- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-07
- Bylos Nr.
- 2S-784-278/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-784-278/2011
Teisėja I.Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05282-2011-4
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 7 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Idea & Realty“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6166-488/2011 pagal pareiškėjo – kreditoriaus akcinės bendrovės (toliau – AB) Ūkio bankas pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas AB Ūkio bankas nurodė, kad hipotekos lakštu Nr. 14120080004600, įregistruotu 2008-10-08 Panevėžio apylinkės teismo hipotekos skyriuje, UAB „Antura“, kurios teises ir pareigas ją reorganizuojant perėmė UAB „Idea & Realty“, užtikrindama prievolių pagal 2006-08-25 kredito sutartį Nr. 06/03-257 su pakeitimais įvykdymą, kreditoriui AB Ūkio bankas įkeitė nekilnojamuosius daiktus: 179/600 dalis žemė sklypo iš bendro 0,0600 ha ploto, administracinį pastatą, kitus statinius – kiemo statinius (šulinį), esančius (duomenys neskelbtini) . Minėtos prievolės įvykdymo užtikrinimui buvo įregistruoti sutartinio įkeitimo lakštas Nr. 04220060003778 ir sutartinės hipotekos lakštas Nr. 04120060003776. Sutartinės hipotekos lakštas Nr. 04120060003776 yra išregistruotas iš hipotekos registro. Nurodė, kad skolininkui nevykdant skolinio įsipareigojimo, 2011-01-06 raštu Nr. 160-03-21 jis buvo įspėtas dėl galimo paskolos sutarties nutraukimo, jei negrąžins skolos per 15 dienų nustatytą terminą. Neįvykdžius įsipareigojimo kredito sutartis 2011-01-21 buvo nutraukta. Prašė teismą pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš UAB „Idea & Realty“ priklausančio įkeisto turto, nutraukus paskolos sutartį prieš terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011 m. spalio 13 d. nutartimi prašymą tenkino ir areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus – 179/600 dalis žemės sklypo iš bendro 0,0600 ha ploto žemė sklypo (unikalus numeris 2701-0020-0204), administracinį pastatą (unikalus numeris 2791-5001-0019), kitus statinius – kiemo statinius (šulinį) (unikalus numeris 2791-5001-0026), esančius Vilniaus g. 7, Panevėžio m., nuosavybės teise priklausančius UAB „Idea & Realty“, uždraudžiant įkeistų daiktų savininkui jais disponuoti. Teismas nurodė, kad skolininkas neįvykdė prievolės pagal 2006-08-25 kredito sutartį Nr. 06/03-257 su pakeitimais, buvo ne kartą įspėtas žodžiu bei raštu, nustatytas terminas skolai padengti, tačiau negrąžinus paskolos, kredito sutartis buvo nutraukta. Konstatavo, kad skolininkas nepadengė įsiskolinimo bankui, todėl tikslinga pradėti priverstinį išieškojimą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu UAB „Idea & Realty“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. spalio 13 d. nutartį. Nurodo, kad 2010-03-09 raštu kreipėsi į kreditorių prašydamas laikinai atidėti paskolos grąžinimo įmokas, paliekant tik palūkanų mokėjimą, 2010-03-29 pakartotinai kreipėsi, prašydamas laikinai pakeisti sutarties vykdymo sąlygas, tačiau jokių atsakymų iš kreditoriaus negavo. Teigia, jog kreditoriui daugiau kaip pusę metų nesiėmus jokių veiksmų skolos išieškojimo atžvilgiu, pagrįstai tikėjosi, kad kreditorius savo konkliudentiniais veiksmais sutiko su sutarties laikinu pakeitimu. Gavęs 2011-01-06 kreditoriaus raštą dėl sutarties nutraukimo, buvo priverstas teikti ieškinį teismui, prašydamas pakeisti kredito sutarties sąlygas. Nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismas, 2011-03-01 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė AB Ūkio bankas nutraukti 2006-08-25 kreditavimo sutartį Nr. 06/03-257. Teigia, jog 2011-06-08 sprendimu ieškinys buvo atmestas, tačiau sprendimas byloje neįsiteisėjo, nes yra pateiktas apeliacinis skundas. Mano, kad kreditorius skubotai, t.y., nesulaukęs bylos išnagrinėjimo pabaigos, kreipėsi dėl priverstinio išieškojimo ir įkeisto turto arešto. Nesupranta, kokiu pagrindu kreditorius nutraukė sutartį, nes iš kreditoriaus negavo jokių pranešimų apie sutarties nutraukimą. Teigia, kad apie sutarties nutraukimą yra informuotas netinkamai, nesilaikant įstatymo nustatytų reikalavimų, o 2011-01-06 rašte nenurodomas konkretus sutarties nutraukimo terminas, todėl teismas be pagrindo darė išvadą, kad sutartis 2011-01-21 buvo nutraukta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą AB Ūkio bankas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad skolininkas klaidina teismą teigdamas, kad Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6483-221/2011 buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas AB Ūkio bankui vienašališkai nutraukti 2006-08-25 kredito sutartį Nr. 06/03-257. Teigia, jog 2011-03-16 nutartimi teismas panaikino minėtą laikinąją apsaugos priemonę, todėl jokių apribojimų bankui nutraukti kredito sutartį nebuvo. Nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-6483-221/2011 yra įsiteisėjęs, nes Kauno apygardos teismas 2011-11-03 nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Nurodo, kad apie sutarties nutraukimą skolininkas buvo informuotas. Teigia, jog minėtos aplinkybės buvo nagrinėjamos Kauno miesto apylinkės teisme ir teismas dėl jų pasisakė, o skolininkas šių aplinkybių neginčijo. Nurodo, kad AB Ūkio bankas 2011-01-21 išsiuntė skolininkui informacinį pranešimą apie jau nutrauktą kredito sutartį, o ne ketinimą šią sutartį nutraukti po tam tikro termino. Iki minėto pranešimo skolininkui buvo siųstas įspėjimas apie būsimą sutarties nutraukimą, jei skolininkas nevykdys kredito sutarties sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina hipotekos kreditoriaus teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas yra vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, todėl teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą, t. y., taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkui ir įkeisto turto savininkui, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo bei įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Minėto CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti <...