Kauno apylinkės teismo sprendimas

2011-06-08 · Civilinė byla Nr. 2-6483-221/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-06-08
Bylos Nr.
2-6483-221/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-02987-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Ieškovas
UAB „Idea & realty“
Atsakovas
AB Ūkio bankas
Advokatai
Diana Ingrida Vinklerytė, Vadimas Makušinas
Civilinė byla Nr. 2-6483-221/2011(Proceso Nr. 2-05-3-02987-2011-0) Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 116.1.; 116.11.; 63.3.
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 8 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, sekretoriaujant J. R., dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Vadimui Makušinui, atsakovo atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Idea & realty“ ieškinį atsakovui AB Ūkio bankas dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad ieškovas UAB „Idea & realty“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti ieškovo UAB „Idea & realty“ ir atsakovo AB Ūkio bankas 2006-08-25 sudarytos kredito sutarties Nr. 06/03-257 vykdymo sąlygas, atidedant įmokų pagal sutartį mokėjimus 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams, paliekant mokėti tik palūkanas; priteisti iš atsakovo visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-7).

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2006-08-25 UAB „Antura“ su atsakovu sudarė kredito sutartį Nr. 06/03-257. Pagal šią sutartį atsakovas bendrovei ,,Antura“ suteikė 300 000 Lt kreditą, o ieškovas (kredito gavėjas) įsipareigojo sutartyje nurodytais kredito dalinių grąžinimų terminais grąžinti atsakovui (bankui) sutartyje nurodytas kredito dalis bei galutiniu kredito grąžinimo terminu grąžinti atsakovui (bankui) visą negrąžintą kreditą. Konkrečios kredito atidavimo sąlygos (terminai ir sumos) buvo šalių įtvirtintos sutarties prieduose Nr. 1, 2 ir 3. Paskutiniame galiojančiame priede Nr. 3 yra užfiksuota ieškovo prievolė mokėti kas mėnesį po 2000 Lt. Ieškovas ieškiniu prašo atidėti dvejiems metams šią ieškovo prievolę atsakovui. Gavusi kreditą, UAB „Antura“ įsigijo du nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, bei (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, iš kurių vystė nuomos veiklą. 2010-12-30 UAB „Antura“ buvo reorganizuota prijungimo būdu prie UAB „ldea & Realty“. Nuo tos dienos visas UAB „Antura“ teises, pareigas perėmė ieškovas, todėl ieškinyje ieškovu vadinamas ne tik UAB „ldea & Realty", bet ir UAB „Antura“. 2008 m. antroje pusėje dėl ekonominės krizes atsiskaitymai pagal kredito sutartį su atsakovu pradėjo strigti. Ieškovas 2010-03-09 raštu kreipėsi į atsakovą prašydamas laikinai (dvylikos mėnesių laikotarpiui) atidėti paskolos grąžinimo įmokas (paliekant tik palūkanų mokėjimą). Jokio atsakymo į šį raštą iš atsakovo ieškovas negavo. 2010-03-29 raštu ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovą prašydamas laikinai palengvinti sutarties vykdymo sąlygas. Ir į šį raštą ieškovas negavo jokio atsakymo. Kadangi atsakovas daugiau kaip pusę metų nesiėmė jokių drastiškų veiksmų ieškovo skolos išieškojimo atžvilgiu, ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas savo konkliudentiniais veiksmais sutiko su sutarties laikinu palengvinimu, todėl 2011-01-06 atsakovo raštas dėl sutarties nutraukimo buvo netikėtas. Šiame rašte atsakovas reikalauja padengti visą kreditą su priskaičiuotomis palūkanomis ir delspinigiais, o ne vėluojamas sumas. Priešingu atveju atsakovas grasina nutrauksiąs kredito sutartį. Ieškovui toks reikalavimas dėl finansinių sunkumų yra laikinai neįmanomas, be to, ieškovo nuomone, toks atsakovo reikalavimas yra neteisėtas, kadangi atsakovas net neapsvarstė ieškovo prašomų sutarties palengvinimo sąlygų. Beveik dvejus metus ieškovas tinkamai mokėjo pagal sutarties grafiką. Tačiau dėl ekonominės krizės, ieškovas nebeturi galimybių taip kaip iki krizės vykdyti įsipareigojimų pagal sutartį. Tokių galimybių netekimas lemtas ne ieškovo piktavališkų veiksmų, o nepalankiai susiklosčius objektyviai ekonominei realybei, kurios nei ieškovas, nei atsakovas kontroliuoti negali. Įstatymas numato, kad galima kooreguoti sutarties vykdymą, jeigu ją vykdyti tampa sudėtinga, tačiau sutarties privalomumo ir vykdytinumo principo išimtis galima ne bet kada, o tik esant aplinkybėms, patvirtinančioms, kad sunkesnis sutarties vykdymas yra toks reikšmingas, kad vykdyti tampa labai sudėtinga ir reikia peržiūrėti sutarties sąlygas. Ginčo atveju aplinkybės, kurios daro sutarties vykdymą ieškovui labai sudėtingą, atsirado jau sudarius sutartį, ieškovas, sudarydamas sutartį, negalėjo protingai numatyti, kad tos aplinkybės gali atsirasti, be to, tos aplinkybės yra objektyvios, t.y. nepriklauso nuo ieškovo valios – ieškovas negalėjo nei įtakoti krizės atsiradimo, nei suvaldyti jos, be to, ieškovas neprisiėmė tokių aplinkybių atsiradimo rizikos. Ieškovas nustatęs, kad jam vykdyti sutartį tapo sudėtingiau, net kelis kartus kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakovas, būdamas ekonomiškai žymiai stipresne sutarties puse, nesiteikė spręsti ieškovo iškeltų prašymų, neanalizavo galimybės peržiūrėti sutartį palengvinant jos sąlygas ieškovui, nors ieškovas pagal galimybes stengiasi tinkamai vykdyti sutartį. Ieškovo nuomone, tokie atsakovo veiksmai yra pripažintini neteisėtais, o sutarties vykdymo sąlygos keistinos.

