Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. (D. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 178 str. 1 d. ir nubaustas 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 11 d., 22.00 val., iki 2014 m. lapkričio 12 d., 7.10 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atvyko į prekybos centre ,,A.“ esančią kavinę ,,C. C.“, adresu (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė 7 pakelius kavos pupelių ,,C. C. E.“, kurio vieno pakelio kaina 32,67 Lt, bendrai 228,69 Lt sumai, 5 butelius sirupo ,,Monin“, kurio vieno kaina 29,45 Lt, bendrai 147,25 Lt sumai, 2 vienetus karamelės ,,Woogie“, kurio vieno kaina 3,90 Lt, bendrai 7,80 Lt sumai, 29 vienetus mėtinių pastilių ,,Kiss Confidense“, kurio vieno kaina 5,90 Lt, bendrai 171,10 Lt sumai, 12 vienetų pastilių ,,Barcleys“, kurio vieno kaina 5,90 Lt, bendrai 70,80 Lt sumai, 50 vienetų žiebtuvėlių ,,C. C.“, kurio vieno kaina 2,90 Lt, bendrai 145,00 Lt sumai, iš viso pavogdamas prekių už 770,64 Lt (atitinka 223,19 eurų), padarydamas UAB „D.“ nurodyto dydžio materialinę žalą. Šiais savo veiksmais D. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas klausimas dėl paskirtos bausmės dydžio pagrįstumo.

Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 178 str. 1 d. numato, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

BK 61 str. 2 d. numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 56 str. 1 d. numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi. Kadangi D. P. anksčiau yra teistas ir vėl nusikalto dar neišnykus teistumui, iš BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmės rūšių teismas pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.).

Apelianto kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d., įrodyta jo paties prisipažinimu, liudytojų parodymais, įvykio vietos ir vaizdo įrašo apžiūros protokolais bei kita bylos medžiaga. Padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, įstatymo priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nuteistasis nusikalstamą veiką padarė praėjus vos pusei metų po paleidimo iš įkalinimo įstaigos (paleistas – 2014 m. balandžio 10 d.), iki sulaikymo jis niekur nedirbo, nusikaltimą padarė iš savanaudiškų paskatų. D. P. baustas administracine tvarka, anksčiau teistas keturiolika kartų, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, kas rodo nuteistojo nusikalstamo elgesio modelio kartotinumą, taip pat patvirtina, kad jis jokių išvadų dėl savo ankstesnių nusikalstamų veikų nedaro. Nuteistasis VĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje tirtas, diagnozuotas priklausomybės opiatams sindromas, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, įrašytas į Priklausomybės ligų centro priežiūros grupę, diagnozuojant psichikos ir elgesio sutrikimus, vartojant opioidus, priklausomybės sindromą. Byloje nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgus į šių aplinkybių visetą, darytina išvada, kad D. P. pagrįstai paskirta vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė už BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ str., sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – devyni mėnesiai laisvės atėmimo. Tokia bausmės rūšis ir jos dydis atitinka BK 41 str. numatytus bausmės tikslus.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad D. P. prisipažinimas, vadovaujantis BK 59 str. 1 d. 2 p., turėjo būti pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas gali pripažinti situaciją, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir atskleidžia jo pažiūrų bei dorovinių nuostatų nepastovumą. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis parodo mažesnį jo pavojingumą ir suteikia teismui galimybę švelninti tokio asmens baudžiamąją atsakomybę. Norint konstatuoti minėtą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti dar ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-88/2008, Nr. 2K-186-942/2015 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino D. P. prisipažinimo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes savo elgesiu nuteistasis neparodė, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Formalūs teiginiai apie gailėjimąsi nesudaro pagrindo pripažinti to atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, D. P. jau yra eilę kartų teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, šiuo metu yra suimtas kitame ikiteisminiame tyrime, atliekamame dėl analogiško nusikaltimo nuosavybei, kas reiškia, kad savo elgesio nuteistasis nevertina kritiškai ir jo nekeičia. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados apie mažesnį D. P. pavojingumą ir švelninti jo teisinę padėtį.

Pažymėtina, kad į nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, kad jo padaryta veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, skirdamas bausmę, todėl pakartotinai vertinti šios aplinkybės nėra teisinio pagrindo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad prokuroro baigiamųjų kalbų metu išsakyta pozicija dėl skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismui nėra privaloma. Tokia prokuroro pozicija yra vertinama kartu su kitais baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis. Prokuratūros ir teismai nėra pavaldumo santykiais susiję subjektai ir veikia savarankiškai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, tinkamai taikė BK 59 str. 1 d. 2 p. nuostatas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu, o D. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. P. (D. P.) apeliacinį skundą atmesti.