>.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad AB Ūkio bankas 2006-08-25 kredito sutartimi Nr. 06/03-257 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) UAB „Antura“, kurios teises ir pareigas ją reorganizuojant perėmė UAB „Idea & Realty“, suteikė 950 000 Lt kreditą. Be kitų kredito grąžinimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjui buvo įkeisti kredito gavėjui nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai: 179/600 dalis žemė sklypo iš bendro 0,0600 ha ploto, administracinis pastatas, kiti statiniai – kiemo statiniai (šulinys), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 30-33). UAB „Idea & Realty“ nevykdant įsipareigojimų kreditoriui grąžinti paskolą, mokėti palūkanas ir delspinigius pagal kredito sutartį, AB Ūkio bankas 2011-01-06 raštu Nr. 160-03-21 įspėjo kredito gavėją, kad neįvykdžius įsipareigojimų per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos, bankas vienašališkai nutrauks kredito sutartį ir kreipsis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo (b. l. 34). Byloje esantys duomenys patvirtina, šio fakto neneigia ir apeliantas, kad UAB „Idea & Realty“ tinkamai nevykdė įsipareigojimų kreditoriui, 2011-01-06 įspėjime nustatytu terminu pradelstos skolos nesumokėjo, todėl kreditorius turėjo pagrindą 2011-01-21 nutraukti kredito sutartį ir įgijo teisę kreiptis į teismą, prašydamas pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš prievolės užtikrinimui įkeisto turto (b.l. 38). Esant minėtoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino kreditoriaus pareiškimą.
UAB „Idea & Realty“ nurodo, jog 2010 m. kovo mėnesį du kartus kreipėsi į kreditorių, prašydamas palengvinti sutarties vykdymo sąlygas, ir nors atsakymo negavo, tikėjo, kad prašymas yra patenkintas. Teismas konstatuoja, jog aplinkybė, kad kreditorius minėtu metu nenutraukė sutarties, nesikreipė į teismą dėl priverstinio išieškojimo, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog kreditorius atsisakė savo teisės reikalauti grąžinti kreditą ir kitas įmokas. Apelianto nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad negavusi atsakymų į pateiktus prašymus, įmonė nesidomėjo kokius sprendimus priėmė kreditorius, todėl elgėsi aplaidžiai, nevykdė savo įsipareigojimų, kas rodo, kad bendrovės administracija elgėsi nerūpestingai įmonės ir nesąžiningai kreditoriaus atžvilgiu. Atskirojo skundo teiginiai, kad bendrovė nebuvo tinkamai informuotas apie kredito sutarties nutraukimą, vertintini kritiškai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kreditoriaus 2011-01-06 pranešimas dėl paskolos grąžinimo per nustatytą terminą bei 2011-01-21 pranešimas dėl sutarties nutraukimo buvo tinkamai išsiųsti skolininkui (b. l. 34-40). Tai, jog pareiškėjo 2011-01-06 raštą, kuriuo bendrovė buvo įspėta dėl kredito grąžinimo per 15 d. nuo pranešimo išsiuntimo neįvykdžius įpareigojimo sutartis bus nutraukta, UAB „Idea & Realty“ gavo, šią aplinkybę apeliantė patvirtina ir atskirajame skunde. Iš pateiktų duomenų matyti, kad įmonė įpareigojimo neįvykdė, todėl 2011-01-21 raštu buvo informuota apie sutarties nutraukimą. Konstatuoti, jog bendrovė nebuvo tinkamai informuota apie kredito sutarties nutraukimą, nėra pagrindo. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Idea & Realty“ buvo pareiškusi ieškinį dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-08 sprendimu ieškinys yra atmestas, o Kauno apygardos teismo 2011-11-03 nutartimi sprendimas paliktas nepakeistu (b.l. 70- 74, 84-94). Paduodant ieškinį, bendrovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą AB Ūkio bankui vienašališkai nutraukti 2006-08-25 kredito sutartį Nr. 06/03-257, tačiau šios Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-01 nutartimi taikytos priemonės minėto teismo 2011-03-16 nutartimi buvo panaikintos, nes kredito sutartis jau buvo nutraukta (b. l. 81-83).
Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008; 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009, 2010-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių hipotekos santykių šalių ginčų. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Įstatymų leidėjas nesuteikė teisės hipotekos teisėjui spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų ir tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 -01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių, supaprastinta tvarka tinkamai įgyvendinti, bet nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009; 2010-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010). Hipotekos teisėjo nutartį, priimtą išnagrinėjus hipotekos kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, apskundus atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas CPK 320 str. nustatytų ribų (CPK 338 str.), sistemiškai taikydamas ir CPK XXXVI skyriaus normas. Teismas konstatuoja, kad nagrinėdama kreditoriaus prašymą hipotekos teisėja tinkamai vykdė įstatymų reikalavimus, atliko įstatymų nustatytas procedūras ir jų nepažeidė, todėl naikinti ar keisti pagrįstą nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.