Atsiliepimas

Atsakovas AB Ūkio bankas, praleidęs įstatyme nustatytą 14 dienų terminą bei neprašydamas jo atnaujinti, pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį (b.l. 67-69). Todėl atsakovo atsiliepimas į ieškinį laikytas nepaduotu bei priimtas kaip paaiškinimas (b.l. 74). Jame atsakovas nurodė, kad ieškinys yra neteisėtas, nes ieškovas savo veiksmais yra pažeidęs eilę norminių aktų reikalavimų, bei nepagrįstas, nes jame nutylimos arba neteisingai vertinamos kredito sutarties sąlygos, kurias ieškovas pažeidė, ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2011-01-21 pranešimu Nr. 160-03-124 AB Ūkio bankas nutraukė 2006-08-25 kredito sutartį Nr.06/03-257, apie ką pranešė ieškovui registruotu laišku. Be to, AB Ūkio bankas minėta kredito sutartimi suteikė kreditą ne dabartiniam ieškovui, o UAB „Antura“, todėl ši bendrovė, ketindama atlikti reorganizaciją, privalėjo gauti AB Ūkio bankas rašytinį sutikimą, kurio negavo. Ieškovas, būdamas UAB „Antura“ teisių perėmėju, pažeidė eilę kredito sutarties punktų ir CK normų, reglamentuojančių įmonių reorganizaciją ir skolos perkėlimo teisinius santykius. Todėl, atsakovo manymu, šių aplinkybių pakanka tam, kad AB Ūkio bankas įgytų teisę vienašališkai nutraukti minėtą kredito sutartį ir išieškoti visą negrąžinto kredito sumą, palūkanas, delspinigius ir kitus sutartyje numatytus mokėjimus. Be to, UAB „Antura“ ir vėliau ieškovas pažeidė ir kredito sutartyje numatytą kredito grąžinimo grafiką, nuo 2009-09-30 nemokėjo sutartinių palūkanų ir delspinigių. Kredito sutarties 16.6 p. įtvirtinta sąlyga, kad nenugalimos jėgos aplinkybių buvimas neatima iš banko teisės nutraukti sutartį ir/arba sustabdyti jos vykdymą ir/arba reikalauti prieš terminą sugrąžinti visą kreditą bei sumokėti palūkanas. Tik esant tokiai kredito sutarties redakcijai, kuomet įtvirtinta banko teisė atitinkamais atvejais vienašališkai nutraukti kredito sutartį ir už nenumatytas aplinkybes prisiima riziką kredito gavėjas, bankas sutiko sudaryti su UAB „Antura“ kredito sutartį ir suteikti šiai bendrovei didelės vertės kreditą. Kitomis sąlygomis AB Ūkio bankas kredito sutarties su UAB „Antura“ nebūtų sudaręs. Ieškinio reikalavimas atidėti kredito grąžinimą dvejiems metams žalingas bankui ir jo indėlininkams, nes bankas nurodytu laikotarpiu negalėtų atgauti jam priklausančių pinigų. Vienos šalies teisių gynimas, galimos naudos siekimas neturi sukelti žalos kitai sutarties šaliai. Atsakovo nuomone, ieškinys netenkintinas dar ir dėl to, kad reikalaudamas