Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2010-07-12 · Civilinė byla Nr. 2-1711-560/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-07-12
Bylos Nr.
2-1711-560/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Ieškovas
UAB „Addvisors“
Atsakovas
Vopium A
Civilinė byla Nr. 2-1711-560/2010Procesinio sprendimo kategorija: (S) 21.4.2, 36.1, 42.5, 42.11.3, 54, 116.1, 130.1.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 12 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius,sekretoriaujant Rūtai Miltinytei,dalyvaujant ieškovo atstovui adv. padėjėjui Mariui Brasiūnui,atsakovo atstovui adv. padėjėjui Aurimui Lazdauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Addvisors“ ieškinį atsakovui Vopium A/S dėl skolos ir netesybų priteisimo,

Aprašomoji dalis

n u statė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Addvisors“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Vopium A/S 430 285 Lt skolos, 13 823 Lt delspinigių, 15,21 procento dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-10). Ieškovas teigia, kad 2008-09-28 jis ir atsakovas sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 08/09-14, pagal kurią ieškovas įsipareigojo paleisti, administruoti, optimizuoti kliento „Mokėk tik už paspaudimą“ kampaniją Google Adwords internetiniam puslapiui „www.vopium.com“ anglų kalba, o atsakovas įsipareigojo apmokėti už suteiktas paslaugas. Šio susitarimo esmė – atsakovo vardo ir teikiamų paslaugų reklama internete per „Google“ paieškos sistemą. Sutarties 1.2. p. šalys susitarė, jog „Mokėk tik už paspaudimą“ kampanija pradedama 2008-11-01 ir baigiama 2008-12-27. Ieškovas siekė teikti paslaugas atsakovui ne mažiau kaip 3 mėnesius, nes priešingu atveju ieškovui paslaugų teikimas būtų nenaudingas. Abi šalys susitarė, jog sutartis bus sudaryta 3 mėnesių laikotarpiui, o sutarties 1.8. p. šalys susitarė, kad atsakovas neturės teisės perimti savo Google Adwords sąskaitos kontrolės ir atsisakyti ieškovo paslaugų anksčiau nei 2008-12-27. Sutarties 4 p. nustatyta sutarties kaina (biudžetas), kuri buvo skirta visam sutarties vykdymo laikotarpiui, tačiau paaiškėjus, kad šio biudžeto užteks tik 1 mėnesiui, šalys, siekdamos patikslinti kainą ir nustatyti konkrečią pinigų sumą, kurią atsakovas gali skirti paslaugų teikimui, sudarė papildomus du susitarimus – 2008-10-27 Paslaugų teikimo sutartį Nr.08/10-15 ir 2008-11-28 Paslaugų teikimo sutartį Nr. 08/12-03. Ieškovas teigia, kad šios dvi sutartys yra tapačios pirmajai, išskyrus tai, kad šiose sutartyse buvo nustatyta konkreti lėšų suma, kurią ieškovas gali išleisti teikdamas paslaugas per tam tikrą laikotarpį. Ieškovas teigia, kad vėlesnėse sutartyse įtvirtintas analogiškas pirmajai sutarčiai 1.8. p. patvirtina, jog šalys nesiekė pirmosios sutarties nutraukimo, bet siekė toliau bendradarbiauti iki nustatyto termino pabaigos, papildant pirmąją sutartį tam tikromis nuostatomis dėl paslaugų teikimo biudžeto. Ieškovas pažymi, kad nei vienoje iš vėliau sudarytų sutarčių šalys nenurodė, jog vėlesnė sutartis keičia ar naikina prieš tai galiojusią. Ieškovas teigia, kad atsakovas iki šiol nėra sumokėjęs ieškovui už suteiktas paslaugas 220 084,12 Lt pagal antrąją sutartį (šiai sumai išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. 80700) ir 196 378,15 Lt pagal trečiąjį sutartį (šiai sumai išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. 80739), kas viso sudaro 416 462,27 Lt. Ieškovas pažymi, kad pareiškus pretenziją atsakovui dėl skolos sumokėjimo, pastarasis nurodė, jog jam yra neaišku, kokios sutarčių sąlygos buvo sutartos, nepaisant to, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika sutartis sudaryti apsikeičiant pasirašytais dokumentais faksu arba elektroniniu paštu, todėl sutarčių su originaliais šalių parašais šalys neturi. Ieškovas pažymi, kad priešingai nei teigia atsakovas, 2008-11-11 elektroniniu laišku Google specialistė L. E. patvirtino, jog ieškovo parinkti raktiniai žodžiai yra tinkamai parinkti, pati kampanija struktūrizuota gerai.

