Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Administracinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės ir jų pagrindu pareikštas reikalavimas. Pareiškėjas skunde aiškiai nurodė, kad neturtinę žalą jis patyrė dėl to, kad buvo neteisėtai atleistas iš darbo be sargybos ar palydos (b. l. 3). Pareiškėjas tik nurodė tokias aplinkybes, jog Pravieniškių PN-AK pareigūnai reikalavo, kad jis teiktų jiems informaciją apie kitus nuteistuosius, gyvenančius ir dirbančius už Pravieniškių PN-AK teritorijos ribų be sargybos ar palydos, jam buvo pagrasinta, pareigūnai pradėjo nuolat daryti neplanines jo gyvenamosios patalpos ir asmens visumines kratas, pareigūnas kalbėjo pakeltu tonu (b. l. 1–2), tačiau iš jų neturtinės žalos nekildino. Todėl teismas pastarųjų aplinkybių nevertina. Tad byloje nagrinėjamas pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš neteisėto atleidimo iš darbo be sargybos ar palydos, atlyginimo.

Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK direktorius 2019 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 66-782 (b. l. 16), vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 154 straipsniu, 155 straipsnio 1 dalimi, suteikė nuteistajam (pareiškėjui) teisę išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų paskyroje nurodytu maršrutu nuo 8 val. iki 8 val.

Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 9 d. prašymu Nr. 72(15)2390 (b. l. 24) paprašė Pravieniškių PN-AK direktorių priimti jį į valytojo pareigas (etato dalis ir prašoma priėmimo data neįskaitoma).

Pravieniškių PN-AK direktorius 2019 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 2-1677 (b. l. 23), vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsniu ir atsižvelgdamas į pareiškėjo prašymą, paskyrė pareiškėją nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. į valytojo pareigas 0,25 etato.

Iš atsakovės atstovo paaiškinimų atsiliepime (b. l. 12–13) ir Pravieniškių PN-AK 3-io sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialisto surašyto 2019 m. lapkričio 30 d. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto Nr. 115-499 kopijos (b. l. 17–18) nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 30 d. pastebėjus, jog pareiškėjas yra pabalęs ir dirglus (Akto 1, 6 punktai) (b. l. 17), buvo įtarta, jog pareiškėjas vartojo psichotropines medžiagas, dėl to buvo surašytas šis Aktas, ir, tą pačią dieną pasinaudojus greitąja tyrimo priemone (testu), pareiškėjui buvo nustatytas MCAT vartojimas (Akto 9 punktas) (b. l. 18). MCAT yra sintetinė stimuliuojanti medžiaga. Tad pareiškėjas skunde (b. l. 2) neteisingai nurodė, kad šio testo rezultatas buvo neigiamas. Iš pareiškėjo paaiškinimų skunde (b. l. 2), atsakovės atstovo paaiškinimų atsiliepime (b. l. 13) ir Akto duomenų (b. l. 18) nustatyta, kad pareiškėjas nesutiko su tyrimo rezultatu – Akto 11 punkte pareiškėjas pasirašė, kad nesutinka. Kadangi pareiškėjas nesutiko su tyrimo rezultatu, tiriamoji medžiaga (šlapimas) buvo išsiųsta į toksikologijos laboratoriją, kaip numatyta Akto 11 punkte.

Pravieniškių PN-AK direktorius 2019 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 66-1162 (b. l. 19), atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui nustatytas MCAT vartojimas, pareiškėjas nesutiko su tyrimo rezultatu, paimta tiriamoji medžiaga išsiųsta į Laboratoriją, pareiškėjas buvo laikinai izoliuotas Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriuje, nutarė, iki kol paaiškės tyrimo rezultatai, nuteistajam (pareiškėjui) taikyti apribojimą išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų.

2019 m. gruodžio 2 d. (t. y. tą pačią dieną, kurią buvo priimtas minėtas Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimas taikyti pareiškėjui apribojimą išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų), pareiškėjas pateikė Pravieniškių PN-AK direktoriui prašymą Nr. 72(15)3144 (b. l. 26) atleisti jį iš valytojo pareigų 0,25 etato nuo 2019 m. gruodžio 4 d.

Pravieniškių PN-AK direktorius 2019 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 2-2136 (b. l. 25), vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsniu ir atsižvelgdamas į pareiškėjo prašymą, atleido pareiškėją nuo 2019 m. gruodžio 4 d. iš valytojo pareigų 0,25 etato.

Iš atsakovės atstovo paaiškinimų atsiliepime (b. l. 13) ir Pravieniškių PN-AK direktorius 2020 m. sausio 24 d. nutarimo Nr. 66-70 (b. l. 22) nustatyta, kad 2020 m. sausio 13 d. apie 15.15 val. gyvenamosios zonos apėjimo metu 16–17 būrių koridoriuje kilus įtarimams, jog pareiškėjas su savimi turi draudžiamų turėti daiktų, jam buvo atlikta dalinė krata, kurios metu pareiškėjo rankoje rastas mobiliojo ryšio telefonas, 2020 m. sausio 17 d. pareiškėjas buvo nubaustas drausmine tvarka.

Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d., t. y. kai pas pareiškėją buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas), nustatė, be kita ko, kad nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 76 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. sausio 22 d.), be kita ko, nustatė, kad nuteistiesiems, išskyrus apgyvendintus už pataisos įstaigos ribų, laikomus atvirosiose kolonijose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėje, jei gydymo trukmė neviršija 60 dienų, leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato šių taisyklių 18 priedas. Mobiliojo ryšio telefono (kuris buvo rastas pas pareiškėją kratos metu 2020 m. sausio 13 d.) nėra Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede – Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, ir pareiškėjas nebegyveno už pataisos įstaigos teritorijos ribų (nes 2019 m. lapkričio 30 d. nustačius pareiškėjui MCAT vartojimą, pareiškėjas buvo laikinai izoliuotas 3-ame sektoriuje (b. l. 19)), jam taip pat netaikytini Bausmių vykdymo kodekso 91 ir 152 straipsniai (kuriuose reglamentuojami laisvės atėmimo bausmės atlikimo atvirose kolonijose ypatumai, ir nėščių moterų ir vaikų iki trejų metų turinčių motinų bausmės atlikimas ne pataisos namų teritorijoje), tad jam netaikytina išimtis, numatyta Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 dalyje. Todėl pareiškėjui pagal aptartą teisinį reglamentavimą nebuvo leidžiama turėti mobiliojo ryšio telefoną. Pareiškėjas jį turėjo. Bylos duomenimis, pareiškėjas 2020 m. sausio 17 d. buvo nubaustas drausmine tvarka (b. l. 13, 22). Pareiškėjas neturtinės žalos nekildina iš to, kad iš jo buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas ir jis buvo nubaustas drausmine tvarka.

Bausmių vykdymo kodekso 154 straipsnio (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 6 d., t. y. kai pareiškėjui buvo atimta teisė teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų) 1 dalis nustato, kad teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų turi nuteistasis, kuriam pataisos įstaigos administracija leidžia dirbti darbą, kurio vieta yra už pataisos įstaigos teritorijos ribų, arba mokytis už pataisos įstaigos teritorijos ribų esančioje mokymo įstaigoje, arba dalyvauti įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones už pataisos įstaigos teritorijos ribų ir kuris atitinka visas šias sąlygas: 1) atlieka bausmę pataisos namuose paprastosios arba lengvosios grupės sąlygomis; 2) jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką; 3) neatlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės; 4) nėra pripažintas pavojingu recidyvistu ar ribotai pakaltinamu; 5) neturi galiojančios nuobaudos už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus; 6) dirba arba mokosi, užsiima individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla; 7) neserga pavojinga arba ypač pavojinga užkrečiamąja liga, kuri plinta lašeliniu būdu per orą. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad nuteistasis netenka teisės be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, jeigu jis nebeatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 289 punktas nustatė, kad nuteistajam, kuris pažeidė jam nustatyto režimo reikalavimus arba elgesio taisykles, pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos direktoriaus nutarimu gali būti atimta teisė išvykti be sargybos arba be palydos. Darytina išvada, kad pareiškėjui 2020 m. sausio 17 d. padarius pažeidimą (už kurį jis buvo nubaustas drausmine tvarka, b. l. 22, 13) Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 66-70 (b. l. 22) vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui atėmė teisę išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų.

Nors Pravieniškių PN-AK atlikto testo rezultatas buvo teigiamas, tačiau po to atlikus tyrimą Laboratorijoje, pareiškėjo šlapime neleistinų vartoti medžiagų nerasta. Taigi, ankstesnis Pravieniškių PN-AK atlikto testo nepalankus rezultatas pareiškėjui nebūtų trukdęs grįžti į darbą – ši išvada darytina atsižvelgiant ir į tai, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 66-1162 (b. l. 19) pareiškėjui teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų buvo tik apribota, bet ne atimta (b. l. 19). Pažymėtina, kad pareiškėjas pats parašė prašymą atleisti jį iš darbo (b. l. 26), taigi, darbas nebuvo iš pareiškėjo atimtas, kaip jis teigė skunde (b. l. 2). Bylos medžiagoje nėra tokių duomenų, ir pareiškėjas to netvirtina skunde, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai privertė jį parašyti prašymą atleisti iš darbo. Pareiškėjui buvo atimta teisė dirbti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų dėl to, kad jis turėjo mobiliojo ryšio telefoną, kuris nėra įtrauktas į Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedą). Atėmus teisę dirbti be sargybos arba be palydos, pareiškėjas nebegalėjo dirbti tokio darbo. Be to, kaip jau rašyta, pareiškėjas buvo atleistas iš darbo jo paties prašymu. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog kad Pravieniškių PN-AK atleido pareiškėją iš darbo neteisėtai ir nepagrįstai, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo Pravieniškių PN-AK veiksmus. Pareiškėjo skundo argumentas, kad jis buvo neteisėtai atleistas iš darbo, atmetamas kaip nepagrįstas.