Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant ieškovės G. K.-V. atstovei advokatei Janinai Umbrasienei, uždarame teismo po­sėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo pagal G. K.-V. ieškinį atsakovui K. V., su trečiuoju asmeniu UAB „General Financing“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko nors buvo tinkamai informuotas apie jo datą, laiką ir vietą, bylos nagrinėjimo atidėti neprašė, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš santuokos liudijimo matyti, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini). Vaikų sutuoktiniai neturi, iš VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitros“ pažymų matyti, kad šalys registruotino ir nekilnojamojo turto taip pat neturi. Todėl nutraukiant santuoką nėra spręstinų nei vaikų išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo, nei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo klausimų.

Vienintelis ieškovės prašomas išspręsti su turtiniais šalių interesais susijęs klausimas yra atsakovo prievolės pagal jo sudarytą kredito sutartį klausimas. Ieškovė prašo pripažinti iš atsakovo kreditoriui UAB „General financing“ priteistą skolą asmenine atsakovo prievole.

Iš ieškovės pateikto antstolio patvarkymo matyti, kad atsakovas turi vieną kreditorių - UAB „General financing“, kuris teikia greitųjų kreditų paslaugas. Antstolio patvarkyme nurodyta, kad 2014-10-07 Alytaus rajono apylinkės teismo įsakymu iš atsakovo kreditoriui yra priteista 2072,99 EUR skola su 5 procentais metinių palūkanų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką sutuoktinių prievolių padalijimo klausimais, yra nustatęs, kad turto padalijimo byloje bendros sutuoktinių skolos iš sutuoktinių priteisiamos tik tais atvejais kai jų įvykdymo terminai yra suėję ir kai į bylą trečiaisiais asmenimis su savarankiškais reikalavimais įstoja sutuoktinių kreditoriai, o bendros dalinės sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminai yra suėję, tačiau reikalavimai dėl jų priteisimo byloje nėra pareikšti, taip pat bendros dalinės prievolės, kurių įvykdymo terminai dar nėra suėję, padalijamos tarp sutuoktinių, jeigu yra pareikštas toks sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimas Nr. 3K-P-186/2010).

Šioje byloje atsakovo skolos terminas pagal jo sudarytą kredito sutartį yra suėjęs, nes skola iš atsakovo jau yra priteista teismo. Pats kreditorius šioje byloje nepareiškė jokio savarankiško reikalavimo dėl šios atsakovo prievolės pripažinimo bendrąja sutuoktinių prievole ir atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o prievolę padalyti tarp sutuoktinių prašo tik ieškovė.

Sprendžiant ieškovės reikalavimą pripažinti iš atsakovo priteistą skolą kreditoriui asmenine atsakovo prievole pažymėtina, kad minėta Aukščiausiojo Teismo Plenarinė sesija išaiškino, jog sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas, o pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Plenarinė sesija taip pat pažymėjo, kad kito sutuoktinio sutikimo prezumpciją įtvirtinanti CK 3.92 straipsnio 3 dalis, taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui sudaryti sandorį, bet nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Todėl kreditorius, siekdamas, kad atsakovo prisiimta prievolė nutraukiant santuoką būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turi procesinę pareigą įrodyti, jog paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 straipsnis).

Šioje byloje atsakovo kreditorius nepareiškė savarankiško reikalavimo sutuoktiniams ir nepateikė jokių įrodymų, jog sandoris buvo sudarytas šeimos interesais. Todėl ieškovės reikalavimas dėl atsakovo prievolės kreditoriui pripažinimo asmenine atsakovo prievole yra pagrįstas, nes kreditą atsakovas gavo asmeniškai ir be ieškovės žinios, ir nėra jokių įrodymų, kad kreditas buvo gautas ir panaudotas šeimos interesais.

Sprendžiant santuokos iširimo priežasties klausimą teismas pripažįsta, kad ieškovė įrodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, o atsakovas nepateikė jokių ieškovės nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, kad santuoka iširo ne dėl jo, o dėl ieškovės, ar dėl jų abiejų kaltės.

Sutuoktinio pareigos yra išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Iš ieškovės ieškinio argumentų ir jos atstovės paaiškinimų matyti, kad pagrindinėmis šeimos iširimo priežastimis ieškovė laiko atsakovo girtavimą, nepagarbų ir grubų elgesį su ieškove, nesirūpinimą bendrais šeimos interesais ir ieškovės ignoravimą prisiimant finansinius įsipareigojimus, dėl ko bendras gyvenimas ieškovei tapo neįmanomas.

Liudytojais apklausti ieškovės tėvai R. K. ir V. K. patvirtino, kad praėjus metams nuo jų dukros santuokos sudarymo atsakovas pradėjo dažnai gerti alkoholį ir savo šeima nesirūpino. Ieškovė dažnai skųsdavosi liudytojams, kad jos sutuoktinis girtauja, išeina iš namų su draugais, nesirūpina šeimos reikalais, pasiėmė paskolą be ieškovės žinios. Liudytojai patvirtino, kad pasakodama apie ieškovo elgesį jų dukra dažnai verkdavo, sakė negalinti su savo vyru gyventi. 2014 m. dukra verkdama skambino savo motinai, buvo užsirakinusi vonioje, nes bijojo atsakovo, kuris daužė duris, buvo agresyvus. Liudytojai patvirtino patys daug kartų matę atsakovą geriant, V. K. patvirtino, kad atsakovo blaivaus po santuokos sudarymo nėra matęs, kad žentas nuolat gerdavo alų. Liudytojai nurodė, kad jų dukters santuoka iširo dėl atsakovo girtavimo ir nesirūpinimo šeima.