Ieškovas teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog šis ginčas yra kilęs iš sutartinių civilinių teisinių santykių tarp šalių, kurios yra Europos Sąjungos valstybių narių ūkio subjektai, darytina išvada, jog sprendžiant klausimą dėl bylos teismingumo turi būti taikomos Reglamento Briuselis I nuostatos. O atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra Lietuvos Respublikoje registruota bendrovė, visas paslaugas pagal aukščiau minėtas sutartis ieškovas teikė Lietuvoje, iš savo buveinėje esančių darbo priemonių ir vietų, pasitelkdamas Lietuvoje dirbančius darbuotojus, ši byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams (Reglamento Briuselis I 5 str.).

Ieškovas teigia, kad šalys pirmosios sutarties 5.1. p. susitarė, jog visiems teisiniams santykiams, kylantiems iš Paslaugų teikimo sutarties, bus taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Vadinasi, kilus ginčui dėl sutarties aiškinimo ir vykdymo, teismas, spręsdamas bylą, turi taikyti CK, iš ko seka, kad šiuo atveju tarp šalių susiklostė teisiniai santykiai, kylantys iš atlygintinų paslaugų teikimo sutarties (CK 6.716 – 6.724 str.). Ieškovas reklamos paslaugas atsakovui suteikė, sutartį įvykdė, atsakovas sutarties vykdymo metu pretenzijų ieškovui dėl teikiamų paslaugų kokybės nereiškė, pretenzijų dėl išrašytų ir pateiktų PVM sąskaitų faktūrų taip pat nenurodė, todėl privalėjo apmokėti už suteiktas paslaugas sutartyje nustatytu laiku ir tvarka ( CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str. 1 ir 2 d., CK 6.205 str.). Ieškovas teigia, kad pagal sutarities 4.5. p. šalys susitarė dėl 0,05 procento dydžio delspinigių mokėjimo, todėl atsakovui vėluojant 81 dieną apmokėti PVM sąskaitą faktūrą Nr. 80700, iš atsakovo priteistina 8 913 Lt delspinigių, o atsakovui vėluojant 50 dienų apmokėti PVM sąskaitą faktūrą Nr. 80739, iš atsakovo priteistina 4 910 Lt delspinigių, kas viso sudaro 13 823 Lt delspinigių.

Atsiliepimas

Atsakovas Vopium A/S pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas ieškinį palikti nenagrinėtą, nes ši byla nepriklauso Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, taip pat atsakovas prašo tuo atveju, jei teismas nuspręs, jog ši byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams, ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas (b.l. 124-131). Atsakovas teigia, kad prievolės, kurią ieškovas reikalaują įvykdyti (piniginė prievolė sumokėti ieškovo atsakovui suteiktų paslaugų kainą ir delspinigius), vykdymo vieta yra Danijos Karalystėje. Ieškovo pateiktose PVM sąskaitose faktūrose yra nustatytas prievolės įvykdymo būdas – banko pavedimas, kuris tuo pačiu apibūdina ir prievolių pagal sudarytas sutartis ir šias PVM įvykdymo vietą – Danijos Karalystė, kurioje yra atsakovo buveinė ir atsakovo bankas (Forstawdernes Bank), iš kurio turėtų būti daromas mokėjimo pavedimas. Atsakovas teigia, kad net ir tuo atveju, jeigu nebūtų buvę sutarta dėl atsakovo piniginių prievolių įvykdymo būdo ir vietos, ši vieta vis vien turėtų būti laikoma Danijos Karalystė vadovaujantis UNIDROIT Principų 6.1.8 str., kuris nustato, kad „piniginė prievolė lėšų pervedimo būdu yra įvykdoma tada, kai įvyksta pinigų pervedimas į kreditoriaus finansinę instituciją (banką)“. Nors ieškovo sąskaita, į kurią turėtų būti pervestos reikalaujamos sumos yra Nordea Bank Finland Plc. Lietuvos skyriuje, tačiau tarptautinių mokėjimų atvejais Nordea Bank Finland Plc. Lietuvos skyrius naudojasi užsienio bankų korespondentų paslaugomis, per kuriuos yra surenkami mokėjimai Nordea Bank Finland Plc. Lietuvos skyriaus klientams. Todėl Nordea Bank Finland Plc. Lietuvos skyriaus korespondentas Danijos Karalystėje Nordea Bank Danmark A/S turi būti laikomas ta ieškovo finansine institucija, kuriai pervedus lėšas atsakovo prievolė būtų laikoma įvykdyta. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovas prašo šią civilinę bylą nutraukti, kadangi Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos spręsti šios civilinės bylos.

