- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-07-08
- Bylos Nr.
- 1-745-675/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02823-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Nenortienė
- Kaltinamasis
- R. J.
- Nukentėjusysis
- L. G.
- Kategorijos
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), darbininkas, teistumas teistas:
1. 2014 m. vasario 14 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 178 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 4 dalį., laisvės apribojimu vieneriems metams;
2. 2015 m. sausio 26 d. Ukmergės rajono apylinkės teismas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 641 straipsnį, laisvės atėmimu vieneriems metams ir dviem mėnesiams;
3. 2017 m. gegužės 17 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 641 straipsnį, laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams;
4. 2017 m. rugsėjo 13 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 641 straipsnį, 64 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu dvejiems metams dvejiems mėnesiams;
5. 2018 m. kovo 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 641 straipsnį, 64 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;
6. 2022 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu vienuolikai mėnesių.
7. 2021 m. birželio 8 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal LR BK 242 str. paskirta bausmė terminuotas laisvės atėmimas keturiems mėnesiams;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. rugsėjo 14 d. teismo nuosprendžiu ir paskirta visa neatlikta bausmės dalimi ir paskirta subendrinta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas vienuolikai mėnesių ir 16 dienų.
2021 m. gruodžio 23 d. Kauno apygardos teismas iš dalies pakeitė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. birželio 8d. nuosprendį. P. A. apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. birželio 8 d. nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. rugsėjo 14 d. teismo nuosprendžiu paskirta ir visa neatlikta bausmės dalimi ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėnesių ir 16 (šešiolikai) dienų.
8. 2021 m. gruodžio 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai pagal LR BK 281-1 str. 1d. ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. J. paskirta galutinė bausmė - 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J., būdamas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio, 2022-01-23 apie 20.30 val, (duomenys neskelbtini), esančio žirgyno kieme, iš asmeninių paskatų, pribėgęs prie L. G., tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į veido sritį, nukentėjusiajam nukritus ir mėginant atsikelti, vieną kartą spyrė iš kojos į veido sritį ir šiais nusikalstamai veiksmais nukentėjusiajam L. G. dėl sulaužyto apatinio žandikaulio 41/42 dantų bei kairiojo pakrumplio srityje padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą kaltinamasis R. J. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo L. G. sveikatą.
Kaltinamasis R. J. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltę pripažino ir parodė, kad Prisipažįsta pilnai padaręs nusikalstamą veiką, kurią yra įtariamas ir nuoširdžiai gailisi. 2022-01-23 apie 20 val. paskambino L. G. telefonu, susikivirčijo, ką tiksliai jam pasakė neatsimena, nes buvo neblaivus. Su L. G. jie yra bendradarbiai ir jie apsipyko, dėl darbinių reikalų. Pakalbėjus telefonu nuvyko pas L. G. adresu (duomenys neskelbtini) Žirgynas. Pas L. G. atvyko su pažįstamu D. Č. jo telefono numerio neturi. D. nieko blogo nedarė tik laukė jo mašinoje. Išlipęs iš automobilio nuėjo prie L. G. ir iš kumščio jam trenkė vieną kartą į veidą, jis nukrito, tuomet dar vieną kartą jam spyrė iš kojos į veidą. Ir viskas tuo pasibaigė, jis įlipo į mašina ir jie su D. Č. išvažiavo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, gynėjas bei nukentėjusysis.
