Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-09-22 · Civilinė byla Nr. e2-932-881/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-22
Bylos Nr.
e2-932-881/2023
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01327-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Neringa Švedienė, Žilvinas Terebeiza
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Urban auto“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-932-881/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01327-2022-4Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Urban auto“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Urban auto“ prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Nord Investment“ nemokumo (bankroto) byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nord Investment“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Pilkoji kopa“. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 1 d.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pateikti ir patvirtinti 4 514,68 Eur finansinį reikalavimą UAB „Nord Investment“ nemokumo (bankroto) byloje. Nurodė, kad su UAB „Nord Investment“ buvo sudariusi dvi automobilių transporto nuomos sutartis: 2020 m. spalio 1 d. transporto priemonės nuomos sutartį ir 2021 m. birželio 1 d. transporto priemonės nuomos sutartį. Pareiškėja šių transporto priemonių nuomos sutarčių pagrindu UAB „Nord Investment“ buvo išrašiusi ir pateikusi pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras už 51 739,60 Eur. UAB „Nord Investment“ buvęs vadovas V. P. (V. P.) pateiktas PVM sąskaitas faktūras patvirtino savo parašais, tačiau bendrovė liko nesumokėjusi pareiškėjai 4 792,15 Eur už automobilių nuomą.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Nord Investment“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Pilkoji kopa“, atsiliepime į prašymą prašė jo netenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė.

5. Teismas nusprendė, kad formaliai vertinant į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina nuomos santykių tarp šalių susiklostymą, o nemokumo administratorės pateikti bankrutuojančios bendrovės banko sąskaitos išrašai patvirtina nuomos mokesčio mokėjimą, t. y. realų sutarties vykdymą, tačiau, teismas, išnagrinėjęs visapusiškai į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir išklausęs byloje apklaustų liudytojų parodymus, nusprendė, jog rašytiniai įrodymai, įvertinus juos kitų byloje esančių įrodymų kontekste, nėra pakankami prašomam finansiniam reikalavimui patvirtinti.

6. Teismas sutiko su nemokumo administratorės pozicija dėl tikėtino 2020 m. spalio 1 d. nuomos sutarties sudarymo atgaline data. Nuomos sutartis, taip pat sutarties priedas Nr. 1, sudaryti 2020 m. spalio 1 d., jos galiojimo terminas nurodytas nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d., tačiau, byloje nustatyta, kad UAB „Nord Investment“ juridinių asmenų registre buvo įregistruota tik 2020 m. lapkričio 13 d., V. P. šios bendrovės direktoriaus pareigas pradėjo eiti tik 2020 m. lapkričio 20 d., taigi, 2020 m. spalio 1 d. nuomos sutarties 2020 m. spalio 1 d. niekaip negalėjo pasirašyti. Be to, kaip teisingai pastebėjo nemokumo administratorės atstovas, 2020 m. spalio 1 d. nuomos sutartyje yra nurodytas juridiniam asmeniui registracijos metu suteikiamas kodas, kurio 2020 m. spalio 1 d. dar nebuvo ir jis negalėjo būti žinomas sutartį pasirašiusiems asmenims.

7. Nustatytos aplinkybės akivaizdžiai byloja, kad 2020 m. spalio 1 d. nuomos sutartyje yra nurodyta netinkama jos pasirašymo data. 2020 m. spalio 1 d. data tekste yra panaudota kelis kartus, tai paneigia pareiškėjos atstovės teismo posėdžio metu išdėstytą poziciją, jog iki juridinio asmens įsteigimo nurodyta 2020 m. spalio 1 d. nuomos sutarties sudarymo data į sutartį buvo įrašyta per apsirikimą ir (ar) būtinų žinių neturėjimą. Tuo labiau kad į bylą pateikta 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra leidžia spręsti, jog įrašydamos į sutartį jos sudarymo datą 2020 m. spalio 1 d., sutarties šalys turėjo tikslą nuo tos datos vykdyti ir (ar) reikalauti atsiskaitymų pagal neva susiklosčiusius nuomos santykius, nes minėta sąskaita išrašyta, be kito ko, už automobilio BMW X6 nuomą 2020 m. spalio ir lapkričio mėnesiais.