pakeisti vieną iš kredito sutarties sąlygų, ieškovas niekaip nepasisako dėl kitų su reikalaujama pakeisti sąlyga susijusių kredito sutarties punktų. Tokiu būdu, įvedus iš esmės naują kredito sutarties sąlygą, kad kredito grąžinimas atidedamas dvejiems metams, lieka visiškai neaiškios šalių teisės ir pareigos tuo atveju, jei ieškovas šios naujosios sąlygos – mokėti tik kredito palūkanas, nesilaikys. Bankas skeptiškai vertina ieškovo pažadus mokėti palūkanas, nes ieškovas ieškinyje pats pripažįsta, kad jo finansinė padėtis sunki, be to, atkreipia dėmesį, kad būtent palūkanų, kurių įsiskolinimas jau sudaro 76323,04 Lt, ieškovas nemokėjo nuo 2009-09-30.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį, prašė pakeisti kredito sutarties sąlygas nukeliant mokėjimus. Atstovas paaiškino, jog 2006-08-25 UAB „Antura“ sudarė su atsakovu kredito sutartį, pagal kurią UAB „Antura” suteiktas 300 000 Lt kreditas, o UAB „Antura” įsipareigojo mokėti periodines įmokas. Gavus kreditą ir įsigijus nekilnojamo turto objektus Panevėžio mieste, vystė nuomos veiklą. 2008 metų antroje pusėje nusiritus per pasaulį ekonominei krizei, UAB „Antura” tapo sunku vykdyti savo įsipareigojimus bankui ir dėl to kreipėsi į banką raštu dėl sutarties sąlygų palengvinimo, pakeitimo - prašė atidėti 12-ai mėnesių paskolos grąžinimo įmokas paliekant tik palūkanų mokėjimą. Tačiau į šiuos raštus jokio atsakymo iš atsakovo negavo. Todėl laiko, kad atsakovas pažeidė bendradarbiavimo ir kooperavimo principus vykdant sutartį. Prieš tai UAB „Antura” prašė padidinti kreditą, nes manė, kad pinigų didesnis kiekis gali padėti išbristi iš atsiradusių finansinių sunkumų. Bankas tenkino kitokias sąlygas, išskyrė didesnį kreditą, tačiau bendrovės padėtis nepagerėjo ir nuo 2009 metų rudens pradėjo vėluoti mokėti bankui įmokas, palūkanų nebemokėjo, įsiskolinimas tik augo. Vėliau gavo iš atsakovo pranešimą apie sutarties nutraukimą. Mano, jog atsakovas negalėjo vienašališkai nutraukti sutarties, nes ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Jeigu vyksta tokios derybos ir jos nepavyksta, tai bet kuri iš šalių gali kreiptis į teismą. Viena šalis dėl sutarties nutraukimo, o kita šalis - dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Sutarties nutraukimą laiko niekiniu faktu. 2010-12-30 UAB „Antura“ buvo reorganizuota prijungimo būdu prie UAB „ldea & Realty“. Nuo tos dienos visas UAB „Antura" teises, pareigas perėmė ieškovas. Kaip galėtų mokėti palūkanas, realių įrodymų pateikti neturi (b.l. 91-92).