Be kaltinamojo R. J. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) Žirgyno pastatas yra baltų plytų, per vidurį ant pastato yra užrašas "Draugas". Priekinėje sienoje, kairėje yra medinės durys. Dešinėje pusėje yra antros medinės durys, priešais jas yra betoninė vieno laipto pakopa. Vieta, kurioje buvo suduoti L. G. smūgiai. Prie šių lauko durų ant betoninės pakopos yra rausvai raudonų į kraują panašių įvairių matmenų ir formų dėmių. Tyrimui buvo paimta į kraują panašių dėmių pavyzdžių, nugramdytų į voką Nr. 1 (nuo lauke, esančios betoninės pakopos). Įėjus į žirgyno vidų, ant slenksčio dėmės išsidėsčiusios mažais apskritimo ir ovalo formos ploteliais. Įėjus į žirgyno vidų, priekyje yra mūrinė siena, šiek tiek kairiau yra koridorius vedantis į žirgyne įrengtą kambarį. Einant link žirgyne įrengto kambario, dešinėje yra įrengtos žirgų laikymo vietos. Kairėje sienoje - paeiliui išsidėstę keturi langai. Žirgyno koridoriaus gale yra durys, vedančios į žirgyne įrengtą kambarį. Koridoriuje ant grindų yra rausvai raudonų į kraują panašių įvairių matmenų ir formų dėmių, jos tęsiasi iki pat kambario, esančio žirgyno gale. Prie kambario įėjimo durų, ant grindų yra mėlynos spalvos kilimėlis, ant kurio yra raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują. Įėjus į žirgyne įrengtą kambarį dešinėje yra dujinė viryklė, spintelė, stalas, ant kurio stovi televizorius. Prie priekinės sienos, dešiniau yra spintelė, ant kurios sudėti įvairūs namų apyvokos daiktai, kairiau stovi fotelis, o šalia jo miegamasis kampas. Prie galinės sienos, kairiame kampe stovi pečius. Žirgyne ir jo prieigose vaizdo stebėjimo kamerų nėra. (b.l. 10-20)
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 690/2022 (01) matyti, kad nukentėjusiajam L. G. konstatuota apatinio žandikaulio lūžis 41/42 dantų srityje, bei kairio pakrumplio srityje. L. G. konstatuotas apatinio žandikaulio lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (b.l 79-81)
Iš nukentėjusiojo L. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad viskas įvyko 2022-01-23 apie 20.30 val., jis buvo namuose su sugyventine L. P., adresu (duomenys neskelbtini). Jam vakare begulint namie paskambino bendradarbis R. J. ir paklausė ką veikia ir ar jis gali užvažiuoti į svečius. Jis sutiko, jog gali, nieko blogo neįtardamas. Jie su R. nebuvo susipykę, kartu dirba. R. jo paprašė, jog jis lauke uždegtų šviesą, nes jau buvo tamsu. Išėjo į lauką, uždegė šviesą, į kiemą įvažiavo mašina. Markės automobilio nepamena, matė, jog tamsi. R. vienas išlipo iš automobilio ir atėjo link jo. Jis pasilenkė prie kojų paimti šuniuką ir R. nieko nesakęs sudavė jam kumščiu į veido kairę pusę. Jis nukrito, nes akyse jam viskas užtemo. Kai atsigavo pajautė, jog R. jį tempia už pečių, jis tuo metu klupėjo ant kelių, tuomet jis jam iš kojos spyrė į veidą. Jis jo paklausė "R. Fsugyuž ką?" Jis jam atsakė: "ką tu ožy storui prišnekėjai". Ir R. išvažiavo. Jis atsigavęs susiėmė už burnos, pajautė, jog bėga kraujas ir kliba visi dantys. Tuo metu jo sugyventinė L.iškvietė policiją. Jis jaučiasi nukentėjęs per šį įvykį. Po įvykio jam labai skaudėjo žandikaulį, savaitę laiko jis gulėjo Žalgirio klinikoje, jo visa burna yra sukabinta specialiomis gumytėmis, jis šiuo metu maistą valgo trintą per šiaudelį taip pat yra nedarbingas ir praranda pajamas, kurias būtų galėjęs uždirbti miške. Šią jam padarytą žalą vertina 3000 eurų. Prašo jį pripažinti civiliniu ieškovu. Daugiau nieko reikšmingo įvykiui papasakoti neturi.(b.l. 40-43).