8. Teismas nurodė, kad ydingas 2020 m. spalio 1 d. nuomos sutarties datos nurodymas savaime nei paneigia, nei patvirtina pareiškėjos reikalavimą į 4 514,68 Eur skolą. Dėl to, nepaisant nuomos sutarties trūkumų, kurie be sutarties tikrosios sudarymo datos, taip pat kelia abejonių dėl ginčo automobilio BMW X6 realaus perdavimo, nagrinėjamos bylos kontekste būtina nustatyti, ar kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog šalis siejo automobilio BMW X6 nuomos santykiai bei ar šių santykių pagrindu pareiškėja turi teisę į nesumokėto nuomos mokesčio įsiskolinimą.

9. Teismas nurodė, kad be tikrovės neatitinkančios sandorio sudarymo datos, abejonių dėl realių nuomos santykių šios sutarties pagrindu tarp šalių susiklostymo kelia iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinės mokesčių inspekcija) gauti duomenys apie tai, jog iš pareiškime dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo nurodytų 10 PVM sąskaitų faktūrų Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo deklaruotos tik 4 iš jų ir visos dėl automobilio Mercedes Benz nuomos pagal 2021 m. birželio 1 d. nuomos sutartį, t. y. nė viena PVM sąskaita faktūra, išrašyta už automobilio BMW X6 nuomą pagal 2020 m. spalio 1 d. nuomos sutartį nebuvo deklaruota nė vienos iš deklaruojamų nuomos santykių šalių. Kodėl PVM sąskaitos faktūros pagal vieną iš nuomos sutarčių Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo deklaruojamos, o pagal kitą ne, pareiškėjos atstovė negalėjo tiksliai nurodyti, pažymėjo tik tai, kad bendrovė turėjo problemų su buhalterinę apskaitą tvarkančiais asmenimis.

10. Tokią pareiškėjos atstovės poziciją teismas įvertino kritiškai, kaip mažai tikėtina, nes abi deklaruojamų nuomos santykių šalys nedeklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai sąskaitų pagal 2020 m. spalio 1 d. nuomos sutartį, tai turėtų reikšti, jog vienu metu abi šalys netinkamai vedė buhalterinę apskaitą. Be to, nuo 2021 m. birželio mėnesio abi nuomos sutartys galiojo tuo pat metu, pagal abi sutartis buvo išrašomos / gaunamos PVM sąskaitos faktūros už automobilių nuomą, tačiau deklaruojamos buvo tik PVM sąskaitos faktūros pagal 2021 m. birželio 1 d. nuomos sutartį, tai leidžia spręsti apie tai, jog, arba sąskaitos pagal 2020 m. spalio 1 d. nuomos sutartį nebuvo deklaruojamos tikslingai, arba tokios PVM sąskaitos faktūros, kaip ir pati 2020 m. spalio 1 d. nuomos sutartis, buvo surašytos atgaline data, pareiškėjai pasikreipus į teismą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo.

11. Vertindamas kitus byloje surinktus įrodymus, teismas pastebėjo, kad iš UAB „Nord Investment“ banko sąskaitų išrašų matyti, jog 2020 metais ši bendrovė neatliko nė vieno mokėjimo nurodymo, kurio paskirtis būtų už automobilio nuomą, visi mokėjimo nurodymai pareiškėjai su mokėjimo paskirtimi „už automobilio nuomą“ atsirado nuo 2021 m. birželio 1 d. nuomos sutarties sudarymo, t. y. sutartis sudaryta 2021 m. birželio 1 d., 2021 m. birželio 30 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuomos už automobilio Mercedes Benz nuomą birželio mėnesį (apmokėjimo terminas iki 2021 m. liepos 31 d.), pirmasis mokėjimo nurodymas už automobilio nuomą atliekamas 2021 m. rugpjūčio 31 d. Iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Nord Investment“ neatliko pareiškėjai jokio mokėjimo už automobilio nuomą, o pati pareiškėja reikalavimo atsiskaityti už automobilio BMW X6 nuomą už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. nereiškė.