Atsakovas nurodo, jog jis nėra patenkintas antrosios sutarties pagrindu ieškovo suteiktomis paslaugomis ir jų kokybe, paslaugos neatitiko atsakovo interesų, todėl atsakovas laiko nepagrįstais ieškovo reikalavimus sumokėti už antrojoje sutartyje numatytas paslaugas 220 084,12 Lt skolos ir 8 913 Lt delspinigių. Atsakovas teigia, kad pirmąja sutartimi šalys susitarė, jog ieškovas teiks atsakovui paslaugas laikotarpyje nuo 2008-09-27 iki 2008-12-27 ir per visą šį laikotarpį ieškovas neviršys sutarties 4.1 p. nustatyto biudžeto. Ieškovui pastarąjį biudžetą viršijus ir šalims būnant suinteresuotoms, kad ieškovas toliau teiktų atsakovui paslaugas, 2008-10-27 šalys sudarė antrąją sutartį ir susitarė dėl tokių pačių papildomų paslaugų teikimo laikotarpyje nuo 2008-11-01 iki 2008-12-01 ir dėl šio projekto biudžeto. Atsakovas pažymi, kad nepriklausomai nuo to, ar pirmoji sutartis būtų vykdoma tris mėnesius, ar vieną mėnesį, šioje sutartyje nustatytas biudžetas negalėjo būti viršytas, būtent todėl dėl papildomų paslaugų teikimo buvo sudaryta antroji sutartis.

Su ieškovo reikalavimais sumokėti 196 378,15 Lt įsiskolinimo ir 4 910,00 Lt delspinigių, kildinamais iš trečiosios sutarties Nr. 3 ir PVM sąskaitos faktūros Nr. ADD-80739 atsakovas nesutinka, nes, jo teigimu, šalys nesudarė trečiosios sutarties, iš ko seka, jog šalys nesitarė dėl papildomos paslaugų kainos (CK 6.720 str. 1 d.). Šį faktą patvirtina 2008-12-18 atsakovo darbuotojo A. C. elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, kad atsakovas neketina pratęsti (atnaujinti) jau sudarytų sutarčių. Atsakovas pažymi, kad priešingai nei nurodo ieškovas, šiuo raštu atsakovas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurodo, kad neketina pratęsti sutartinių teisinių santykių su ieškovu būtent nuo 2008-12-27. Atsakovas teigia, kad pirmąsias dvi sutartis pasirašęs atsakovo vardu darbuotojas A. C. neturėjo teisės to padaryti, todėl paaiškėjus šiai aplinkybei, atsakovo generalinis direktorius T. S. pakartotinai pasirašė antrąją sutartį, tačiau ieškovas antrosios sutarties trečiąjį lapą, pasirašytą atsakovo generalinio direktoriaus, pateikė teismui kaip trečiosios sutarties trečiąjį lapą. Pažymi, kad tai, jog trečioji sutartis iš tikrųjų nebuvo pasirašyta įrodo faktas, kad pirmi du puslapiai trečios sutarties priešingai nei pirmų dviejų sutarčių, nėra pasirašyti atsakovo, iš ko seka, jog šie puslapiai (esant sutarčiai sudarytai ant ieškovo blanko) gali būti pakeisti be atsakovo žinios. Be to, trečiosios sutarties du puslapiai teksto raidžių dydžiu ženkliai skiriasi nuo trečiojo puslapio, o atspausdinimo kokybe skiriasi nuo trečiojo puslapio ir nuo pirmų dviejų sutarčių puslapių. Atsakovas pažymi, kad antrosios ir trečiosios sutarties paskutiniai puslapiai yra identiški ir prasideda tais pačiais žodžiais („days extra to spend agreed budget.