- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-13
- Bylos Nr.
- 2A-415-125/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06708-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Albina Pupeikienė, Audrius Saulėnas
- Ieškovas
- M. R.
- Atsakovas
- L. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Audriaus Saulėno, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo M. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovei L. V. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 30 046,35 Lt įsiskolinimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2004 metų pradžios gyveno kartu su atsakove nesudarę santuokos. Gyvendami kartu 2008-04-09 bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2008-04-17 su Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriumi buvo sudaryta Būsto kreditavimo sutartis Nr. BK 08/04/45T, pagal kurią bankas buto pirkimui suteikė 130 329 EUR kreditą. Ieškovas teigė, kad atsakovė nuo kredito sutarties sudarymo dienos niekada neprisidėjo prie kredito dengimo ir buto išlaikymo, o jis vykdydamas kreditoriaus įsipareigojimus bankui sumokėjo 17 404,05 EUR. Nurodė, jog jis ne kartą kreipėsi į atsakovę, kad ji vykdytų savo kreditinius įsipareigojimus, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų nevykdo, taip pat neprisideda prie jų nepilnametės dukros išlaikymo, todėl ieškovas prašė iš atsakovės priteisti už ją sumokėtus bankui 8 702,03 EUR.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-10-07 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad tarp šalių ir Nordea Bank Finland Plc 2008-04-17 sudaryta Būsto kreditavimo sutartis Nr. BK 08/04/45T, pagal kurią bankas suteikė šalims 130 329,00 EUR kreditą buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui, o šalys įsipareigojo gautą pinigų sumą nustatytais terminais grąžinti bankui ir mokėti palūkanas. Sutarties 2 p. nustatyta, kad, jeigu kredito gavėjais yra du ar daugiau asmenų, visų kredito gavėjų prievolės pagal sutartį yra solidarios, todėl bankas turi teisę reikalauti, kad prievoles įvykdytų tiek visi ar keli gavėjai bendrai, tiek bet kuris iš jų atskirai. Iš banko pateiktų duomenų teismas nustatė, jog prievolės pagal kredito sutartį nebuvo tinkamai vykdomos, kreditavimo sutartis nuo 2011-01-17 vienašališkai nutraukta, bankui skola sudaro 135 450,94 EUR. Atsižvelgęs į tai, kad prievolė bankui įvykdyta tik iš dalies, ieškovas nėra įvykdęs kreditoriui jam pačiam tenkančios pareigos dalies, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo ieškovo teisei regreso tvarka reikalauti iš atsakovės dalies įvykdytos solidariosios prievolės, nes solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-07 sprendimą panaikinti, priimti naują – ieškinį tenkinti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jis reikalavo priteisti iš atsakovės tik tas periodinių įmokų sumas, kurias jis tinkamai sumokėjo kreditoriui už atsakovę, t. y. jis nereiškė ieškinio priteisti iš atsakovės sumų, kurių nebuvo kreditoriui tinkamai sumokėjęs. Atsakovė neįrodė, kad ji būtų sumokėjusi nors kokią kredito įmokos dalį, tačiau teismas to neįvertino. Ieškovas teigia, kad teismas nepasirėmė jokiais įrodymais ir padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad pats ieškovas prievolės tinkamai neįvykdė ir jis neturi regreso teisės. Pažymi, kad kreditas buvo apdraustas UAB „Būsto paskolų draudimas“, 2011-03-29 UAB „Būsto paskolos draudimas“ pagal draudimo polisą išmokėjo draudimo išmoką Nordea Bank Finland Plc ir tokiu būdu draudimo bendrovė tinkamai įvykdė prievolę už draudėjus M. R. ir L. V.. Ieškinys teismui buvo pateiktas 2011-05-24, t. y. po to, kai prievolė buvo įvykdyta, tačiau teismas nevertino byloje pateiktų rašytinių įrodymų, susijusių su prievolės įvykdymu, ir priėmė faktiškai padėčiai prieštaraujančią išvadą. Apeliantas teigia, jog teismas, atmesdamas ieškinį ir nurodytas, jog jis neįgijo regreso teisės, sukūrė situaciją, kurios pagrindu atsakovė praturtėjo jo sąskaita.