12. Teismo nustatytos aplinkybės, kad pareiškėja (taip pat ir deklaruojama skolininkė) pagal 2020 m. spalio 1 d. nuomos sutartį išrašytų PVM sąskaitų faktūrų nedeklaravo, jų apmokėjimo iš UAB „Nord Investment“ nereikalavo, sudaro pagrindo daryti labiau tikėtiną išvadą, jog jokie realūs nuomos santykiai šalių pagal 2020 m. spalio 1 d. nuomos sutartį nesiejo. Tokią išvadą netiesiogiai patvirtina ir tai, kad byloje nenustatyta, kad automobiliu BMW X6 naudotųsi kuris nors iš UAB „Nord Investment“ darbuotojų, byloje liudytojais apklausti buvę UAB „Nord Investment“ darbuotojai tokio automobilio iš vis nėra matę (liudytojai minėjo, ką pripažino ir pats A. Z., jog jis naudojosi kitu BMW automobiliu, kurio valstybinis numeris prasideda raidėmis (duomenys neskelbtini)).

13. Teismas konstatavo, kad nuomos santykių tarp šalių buvimą taip pat labiau paneigia nei patvirtina iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus gauti duomenys apie minėto automobilio vairuotojams ginčo laikotarpiu išrašytas baudas. Viena iš baudų išrašyta J. B., ne UAB „Nord Investment“ darbuotojai, už administracinį nusižengimą, įvykdytą 2020 m. lapkričio 27 d., t. y. po savaitės nuo UAB „Nord Investment“ direktoriaus paskyrimo ir gerokai anksčiau nei įmonė pradėjo samdyti darbuotojus ir vykdyti veiklą. Be to, šiuo atveju pranešimą apie administracinio nusižengimo nustatymą Klaipėdos apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas išsiuntė UAB „Urban auto“, kaip išviešintai automobilio valdytojai, ir būtent iš šios bendrovės gavo vairuotoją J. B. identifikuojančius duomenis. Kitais dviem atvejais baudos už administracinių nusižengimų padarymą ginčo automobiliu BMW X6 buvo išrašytos ne UAB „Nord Investment“ darbuotojui A. S., kurio, kaip minėto automobilio vairuotojo administracinio nusižengimo padarymo metu, identifikuojančius duomenis policijai 2021 m. balandžio 9 d. pateikė UAB „Urban auto“ direktorius S. Z.. Taigi, pranešimai dėl ginčo automobilių padarytų administracinių nusižengimų visais atvejais buvo siunčiami UAB „Urban auto“, o ji pateikdavo duomenis, kas automobilį vairavo administracinio nusižengimo padarymo metu.

14. Pasak teismo, nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjos atstovės teismo posėdžio metu palaikomą poziciją apie tai, kad UAB „Urban auto“, kaip nuomotojai, nebuvo žinoma, kas ir kokiu pagrindu vairuoja jos valdomą automobilį BMW X6. Be to, iš administracinio nusižengimo protokolo (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. S. darbovietė (duomenys neskelbtini), yra tuo pačiu adresu kaip ir pareiškėjos bei UAB „Nord Investment“ buveinės, t. y. adresu: (duomenys neskelbtini). Kokiu pagrindu šis asmuo naudojosi pareiškėjos valdomu automobiliu, pareiškėja teismui neatskleidė, nors iš administracinio nusižengimo bylos akivaizdu, jog tokie duomenys pareiškėjai yra žinomi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Pareiškėja UAB ,,Urban auto“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Aplinkybės, kad PVM sąskaitos faktūros nebuvo išrašomos kas mėnesį, pareiškėja neneigė ir tai akivaizdžiai atsispindi pačiose sąskaitose. Pareiškėja byloje papildomų argumentų ar įrodymų, kodėl buvo padaryta ši techninė klaida, ir negalėjo pateikti, nes jokie papildomi dokumentai negali pagrįsti ar paaiškinti žmogiškosios techninio pobūdžio klaidos dokumente.

15.2. PVM deklaracijos nepateikimas Valstybinei mokesčių inspekcijai laiku savaime nei paneigia, nei patvirtina automobilio perdavimo faktą, o iš šių aplinkybių daromos išvados yra tik teismo spėjimas. Teismo subjektyvus vertinamasis faktorius – vidinis įsitikinimas spėjimas ar nuojauta, tad nutartyje išvados turėjo būti pagrįstos įrodymais, išnagrinėjus reikšmingus faktus, ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

15.3. Rašytinis raginimas sumokėti skolą nei paneigtų, nei patvirtintų nuomos santykių egzistavimą.

15.4. Teismas nusprendė, kad automobilio neperdavimą pagrindžia administraciniai nusižengimai, kuriuos padarė su skolininke nesusiję asmenys, ir pareiškėjai kilo pareiga įrodyti šių asmenų sąsajas su skolininke. Toks įrodinėjimo pareigos perkėlimas yra neteisingas, nes pareiškėja negalėjo ir neturėjo žinoti, kam skolininkė leido vairuoti automobilį. Tai, kad vairavusius asmenis nurodydavo pareiškėjos direktorius, yra todėl, jog pareiškėją ir skolininkę siejo glaudūs santykiai ir pareiškėjos direktorius galėdavo tiesiog paskambinti skolininkės administratorei ir nustatyti vairavusius asmenis.

