Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2020-09-17 · Administracinė byla Nr. I1-4972-320/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-17
Bylos Nr.
I1-4972-320/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01243-2020-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Irena Varžinskienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. U.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-4972-320/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01243-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 51.4; 55.1.3
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 17 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. U. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. U. (toliau – ir pareiškėjas) 2020 m. gegužės 4 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Pravieniškių PN-AK, 3000 Eur neturtinei žalai.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1–4) nurodė, kad nuo 2019 m. liepos 4 d. jis pradėjo dirbti be sargybos ar palydos už Pravieniškių PN-AK teritorijos ribų (tokia teisė jam buvo suteikta už gerą ir nepriekaištingą elgesį) 0,25 etato maisto vežiotoju. Kadangi jis dirbo be sargybos ar palydos už Pravieniškių PN-AK teritorijos ribų, tai ir gyveno su kitais nuteistaisiais, dirbančiais už teritorijos ribų. Pravieniškių PN-AK pareigūnai (nurodė jų pavardes) reikalavo, kad jis teiktų jiems informaciją apie minėtus nuteistuosius. Kadangi jis nepakluso tam reikalavimui, jam buvo pagrasinta, kad ilgai nedirbs ir bus grąžintas į Pravieniškių PN-AK teritoriją. Pareigūnai pradėjo nuolat daryti neplanines jo gyvenamosios patalpos ir asmens visumines kratas, kurių metu nerasdavo ir nepaimdavo jokių draudžiamų turėti daiktų. 2019 m. lapkričio 30 d. jam atliktas šlapimo testas dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo. Nors jis matė, kad testas neigiamas, Pravieniškių PN-AK Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas S. I. jam sakė, kad testas teigiamas, nustatytas benzodeziapinas. Pareiškėjas teigė, kad jis pareikalavo, jog šis specialistas parodytų licenciją apie lankymą specialių kursų, leidžiančių daryti tokius testus, ir jo šlapimo testą išsiųsti į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratoriją (toliau – ir Laboratorija). Tas specialistas pakeltu tonu pradėjo jam aiškinti, kad jam nereikia licencijos ir pareiškėjas turės atlyginti siuntimo išlaidas, jeigu atlikus laboratorijoje tyrimą bus nustatytas benzodeziapino vartojimas. Pareiškėjas teigė, kad nuo 2019 m. lapkričio 30 d. iki šios dienos jis nedirba, nes išsiuntus jo šlapiną į Laboratoriją, jis buvo grąžintas į Pravieniškių PN-AK gyvenamąją teritoriją ir iš jo buvo atimtas darbas bei pradėtas tarnybinis tyrimas. Pravieniškių PN-AK administracijos darbuotojai jam teigė, kad atlikus tarnybinį tyrimą ir sulaukus atsakymo iš Laboratorijos, jeigu atsakymas bus jam palankus, jis bus grąžintas į darbą be sargybos ar palydos. Tačiau nei atlikus tarnybinį tyrimą, nei gavus palankų atsakymą iš Laboratorijos, Pravieniškių PN-AK iki šiol jo nebeišleido dirbti be sargybos ar palydos. Pareiškėjas teigė, kad dirbdamas jis gaudavo algą, kuri sudarė galimybę gerinti socialinius poreikius; dirbdamas be sargybos ar palydos, jis turėjo teisę naudotis mobiliojo ryšio telefonu, tai leido palaikyti glaudžius socialinius ryšius. Nurodytų galimybių jis neteko neteisėtai atleidus jį iš darbo be sargybos ar palydos, todėl jam buvo padaryta didžiulė žala. Jis jautėsi neteisingai baudžiamas, tapo piktas ir irzlus, prarado tikėjimą teisingumu, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą. Už patirtą neturtinę žalą pareiškėjas prašė priteisti 3000 Eur atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepimu į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 12–15) nurodė, kad 2019 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas buvo įtariamas, jog vartojo psichotropines medžiagas, dėl to pareigūnai surašė Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktą Nr. 115-499 (toliau – ir Aktas). Aktas buvo surašytas ir testas atliktas pastebėjus, jog pareiškėjas pabalęs ir dirglus. Atlikus testą buvo nustatytas MCAT vartojimas. Pareiškėjas susipažinęs su Aktu nesutiko, todėl tiriamoji medžiaga (šlapimas) buvo išsiųsta į Laboratoriją. Kol bus gauta Laboratorijos išvada, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 66-1162 pareiškėjui buvo taikomas apribojimas išvykti be sargybos ar palydos už Pravieniškių PN-AK teritorijos ribų. 2020 m. sausio 13 d. apie 15.15 val. gyvenamosios zonos apėjimo metu 16–17 būrių koridoriuje kilus įtarimams, kad pareiškėjas su savimi turi draudžiamų turėti daiktų, jam buvo atlikta dalinė krata, kurios metu pareiškėjo rankoje rastas mobiliojo ryšio telefonas, tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) nuostatas. Telefonas paimtas, pareiškėjas 2020 m. sausio 17 d. nubaustas drausmine tvarka. Todėl, kol Laboratorijoje atliekamas tyrimas, ar pareiškėjas vartojo psichotropines ir kitas draudžiamas medžiagas, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 66-70 jam buvo atimta teisė išvykti be sargybos ar palydos. Atsakovės atstovas teigė, kad privilegijos – išvykti be sargybos ar palydos – atėmimą lėmė pareiškėjo elgesys ir jo paties valia – draudžiamų daiktų turėjimas. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas teigė, kad pataisos įstaigos pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų ir jų nepažeidė, pareiškėjas neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veikimu ar neveikimu padarė jam žalos. Teigė, kad nėra būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Administracinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės ir jų pagrindu pareikštas reikalavimas. Pareiškėjas skunde aiškiai nurodė, kad neturtinę žalą jis patyrė dėl to, kad buvo neteisėtai atleistas iš darbo be sargybos ar palydos (b. l. 3). Pareiškėjas tik nurodė tokias aplinkybes, jog Pravieniškių PN-AK pareigūnai reikalavo, kad jis teiktų jiems informaciją apie kitus nuteistuosius, gyvenančius ir dirbančius už Pravieniškių PN-AK teritorijos ribų be sargybos ar palydos, jam buvo pagrasinta, pareigūnai pradėjo nuolat daryti neplanines jo gyvenamosios patalpos ir asmens visumines kratas, pareigūnas kalbėjo pakeltu tonu (b. l. 1–2), tačiau iš jų neturtinės žalos nekildino. Todėl teismas pastarųjų aplinkybių nevertina. Tad byloje nagrinėjamas pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš neteisėto atleidimo iš darbo be sargybos ar palydos, atlyginimo.

Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK direktorius 2019 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 66-782 (b. l. 16), vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 154 straipsniu, 155 straipsnio 1 dalimi, suteikė nuteistajam (pareiškėjui) teisę išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų paskyroje nurodytu maršrutu nuo 8 val. iki 8 val.

Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 9 d. prašymu Nr. 72(15)2390 (b. l. 24) paprašė Pravieniškių PN-AK direktorių priimti jį į valytojo pareigas (etato dalis ir prašoma priėmimo data neįskaitoma).

Pravieniškių PN-AK direktorius 2019 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 2-1677 (b. l. 23), vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsniu ir atsižvelgdamas į pareiškėjo prašymą, paskyrė pareiškėją nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. į valytojo pareigas 0,25 etato.

Iš atsakovės atstovo paaiškinimų atsiliepime (b. l. 12–13) ir Pravieniškių PN-AK 3-io sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialisto surašyto 2019 m. lapkričio 30 d. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto Nr. 115-499 kopijos (b. l. 17–18) nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 30 d. pastebėjus, jog pareiškėjas yra pabalęs ir dirglus (Akto 1, 6 punktai) (b. l. 17), buvo įtarta, jog pareiškėjas vartojo psichotropines medžiagas, dėl to buvo surašytas šis Aktas, ir, tą pačią dieną pasinaudojus greitąja tyrimo priemone (testu), pareiškėjui buvo nustatytas MCAT vartojimas (Akto 9 punktas) (b. l. 18). MCAT yra sintetinė stimuliuojanti medžiaga. Tad pareiškėjas skunde (b. l. 2) neteisingai nurodė, kad šio testo rezultatas buvo neigiamas. Iš pareiškėjo paaiškinimų skunde (b. l. 2), atsakovės atstovo paaiškinimų atsiliepime (b. l. 13) ir Akto duomenų (b. l. 18) nustatyta, kad pareiškėjas nesutiko su tyrimo rezultatu – Akto 11 punkte pareiškėjas pasirašė, kad nesutinka. Kadangi pareiškėjas nesutiko su tyrimo rezultatu, tiriamoji medžiaga (šlapimas) buvo išsiųsta į toksikologijos laboratoriją, kaip numatyta Akto 11 punkte.