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-07 sprendimą prašo palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškinio pateikimo dieną ji nebuvo skolinga ieškovui, nes jos su ieškovu nesieja ir nesiejo jokie prievoliniai santykiai. Nutraukdami bendrą gyvenimą su ieškovu, jie susitarė, kad ji į butą ar jo dalį nepretenduos ir ieškovui jokių pretenzijų nereikš. Teigia, kad ieškovui ne kartą buvo siūloma tartis su banku dėl buto dalies, kuri įregistruota jos vardu, perleidimo, nepretenduodama į bankui sumokėtas įmokas. Atsakovė nurodo, kad šiuo metu neturi galimybių mokėti kredito įmokų, tačiau anksčiau pagal galimybes kredito įmokas mokėjo, perduodama pinigus, reikalingus mokėti kreditui, ieškovui. Ieškovui nutraukus įmokų mokėjimą, UAB „Būsto paskolų draudimas“ priėmė sprendimą mokėti būsto kredito draudimo išmoką bankui pagal sutartį ir tai reiškia, kad nei ieškovas, nei ji prievolinių įsipareigojimų pagal būsto kreditavimo sutartį nevykdo ir neketina vykdyti. Kadangi prievolė nėra tinkamai įvykdyta, teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįgijo regreso teisės. Atsakovė mano, kad ieškovas vykdė tik savo įsipareigojimus bankui, o ne jos prievolinius įsipareigojimus. Be to, atsakovė atkreipia dėmesį, kad bankas neprieštarautų, jog pats ieškovas perimtų prievolinius įsipareigojimus pagal kredito sutartį, o ji perleistų jam buto dalį, kuri įregistruota jos vardu, tačiau pats ieškovas jokių realių žingsnių nesiima ir su banku bei UAB „Būsto draudimo bendrovė“ nesitaria.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad tarp Nordea Bank Finland Plc ir M. R. bei L. V. 2008-04-17 buvo sudaryta Būsto kreditavimo sutartis Nr. BK 08/04/45T, pagal kurią bankas suteikė M. R. ir L. V. 130 329 EUR kreditą buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui, o kreditoriai įsipareigojo gautą pinigų sumą nustatytais terminais grąžinti bankui ir mokėti palūkanas. M. R. ir L. V. pagal 2008-04-09 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1AK-5885 įsigijo po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovas M. R. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės L. V. 30 046,35 Lt. Tokį savo reikalavimą grindė tuo, jog įsipareigojimus bankui vykdė tik jis, todėl įgijo regreso teisę į už atsakovę sumokėtą kredito dalį. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, konstatavo, jog nėra pagrindo ieškovo teisei regreso tvarka reikalauti iš atsakovės dalies įvykdytos solidariosios prievolės, nes prievolė bankui įvykdyta tik iš dalies.
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, jog teismas vertino tik aplinkybes, susijusias su šalių prievolėmis bankui, ir visiškai neanalizavo ir nevertino šalių tarpusavio santykių, kylančių iš solidarios prievolės. Pažymėtina, kad solidarioji skolininkų pareiga kreditoriui gali atsirasti įstatymo arba sutarties pagrindu (CK 6.6 str. 3 d.). Šiuo atveju šalių solidari prievolė kilo iš būsto kreditavimo sutarties. Solidariajai skolininkų pareigai būdingas bendrumas ir nedalumas kreditoriaus atžvilgiu, tačiau solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 str. 1 d.). Taigi įstatymas numato teisę reikalauti atlyginti tai, ką solidarusis skolininkas įvykdė. Kaip matyti iš bylos duomenų, būtent tokį reikalavimą – atlyginti tai, ką įvykdė – ieškovas ir pareiškė. Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymas nereglamentuoja, kad reikalaujant atlyginti tai, ką įvykdė solidarusis skolininkas, prievolė kreditoriui turi būti įvykdyta visiškai, vadinasi, solidarusis skolininkas gali reikalauti atlyginti ir iš dalies įvykdytą prievolę. Iš Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus 2010-11-25 išduotos pažymos apie sumokėtas įmokas pagal 2008-04-17 Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/04/45T nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2008-04-17 iki 2010-11-25 buvo atlikti tokie mokėjimai: 2 221,93 EUR sumokėta kredito įmokų suma, 14 995,64 EUR sumokėta kredito palūkanų įmokų suma, 186,48 EUR sumokėta įsipareigojimų nevykdymo palūkanų suma, iš viso sumokėta 17 404,05 EUR. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, iš atsakovės prašė priteisti 8 702,03 EUR (30 046,35 Lt), t. y. pusę kreditoriui įvykdytos prievolės laikotarpiu nuo 2008-04-17 iki 2010-11-25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė duomenis, jog jis atliko pervedimus kreditoriui vykdydamas prievolę pagal Būsto kreditavimo sutartį BK 08/04/45T (b. l. 44–75), tuo tarpu atsakovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad būtų atlikusi įmokas pagal Būsto kredito sutartį. Be to, pažymėtina, jog ir pati atsakovė pripažįsta, kad ji tik pagal galimybes duodavo pinigų kredito mokėjimui, tačiau nenurodė ir nepateikė duomenų, kada ir kokias sumas yra sumokėjusi kredito dengimui. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovė neįrodė, jog ji laikotarpiu nuo 2008-04-17 iki 2010-11-25 prisidėjo prie solidarios prievolės įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės tai, ką jis įvykdė solidariajai prievolei atlyginti, yra pagrįstas. Kaip jau buvo minėta, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, taigi ir ieškovas turėjo įrodyti, kad jis sumokėjo 17 404,05 EUR laikotarpiu nuo 2008-04-17 iki 2010-11-25. Iš ieškovo pateiktos sąskaitos išklotinės nustatyta, kad ieškovas prie mokėjimų už paskolos dengimą pagal Būsto kredito sutartį priskiria ir paskolos dengimą pagal 08-071421-GV paskolos išmokėjimą. Iš sąskaitos duomenų matyti, kad 2008-06-30 ieškovui buvo išmokėta 10 000 Lt paskola (b. l. 47) ir vėliau buvo atliekamas šios paskolos periodinis dengimas, todėl ieškovas nepagrįstai sumas už šios paskolos dengimą priskiria prie paskolos dengimo pagal Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/04/45T. Taip pat neaišku, kokiais pagrindais ieškovas priskiria pervedimus, kurie yra neįvardyti, už ką jie atlikti, ir kurių sąskaitų numeriai nesutampa su sąskaitų numeriais, į kurias buvo pervedama paskola už Būsto kreditą (b. l. 53, 57, 63). Įvertinus ieškovo pateiktos sąskaitos išklotinės duomenis, nustatyta, kad ieškovas mokėjimais iš sąskaitos bei pagal 2010-10-06 pajamų orderį atliko 33 432,82 Lt pervedimus Būsto kredito dengimui. Duomenų, jog būtent ieškovas padengė likusią laikotarpiu nuo 2008-04-17 iki 2010-11-25 sumokėtą kredito dalį, nėra, todėl konstatuotina, kad ieškovui iš atsakovės priteistina pusė įvykdytos prievolės sumos, t. y. 16 716,41 Lt (33 432,82 Lt:2) bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.6 str. 3 d., 6.9 str. 1 d., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Dėl atsakovės teiginių, kad ji neturi jokių pretenzijų į jai priklausančią buto ½ dalį ir kad ieškovui ne kartą buvo siūloma tartis su banku dėl buto dalies perleidimo ieškovui, atkreiptinas dėmesys, jog tai, kad ji nori atsisakyti jai nuosavybės teise priklausiančios ½ buto dalies, nepaneigia jos pareigos vykdyti prievoles tiek kreditoriui, tiek solidariajam skolininkui atlyginti tai, ką jis įvykdė už atsakovę.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas – ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Iš dalies (55,64 proc.) tenkinus ieškinį bei apeliacinį skundą, iš atsakovės priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 501 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį, 403,95 Lt advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme bei 501 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą, iš viso 1 405,95 Lt (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti, priimti naują – ieškovo M. R. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui M. R. iš atsakovės L. V. 16 716,41 Lt įsiskolinimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2011-05-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 405,95 Lt bylinėjimosi išlaidas.