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad pagrindinis jų nesutikimo motyvas yra tai, jog sutartis 2011-01-21 yra nutraukta, apie tai pranešta atsakovui registruotu laišku, jos nutraukimas neginčijamas, todėl nutrauktos sutarties keisti jau neįmanoma. Nors UAB „Antura“ reorganizacijai nebuvo gautas atsakovo sutikimas, atsakovas reorganizacijos neginčija, tačiau mano, kad dėl pradinio skolininko UAB „Antura“ reorganizacijos jo finansinė padėtis pablogėjo, nes buvo prijungta prie bendrovės, kuri tuo metu jau turėjo finansinių sunkumų. Be to, yra kitų kredito sutarties pažeidimų: buvo vėluojama ir nesilaikoma grafiko. Bankas buvo atsižvelgęs ir bandė bendradarbiauti pakeisdamas vienokias ar kitokias sąlygas. Krizė kažkiek galėjo įtakoti ieškovo nemokumą, tačiau dėl to yra numatyta atskira sąlyga kredito sutartyje - nenugalimos jėgos riziką prisiima skolininkas (16.6 p.). Kitokiomis sąlygomis atsakovas nebūtų išdavęs kredito. Krizė yra objektyviai sunkesnė padėtis visiems, bet tai nėra nenugalima jėga. Ieškovo noras mokėti tik palūkanas yra nuostolingas bankui, gali nukentėti indėlininkų interesai. Netiki, kad ieškovas pakeistas sąlygas vykdys, nes nuo 2009-09-30 jokių mokėjimų nevykdo ir palūkanų įsiskolinimas yra pakankamai didelis - virš 76000 Lt. Kadangi pradelsta mokėjimų suma buvo didėlė, tai buvo esminis sutarties pažeidimas, dėl ko bankas nutraukė sutartį. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis šiandien yra pajėgus ir galėtų vykdyti įsipareigojimus, t.y. mokėti bent palūkanas. Žino, kad ieškovo finansinė padėtis yra labai sunki, todėl ir nesutiko keisti sutarties sąlygų. Nors raštu ieškovui nebuvo atsakyta, tačiau tylėjimas nelaikomas sutikimo ženklu dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Jeigu sutartis sudaryta raštu, tai ji ir keičiama raštu. Tai numatyta ir kredito sutartyje (b.l. 92-93).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Išklausius šalių atstovų paaiškinimus (b.l. 91-92, 92-93), išnagrinėjus rašytinius įrodymus konstatuotina, kad tarp UAB „Antura“ ir AB Ūkio bankas 2006-08-25 sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 06/03-257, pagal kurią UAB „Antura“ buvo suteiktas 300 000 Lt kreditas su kintama palūkanų norma terminui iki 2011-08-25, tarpinius grąžinimo terminus ir sumas numatant kredito grąžinimo grafike, o už sutarties nevykdymą UAB „Antura“ įsipareigojo mokėti bankui papildomas palūkanas bei 0,10 procento delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos (b.l. 7-16). 2007-04-26 dieną buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 1 prie 2006-08-25 kreditavimo sutarties, kuriuo papildomai suteikta 200 000 Lt kreditas iki 2011-08-25 (b.l. 23-27), o 2007-07-09 papildomu susitarimu Nr. 2 iki 2011-08-25 iš viso suteiktas 950 000 Lt kreditas (b.l. 26-29). 2009-08-07 sudarytas papildomas susitarimas Nr. 3, kuriuo numatyta 760 000 Lt kreditą grąžinti iki 2011-08-25 nuo 2009-08-01 iki 2011-08-01 mokant po 2000 Lt (b.l. 30-31). 2007, 2008, 2009 metais UAB „Antura“ patyrė nuostolius (b.l. 32-33). 2010-03-09 UAB „Antura“ kreipėsi į atsakovą, prašydama laikinai, iki pagerės situacija, palengvinti kredito sutarties sąlygas, t.y. apsvarstyti galimybę 12-os mėnesių laikotarpiui atidėti paskolos grąžinimo įmokas, paliekant tik palūkanų mokėjimus (b.l. 34). 2010-03-29 UAB „Antura“ į AB Ūkio bankas kreipėsi pakartotinai su tokiu pačiu prašymu (b.l. 35). 2011-01-06 raštu AB Ūkio bankas pranešė UAB „Antura“, jog pastarieji pradelsę mokėjimus, prašė grąžinti pagal kreditavimo sutartį suteiktą negrąžintą kreditą, sumokėti palūkanas ir delspinigius, įspėjant, jog to nepadarius, bankas vienašališkai nutrauks sutartį (b.l. 36). 2011-01-21 bankas pranešė ieškovui, jog nevykdant kreditinių įsipareigojimų vienašališkai nutraukė sutartį (b.l. 62, 63-64). 2010-12-23 raštu, banke gautu 2010-12-27, bankas buvo informuotas apie tai, jog UAB „Antura“ reorganizuojama prijungimo būdu prie UAB „ldea & Realty“ (b.l. 70). 2010-12-27 vienintelio akcininko sprendimu UAB „Antura“ reorganizuota prijungimo būdu prie UAB „ldea & Realty“ (b.l. 71-72) ir iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išregistruota 2010-12-30 (b.l. 37, 38-53).