Pravieniškių PN-AK direktorius 2019 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 66-1162 (b. l. 19), atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui nustatytas MCAT vartojimas, pareiškėjas nesutiko su tyrimo rezultatu, paimta tiriamoji medžiaga išsiųsta į Laboratoriją, pareiškėjas buvo laikinai izoliuotas Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriuje, nutarė, iki kol paaiškės tyrimo rezultatai, nuteistajam (pareiškėjui) taikyti apribojimą išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų.

2019 m. gruodžio 2 d. (t. y. tą pačią dieną, kurią buvo priimtas minėtas Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimas taikyti pareiškėjui apribojimą išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų), pareiškėjas pateikė Pravieniškių PN-AK direktoriui prašymą Nr. 72(15)3144 (b. l. 26) atleisti jį iš valytojo pareigų 0,25 etato nuo 2019 m. gruodžio 4 d.

Pravieniškių PN-AK direktorius 2019 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 2-2136 (b. l. 25), vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsniu ir atsižvelgdamas į pareiškėjo prašymą, atleido pareiškėją nuo 2019 m. gruodžio 4 d. iš valytojo pareigų 0,25 etato.

Iš atsakovės atstovo paaiškinimų atsiliepime (b. l. 13) ir Pravieniškių PN-AK direktorius 2020 m. sausio 24 d. nutarimo Nr. 66-70 (b. l. 22) nustatyta, kad 2020 m. sausio 13 d. apie 15.15 val. gyvenamosios zonos apėjimo metu 16–17 būrių koridoriuje kilus įtarimams, jog pareiškėjas su savimi turi draudžiamų turėti daiktų, jam buvo atlikta dalinė krata, kurios metu pareiškėjo rankoje rastas mobiliojo ryšio telefonas, 2020 m. sausio 17 d. pareiškėjas buvo nubaustas drausmine tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos ekspertė, 2019 m. gruodžio 3 d. – 2020 m. sausio 16 d. atlikusi tyrimą Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje, nustatė ir šios Laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 3283/2019(01) (toliau – ir Išvada) (b. l. 5, 20–21) nurodė, kad pareiškėjo šlapime amfetaminų, benzodiazepinų, katinono, metkatinono, metilmetkatinono (3-MMC), mefedrono (4-MMC), metiletkatinono (4-MEC), metilono, metilenedioksipirovalerono (MDPV), etilo alkoholio nerasta; imuninės analizės duomenimis, šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta (Išvados 13 punktas). Laboratorijos išvadą Pravieniškių PN-AK gavo 2020 m. sausio 21 d. ir į Aktą įrašė Išvados duomenis, jog pareiškėjo šlapime psichiką veikiančių medžiagų nerasta (Akto 15 punktas, b. l. 18).

Pravieniškių PN-AK direktorius 2020 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 66-70 (b. l. 22), atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes (kad 2020 m. sausio 13 d. kilus įtarimams, jog pareiškėjas su savimi turi draudžiamų turėti daiktų, jam buvo atlikta dalinė krata, kurios metu jo rankoje rastas mobiliojo ryšio telefonas, tuo jis pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo reikalavimus, teisės normų reikalavimus, 2020 m. sausio 17 d. nubaustas drausmine tvarka), vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 154 straipsnio 2 dalimi, nutarė nuteistajam (pareiškėjui) atimti teisę išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Bausmių vykdymo kodekso 154 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. liepos 6 d., t. y. kai pareiškėjui buvo suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos) nustatė, kad nuteistiesiems, laikomiems pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis, bei nuteistiesiems, laikomiems pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis ir atbuvusiems ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės laiko, taip pat nuteistiesiems, paliktiems kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietų ligoninėje ar kalėjime atlikti ūkio darbus, gali būti leidžiama išvykti be sargybos už pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos teritorijos ribų, jeigu to reikia dėl bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, dirbamo darbo pobūdžio arba dalyvavimo įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (galiojusių iki 2020 m. sausio 22 d.) 137 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. sausio 22 d.) taip pat įtvirtino pataisos įstaigos galimybę leisti nuteistiesiems išvykti be sargybos už pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos teritorijos ribų. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 281 punktas nustato, kad nuteistajam teisė išvykti be sargybos arba be palydos suteikiama pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos direktoriaus nutarimu. Tad Pravieniškių PN-AK direktorius 2019 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 66-782 (b. l. 16), suteikė pareiškėjui teisę išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų paskyroje nurodytu maršrutu nuo 8 val. iki 8 val.

Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. Tad Pravieniškių PN-AK direktorius 2019 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 2-1677 (b. l. 23), vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsniu ir atsižvelgdamas į pareiškėjo prašymą, paskyrė pareiškėją nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. į valytojo pareigas 0,25 etato.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 156 straipsnio 1 dalį teisė išvykti be sargybos arba be palydos suteikia nuteistajam galimybę būti darbo (ir kitos šioje teisės normoje nurodytos veiklos) laiku tam tikroje teritorijoje arba vykti tam tikru maršrutu. To paties straipsnio (redakcijos, galiojančios nuo 2019 m. liepos 6 d.) 3 dalis nustato, kad teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų turintys nuteistieji, užtikrinant jų priežiūrą, gali būti apgyvendinti pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose patalpose, esančiose už šių įstaigų teritorijos ribų. Pareiškėjo teigimu, jis gyveno su kitais nuteistaisiais, dirbančiais už teritorijos ribų, atskirai nuo teritorijoje gyvenančių nuteistųjų (b. l. 1).

Bausmių vykdymo kodekso 155 straipsnio 1 dalis nustato, kad siekdamas užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams arba apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu laikinai uždrausti šio Kodekso 154 straipsnyje nurodytas sąlygas atitinkančiam nuteistajam be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų; šis draudimas taikomas tol, kol išnyksta priežastys, dėl kurių nuteistajam laikinai uždrausta be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepilnamečiam nuteistajam – ne ilgiau kaip tris mėnesius. Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, o 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones. Narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms yra taikomas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymu nustatytas kontrolės režimas, nustatant, kokiems tikslams šios medžiagos gali būti įsigyjamos ir laikomos. Asmuo, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (įstatymo 25 straipsnis). Tad esant paminėtoms aplinkybėms (jog pareiškėjui buvo nustatytas MCAT vartojimas, pareiškėjas nesutiko su tyrimo rezultatu, paimta tiriamoji medžiaga išsiųsta į Laboratoriją, pareiškėjas buvo laikinai izoliuotas) Pravieniškių PN-AK direktorius 2019 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 66-1162 (b. l. 19) teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui taikė apribojimą išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Pareiškėjas neturtinės žalos nekildina iš to, kad jam buvo taikytas šis apribojimas.

Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d., t. y. kai pas pareiškėją buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas), nustatė, be kita ko, kad nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 76 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. sausio 22 d.), be kita ko, nustatė, kad nuteistiesiems, išskyrus apgyvendintus už pataisos įstaigos ribų, laikomus atvirosiose kolonijose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėje, jei gydymo trukmė neviršija 60 dienų, leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato šių taisyklių 18 priedas. Mobiliojo ryšio telefono (kuris buvo rastas pas pareiškėją kratos metu 2020 m. sausio 13 d.) nėra Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede – Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, ir pareiškėjas nebegyveno už pataisos įstaigos teritorijos ribų (nes 2019 m. lapkričio 30 d. nustačius pareiškėjui MCAT vartojimą, pareiškėjas buvo laikinai izoliuotas 3-ame sektoriuje (b. l. 19)), jam taip pat netaikytini Bausmių vykdymo kodekso 91 ir 152 straipsniai (kuriuose reglamentuojami laisvės atėmimo bausmės atlikimo atvirose kolonijose ypatumai, ir nėščių moterų ir vaikų iki trejų metų turinčių motinų bausmės atlikimas ne pataisos namų teritorijoje), tad jam netaikytina išimtis, numatyta Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 dalyje. Todėl pareiškėjui pagal aptartą teisinį reglamentavimą nebuvo leidžiama turėti mobiliojo ryšio telefoną. Pareiškėjas jį turėjo. Bylos duomenimis, pareiškėjas 2020 m. sausio 17 d. buvo nubaustas drausmine tvarka (b. l. 13, 22). Pareiškėjas neturtinės žalos nekildina iš to, kad iš jo buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas ir jis buvo nubaustas drausmine tvarka.

