Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko Mindaugo Žirlio (toliau ir – Institucija) teikimą dėl nuteistajam R. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. P., Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 5, 8 punktus, BK 128 straipsnio 2 dalį ir nuteistas galutine subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso jo turto konfiskavimu už tai, kad jis, veikdamas kartu su D. A., iš anksto pasiskirstę vaidmenimis, 1998 m. balandžio 23 d., turėdami tikslą nužudyti L. L. ir užvaldyti jai patikėtą saugojimui turtą, apie 17.30 val., apgaule išviliojo ją su mažamečiais vaikais M. ir S. L. iš namų. Automobiliu „VW Golf“ D. A. nuvežė L. L. su vaikais prie R. P. priklausančio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), nuvedė ją į šį garažą, kur jau laukė R. P., ir ten pirmas D. A. sudavė alkūne L. L. į veido sritį, po to abu kartu tyčia sudavė ne mažiau kaip 5 kartus rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydami jai poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, dešiniame skruoste, dešinėje blauzdoje, kaktoje, kairio momens ir nugaros minkštuosiuose audiniuose bei smilkininiame raumenyje, odos nubrozdinimus ir minkštųjų audinių kraujosruvas galvos smegeninėje ir veido dalyse. R. P. ir D. A. reikalavo iš L. L. 25 000 JAV dolerių, tai darė grasindami susidoroti su jos mažamečiais vaikais, ir tokiu būdu gavo iš jos 2 000 JAV dolerių. Gavus šiuos pinigus, tą pačią dieną, apie 23 val., abiem nuteistiesiems turint vieningą tikslą ir tyčią, R. P. paduodamas D. A. nešaunamąjį ginklą kardą, liepė šiam išvežti mažamečius M. ir S. L. kuo toliau į mišką ir ten juos žinotinai palikti be pagalbos, pavojingoje gyvybei padėtyje. Vykdant šį paliepimą, D. A. savo automobiliu išvežė mažamečius vaikus – M. L. ir S. L. į mišką, esantį už (duomenys neskelbtini), už aštuonių kilometrų nuo minėto garažo. Tokiu būdu sudarant pavojingą vaikų gyvybei padėtį, žinotinai paliko be pagalbos vaikus, esančius pavojingoje gyvybei padėtyje, atsižvelgiant į laiko, vietovės, meteorologines sąlygas, ir dėl mažametystės negalinčius imtis savisaugos priemonių. Po to, R. P. ir D. A., tęsdami savo nusikalstamus veiksmus L. L. atžvilgiu, abu nuteistieji, turėdami vieningą tyčią ir tikslą, surišo ir laikė L. L. surištą tame pačiame garaže iki 1998 m. balandžio 24 d. ryto, tuo sukeldami jai dideles kančias ir skausmą. To paties ryto 5 val., siekiant nužudyti L. L., R. P., D. A. iš anksto įsigytu ir paruoštu 16 000 voltų galingumo elektrošoku, L. L. žalojo kaklo srityje, tuo padarė jai technines elektros poveikio žymes kakle. Po to abu nuteistieji bendrai smaugė L. L. elektros laidu bei rankomis, dėl ko L. L. suspaudus kaklą, nukentėjusioji nuo uždusimo mirė. Po to, R. P. ir D. A., siekdami paslėpti nusikaltimą, automobiliu „Ford Scorpio“ L. L. lavoną nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur nuėmė nuo jos auksinius papuošalus: keturis žiedus 980 litų vertės, auksinę grandinėlę su pakabuku 500 litų vertės, laikrodį 60 litų vertės, auksinius auskarus 200 litų vertės, auksinę apyrankę, juos užvaldė, nurengė drabužius, nuavė batus, įmetus L. L. lavoną į iškastą duobę, abu pasikeisdami sudavė ne mažiau kaip 13 smūgių kastuvu į galvą, kitas kūno vietas, tuo padarydami trylika muštinių žaizdų veide bei dešiniame petyje, žandikaulių alveolinių ataugų lūžimus su dantų išnirimu, ir lavoną užkasė. Šiais paminėtais bendrais veiksmais, R. P. kartu su D. A. itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų, tyčia nužudė L. L., ir taip pat sudarė pavojingą gyvybei padėtį mažamečiams M. ir S. L., po ko juos žinotinai paliko esančius pavojingoje gyvybei padėtyje ir negalinčius imtis savisaugos priemonių, be pagalbos.

Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme galimybę įtvirtinantis įstatymas suformuluotas taip, kad teismas, atsižvelgęs į jame nustatytas sąlygas, gali, bet neprivalo pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė švelnintina, jeigu šis asmuo atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas įstatymų leidėjas įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir tikimybę, kad toks asmuo ateityje išėjęs į laisvę nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas ne tik parodo, ar pasiekti bausmės tikslai, bet ir leidžia prognozuoti tokio asmens nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog toks asmuo yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistasis R. P. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, t. y. yra atlikęs daugiau nei dvidešimties metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1998 m. gegužės 2 d. Visgi vien įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo nepakanka, kad būtų pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Atsižvelgiant į paminėtą, darytina išvada, kad atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina, kad konkrečiu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.

Sprendžiant dėl nuteistajam R. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgtina ir į nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Iš R. P. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinta penkis kartus, t. y. 2016 m. sausio 5 d., 2019 m. gegužės 20 d., 2020 m. rugpjūčio 7 d., 2022 m. balandžio 19 d., 2023 m. rugsėjo 25 d. Nuteistajam R. P. 2016 m. sausio 5 d. atliktu pirminiu nusikalstamo elgesio vertinimu, taikant OASys metodiką, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus įkalinimo įstaigoje, jam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. 2019 m. gegužės 20 d. ir 2020 m. rugpjūčio 7 d. atliktų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų metu, taikant OASys metodiką, nuteistajam vis dar nustatyta vidutinė rizika. Nuteistajam R. P. 2022 m. balandžio 19 d. buvo atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, ir nustatyta maža rizika. Paskutiniojo vertinimo metu, kuris buvo atliktas 2023 m. rugsėjo 25 d., nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus įkalinimo įstaigoje (norą keisti savo nusikalstamą elgesį, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, teigiamą požiūrį darbą, asmens duomenis bei interviu metu gautą informaciją) buvo nustatyta maža pakartotinio elgesio rizika su mažėjimo tendencijomis. „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ srityje R. P. balų įvertis mažėjo, kadangi nuteistasis dirba įkalinimo įstaigoje bei suvokia darbą kaip privalumą ir supranta darbo naudą. „Piktnaudžiavimas alkoholiu“ srityje taip pat mažėjimas, kadangi įkalinimo įstaigoje nuo 2021 m. R. P. nebuvo fiksuota apsvaigimo nuo alkoholio ar jo surogatų. Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo resocializacijos skyriaus 2023 m. rugsėjo 25 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-23-8092 taip pat pažymėta, jog nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, lankosi koplyčioje bei yra aktyvus susitikimų su kapelionu dalyvis. Stebimos ilgalaikės teigiamos nuostatos į priežiūrą bei nustatytą įstaigoje tvarką. Bausmės atlikimo metu nuteistasis penkis kartus pažeidė įkalinimo įstaigos tvarką, drausmine tvarka baustas keturis kartus, skatintas trisdešimt kartų. Taip pat stebimas struktūruotas nuteistojo elgesys, R. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis dažnai yra lankomas artimųjų, pakeitus bausmę gyvenamosios vietos adresas laisvėje yra patvirtintas. Stebima nuteistojo motyvacija gyvenimo tikslų siekti visuotinai priimtinais būdais ir priemonėmis, įkalinimo metu jis geba neįsivelti į neigiamas pasekmes galinčias turėti situacijas, neteisina savo elgesio nusikaltimo metu, kaltę pripažįsta, gailisi. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nors nagrinėjamu atveju ir fiksuojama mažėjanti nuteistojo R. P. nusikalstamo elgesio rizikos dinamika, tačiau išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, kriminogeniniai veiksniai: smurtinio elgesio istorija bei dinaminiai veiksniai: buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, sprendžiant klausimą dėl tokio asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą ar nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šiuo atveju, įvertinus R. P. asmens byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegijai teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, teisinio pagrindo šiuo metu dar nėra.

