- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-04
- Bylos Nr.
- 1S-345-348/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-92-1-00230-2008-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Valdas Vitunskas, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- A. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė), Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. (A. G.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. vasario 5 d. nutarimą Nr. 91-24 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. G. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą – laisvės atėmimu 14 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2008 m. spalio 6 d., bausmės pabaiga – 2022 m. spalio 6 d. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną 2018 m. vasario 1 d. – 4 metai 8 mėnesiai 1 diena. Komisijos 2018 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 91-24 priimtas sprendimas nuteistajam A. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 7 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2018 m. vasario 5 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam A. G..Nuteistasis A. G. skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis ginčija apylinkės teismo nurodytus motyvus, dėl kurių buvo atsisakyta jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Apelianto manymu, jo faktiškai atlikta bausmės dalis – 9 metai iš 14 metų atitinka formalųjį BVK kriterijų, o žema nusikalstamo elgesio rizika bei pažangus rizikos mažėjimas atitinka materialųjį kriterijų. Be to, jo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, 7 kartus buvo paskatintas. Nors buvo keturis kartus pažeidė nustatytą tvarką, tačiau tik 3 kartus buvo baustas, be to, tai buvo dar iki 2016 m. Apeliantas pažymi, kad nebuvo atsižvelgta į jo pastangas mokytis ir įsidarbinti, į jo lankytus užsiėmimus bei jų rezultatus. Be to, paleistas lygtinai iš karto bus įdarbintas. Taip pat teismas neįvertino jo socialinių ryšių su artimaisiais. Apeliantas kategoriškai neigia aplinkybę, kad laikosi kriminalinės subkultūros elgesio ir bendravimo taisyklių. Jis tinkamai bendrauja tiek su kitais nuteistaisiais, tiek su pataisos administracijos personalu, vengia destruktyvių grupių, užsiima veikla, kuri nėra susijusi su nusikalstamumu. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys ir į tarptautinius teisės aktus, kurie reglamentuoja lygtinį paleidimą bei jo taikymo tikslus. Nuteistojo A. G. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis A. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nors šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (29 balai pagal OASys), tačiau taip pat turi būti sprendžiama, ar jo pažanga šią riziką mažinant vertintina kaip akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – kreipėsi dėl įdarbinimo, neturi galiojančių nuobaudų, dalyvavo nuteistųjų mokymuose ir elgesio korekcijos programoje. Bausmės atlikimo metu jis buvo septynis kartus skatintas, palaiko socialinius ryšius su savo šeima. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga jau šiuo metu sudaro pagrindą jo lygtiniam paleidimui, ir kad nuteistasis yra visiškai pasirengęs adaptuotis visuomenėje, o gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Socialinio tyrimo išvadoje kaip kriminogeniniai veiksniai A. G. išskiriami jo ankstesni teistumai, taip pat jo gyvenimo stilius ir draugai. Nors ankstesni teistumai yra statinis veiksnys, kurio nuteistasis pakeisti negali, tačiau iš pateiktos medžiagos matyti, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, nes keturis kartus pažeidė nustatytą vidaus tvarką, už ką buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Paskutinius du kartus buvo baustas už apsvaigimą alkoholiu, t. y. už itin grubius vidaus tvarkos pažeidimus. Nors minėtos nuobaudos šiuo metu yra negaliojančios, tačiau visgi jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir kelia teismui abejones jo elgesio viso pataisos proceso metu nepriekaištingumu. Taip pat socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, jog nuteistasis kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas palaiko pakankamai adekvačiai atsižvelgiant į bendrą kolektyvizmo sampratą, palaiko jas siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą. Kas apeliacinio teismo nuomone neigiamai charakterizuoja A. G., ką pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas. Vertindama visumą aptartų A. G. asmenybę apibūdinančių duomenų, kolegija konstatuoja, jog šiuo metu dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Minėta, kad, nors jis galiojančių drausminių nuobaudų ir neturi, tačiau jo elgesys nebuvo nepriekaištingas ir tai patvirtina neigiamų nuteistojo asmenį charakterizuojančių aspektų egzistavimą bei suteikia teismui pagrindą abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. A. G. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Ir nors, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susiję su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šiuo atveju apelianto padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, konstatuojama, kad nors yra akivaizdūs teigiami nuteistojo taisymosi pataisos namuose pokyčiai, tačiau jo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Minėta, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Esant išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo A. G. (A. G.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 7 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.