“ ir „biudžetas nei sutarta“), nepaisant to, kad šių sutarčių antrųjų puslapių turinys nėra tapatus. Teigia, kad aplinkybę, jog trečioji sutartis nebuvo siųsta atsakovui faksu įrodo tai, kad ant jos pirmojo puslapio nėra ieškovo fakso numerio. Pažymi, kad ant paskutiniojo trečiosios sutarties puslapio priešingai nei ant kitų dviejų sutarčių, yra nurodytas sutarties numeris 08/12-03. Kadangi pirmų dviejų sutarčių numerių antrasis skaičius nurodo mėnesį, neaišku, kodėl trečiosios sutarties numeryje nurodytas skaičius 12, kai pati sutartis, ieškovo teigimu, pasirašyta lapkričio mėnesį. Atsakovas pažymi, kad ieškovas teigia, jog už trečioje sutartyje suteiktas paslaugas ieškovas 2008-12-31 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADD-80739, tačiau šioje PVM sąskaitoje faktūroje yra nurodyta, kad sąskaitos pagrindas yra antroji sutartis. Atsakovas pažymi, kad nuo pat ginčo pradžios jis laikėsi vieningos pozicijos, nepripažindamas jos sudarymo, nes nuo pat pradžių reikalavo ieškovo, kad pateiktų šios sutarties pasirašytą egzempliorių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovas UAB „Addvisors“ ir atsakovas Vopium A/S 2008-09-25 sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 08/09-14, pagal kurią ieškovas įsipareigojo laikotarpiu nuo 2008-09-27 iki 2008-12-27 paleisti, administruoti, optimizuoti kliento „Mokėk tik už paspaudimą“ kampaniją Google Adwords internetiniam puslapiui „www.vopium.com“ anglų kalba, o atsakovas įsipareigojo apmokėti už suteiktas paslaugas (b.l. 23-25, t. 1). Dėl tokio paties pobūdžio paslaugų teikimo laikotarpyje nuo 2008-11-01 iki 2008-12-01 ieškovas ir atsakovas sudarė 2008-10-27 Paslaugų teikimo sutartį Nr.08/10-15 (b.l. 26-28, t. 1) ir dėl tokio paties pobūdžio paslaugų teikimo laikotarpyje nuo 2008-12-01 iki 2008-12-27 ieškovas ir atsakovas sudarė 2008-11-28 Paslaugų teikimo sutartį Nr. 08/12-03 (b.l. 29-31, t. 1). Ieškovas už suteiktas paslaugas pagal 2008-10-27 Paslaugų teikimo sutartį išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ADD - 80700 - 220 084,12 Lt sumai (b.l. 38-40, t. 1), o už suteiktas paslaugas pagal 2008-11-28 Paslaugų teikimo sutartį išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 80739 - 196 378,15 Lt sumai (b.l. 41-43, t. 1). Atsakovui pastarųjų sumų nesumokėjus, ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl 416 462,27 Lt skolos ir 13 823 Lt delspinigių priteisimo (b.l. 2-12, t. 1). Atsakovas pateikė atsiliepimą, nurodydamas, kad su ieškiniu nesutinka, nes šis ginčas yra teismingas Danijos teismams, bei teigdamas, kad ieškovas suteikė netinkamas paslaugas pagal antrąją sutartį, o trečioji sutartis apskritai nebuvo tarp šalių sudaryta (b.l. 124-131, t. 2).