Iš liudytojos L. P. ikiteisminio tyrimo apklausos metu duotų parodymų matyti, kad ji gyvena su L. G. T. (duomenys neskelbtini). Gyvena žirgyne įrengtame kambaryje. 2022-01-23 vakare jie su L. buvo namuose. Vakare tikslaus laiko pasakyti negali, bet tai galėjo būti šiek tiek po 20.00 val. L. paskambino jo bendradarbis R. J. apie 27-28 metų amžiaus. Jis gyvena kažkur (duomenys neskelbtini). Tikslaus adreso nežino. R. paskambinęs L. pasakė, kad atidarytų duris, kad jis turi šnapso butelį ir kad išgers. Paprašė, kad įjungtų lauke šviesą. L. išėjo į lauką. Ji iš paskos L. taip pat išbėgo į lauką. Pamatė, kad į žirgyną atvažiuoja automobilis. Jo nei modelio nei numerių pasakyti negali, matė tik kad tamsios spalvos. Iš automobilio, priekinės keleivio vietos išlipo R. J. L. pasakė: "ožy ką čia ožini" ir pribėgęs prie L., kuris stovėjo lauke prie durų, kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą. Po suduoto smūgio L. parkrito ant nugaros, pro duris įkrito į vidų. L. keliantis nuo grindų, R. jam dar vieną kartą įspyrė į veidą. Po spyrio R. nubėgo link automobilio, įsėdo į jį ir išvažiavo. Kiek matė automobilį vairavo D. Č. apie 42-43 metų amžiaus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), namo numerio nežino. D. iš automobilio išlipęs nebuvo. K. L. mušė ji buvo už jo, pastato viduje. Dėl suduotų smūgių L. pradėjo kraujuoti iš burnos, matėsi, kad apatiniai dantys įlenkti į vidų. Po įvykio ji paskambino bendru pagalbos numeriu. Atvykę medikai apžiūrėjo L. ir išvežė į ligoninę į Vilnių, nes įtarė, kad L. sulaužytas žandikaulis. Tai buvo trečias kartas kai R. sumuša L., tačiau L. dėl ankstesnių sumušimų į policiją nesikreipdavo. Daugiau apie minėtą įvykį nieko paaiškinti negali (b.l 58-60).
Liudytojo D. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad tikslios
įvykio dienos ir laiko nepamena, R. J. jo paprašė, kad parvežtų jo vaikus. Parvežė vaikus ir jis tuo metu jo paprašė, kad nuvežtų jį į žirgyną, adreso nežino. Ko reikia į žirgyną jis jam nepasakė, lygtai pas draugą. A. R. į žirgyną ir davė jam laiko 5 minutes, nes skubėjo namo miegoti. R. labai greitai sugrįžo gal po minutės, ką jis ten darė nematė, nes laukė automobilyje. Jeigu būtų matęs, kas ten vyksta būtų sustabdęs R. nuo tokių veiksmų. Daugiau nieko reikšmingo apie įvykį papasakoti neturi ko. (b.l. 66-68)
Iš kitų objektų apžiūros, t.y. apžiūrėti vaizdo įrašai iš BODY 7010 kameros, nustatyti 3 vaizdo įrašai, kuriuose:
1. Vaizdo įrašas pavadinimu 2022_0123_210445_004, vaizdas spalvotas su garsu, vaizdo įrašo trukmė 05:00 min. Vaizdo kairiajame kampe apačioje yra užrašas VLN_UKM10_60F648 2022/01/23 21:04:45. Iš tarnybinio automobilio išlipa pareigūnai, pasisveikina su moterimi (IT metu nustatyta, jog tai L. P..)
"L: pabėgo mušeika.
Pareigūnas: kas čia buvo?
L.
: nu kas, sumušo G. R. J. ir išvažiavo.
Pareigūnas: kur mušė?
L.
ranka parodė prie durų link pastato įėjimo.
Pareigūnas: lauke viskas čia buvo?
L.
: lauke.
Pareigūnas: už ką mušė?
L.
: už nieką, jau nebe pirmas kartas.
Pareigūnas: už nieką nebūna.
Tuomet pareigūnams ir L. užėjus į pastato vidų kambaryje buvo asmuo, kuris ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog yra L. G.. L. G. taip pat pasakė, jog jį sumušė už nieką. Į kambarį įėjo GMP medikai, kurie paklausė L. G. kas čia atsitiko.
