Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. N. ieškinį atsakovei G. N. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė ieškinį tenkinti. Ieškovas paaiškino, kad dėl nustatyto neįgalumo nedirba, pajamas sudaro gaunama 116,09 netekto darbingumo pensija. Šiek tiek pajamų gauna iš ūkio, retkarčiais uždarbiaudamas pas privačius asmenis. Dukros G. poreikiai yra pasikeitę, dukra lanko šokio būrelį mokykloje, todėl dėl padidėjusių poreikių reikalingos papildomos lėšos. Atsakovė su dukra nebendrauja, jokio papildomos pagalbos neteikia, išlaikymą pagal teismo sprendimą ieškovas dukrai gauna iš valstybės. Mano, kad atsakovė turėtų pradėti dirbti ir teikti didesnį išlaikymą dukrai

Atsakovė atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistino išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali priteisto išlaikymo dydį sumažinti arba padidinti, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o pagal minėto straipsnio 2 dalies nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra ir pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad pagal Plungės r. apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimą atsakovė privalo teikti išlaikymą dukrai G. periodinėmis išmokomis po 86,89 Eur (300 Lt) kas mėnesį.

Ieškovas, reikšdama ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (didinimo), ieškinio pagrindu nurodo šalių turtinės padėties ir dukros poreikių pasikeitimą.

Ieškovas, teigdamas, kad pasikeitė šalių turtinė padėtis, įrodymų kaip šalių turtinė padėtis keitėsi po 2013 m. spalio 29 d. teismo sprendimo priėmimo neteikė, apsiribodamas bendro pobūdžio teiginiais, jog padidėjo paslaugų ir prekių kainos, tačiau pagal CK straipsnio 3.201 straipsnio 1 dalį pagrindu pakeisti priteisto išlaikymo dydį yra esminis tėvų turtinės padėties pasikeitimas. Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tokių aplinkybių ieškovas neįrodinėjo, pagal byloje pateiktus duomenis teismas nenustatė šalių turtinės padėties esminio pasikeitimo, todėl ieškovo nurodytos aplinkybės, susijusios su šalių turtinės padėties pasikeitimu, nesudaro pagrindo keisti išlaikymo dydį.

Nustatant ar pasikeitė vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-495/2009).

Nuo teismo sprendimo priėmimo iki ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismui pateikimo dienos praėjo beveik septyneri metai, dukra yra paauglė, jos poreikiai maistui, rūbams, avalynei, higienai praktiškai atitinka suaugusio poreikius, be to, jai reikalingos lėšos mokyklinėms prekėms, užklasinei veiklai bei laisvalaikiui, o tai sudaro papildomas išlaidas jos išlaikymui, priežiūrai, lėšų, pakakusių teismo sprendimo priėmimo metu, nepakanka šiuo metu vaiko būtiniems poreikiams patenkinti. Pagal teismo sprendimą atsakovė privalo mokėti periodinėmis išmokomis tik po 86,89 Eur, tokia suma nėra pakankama dukros net būtiniausių poreikių patenkinimui, todėl tik pakeitus išlaikymo dydį, galėtų būti labiau apsaugoti šalių nepilnametės dukros interesai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį.

Ieškovas, prašydama padidinti išlaikymą dukrai G., nurodė dukros būtiniesiems poreikiams patiriamas išlaidas. Pagal jo pateiktą skaičiavimą tai sudarytų apie 588 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu nereikia įrodinėti, jog šalių dukrai būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. tačiau vis tik teismas sprendžia, kad vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti nėra būtina ieškovo nurodoma suma. Pagal teismo posėdžio metu ieškovo paaiškinimus vaiko išlaikymo dalis būstui yra mažesnė nei 100 Eur per mėnesį. Kritiškai vertintinos kiekvieną mėnesį patiriamos išlaidos pramogoms ir laisvalaikiui. Teismo vertinimu šios paskirties lėšos turėtų būtų naudojamos racionaliau, tokie vaiko poreikiai turi būti vertinami protingai, turiningą vaiko laisvalaikį galima užtikrinti užsiimant ir nemokama veikla (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), ieškant būdų laisvalaikį paįvairinti ne tik mokamomis pramogomis. Pernelyg didelėmis teismas pripažįsta ir išlaidas mobilaus ryšio su internetu paslaugoms bei išlaidas šokių rūbams, nesant įrodymų apie patiriamas išlaidas. Pažymėtina, kad tėvai, turintys tokią galimybę, gali tenkinti bet kokius vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės, privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo. Teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA, tačiau ši suma yra tik orientacinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-209-916/2016), konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Jos gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Nagrinėjamu atveju tokių poreikių nėra nustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepagrindė visų realių vaiko poreikių, konstatuotina, jog dukros poreikius užtikrina 450 Eur suma per mėnesį.

Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą.

Ieškovas pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą su statiniais. Ieškovas šiuo metu nedirba, jo gaunamas pajamas pagal VSDFV registro duomenis sudaro netekto darbingumo 118,09 Eur išmoka Atsakovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, nedirba, pajamų negauna. Lyginant turtinę padėtį, ieškovo turtinė padėtis yra geresnė, tačiau tai savaime nereiškia ieškovo pareigos didesne dalimi prisidėti prie dukros išlaikymo, kadangi jam tenka kasdienė dukros priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Kaip matyti iš 2013 m. spalio 29 d. Plungės r. apylinkės teismo sprendimo, atsakovė tiek priteisiant išlaikymą, tiek ir šiuo metu nedirba, pajamų neturi. tačiau priežasčių, dėl kurių negalėtų dirbti apmokamo darbo, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu, todėl turi būti vertinamas ne tik išlaikymą privalančio teikti asmens turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei išsilavinimą atitinkantį darbą. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovė neįrodė, kad būdama darbinga, negali daugiau prisidėti prie nepilnametės dukros išlaikymo. Atsakovė duomenų, jog yra nedarbinga ar iš dalies darbinga, nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad atsakovė turi galimybę gauti jos amžių ir profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas didesnis išlaikymas nepilnametei dukrai.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaiko poreikius patenkinti.

Įvertinus šalių turtinę padėtį, vaiko amžių ir poreikius, aplinkybę, jog ieškovui mokama išmoka pagal Išmokų vaikams įstatymą (kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,32 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį (nuo 2020-01-01 51,48 Eur)), ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies, iš atsakovės dukros išlaikymui priteistina periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį. Likusioje dalyje ieškinys atmetamas (CPK 178 straipsnis).

Teismas 2013 m. spalio 29 d. sprendimu ieškovą jau buvo paskyręs dukros G. lėšų tvarkytoju, šiuo sprendimu keičiamas tik išlaikymo dydis, todėl lėšų tvarkytojo paskyrimo klausimas pakartotinai nebesvarstytinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės priteistinas 31 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Taip pat bylinėjimosi išlaidos ieškovui (CPK 93, 98 straipsniai, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovo pateiktas dokumentas (2020-05-06 pinigų priėmimo kvitas Nr. 1028018) patvirtina, kad išlaidos teisinei pagalbai sudarė 600 Eur. Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (8.2 p., 8.19 p.), teismas jas pripažįsta pagrįstomis ir nors ieškinys tenkinamas iš dalies iš atsakovės priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui, kadangi ieškinys buvo pareikštas vaiko interesais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo J. N. ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2013 m. spalio 29 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymo iš G. N. dukrai G. N. dydį ir iš G. N. dukros G. N., gim. 2004 m. rugsėjo 18 d., išlaikymui priteisti periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2020 m. vasario 26 d. iki dukros pilnametystės.

Priteisti iš G. N. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų J. N. ir 31 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.