15.5. A. S., kuris nustatytas dviem atvejais kaip automobilio BMW vairuotojas, yra (duomenys neskelbtini) darbuotojas, kurios buveinė yra (duomenys neskelbtini) verslo centre, kuriame patalpas nuomoja dešimtys bendrovių, todėl vien tai, kad šis adresas sutampa su skolininkės ir pareiškėjos adresu, nieko neįrodo.

Atsiliepimas

16. Atsakovė UAB „Nord Investment“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutarti palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Visi byloje surinkti duomenys liudija, kad objektyviai iki ginčo nagrinėjimo teisme UAB „Urban auto“ niekada neteikė duomenų, netvirtino faktų kaip BMW X6 nuomotoja, perdavusi nuomai BMW X6 nuomininkei UAB „Nord Investment“, o UAB „Nord Investment“ niekada nesielgė kaip BMW X6 nuomininkė.

Šalies argumentai

16.2. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad nuomos santykius pagrindžia vien nuomos sutartis (vertinant, kad nėra įrodymų apie realų nuomos sutarties vykdymą), išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir atlikti daliniai apmokėjimai, negali pagrįsti realių nuomos santykių, nes pati apeliantė pripažįsta, jog abi įmonės buvo tarpusavyje susijusios, o byloje liudytoju apklaustas A. Z. nurodė, kad dvi nuomos pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros buvo reikalingos Valstybinei mokesčių inspekcijai pagrįsti PVM susigrąžinimą (užskaitą).

16.3. UAB „Nord Investment“ nemokumo administratorė tarp bendrovės dokumentų taip pat nerado jokių objektyvių duomenų, kad nuomos sutartis būtų buvusi realiai vykdoma ir bendrovės apskaitoje apskaitomas automobilio naudojimas nuomai – nuomojamo automobilio sunaudoto kuro apskaita, teisės naudoti automobilį paskirstymas darbuotojams, paėmimo ir grąžinimo tvarka, niekada nepildyti kelionės lapai, kiti važinėjimą įmonės tikslais pagrindžiantys dokumentai, pavyzdžiui, komandiruotės, sutartys, sąskaitos, važtaraščiai ir panašiai, bendrovėje nebuvo patvirtintos automobilio naudojimo, degalų įsigijimo tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos UAB „Urban auto“ prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Nord Investment“ nemokumo (bankroto) byloje, pagrįstumo ir teisėtumo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų teisėjų kolegija nenustatė.

18. Apeliantė skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Apeliantės teigimu, ji teismui pateikė visus įrodymus, pagrindžiančius jos finansinį reikalavimą atsakovės nemokumo byloje, o teismas, atmesdamas apeliantės prašymą, netinkamai paskirstė įrodinėjo pareigą, netinkamai įvertino įrodymus, ir skundžiamą nutartį pagrindė tik nemokumo administratorės išsakytomis abejonėmis, tokiu būdu suformuodamas ydingą teismų praktiką.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).

20. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad byloje surinkti įrodymai nepakankami patvirtinti, jog tarp apeliantės ir atsakovės 2020 m. spalio 1 d. sudarytos transporto priemonės nuomos sutarties pagrindu buvo susiklostę faktiniai teisiniai transporto priemonės nuomos santykiai, dėl ko atsakovė būtų skolinga 4 792,15 Eur pareiškėjai už transporto priemonės nuomą.

21. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas skolos realumą, atsižvelgė į tai, kad 2020 m. spalio 1 d. sutartis buvo pasirašyta, kai atsakovė dar net nebuvo įsteigta (atsakovė Juridinių asmenų registre įregistruota tik 2020 m. lapkričio 13 d.), o sutartį pasirašęs V. P. šios bendrovės direktoriaus pareigas pradėjo eiti 2020 m. lapkričio 20 d. Nors apeliantė skunde nurodo, kad sutarties data tėra žmogiškosios techninės klaidos pasekmė, tačiau šiuo atveju 2020 m. spalio 1 d. nuomos sutarties realumu abejoti leidžia ne tik sutarties data, kuri, kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, sutartyje nurodyta ne vieną kartą, tačiau ir kiti bylos duomenys. Iš byloje pateiktų sąskaitų matyti, kad 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra išrašyta už 2020 m. spalio mėn. Taigi, klaidos galimybė nagrinėjamu atveju yra abejotina (CPK 185 straipsnis). Be kita ko, byloje nustatyta ir tai, kad 2020 metais atsakovė neatliko nė vieno mokėjimo pavedimo, kurio paskirtis būtų už automobilio nuomą, visi mokėjimo pavedimai apeliantei su mokėjimo paskirtimi „už automobilio nuomą“ atsirado nuo 2021 m. birželio 1 d., t. y. transporto priemonės Mercedes Benz nuomos sutarties sudarymo. 2021 m. birželio 30 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra už automobilio Mercedes Benz nuomą birželio mėnesį, (apmokėjimo terminas iki 2021 m. liepos 31 d.), pirmasis mokėjimo pavedimas už automobilio nuomą atliktas 2021 m. rugpjūčio 31 d. Iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė neatliko apeliantei jokio mokėjimo už automobilio nuomą. Be to, atsakovės duomenimis bei vadovaujantis liudytojų parodymais nustatyta, kad atsakovė naudojosi CityBee paslaugomis ir nuomojo automobilius iš savo darbuotojų.

22. Be to, byloje nustatyta, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai iš byloje pateiktų PVM sąskaitų faktūrų buvo deklaruotos tik keturios, kurios buvo atsakovei išrašytos dėl automobilio Mercedes Benz nuomos pagal 2021 m. birželio 1 d. nuomos sutartį, t. y. nė viena PVM sąskaita faktūra, išrašyta už automobilio BMW X6 nuomą pagal 2020 m. spalio 1 d. nuomos sutartį, nebuvo deklaruota nė vienos iš deklaruojamų nuomos santykių šalių. Apeliantė, siekdama paneigti šias aplinkybes, atskirajame skunde nurodo, kad PVM deklaracijos nepateikimas laiku savaime nei paneigia, nei patvirtina automobilio perdavimo fakto. Su tokiu teiginiu teisėjų kolegija nesutinka, nes šiuo atveju sąskaitų nedeklaravimas leido teismui padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad 2020 m. spalio 1 d. nuomos sutartis yra parengta atgaline data, o tai, kad būtuoju laiku ji nebuvo vykdoma, patvirtina PVM sąskaitų faktūrų nedeklaravimas. Be to, pati apeliantė, kritikuodama teismo nutartį, nenurodo, kodėl minėtos sąskaitos nebuvo deklaruotos Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip pat apeliantė atkreipia dėmesį, kad teismas vertino sąskaitų nedeklaravimą 2021 metais, nors pats nurodė, kad sprendžiama dėl įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. Vėlgi, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė klaidingai interpretuoja skundžiamos nutarties motyvus. Nagrinėjamu atveju teismas Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktus duomenis vertino sutarties sudarymo realumo aspektu, o ne sprendžiant dėl skolos dydžio. Tai, kad sąskaitos nebuvo teiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai, sustiprino teismo abejones, kad 2020 m. spalio 1 d. nuomos sutartis sudaryta atgaline data – sąskaitos reikiamu metu nebuvo deklaruotos, nes tuo laikotarpiu teisiniai nuomos santykiai neegzistavo.

23. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus gautus duomenis apie automobilio BMW X6 vairuotojams ginčo laikotarpiu išrašytas baudas ir nustatė, kad baudos buvo išrašytos ne atsakovės darbuotojams. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai perkėlė pareigą apeliantei įrodyti, kur ir kokiais tikslais buvo naudojama transporto priemonė.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes yra ribotos. Kadangi byloje sprendžiamas ginčas kilęs iš praeities įvykių, kuriuose teismas nedalyvavo, praeityje buvusios aplinkybės yra nustatinėjamos remiantis įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kuriai šaliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normos tarp šalių paskirsto įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimo pareigą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo pareiga pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais gali rinkti įrodymus savo iniciatyva. Kitas įrodinėjimo pareigos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo pareigos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012).