L.
papasakojo: Gulėjau lovoje, paskambino bendradarbis (IT metu nustatyta, jog tai R. J.) kartu dirbam, klausė ar gali užsukti, atsakiau, jog gali. L. apsirengė, ir sulaukęs R. išėjo į lauką į kiemą atvyko mašina, L. pasilenkė paimti šuniuko ir R. jam trenkė į veidą, o tuomet iš kojų. L. tuomet sakė: baik tu, R.. R. jam atsakė: ką tu kurva, ožys." Medikai apžiūri L. G.. Tuomet L. P. pasakoja, jog kartu su R. buvo ir D. Č.. Daugiau reikšmingos informacijos vaizdo įraše neužfiksuota.
2. Apžiūrimas sekantis vaizdo įrašas pavadinimu 2022_0123_210946_005. Kairiajame apatiniame kampe yra užrašas VLN_UKM10_60F648 2022/01/23 21:09:50.
"L. sako: čia trečias sykis kaip tave daužo ir tu tyli ir nesakai, ko V. nesakei? Trečias kartas nemeluoja aš užtat pasakysiu. Medikė siūlo L. G. važiuoti į ligoninę.
L.
atsako: važiuos, važiuos.
Medikė: žinokit, jeigu lūžis tai nepraeis savaime, tik blogės.
L.
įsiterpia: patys matėt pareigūnai kiek kraujo, nemeluoju. L. taip pat nurodė, kur gyvena R. J. atvežęs asmuo D. Č..
L.: Darius nieko nedarė, nelindo iš mašinos. Vaizdo įraše matosi, jog L. G. kalba sunkiai, jam sunku išsižioti." Medikams rodo kaip kliba dantys. Video trukmė 04:28 min. Daugiau reikšmingos informacijos neužfiksuota.
3. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu 2022_0123_223109_006 reikšmingos informacijos neužfiksuota.
Apžiūrėti BODY 7017 kameros vaizdo įrašai. Vaizdo įrašų yra 4.
1. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu 2022_0123_210459_001 vaizdo įrašas yra analogiškas vaizdo įrašui 2022_0123_210445_004, nes abu policijos pareigūnai buvo vienoje patalpoje.
2. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu 2022_0123_211000_002 apatiniame kairiajame vaizdo įrašo kampe yra užrašas VLN_UKM17_60F7BC 2022/01/23 21:14. Vaizdo medžiaga tokia pati kaip ir 2022_0123_210946_005 vaizdo įraše, nes abu pareigūnai tuo pat metu buvo patalpoje.
3. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu 2022_0123_211500_003 reikšmingos informacijos neužfiksuota.
4. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu 2022_0123_212000_004 reikšmingos informacijos neužfiksuota. (b.l 21)
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad R. J. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į veido sritį nukentėjusiajam nukritus ant žemės ir bandant atsistoti vieną kartą iš kojos spyrė į veido sritį, ir šiais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam L. G. dėl sulaužyto apatinio žandikaulio 41/42 dantų bei kairiojo pakrumplio srityje padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą kaltinamasis R. J. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo L. G. sveikatą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. R. J. teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiojo L. G. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvadoje konstatuotos aplinkybės. Nusikalstomos veikos pasekmės – nukentėjusiojo sužalojimų pobūdis ir mastas – nesunkus sveikatos sutrikdymas – nustatytas teismo medicinos specialisto išvadoje, kurios patikimumas ir objektyvumas teismui abejonių nekelia. Teismo vertinimu tarp R. J. atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama R. J. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas R. J. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.
Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).
Teismas, skirdamas bausmę R. J., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Skiriant bausmę atsižvelgtina į padaryto nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, smurtinio pobūdžio veiksmų intensyvumą ir sukeltas pasekmes. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo vaidmenį nusikalstamos veikos padarymo metu. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas pažymi, kad nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nustatytos ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis R. J. teistas aštuonis kartus, baustas administracine tvarka, kas parodo R. J. neigiamą požiūrį į teisėje ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. R. J. šiuo metu pataisos namuose atlieka bausmę. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant artimą įstatymo numatytam vidurkiui.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam R. J. skirtina galutinė bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu.
2022 m. balandžio 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-293-675/2022 neįsiteisėjęs, jis apskųstas apeliacine tvarka, todėl priimamas nuosprendis nebendrintinas.