Ieškovas, prašydamas pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas, savo ieškinį grindžia CK 6.204 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis - kai dėl pasikeitusių aplinkybių sutartį vienai šaliai įvykdyti tampa sudėtingiau, negu kitai šaliai, o tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiajai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo, jų nukentėjusioji šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti, tų aplinkybių šalis negali kontroliuoti, nukentėjusioji šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Ieškovo atstovo nuomone, atsakovas negalėjo vienašališkai nutraukti sutarties, nes ieškovas, susidarius sunkioms sąlygoms, nepriklausančioms nuo ieškovo, kreipėsi į atsakovą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, negavo atsakymo, t.y. buvo prasidėjusios derybos. Su kuo nesutinka atsakovo atstovė. Pažymėtina, kad pačios sutarties nutraukimo ieškovas neginčija.

Pažymėtina, jog kreditavimo sutartį ir jos priedus pasirašė kredito gavėjas UAB „Antura“, kurios teisių perėmėjas yra ieškovas. Taigi, laikytina, jog ieškovas buvo supažindintas su sutarties sąlygomis. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalys bendravo, atsakovas ne kartą buvo atsižvelgęs į ieškovo prašymus, nes buvo sudaryti papildomi susitarimai prie kreditavimo sutarties (b.l. 23-31). Pripažintina ir tai, jog ieškovas, negalėdamas tinkamai vykdyti sutarties, nenorėdamas jos nutraukti, teikė prašymus atsakovui dėl mokėjimų atidėjimo, mokant tik palūkanas (b.l. 34-35), į kuriuos, anot ieškovo atstovo, negavo atsakymo, todėl laikė tai banko sutikimu. Su tuo nesutiko atsakovo atstovė, kurios nuomone, tai, kad ieškovas negavo atsakymo raštu, nereiškia, jog buvo pakeistos sutarties sąlygos, nes sutartis gali būti pakeista ta pačia forma, kokia buvo sudaryta ir pati sutartis, t.y. raštu. Pažymėtina, jog tokia sąlyga numatyta ir šalių pasirašytoje kreditavimo sutartyje (Sutarties 17.2 p.). Atstovė aiškino, kad į prašymus nebuvo atsižvelgta dėl to, jog ieškovo padėtis atsakovui neleido tikėtis, kad prievolė bus vykdoma ir tomis sąlygomis, kokias siūlė ieškovas. Ieškovo atstovas pripažino, kad nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio nemokėjo ne tik įmokų, bet ir palūkanų, kurias, kaip matyti iš atsakovui siųstų raštų, žadėjo mokėti. Kadangi ieškovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų, buvo dėl to įspėtas (b.l. 36), atsakovas 2011-01-21 sutartį vienašališkai nutraukė (b.l. 62), pranešė ieškovui registruotu laišku (b.l. 63-64). Tokia sutarties nutraukimo tvarka numatyta sutarties 14.1 punkte.

CK 6.200 straipsnis numato, jog sutartis jos šalims yra privaloma ir turi būti vykdoma. Prievolės turi būti vykdamos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38 str.) ir draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas (CK 6.59 str.).

Ieškovas yra įmonė, iš atsakovo gautus kreditus panaudojusi savo verslui. Taigi, jis prisiėmė riziką dėl savo mokumo (CK 6.256 str. 3, 4 d.). Ieškovo nurodyta aplinkybė, jog dėl pasaulinės ekonominės krizės, kurios ieškovas negalėjo numatyti, negali tinkamai vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, negali būti pripažinta aplinkybe, atleidžiančia ieškovą nuo sutarties vykdymo. Nenugalima jėga nelaikoma tai, kad sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles (CK 6.212 str. 1 d.). Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad patenkinus ieškinį, ateityje gaus pajamų, kurių pakaktų bent jau kredito palūkanoms mokėti. O nesumokėtų palūkanų suma susidariusi gana didelė (76 323,04 Lt). Pažymėtina, kad kredito sutartyje šalys aptarė prievolių įvykdymo užtikrinimo bei sutarties nutraukimo sąlygas. Sutarties 16.6 punkte šalys numatė, jog ir nenugalimos jėgos aplinkybių buvimas neatima iš banko teisės nutraukti sutartį ir reikalauti prieš terminą sugrąžinti visą kreditą bei sumokėti palūkanas. Taigi, sutarčių nevykdymo rizika ir jos pasekmės buvo šalių numatytos. Ieškovo teiginys, kad atsakovas privalo atsižvelgti į tai, kad ieškovo galimybės vykdyti sutartį nulemtos pasaulinės ekonominės krizės, kurios ieškovas negalėjo numatyti, o jei būtų numatęs, būtų nesutikęs su tokiomis sutarties sąlygomis, niekuo nepagrįstas. Pažymėtina, jog bankas yra finansų įstaiga, jo ūkinės komercinės veiklos tikslas - patenkinti pinigų poreikį skolinant pagal pareikalavimą ir pelningai panaudoti turimus išteklius. Banko verslo rizika yra kreditų teikimas, bankas teikdamas kreditus ir vertindamas verslo rizikas, sudarydamas sandorius, turinčius galimos rizikos požymių, turi teisę reikalauti, kad sutartyje būtų aiškiai nurodytos sutartį sudarančių šalių teisės, įsipareigojimai, įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonės. Finansų įstaiga turi teisę, jeigu klientas nevykdo sutartinių įsipareigojimų, prieš terminą nutraukti sutartį arba pareikalauti įvykdyti prievoles prieš terminą, arba pareikalauti suteikti papildomas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones (Finansų Įstaigų įstatymo 31 str. 7 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovas savo teikiamų kreditų negrąžinimo rizikas, tame tarpe ir galimą ekonominį nuosmukį, įvertino ir užtikrino kredito gavėjo turto įkeitimu. Teismo nuomone, ieškovo verslo sėkmė ir rizikos – nekilnojamojo turto bei patalpų nuomos paklausa ir kainų svyravimai neturi nieko bendro su atsakovo veiklos pobūdžiu, nepatenka į jo veiklos sferą, todėl ieškovas nepagrįstai savo veiklos rizikas siekia perkelti atsakovui. Teismas sutinka su atsakovo atstove, kad tenkinant ieškovo siūlomas sąlygas nukentėtų banko ir kitų jo klientų interesai. Pažymėtina, jog bankas ekonominio nuosmukio pasekmes patiria paraleliai su savo klientais, nes laiku negaudamas įmokų, ima stokoti lėšų, turi keisti kreditų išdavimo sąlygas ir apimtis bei pan. Ieškovo verslo rizikų perkėlimas papildomai atsakovui būtų nesąžiningas ir neteisingas, nes pasikeitusi verslo aplinka daro poveikį visiems ūkinės komercinės veiklos subjektams.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas, kaip pripažino ir pats atstovas, įmokų ir palūkanų bankui nemoka nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio, o į banką, prašydamas keisti sąlygas, kreipėsi tik 2010 m. kovo mėnesį, t.y. po pusės metų, nors apie susidariusius ūkinius – finansinius sunkumus, jų pobūdį ir suminę išraišką, numatomus atsiskaitymų uždelsimus bei kitas aplinkybes, pabloginusias ar galinčias pabloginti finansinę būklę ir galimybę laiku ir tinkamai vykdyti sutartį įsipareigojo bankui pranešti nedelsiant, ne vėliau kaip per 3 dienas, informuojant banką pasirašytinai ar registruotu laišku (Sutarties 12.6.7 p.). Pažymėtina ir tai, kad kartu su rašytais prašymais bankui, ieškovas taipogi nėra pateikęs realių duomenų apie sutarties vykdymą ir bankui pateiktų prašymų pagrįstumą. Nors bendradarbiavimo ir kooperavimosi sąlyga taikytina abiems sutarties šalims (CK 200 str. 2 d.). Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog ieškovas siekia prioriteto išimtinai savo interesams.