Dėl jurisdikcijos, tai yra Lietuvos teismų kompetencijos priimti ir nagrinėti ieškinį

Kaip nustatyta iš bylos faktinių aplinkybių, šiuo atveju tarp ieškovo UAB „Addvisors“, kuris yra Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo ir atsakovo Vopium A/S, kuris yra Danijos Karalystėje registruotas juridinis asmuo, kilo ginčas dėl prievolių, atsirandančių iš tarp šių šalių sudarytų Paslaugų teikimo sutarčių tinkamo vykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra užsienyje registruotas juridinis asmuo, ši byla turi vadinamąjį užsienio elementą, ko pasėkoje bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva (ex officio) patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams (CPK 782 str.).

Šiuo atveju Paslaugų teikimo sutarčių 5.1. p. buvo numatyta, jog visiems santykiams, kylantiems iš šių sutarčių, taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Iš minėto sutarčių punkto seka, kad šalys susitarė, jog civilinės bylos dėl prievolių pagal šias sutartis teismingumo klausimas turi būti sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius jurisdikcijos (teismingumo) klausimą reglamentuojančius teisės aktus.

Taigi, atsižvelgiant į išdėstyta bei į tai, kad ginčas yra kilęs dėl komercinių santykių, tai yra dėl sutartinių prievolių pagal Paslaugų teikimo sutartis vykdymo, taip pat nustačius, kad vienos iš Paslaugų teikimo sutarčių šalių buveinė yra užsienyje bei abi sutarčių šalys yra Europos Sąjungos narėse registruoti ir veiklą vykdantys juridiniai asmenys, klausimams dėl jurisdikcijos spręsti yra taikomas 2000-12-22 Europos Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 Dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas) (CPK 780 str., Reglamento preambulės (6) p., 1 str. 1 d. ir 2 str. 1 d.). Reglamento 2 str. suformuluota bendrosios jurisdikcijos taisyklė, pagal kurią valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, nepaisant jų pilietybės, bylos turi būti keliamos nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismuose. Be bendrosios jurisdikcijos taisyklės, Reglamente siūlomos alternatyvios specialiosios jurisdikcijos taisyklės, viena kurių nustatyta Reglamento 5 str. 1.a) p. Iš šiame papunktyje įtvirtintų teisės normos seka, kad tuo atveju, jei prievolės, kilusios iš sutarties, vykdymo vieta yra kitoje valstybėje narėje, nei atsakovo gyvenamosios vietos (buveinės) valstybė narė, jurisdikciją pagal ieškinio pagrindą, turi ir atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismai. Prievolės įvykdymo vietą, priklausomai nuo sutarčių rūšies, apibrėžia pats Reglamentas. Reglamento 5 str. 1. b) p. įtvirtinta, jog šalims nesusitarus kitaip, atitinkamos prievolės įvykdymo vieta teikiant paslaugas yra laikoma valstybėje narėje, kurioje paslaugos buvo arba tūrėtų būti suteiktos pagal sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-11-06 nutartyje Nr. 3K-3-520/2009 aiškindamas jurisdikcijos pagal prievolės vykdymo vietą apimties ribas yra konstatavęs: “Dėl santykių tarp Europos Sąjungos valstybėse narėse reziduojančių asmenų pažymėtina, kad jurisdikcijos nustatymas pagal prievolės vykdymo vietą taikomas visoms prievolėms, susijusioms su ta pačia sutartimi“. Taigi, iš išdėstyto seka, kad šiuo atveju, esant tarp šalių sudarytoms Paslaugų teikimo sutartims, jurisdikcijos nustatymas pagal paslaugų suteikimo vietą yra taikomas ginčams, kylantiems dėl visų prievolių, kylančių iš šios sutarties, įskaitant ir ginčą dėl atsakovo prievolės apmokėti už ieškovo suteiktas paslaugas.

Be to, pažymėtina, kad Teisingumo Teismas 2010-02-25 sprendimu byloje C?381/08 C. T. GmbHv. KeySafety Systems Srl, spręsdamas dėl Reglamento 5 str. 1. b) p. apimties taikymo, pripažino, kad specialios jurisdikcijos sutartinių prievolių srityje taisyklėje numatytas pristatymo vietos kriterijus turi būti taikomas visiems reikalavimams, kylantiems iš pačios prekių pardavimo sutarties, o ne tik tiems, kurie kyla dėl pačios pristatymo prievolės. Taigi, nors šiuo atveju Teisingumo Teismas išaiškino specialiosios jurisdikcijos apimtį prievolėms, kylančioms pagal sutartis dėl prekių pardavimo, tačiau iš šios išvados seka, kad analogiška specialiosios jurisdikcijos apimtis turi būti taikoma ir prievolėms, kylančioms pagal sutartis iš paslaugų teikimo. Todėl atsakovo argumentai dėl šios civilinės bylos teismingumo priskyrimo Danijos Karalystės teismams dėl to, kad ginčas yra kilęs dėl prievolės apmokėti už suteiktas paslaugas, kurios įvykdymo vieta yra Danijos Karalystėse, yra atmetami kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys tiek Reglamento 5 str. 1. a) ir b) p. įtvirtintai specialiosios jurisdikcijos taikymo taisyklei, tiek Teisingumo Teismo praktikai.

Tuo tarpu ieškovo argumentai, kuriais remiantis jis įrodinėja, kad ši civilinė byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui reklamos paslaugos pagal Paslaugų teikimo sutartis buvo teiktos Lietuvoje, yra laikomi pagrįtais ir įrodytais. Šios išvados teismas priėjo įvertinęs tai, kad pats ieškovas yra registruotas Lietuvos Respublikoje Vilniaus mieste (adresu: S. Žukausko g. 49, Vilnius), jo komercinės veiklos vieta, kur jis teikia reklamos paslaugas atsakovui yra Vilniaus mieste (adresu: Šv. Ignoto g. 5). Be to, pats atsakovas neneigė, kad jam reklamos paslaugos buvo suteiktos būtent Lietuvoje, konkrečioje ieškovo komercinės veiklos vietoje Vilniaus mieste. Taigi, vadovaujantis aukščiau išaiškinta specialios jurisdikcijos pagal prievolių vykdymo vietą taisykle bei atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju reklamos paslaugų pagal Paslaugų teikimo sutartis atlikimo vieta yra Lietuvos Respublikoje Vilniaus mieste, ši civilinė byla, kurioje yra kilęs ginčas dėl apmokėjimo už atsakovui suteiktas reklamos paslaugas, turi būti nagrinėjama Lietuvos Respublikos teismuose Vilniaus mieste. Atsižvelgiant į tai, kad šio ieškinio suma yra didesnė nei 100 000 Lt, pagal rūšinį teismingumą ši byla priskirtina apygardų teismams (CPK 27 str. 1 p., 780 str.).