Dėl civilinio ieškinio
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis L. G. ikiteisminio tyrimo metu pateikė prašymą pripažinti civiliniu ieškovu ir padengti padarytą materialinę bei neturtinę žalą (b.l.55) bei ieškinį dėl 3000 eurų neturtinės žalos. Nukentėjusysis nurodo, jog jam buvo padaryta ši turtinė žala kai jis buvo gydomas VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje, kurioje turėjo būti atlikta skruostikaulio operacija. Posėdžio metu nukentėjusysis civilinį ieškinį sumažino iki 1000 Eur.
LR CK 6.263 str. 2 d. nustato, kad asmuo, padaręs žalą kitam asmeniui, privalo ją visiškai atlyginti. LR CK 6.246 str. 1d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t.y. esant neteisėtam veikimui. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti fiziniai asmenys, kuriems nusikalstama veika tiesiogiai padaryta turtinė žala.
Nukentėjusysis L. G. prašo atlyginti ir patirtą neturtinę žalą, kurią įvertina 1000,00 eurų sumai.
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Šioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Kaip nustatyta kaltinamieji R.. J. savo nusikalstamais veiksmais padarė L. G. žalą. Nukentėjusiajam dėl šio įvykio teko kreiptis į medikus, dėl veido sumušimo.
Pagal suformuotą teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Dėl to ir šioje byloje svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajam dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl ko jis jautė skausmus, patyrė įvairius nepatogumus, laiko gaišinimą lankantis pas gydytojus, teko išgyventi skausmą, gėrė nuskausminančius vaistus akies gydymą, taip pat nukentėjusiajam buvo sulaužytas apatinis žandikaulis, taigi šios visos aplinkybės akivaizdžiai pablogino nukentėjusiojo gyvenimo kokybę. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį tyčiniais veiksmais, dėl mažareikšmės dingsties. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, kad yra darbingo amžiaus, sveikas. Iš dalies atsižvelgtina į tai, jog ir pats kaltinamasis įvykio metu nebuvo sužalotas. Teismas sprendžia, jog L. G. patirti išgyvenimai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, atsižvelgiant į patirtų pasekmių gydymo laiką, išgijimo galimybes, sužalojimų padarymo aplinkybes, vertintini 1000,00 Eur suma, kuri priteistina iš kaltinamojo R. J..
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, prašo 598,29 Eur, įvertinus tai, kad turtinė žala nėra atlyginta ir tarp kilusios žalos ir R. J. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, civilinio ieškinio suma – 598,29 eurai (penki šimtai devyniasdešimt aštuoni eurai 29 centai), sietina su nukentėjusiojo L. G. gydymo išlaidomis, priteistina ir iš kaltinamojo R. J..
Daiktai, turintys reikšmės veikai tirti ir nagrinėti: 1 DVD laikmena su vaizdo įrašais, saugoma prie bylos, paliktina saugojimui prie baudžiamosios bylos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : Vokas Nr. 1 su biologiniu pėdsaku , kuris perduotas saugoti į Vilniaus apskr. VPK Ukmergės rajono PK specialią saugyklą (b.l.146) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.
Byloje buvo pripažintas gynėjo adv. Č. Bakasėno dalyvavimas būtinu, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos BK 106 str.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu R. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
R. J. bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo sulaikymo.
Civilinio ieškovo L. G. ieškinį tenkinti. Priteisti iš R. J. 1000,00 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiojo L. G. naudai.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti. Priteisti iš R. J. 598,29 eurus (penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 29 centus) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos , į.k. 191351679, sąskaitą LT 217300010002484333 AB Swedbank.
Daiktai, turintys reikšmės veikai tirti ir nagrinėti: 1 DVD laikmeną su vaizdo įrašais, saugoma prie bylos, palikti saugojimui prie baudžiamosios bylos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : Voką Nr. 1 su biologiniu pėdsaku, kuris perduotas saugoti į Vilniaus apskr. VPK Ukmergės rajono PK specialią saugyklą (b.l.146) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o R. J. šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.