25. Nagrinėjamu atveju atsakovės nemokumo administratorė, patikrinusi atsakovės darbuotojų duomenis, nenustatė, kad asmenys, padarę administracinius nusižengimus, vairuodami transporto priemonę, būtų susiję su atsakove. Nors apeliantė pabrėžia savo artimą ryšį su atsakove, t. y. kad dažnai klausimus spręsdavo neformaliu būdu su atsakovės vadovu, kurį gerai pažįsta, tačiau proceso metu taip ir nesugebėjo paaiškinti, kuo administracinių nusižengimų bylose minimi asmenys yra susiję su atsakove, tik formaliai atsikirstama, kad neva tai nėra jos įrodinėjimo pareiga. Be kita ko, pirmosios instancijos teisme liudytojais apklausti buvę UAB „Nord Investment“ darbuotojai tokio automobilio iš vis nėra matę (liudytojai minėjo, ką pripažino buvęs atsakovės vadovas A. Z., jog jis naudojosi kitu BMW automobiliu, kurio valstybins numeris prasideda raidėmis (duomenys neskelbtini)). Be to, pagal UAB „Nord Investment“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad pirmosios atsakovės sąskaitos už pirkimus, suteiktas paslaugas gautos 2021 m. kovo mėn., pirmi darbuotojai pradėti samdyti (išskyrus vadovą) nuo 2021 m. vasario mėn. Su pirma pasamdyta darbuotoja A. A. (teisininkė) sudaryta jos pačios transporto priemonės (Audi A3, kuro rūšis – dyzelinas) 2021 m. vasario 28 d. transporto nuomos sutartis. Kita samdoma darbuotoja I. D. (sekretorė) pradėjo dirbti 2021 m. kovo 2 d. Su ja taip pat sudaryta 2021 m. koov 8 d. transporto priemonės nuomos sutartis. Nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki 2021 m. kovo mėn. nebuvo atlikta jokių operacijų, susijusių su kuro pirkimu, banko išrašuose, nėra jokio piniginių lėšų judėjimo, atsiskaitymai grynaisiais pinigais nevykdyti. 2021 m. kovo 15 d. atsakovė ir UAB „Fleet union“ sudarė sutartį, sutarties objektas – bendrovė suteikia savo klientams, pasinaudojant FUNN mokėjimų sistema, galimybę atsiskaityti negrynaisiais pinigais už prekes, kurias jie įsigyja iš bendrovės partnerių ir jų aptarnavimo vietų (degalinių), pasirašiusių sutartis su bendrove. UAB „Fleet union“ 2021 m. kovo 31 d. ir 2021 m. balandžio 30 d. išrašė PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodomas kuro (benzino) įsigijimas, nors 2020 m. spalio 1 d. transporto nuomos sutartyje įvardintas automobilis, kurio kuro rūšis – dyzelinas. Atsiskaitymai už kurą UAB „Circle K Lietuva“ pradėti vykdyti nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d., o atsiskaitymų su kitomis degalinėmis nenustatyta. Taigi, nagrinėjamu atveju teismo išvadą dėl teisinių santykių fiktyvumo lėmė įrodymų visuma, o ne pavieniai apeliantės akcentuojami įrodymai. Šiuo atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei esantys įrodymai pagrįstai leido teismui abejoti 2020 m. spalio 1 d. sutartimi ir jos nevertinti formaliai, kaip to iš esmės ir siekia apeliantė.

26. Aplinkybė, kad apeliantė nesikreipė į bankrutavusią bendrovę dėl skolos susigrąžinimo, nors savaime nepagrindžia reikalavimo egzistavimo ar neegzistavimo, tačiau, įvertinus įrodymų ir faktų visumą, tik dar labiau sustiprina abejones dėl skolos egzistavimo (CPK 185 straipsnis).

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, atskirojo argumentus, faktinius bylos duomenis, nusprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingą išvadą, kad apeliantė neturi 4 514,68 Eur reikalavimo teisės į atsakovę, kylančios iš 2020 m. spalio 1 d. nuomos sutarties, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio vertinimo, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų ir jų paaiškinimų pagrindu būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga, todėl nėra pagrindo atskirajame skunde išdėstytais motyvais naikinti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Vilija MikuckienėNeringa ŠvedienėŽilvinas Terebeiza