Nors nuteistojo R. P. asmens bylos duomenys patvirtina, kad jis palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones – dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse (įvairūs turnyrai, maratonai, viktorinos), per visą bausmės atlikimo laiką buvo skatintas trisdešimt kartų, tačiau iš 2023 m. rugpjūčio 24 d. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pažymos Nr. RV-23-7176 apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad jis ne tik skatintas, bet fiksuoti ir vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nesilaikymo atvejai – nuteistasis R. P. įstaigoje nustatytos tvarkos reikalavimus pažeidė penkis kartus, iš jų keturis kartus drausmintas paskiriant nuobaudas, vieną kartą apsiribota pravestu auklėjamuoju pokalbiu. Nuteistasis vieną kartą buvo baustas nuobauda už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, kas, teisėjų kolegijos nuomone, laikytina itin grubiu įkalinimo įstaigos nustatytos tvarkos pažeidimu. Nors šiuo metu R. P. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau nurodyti vidaus tvarkos pažeidimai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo ir rodo R. P. nepakankamai tinkamą požiūrį į nustatytas bei priimtinas elgesio taisykles ar jų laikymąsi, o tuo pačiu neigiamai charakterizuoja ir patį nuteistąjį. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-10-318/2021). Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad paskutinįjį kartą drausmine tvarka nuteistasis buvo baustas sąlyginai neseniai – 2021 m. liepos 9 d. (alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimas), už ką jis penkioms paroms buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Įvertinus R. P. skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo laikotarpį (nuo 1998 m. gegužės 2 d.), tai suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo teigiama elgesio korekcija nėra stabili ir ilgalaikė. Jo elgesys bausmės atlikimo metu nėra išimtinai tik teigiamas ir nėra pakankamas nuteistajam skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimui terminuota laisvės atėmimo bausme.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nors nuteistasis R. P. ankščiau ir nebuvo teistas, tačiau šiuo metu bausmę atlieka ne tik už nesunkų nusikaltimą, bet ir už tyčinį labai sunkų bei iš anksto suplanuotą, veikiant kartu su bendrininku, nusikaltimą žmogaus gyvybei – itin žiaurų nužudymą dėl savanaudiškų paskatų. Nėra abejonių, jog tokio pobūdžio nusikaltimas atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai jau buvo įvertinta Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl R. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, analizuojant nuteistojo asmenybę, elgesio pokyčius bei ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama. Pažymėtina ir ta aplinkybė, jog teisminio nagrinėjimo metu kaltę R. P. savo kaltę dėl nužudymo pripažino tik iš dalies, o remiantis bylos duomenimis, po įvykdyto nusikaltimo jis slapstėsi ir tik draugo įkalbintas atvyko į policijos komisariatą. Taigi, spręstina, jog šios su nuteistojo mąstymu, jo požiūriu į padarytus nusikaltimus ir jais sukeltas pasekmes susijusios aplinkybės kelia pagrįstas abejones dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumo, o tuo pačiu ir dėl sumažėjusio nuteistojo pavojingumo visuomenei.

Teisėjų kolegija palankiai vertina tai, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje, trisdešimt kartų skatintas. Tačiau teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra išskirtinai žymi. Nuteistojo R. P. siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų bei nukentėjusiųjų interesą, kad itin pavojingus nusikaltimus įvykdęs asmuo tinkamai atsakytų ir būtų izoliuotas nuo visuomenės iki gyvos galvos, jei pastarasis vis dar kelia pavojų visuomenei. Šiame kontekste aktualu pabrėžti, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir gali būti sumažinta, taip pat tiems, kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę, bausmės atlikimo metu darė rimtus vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei. Tad aptartos aplinkybės, nepaisant tam tikrų teigiamai R. P. apibūdinančių aplinkybių, šiuo metu nesudaro pagrindo teismui spręsti, jog paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę R. P. pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai, kad pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei, jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, o visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens, taip pat bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko Mindaugo Žirlio teikimo dėl nuteistajam R. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko Mindaugo Žirlio teikimo dėl nuteistajam R. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.