Bausmių vykdymo kodekso 154 straipsnio (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 6 d., t. y. kai pareiškėjui buvo atimta teisė teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų) 1 dalis nustato, kad teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų turi nuteistasis, kuriam pataisos įstaigos administracija leidžia dirbti darbą, kurio vieta yra už pataisos įstaigos teritorijos ribų, arba mokytis už pataisos įstaigos teritorijos ribų esančioje mokymo įstaigoje, arba dalyvauti įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones už pataisos įstaigos teritorijos ribų ir kuris atitinka visas šias sąlygas: 1) atlieka bausmę pataisos namuose paprastosios arba lengvosios grupės sąlygomis; 2) jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką; 3) neatlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės; 4) nėra pripažintas pavojingu recidyvistu ar ribotai pakaltinamu; 5) neturi galiojančios nuobaudos už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus; 6) dirba arba mokosi, užsiima individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla; 7) neserga pavojinga arba ypač pavojinga užkrečiamąja liga, kuri plinta lašeliniu būdu per orą. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad nuteistasis netenka teisės be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, jeigu jis nebeatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 289 punktas nustatė, kad nuteistajam, kuris pažeidė jam nustatyto režimo reikalavimus arba elgesio taisykles, pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos direktoriaus nutarimu gali būti atimta teisė išvykti be sargybos arba be palydos. Darytina išvada, kad pareiškėjui 2020 m. sausio 17 d. padarius pažeidimą (už kurį jis buvo nubaustas drausmine tvarka, b. l. 22, 13) Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 66-70 (b. l. 22) vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui atėmė teisę išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų.

Nors Pravieniškių PN-AK atlikto testo rezultatas buvo teigiamas, tačiau po to atlikus tyrimą Laboratorijoje, pareiškėjo šlapime neleistinų vartoti medžiagų nerasta. Taigi, ankstesnis Pravieniškių PN-AK atlikto testo nepalankus rezultatas pareiškėjui nebūtų trukdęs grįžti į darbą – ši išvada darytina atsižvelgiant ir į tai, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 66-1162 (b. l. 19) pareiškėjui teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų buvo tik apribota, bet ne atimta (b. l. 19). Pažymėtina, kad pareiškėjas pats parašė prašymą atleisti jį iš darbo (b. l. 26), taigi, darbas nebuvo iš pareiškėjo atimtas, kaip jis teigė skunde (b. l. 2). Bylos medžiagoje nėra tokių duomenų, ir pareiškėjas to netvirtina skunde, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai privertė jį parašyti prašymą atleisti iš darbo. Pareiškėjui buvo atimta teisė dirbti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų dėl to, kad jis turėjo mobiliojo ryšio telefoną, kuris nėra įtrauktas į Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedą). Atėmus teisę dirbti be sargybos arba be palydos, pareiškėjas nebegalėjo dirbti tokio darbo. Be to, kaip jau rašyta, pareiškėjas buvo atleistas iš darbo jo paties prašymu. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog kad Pravieniškių PN-AK atleido pareiškėją iš darbo neteisėtai ir nepagrįstai, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo Pravieniškių PN-AK veiksmus. Pareiškėjo skundo argumentas, kad jis buvo neteisėtai atleistas iš darbo, atmetamas kaip nepagrįstas.

Byloje nenustatytas pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir šios institucijos pareigūnų veiksmus. Nenustačius neteisėtų Pravieniškių PN-AK ir jo pareigūnų veiksmų, nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sąlygos, o nesant šios sąlygos, negali kilti ir atsakomybė už žalą. Dėl to nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

A. U. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Irena Varžinskienė