Liudytoja apklausta buvusi iešovės bendradarbė J. Š. patvirtino, kad 2013 -2014 metais apie vienerius metus laiko Alytuje dirbo vienoje darbovietėje su ieškove ir buvo vienintelis artimas ieškovei žmogus Alytuje, kur ieškovė nuomojosi butą. Liudytoja patvirtino, kad ieškovė jai ne kartą guodėsi, jog vyras girtauja ir negrįžta namo, patvirtino, kad ieškovė dažnai verkdavo dėl vyro girtavimo. Kartą liudytojai teko pavaudoti ieškovę darbe, nes ši girtą savo vyrą vežė į ligoninę. Liudytoja patvirtino, kad ieškovė sakė nenorinti gyventi dėl vyro elgesio, patvirtino, kad pati matė kaip ieškovės vyras ateidavo girtas į jų darbovietę, prašydavo iš ieškovės pinigų, matė atskovą girtą ir gatvėje. Taip pat liudytoja girdėjo kaip ieškovei kalbant telefonu su savo vyru šis įžeidinėjo ieškovę dėl jos neįgalumo. Liudytoja nurodė, kad ieškovei pati patarė palikti vyrą, nurodė, kad ieškovės šeima iširo dėl atsakovo girtavimo, negrįžimo į namus.

Iš 2014-04-08 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2014-04-04 Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate buvo gautas ligoninės pranešimas, kad kreipėsi sužalotas K. V., nurodydamas, kad jį sumušė nepažįstamas vyras, jam buvo nustatytas girtumas, tačiau tyrimo metu K. V. policijos pareigūnui patvirtino, kad susižalojo pats, būdamas girtas, ir niekam pretenzijų neturi.

Pabrėžtina, kad vertinant įrodymus civilinėje byloje faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis protingo žmogaus požiūrio principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-243/2010), pagal kurį išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Teismas pripažįsta, kad šioje byloje esančių įrodymų pakanka nustatyti, kad atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigą būti lojaliu kitam sutuoktiniui, pareigą gerbti sutuoktinę ir teikti jai moralinę paramą, pareigą visapusiškai rūpinintis šeima. Ieškovės paaiškinimus apie tai, kad atsakovas dažnai girtavo, labiau bendravo su draugais, nei su ieškove, nesirūpino šeima, sudarė kredito sutartį be ieškovės žinios ir ne dėl šeimos, o dėl asmeninių interesų, patvirtina ne tik teisme apklaustų liudytojų parodymai, bet ir raštytiniai įrodymai.

Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyti duomenys patvirtina ieškovės ir liudytojų parodymus apie atsakovo girtavimą, antstolio patvarkyme nurodyti duomenys sutampa su ieškovės paaiškinimais ieškinyje ir liudytojų parodymais, kad atsakovas kreditą gavo be ieškovės žinios ir naudojo jį ne šeimos poreikiams. Be to, atsakovas neišreiškė jokių prieštaravimų ir nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodomas aplinkybes dėl jo kaltės dėl santuokos iširimo, neįrodė, kad dėl santuokos iširimo yra kokia nors ieškovės kaltė. Todėl atsižvelgiant į šių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visumą teismas pripažįsta, kad atsakovė įrodė, jog atsakovas iš esmės pažeidė savo sutuoktinio pareigas ir dėl tokio jo elgesio šeimoje bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, dėl ko ieškovė sugrįžo gyventi pas savo tėvus (CK 3.60 straipsnio 1, 2 dalys).

Nutraukus santuoką, ieškovei prašant, jai paliekama ikisantuokinė pavardė.

Visiškai patenkinus ieškinį ieškovei iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas advokatės pagalbai apmokėti ir pateikė šių išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus, iš kurių matyti, kad 150 Eur sudaro išlaidos už ieškinio paruošimą ir 290 Eur už advokatės atstovavimą teisme bei kelionės išlaidas vykstant į teismo posėdį iš Utenos į Lazdijus. Šios išlaidos buvo būtinos ieškovei ginant savo teises teisme ir yra pagrįstos pateiktais dokumentais, todėl priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai). Be to, ieškovei iš atsakovo priteistinas ir paduodant ieškinį ieškovės sumokėtas žyminis mokestis – 31 Eur, bei aptarnavimo už šią įmoką mokestis – 0,58 Eur.

Viso ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 471,58 Eur (440 Eur + 31 Eur + 0,58 Eur).

Išieškotinų bylinėjimosi išlaidų valstybei nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 385 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti G. K.-V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 114, dėl atsakovo K. V., kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę – K., o atsakovui jo pavardę – V..

Pripažinti 2014-10-07 Alytaus rajono apylinkės teismo įsakymu Nr. L2-4978-297/2014 kreditoriui UAB „General Financing“ iš K. V. priteistą 2072,99 EUR skolą su 5 procentais metinių palūkanų asmenine atsakovo K. V. prievole.

Priteisti iš atsakovo K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 471,58 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 58 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per lazdijų rajono apylinkės teismą.