grįžti į šeimą. Užsienyje gyvenančių tėvų šeimos problemos pakankamai gilios, vaikas nuo balandžio mėnesio gyvena su artima giminaite Lietuvoje (jau praėjo 4 mėnesiai), ir mažiausiai dar 3 mėnesius manoma, kad jis negalės grįžti pas įstatyminius atstovus, gyvenančius užsienyje. Negali būti taikomas ir 12 mėnesių laikinosios priežiūros būdas, kadangi patys vaiko tėvai negyvena kartu su vaiku ir jį prižiūrinčiu asmeniu, tėvai liko gyventi užsienyje.
4.3. Teismas nagrinėdamas pateiktą prašymą byloje buvo neaktyvus. Skyrius kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymais nepilnamečio D. B. atstovams pagal įstatymą paskirti advokatus, kurie tinkamai juos atstovautų teisminiame procese. Teismas neįpareigojo įstatyminių atstovų advokatų pateikti teismui atsiliepimus į pareikštą prašymą, advokatams nebuvo sudaryta galimybė teismui pateikti vaiko įstatyminių atstovų paaiškinimų, jų pozicijų. Nebuvo paskirtas ir žodinis bylos nagrinėjimas, kurio metu būtų bandoma pašalinti teismui kylančias abejones.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
6. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos prašymas grąžintas pareiškėjai, kaip nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
7. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama laikantis specialių įstatymo nustatytų reikalavimų. Kai asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais.
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – į pirmosios instancijos teismą kreipėsi su prašymu CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, prašydama leisti paimti nepilnametį vaiką D. B., šiuo metu gyvenantį (duomenys neskelbtini), iš jo motinos J. B. ir Ž. B., gyvenančių užsienyje.
9. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netenkino jos prašymo ir nurodomi detalūs nesutikimo argumentai dėl pasirinkto vaiko interesų gynimo būdo – kreiptis į teismą su prašymu leisti paimti vaiką iš tėvų, tačiau pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymo net nenagrinėjo, o grąžino jį pareiškėjai kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu teismo procesiniu sprendimu nesutinka.
10. Kaip jau minėta, pareiškėja teismui pateikė prašymą CPK XXXIX nustatyta tvarka, savo nuožiūra įgyvendinama jai priskirtą institucinę pareigą tinkamai užtikrinti vaiko teisų apsaugą. Nors pirmosios instancijos teismas nutartimi, kuria gražino pareiškėjai prašymą, nurodė, kad nepilnamečio D. B. laikinosios globos nustatymo tikslais nėra būtinas jo paėmimas iš užsienyje likusių jo tėvų, tačiau pareiškėjos pasirinkto nepilnamečio vaiko interesų gynimo priemonių pagrįstumas yra spręstinas ne prašymo priėmimo stadijoje, o jį nagrinėjant iš esmės ir užtikrinant visoms šalims teisę būti išklausytoms bei užtikrinant tinkamą jų procesinį atstovavimą.
11. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjos prašymą, turėjo įvertinti, ar toks prašymas formaliai atitinka jam keliamus turinio ir formos reikalavimus, bet neturėjo teisės daryti prielaidų apie tokio prašymo ir pareiškėjos pasirinktų vaiko interesų gynimo būdų pagrįstumą. Konstatuotina, kad pareiškėjos prašymas dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų nagrinėtinas civilinio proceso tvarka (XXXIX skyrius), todėl jis nepagrįstai grąžintas pareiškėjai.
12. Dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais apeliantė įrodinėja prašymo pagrįstumą, nepasisakytina, nes pareiškėjos prašymas pirmosios instancijos teisme net nebuvo iš esmės nagrinėtas ir prašymo pagrįstumo klausimas šioje proceso stadijoje nespręstinas.
13. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos prašymo priėmimo klausimą, netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl atskirasis skundas tenkinamas, teismo nutartis naikintina ir pareiškėjos prašymo dėl leidimo paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvų priėmimo klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymo dėl leidimo paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvų priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.