Dėl prievolės apmokėti už paslaugas pagal 2008-10-27 Paslaugų teikimo sutartį vykdymo

Kaip jau buvo aukščiau nustatyta iš Paslaugų teikimo sutarčių 5.1. p., šalys susitarė, jog visiems santykiams, kylantiems iš šių sutarčių, taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pagal visas tris Paslaugų teikimo sutartis teikė atsakovui reklamos paslaugas, kurių galutinis rezultatas - sukurtas pagal sutartis dalykas - nėra materialus daiktas, šios sutartys kvalifikuotinos kaip paslaugų teikimo sutartys, iš kurių kylantiems teisiniams santykiams be bendrųjų teisės normų, reglamentuojančių sutarčių teisę (CK 6.154 str. – 6.228 str.), taip pat yra taikomos specialiosios teisės normos, reglamentuojančios atlygintinų paslaugų teikimą (CK 6.716 str. – 6.724 str.).

CK 6.724 str. 2 d. įtvirtinta, kad CK 6 knygos normos, reglamentuojančios bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644 str. – 6.671 str.) paslaugų teikimo sutartims taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja CK 6.716-6.723 str. ir paslaugų sutarties dalyko ypatumams. CK 6.665 str. 1 d. 2 p. yra įtvirtintas vienas iš užsakovo teisės į kokybiškus rangos darbus gynimo būdų, tai yra užsakovo teisė atitinkamai sumažinti darbų kainą. Kadangi ši rangos sutarties teisiniams santykiams taikoma teisės norma vadovaujantis CK 6.665 str. 1 d. 2 p. taikoma ir paslaugų teikimo sutarties teisiniams santykiams, iš išdėstyto seka, kad klientas taip pat turi teisę reikalauti, jog paslaugų teikėjas sumažintų kainą už suteiktas nekokybiškas paslaugas. Tuo tarpu jei paslaugos buvo suteiktos pagal paslaugų teikimo sutarties sąlygas ir kliento nurodymus (CK 6.718 str. 1 -3 d.), klientas už šias paslaugas privalo apmokėti sutartyje nustatytu laiku (CK 6.720 str. 3 d.).

Šiuo atveju, ieškovas kaip paslaugų teikėjas suteikė atsakovui kaip klientui reklamos paslaugas pagal 2008-10-27 Paslaugų teikimo sutartį Nr.08/10-15 už 220 084,12 Lt dydžio sumą, nurodytą 2008-12-01 PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. ADD – 80700 (b.l. 26-28, 38-40, t. 1). Atsakovas neginčija fakto, jog jis šias paslaugas gavo ir jas priėmė, atsakovas taip pat neginčija ir pačios paslaugų kainos. Tačiau atsakovas teigia, kad šios paslaugos buvo nekokybiškos, todėl jis už jas neturi pareigos mokėti. Pažymėtina, kad pagal CPK 12 str. įtvirtintą rungimosi principą bei CPK 178 str. įtvirtintą byloje dalyvaujančių asmenų įrodinėjimo pareigą, atsakovas privalo įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus. Vadinasi atsakovas, teigdamas, kad jam ieškovas suteikė nekokybiškas paslaugas, šią faktinę aplinkybę privalo įrodyti, remdamasis leistinais įrodymais, kurių rūšys įtvirtintos CPK 186-220 str. Šiuo atveju atsakovas nepateikė jokių iš minėtose CPK normose įtvirtintų leistinų įrodymų, o savo atsiliepimo argumentuose nurodė tik prielaidas apie ieškovo teiktų paslaugų kokybės trūkumus. Kadangi teismo sprendimas negali būti paremtas prielaidomis, atsakovo argumentai dėl ieškovo teiktų reklamos paslaugų pagal 2008-10-27 Paslaugų teikimo sutartį nekokybiškumo, atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 12 ir 178 str.). Be to, šią teismo išvada pagrindžia ir paties atsakovo elgesys, tai yra atsakovo atstovo T. S. siųstas 2009-09-15 raštas, kuriame jis, derėdamasis dėl taikos sudarymo šioje civilinėje byloje, nurodė, kad apmokės net 193 128,69 Lt sumą iš 220 084,12 Lt sumos, nurodytos PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. ADD – 80700 (b.l. 1-5, t. 2).