Kaip minėta, ieškovas įmokų ir palūkanų nemokėjo daugiau nei metus laiko. Teismas sutinka su atsakovo atstove, jog tai esminis sutarties pažeidimas (Sutarties 14.6 p.), dėl kurio bankas nutraukė sutartį (CK 6. 217 str.), kurios nutraukimo ieškovas neginčija. Pažymėtina ir tai, kad į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo ieškovas kreipėsi beveik po metų nuo bankui rašytų prašymų ir jau po to, kai gavo iš banko reikalavimą vykdyti sutartį bei pranešimą, jog sutartis nutraukta, jos nutraukimo neginčijo bei nepateikė jokių įrodymų, kad galės vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

Kadangi, kaip aiškino ir atsakovo atstovė, atsakovas neginčija kredito gavėjo reorganizacijos, todėl teismas dėl jos ir nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad ieškovas neįrodė savo ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių (CPK 178 str.), todėl ieškinys atmestinas.

Teismui ieškinį atmetus, iš ieškovo išlaidas valstybei (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268 str. 1, 2, 4, 5 d.d., 279 str. 1 d., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „ldea & Realty“ – Klaipėdos g. 9, 35210 Panevėžys, įmonės kodas 300563845, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT51 7044 0600 0551 6637, AB SEB bankas, banko kodas 70440, valstybei (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 01011239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, 18,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Kauno miesto apylinkės teisme.

Teisėja Virginija Lozoraitytė