Alytaus apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei O. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį su atsakove Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiaisiais asmenimis Alytaus 2-ojo notarų biuro notare R. S., VĮ Turto bankas, V. J. dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo, palikimo priėmimo faktiškai pradedant turtą valdyti juridinio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su ieškiniu nesutinka. Atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad iš Alytaus 2-ojo notarų biuro notarės R. S. 2015 m. balandžio 9d. rašto gavo informaciją, kad po R. Ž. mirties dėl jos turto paveldėjimo į notarą niekas nesikreipė. Atsakovas 2016-03-02 raštu Nr. (28.8-08-4) informavo ieškovę E. K., kad ši praneštų Valstybinei mokesčių inspekcijai, ar ketina pretenduoti į motinos R. Ž. palikimą. E. K. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, todėl Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-04-22 raštu kreipėsi į paveldėjimo atsiradimo vietos notarę R. S. su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjos turtą, notarė prašymą tenkino ir 2016-05-17 išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 2709.

Trečiasis asmuo Alytaus 2-ojo notarų biuro notarė R. S. prašė civilinę bylą spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė E. K. teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji per įstatymo nustatytą terminą faktiškai valdydama priėmė motinos palikimą, panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Ieškovė yra palikėjos R. Ž. duktė, kas patvirtinama jos gimimo liudijimo ir santuokos liudijimo duomenimis. Į civilinę bylą pateiktu mirties liudijimu patvirtinama, kad palikėja R. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties sutinkamai su 1964 m. Civilinio kodekso 568 straipsnio nuostatomis atsirado palikimas, kurį sudaro butas (duomenys neskelbtini), buto unikalus numeris, suteiktas Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini). Palikėja R. Ž. testamento nebuvo sudariusi, tai nustatyta VĮ Registrų centro Testamento registro įrašu. Ieškovė E. K. yra R. Ž. pirmos eilės įpėdinė (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą palikimui priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis) į palikimo atsiradimo vietos notarą įpėdiniai dėl palikimo priėmimo nesikreipė, mirusiosios dukra V. J. notarei pateikė pareiškimą apie palikimo nepriėmimą, tai matyti iš Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro paveldėjimo bylos duomenų. Įstatyminiams įpėdiniams per įstatymo nustatytą terminą nepriėmus palikimo, 2016-05-17 Alytaus 2-ojo notarų biuro notarė R. S. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, šio dokumento pagrindu Nekilnojamojo turto registre padaryta žyma apie Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę į butą (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro notarė R. S. 2015-04-09 raštu Nr. 20 Valstybinę mokesčių inspekciją informavo, kad po R. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo niekas nesikreipė, mirusiosios duktė V. J. pateikė pareiškimą apie palikimo nepriėmimą. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavusi šią informaciją, raštu kreipėsi į antrą mirusiosios dukrą E. K. su raginimu pranešti, ar ji ketina priimti palikimą po motinos mirties. Negavusi jokios informacijos iš E. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-04-22 raštu kreipėsi į Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro notarę R. S. su prašymu išduoti Lietuvos Respublikos vardu paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą.

Iš prie ieškinio pridėto UAB „Litesko“ pranešimo matyti, kad po R. Ž. mirties mokesčiai buvo mokami, tačiau kas būtent juos mokėjo, duomenų įmonė neturi.

UAB „Alytaus butų ūkis“ patvirtino, kad po R. Ž. mirties už butą, esantį (duomenys neskelbtini), mokėjo E. K..

Trečiasis asmuo VĮ „Turto bankas“ prašo taikyti CK 5.8 straipsnyje numatytą senaties terminą ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą ir E. K. ieškinį atmesti. Sprendė, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali pareikšti ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo ir laiko, kad ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą.

CK 5.8 straipsnyje nurodoma, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Šis terminas taikomas pagal bendrąsias ieškininės senaties taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Pirmojoje knygoje. Jis taikomas tik esant ginčo šalies reikalavimui (CK 1.126 str. 2 d.); jo pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.131 str. 1 d.); teismui pripažinus, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama (CK 1.131str. 2 d.) ir kita. Kadangi ieškininė senatis taikoma tik esant ginčo šalies reikalavimui, tai ieškovas neprivalo jau ieškininiame pareiškime prašyti atstatyti praleistą ieškininės senaties terminą, nes visų pirma atsakovas iš viso gali nereikalauti ją taikyti. Tuo tarpu ginčo šaliai tokį reikalavimą pareiškus, tinkamai pritaikyti ieškininę senatį teismas gali tik išsiaiškinęs ir įvertinęs visas reikšmingas jos taikymui aplinkybes, t. y. kada prasidėjo ieškininės senaties termino eiga (CK 1.127 str.), ar ji nebuvo sustabdyta ar nutraukta (CK 1.129 , 1.130 str.), ar ieškininės senaties terminas buvo pasibaigęs iki ieškinio pareiškimo, ar jis nėra praleistas dėl svarbios priežasties.

Atsakovas VĮ Turto bankas nurodo, kad aplinkybė, jog valstybė paveldės mirusios R. Ž. turtą ieškovei tapo žinoma 2016-03-04, todėl laiko, kad ieškovė E. K. yra praleidusi CK 5.8 straipsnyje nustatytą vienerių metų senaties terminą. Su tokia atsakovo nuostata teismas nesutinka, nes ieškinio senatis skaičiuojama ne nuo sužinojimo apie ketinimą pažeisti asmens teisę, bet nuo teisės pažeidimo atsiradimo momento. Apie faktinį buto perdavimą valstybei ieškovė sužinojo, kaip ji nurodo ieškinyje, tik sulaukusi skambučio iš VĮ Turto banko 2016 metų birželio mėnesį, po ko kreipėsi į tarnybą nemokamos teisinės pagalbos, 2017-06-01 užvedė civilinę bylą teisme. Duomenų, kad ieškovė apie buto perdavimą valstybei būtų sužinojusi anksčiau nei ji pati nurodo ieškinyje, byloje nėra, taigi, kaip matyti iš ieškinio, jis paduotas teismui nepraleidus vienerių metų ieškinio senaties termino, todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės ieškinio, jos atstovo paaiškinimo po R. Ž. mirties ji liko toliau gyventi R. Ž. nuosavybės teise priklausiusiame bute (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, mažino UAB „Litesko“ ir UAB „Alytaus butų ūkis“ iki R. Ž. mirties susidariusią skolą, tarp įpėdinių ginčų nekilo, buvo sutarta, kad R. Ž. butas atiteks ieškovei, todėl, teismo vertinimu, ieškovė neturėjo pagrindo tikėtis, kad palikimas gali pereiti valstybei, tai yra numatyti galimą jos teisių pažeidimą ir savo iniciatyva tuo nesidomėjo, į institucijas paveldėjimo tikslu nesikreipė.

Pažymėtina, kad juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2008). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

CPK 444 straipsnio 2 dalyje pateiktas nebaigtinis teismo tvarka nustatinėtinų juridinę reikšmę turinčių faktų sąrašas, vienas iš jų 8 punkte numatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo nustatymo.

Nagrinėjamoje byloje juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti. Teismo vertinimu, kitokia tvarka, nei juridinio fakto nustatymas, ieškovei nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Pagal 1964 m CK įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti per 6 mėn. terminą nuo palikimo atsiradimo momento. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra palikimo priėmimo būdas, taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti..

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Iš ieškovės pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių, teisme duotų atstovo paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad po (duomenys neskelbtini) motinos R. Ž. mirties, ieškovė liko gyventi motinos bute, mokėjo ir moka mokesčius, mažino komunalinių mokesčių ir kitas skolas, rūpinasi gerbūviu, t. y. ieškovė rūpinasi turtu (butu) kaip savo – valdo, naudoja ir prižiūri.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad gyvenimas paveldėtose gyvenamosiose patalpose po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą. Tai reiškia, kad pareiškėja palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 6 mėnesius nuo palikėjos mirties.

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė E. K. po motinos R. Ž. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas ieškovei paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Nustačius šį juridinį faktą, kaip neteisėtas naikintinas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, išduotas 2016-05-17 Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro notarės R. S., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į mirusios R. Ž. butą/patalpą – kambarį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą 2016-05-17 Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro notarės R. S., notarinio registro numeris 2709, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į mirusios R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) butą/patalpą – kambarį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.