Atsakovui neįrodžius ieškovo teiktų paslaugų kokybės trūkumų, atsakovas įgijo pareigą sumokėti už ieškovo teiktas paslaugas 2008-10-27 Paslaugų teikimo sutartį Nr.08/10-15 4.4 p. nustatyta tvarka, tai yra už praėjusio mėnesio paslaugas per 14 dienų nuo sąskaitos gavimo (CK 6.720 str. 3 d.), o vėluojant tai padaryti, atsakovas įgijo pareigą mokėti sutartines netesybas, tai yra 2008-10-27 Paslaugų teikimo sutarties Nr.08/10-15 4.5 p. numatytus 0,05 procento delspinigius nuo pavėluotos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (CK 6.71 str. – 6.76 str.). Vadinasi, atsakovui neapmokėjus 220 084,12 Lt sumos už 2008 m. lapkričio mėnesį suteiktas paslaugas pagal 2008-12-01 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ADD – 80700 iki 2008-12-14, ieškovui iš atsakovo priteistina 220 084,12 Lt skola bei 8 913 Lt dydžio delspinigiai už 81 atsakovo pradelstą atsiskaityti dieną. Taigi, ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Dėl prievolės apmokėti už paslaugas pagal 2008-11-28 Paslaugų teikimo sutartį vykdymo

Kaip jau buvo aukščiau nustatyta iš Paslaugų teikimo sutarčių 5.1. p., šalys susitarė, jog visiems santykiams, kylantiems iš šių sutarčių, taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Vadinasi, 2008-11-28 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 08/12-03 sudarymo faktui bei sutarties galiojimui nustatyti taikomos CK normos, reglamentuojančios sandorius ir jų negaliojimo pagrindus (CK 1.63 str. – 1.96 str.), bendrosios CK normos, reglamentuojančios sutarčių teisę (CK 6.154 str. – 6.228 str.) bei specialiosios teisės normos, reglamentuojančios atlygintinų paslaugų teikimą (CK 6.716 str. – 6.724 str.).

Kadangi specialiosiose teisės normose, taikomose atlygintinų paslaugų teikimui (CK 6.716 str. – 6.724 str.) nėra nurodyta privaloma atlygintinų paslaugų sutarčių sudarymo forma, darytina išvada, kad norint nustatyti faktą, jog tarp juridinių asmenų buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, reikia remtis bendrosiomis sutarčių sudarymą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.154 str. – 6.228 str.). Iš CK 6.162 str. 1 d. įtvirtintos teisės normos seka, kad paslaugų teikimo sutartis laikoma sudaryta, jei įrodyta, jog paslaugų teikėjas pateikė pasiūlymą (ofertą) teikti paslaugas, o klientas šį pasiūlymą priėmė (akceptavo) arba šios sutarties sudarymą galima įrodyti remiantis kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Šiuo atveju, ieškovas, įrodinėdamas 2008-11-28 Paslaugų sutarties Nr. 08/12-03 sudarymo faktą, pateikė įrodymą, jog ši sutartis buvo sudaryta tarp šalių rašytine forma (b.l. 29-31), taip pat ieškovas pateikė įrodymą, jog už paslaugas, suteiktas pagal šią sutartį, jis išrašė atsakovui 2008-12-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 80739 196 378,15 Lt sumai (b.l. 41-43, t. 1) bei rašytinį įrodymą, jog atsakovo atstovas T. S. 2009-09-15 rašte nurodė, kad sutinka pagal minėtą sąskaitą sumokėti ieškovui 171 443,30 Lt (b.l. 1-5, t. 2). Kitaip tariant, ieškovas pateikė įrodymus, kad ieškovas ir atsakovas šią sutartį sudarė raštu ir įrodymus, kad atsakovas savo elgesiu (sutikdamas sumokėti dalį kainos už suteiktas paslaugas) pripažino, jog jis laikė šią sutartį galiojančia. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, vadovaudamasis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 176-185 str.) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, kad: „civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo“(2008-10-06 nutartis c.b. 3K-3-447/2008), sprendžia, jog šiuo atveju labiau tikėtina, kad 2008-11-28 Paslaugų sutartis Nr. 08/12-03 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta. Šios teismo išvados nepaneigia atsakovo argumentai, kuriais jis įrodinėja, kad 2008-11-28 Paslaugų sutartis Nr. 08/12-03 nebuvo sudaryta, nes sąskaitoje-faktūroje (kurios dalį atsakovas sutiko apmokėti) buvo nurodytas ne šios sutarties numeris, pačios sutarties lapų šriftas yra skirtingas, ant pirmų sutarties lapų nėra faksogramos žymų bei šalių parašų, šios sutarties numerio kombinacija skiriasi nuo kitų dviejų sutarčių numerių. Teismas pažymi, jog šios atsakovo nurodytos aplinkybės pačios savaime nepaneigia sandorio dėl paslaugų teikimo sudarymo fakto bei jo galiojimo sandorio šalims. Tačiau remdamasis šiomis aplinkybėmis kaip paslaugų sutarties rašytinės formos trūkumais ir pan. atsakovas galėjo šią sutartį ginčyti (CK 1.78 str. d .), tai yra pateikti priešieškinį dėl 2008-11-28 Paslaugų sutarties Nr. 08/12-03 pripažinimo negaliojančia (CPK 143 str.). Atsakovui to nepadarius, teismas negali peržengti ginčo dalyko nagrinėjimo ribų bei ex officio spręsti klausimo dėl ginčytinos 2008-11-28 Paslaugų sutarties Nr. 08/12-03 pripažinimo negaliojančia.

Be to, teismas pažymi, kad atmetami kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kuriais jis įrodinėja, jog 2008-12-18 atsakovo darbuotojo A. C. elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, kad atsakovas neketina pratęsti sutarčių nuo 27 dienos (b.l. 32-34, t. 1) įrodo, jog 2008-11-28 Paslaugų sutartis Nr. 08/12-03 nebuvo sudaryta. Šios išvados prieinama remiantis vien jau logikos dėsniais, kad 2008-12-18 atsakovas negalėjo informuoti, jog jis neketina ateityje sudaryti jau praeityje 2008-11-28 pasirašytos sutarties.

Atsakovui neįrodžius, jog 2008-11-28 Paslaugų sutartis Nr. 08/12-03 nebuvo sudaryta, atsakovas įgijo pareigą sumokėti už ieškovo pagal šią sutartį teiktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka, tai yra už praėjusio mėnesio paslaugas per 14 dienų nuo sąskaitos gavimo (CK 6.720 str. 3 d.), o vėluojant tai padaryti, atsakovas įgijo pareigą mokėti sutartines netesybas, tai yra 2008-11-28 Paslaugų sutarties Nr. 08/12-03 4.5 p. numatytus 0,05 procento delspinigius nuo pavėluotos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (CK 6.71 str. – 6.76 str.). Vadinasi, atsakovui neapmokėjus 220 084,12 Lt sumos už 2008 m. gruodžio mėnesį suteiktas paslaugas pagal 2008-12-31 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ADD – 80700 iki 2009-12-31, ieškovui iš atsakovo priteistina 196 378,15 Lt skola bei 4 910 Lt dydžio delspinigiai už 50 atsakovo pradelstų atsiskaityti dienų. Taigi, ieškinys šioje dalyje taip pat tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei paskirstymo

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str. 1 d. bei Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 4 d. iš atsakovo ieškovo naudai yra priteisiamos 15,21 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo 2009-03-17 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 79 str. ir 93 str. 1 d., ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas 8 303 Lt žyminis mokestis.

Vadovaujantis CPK 98 str. 1 d., ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato ir advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, tačiau priteistinų išlaidų dydis mažintinas iki 5 000 Lt, vadovaujantis Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo bei atsižvelgiant į kilusio ginčo sudėtingumą, ieškinio turinį ir posėdžių trukmę.

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos 47,65 Lt dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 260, 270 ir 307 straipsniais,

nusprendė:

Ieškovo UAB „Addvisors“ (įmonės kodas 300564363, buveinės adresas: S. Žukausko g. 49, Vilnius, Lietuvos Respublika) ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo Vopium A/S (įmonės registracijos Nr. 29521980, adresas: Frederiksborgade 12, 2, 1360 Kopenhaga, Danijos Karalystė) ieškovo UAB „Addvisors“ naudai 416 462,27 Lt skolą, 13 823 Lt delspinigių bei 15,21 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2009-03-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo Vopium A/S ieškovo UAB „Addvisors“ naudai 8 303 Lt žyminio mokesčio ir 5 000 Lt dydžio išlaidas advokato ir advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo Vopium A/S į valstybės biudžetą 47,65 Lt dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Ieškovas per 30 dienų, o atsakovas per 40 dienų gali skųsti sprendimą Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius