Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius

dalyvaujant ieškovo UAB „Retroplast“ atstovui R. B., ieškovo atstovui advokatui Rokui Rudzinskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Retroplast“ ieškinį atsakovei Širvintų rajono savivaldybės tarybai, trečiajam asmeniui Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, o atsakovo atstovas prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Byloje nagrinėjamas ginčas, ar Širvintų rajono savivaldybės taryba pagrįstai nusprendė nepritarti Investicijų į Širvintų rajono savivaldybės infrastruktūrą sutarčiai su ieškovu.

Iš bylos medžiagos matyti ir remiantis šalių parodymais nustatyta, kad UAB „Urban Line“, projektavimo rangos darbų sutarties su ieškovu pagrindu, 2019 m. rugsėjo 5 d. raštu kreipėsi į Širvintų rajono savivaldybės administraciją dėl Investicijų į Širvintų rajono savivaldybės infrastruktūrą sutarties sudarymo, kuria siekiama sutvarkyti vietinės reikšmės kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atkarpą nuo valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 116 Širvintos-Rimučiai-Kernavė- Dūkštos 3,39 km. iki ieškovo valdomo žemės sklypo įrengiant 3,5 ir 4,5 m asfalto dangos važiuojamąją dalį, kelkraščius bei inžinerines eismo saugumo priemones (kelio apsauginius atitvarus). 2019 m. spalio 4 d. Širvintų rajono savivaldybės administracija raštu Nr. 13-2894 „Dėl investicijų į Širvintų rajono savivaldybės infrastruktūrą prašymo nagrinėjimo“ informavo, kad pasiūlyme investuoti į Širvintų rajono savivaldybės infrastruktūrą turi būti ekonomiškai ir socialiai pagrįstas laukiamas rezultatas (apibendrinta sprendimą grindžianti informacija, sąnaudų bei naudos analizė ar kitais visuotinai pripažintais projektų vertinimo metodais atliktas tyrimas projekto ekonominiam ir socialiniam tikslingumui nustatyti); taip pat prašyme turi būti išsamiai apibūdinama atitiktis investavimo kriterijams, nurodytiems Investicijų į Širvintų rajono savivaldybės infrastruktūrą, gamybos ar paslaugų sritį kriterijų nustatymo ir sprendimų priėmimo tvarkos aprašo (toliau - aprašas) 4.1.-4.5. papunkčiuose; be to, turi būti pateikta turto vertinimo ataskaita. 2020 m. vasario 10 d. UAB „Urban Line“ pateikė raštą Nr. SPF-2020/053 su aiškinamuoju raštu dėl pasiūlymo atitikimo aprašo 4.1.-4.5. papunkčiuose nurodytiems investavimo kriterijams ir nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą. Širvintų rajono savivaldybės administracija 2020 m. kovo 4 d. raštu Nr. 13-905 „Dėl investicijų į Širvintų rajono savivaldybės infrastruktūrą prašymo nagrinėjimo“ informavo UAB „Urban Line“, kad bendrovė ankstesniu raštu nepateikė informacijos, reikalingos projekto ekonominiam ir socialiniam tikslingumui nustatyti. 2020 m. balandžio 1 d. raštu Nr. SPF-2020/130 UAB „Urban Line“ pateikė trūkstamą informaciją - privažiuojamojo kelio į ieškovo žemės sklypą kapitalinio remonto projekto ekonominio ir socialinio tikslingumo tyrimo analizę. Pateikus visus reikalaujamus dokumentus, ieškovas buvo pakviestas į 2020 m. gegužės 28 d. vykusį Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdį, kuriame tryliktu darbotvarkės klausimu buvo svarstoma dėl pritarimo Investicijų į Širvintų rajono savivaldybės infrastruktūrą sutarčiai. Šiame tarybos posėdyje ieškovo atstovas atsakė į tarybos narių užduotus klausimus. Pasibaigus diskusijoms, posėdžio pirmininkė Ž. P. šiuo darbotvarkės klausimu kvietė balsuoti ne dėl pritarimo investicijų į Širvintų rajono savivaldybės infrastruktūrą sutarčiai, bet dėl sprendimo projekto svarstymo atidėjimo dėl investuotojo papildomų dokumentų, t.y. ketinimų protokolo su sąlyga, draudžiančia sandėliuoti atliekas ir kitas kenksmingas medžiagas ir priešprojektinio pasiūlymo, pateikimo per keturių mėnesių laikotarpį. 2020 m. rugsėjo 14 d. ieškovas Širvintų rajono savivaldybės administracijai pateikė papildomus dokumentus pasiūlymui dėl viešosios infrastruktūros sutvarkymo – negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties projektą su projekto priedais, ekspertinį vertinimą ir verslo planą.

2020 m. spalio 29 d. įvyko Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdis, į kurio darbotvarkę 17-uoju klausimu buvo įtrauktas Investicijų į Širvintų rajono savivaldybės infrastruktūrą sutarties svarstymas. Tarybos posėdyje nustačius, kad ieškovas nepateikė dokumentų, įrodančių nuomininko įsipareigojimą nesandėliuoti kenksmingų atliekų, buvo nuspręsta nepritarti Investicijų į Širvintų rajono savivaldybės infrastruktūrą sutarčiai. Už nepritarimą sutarčiai balsavo visi 21 tarybos nariai vienbalsiai. Apie tokį atsakovo sprendimą ir jo motyvus ieškovas buvo informuotas Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 30 d. raštu Nr. 13-4251, kuriame nurodyta, kad ieškovo pateiktame Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties projekto 2.2 papunktyje nurodyta, kad patalpos bus naudojamos sandėliavimo arba kitokiai raštu su nuomotoju suderintai veiklai. Taigi sutarties projekte nebuvo įtvirtintas draudimas sandėliuoti pavojingas ar kitas atliekas, todėl sutarčiai atsakovas nepritarė.

Ieškovas ieškiniu prašo panaikinti Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2020 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 1-223 „Dėl investicijų į Širvintų rajono savivaldybės infrastruktūrą sutarties“ ir įpareigoti Širvintų rajono savivaldybės tarybą iš naujo svarstyti klausimą dėl Investicijų į Širvintų rajono savivaldybės infrastruktūrą sutarties pasirašymo su ieškovu. Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Specialioji teisėjų kolegija, spręsdama teismingumo klausimą šioje byloje, 2021 m. balandžio 26 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-33/2020, nurodė, kad Taryba, priimdama Sprendimą, kuriuo atsisakyta pritarti investicijų į Širvintų rajono savivaldybės infrastruktūrą sutarties su ieškovu sudarymui, veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių santykių subjektas - nekilnojamojo turto - vietinės reikšmės kelio - savininkė ir byloje ginčijamas sprendimas priimtas įgyvendinant savivaldybės teisę į nuosavybę.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą – įgyvendindamos turto savininko funkcijas. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktą sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose, priskiriamas išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai. Šios disponavimą savivaldybių turtu ir jo valdymą bei naudojimą reglamentuojančios materialiosios teisės normos sudaro pagrindą konstatuoti, kad, šioje byloje priimdamas ieškovo pareikštu ieškiniu skundžiamą sprendimą atsakovas įgyvendino savo išimtinę kompetenciją jam priklausančio turto valdymo ir naudojimo srityje.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinti keturi principai, kuriais vadovaujantis turi būti valdomas, naudojamas savivaldybių turtas, ir atskleistas jų turinys: visuomeninės naudos principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; efektyvumo – kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; racionalumo – kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas; viešosios teisės – kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.

Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad investicijoms į savivaldybės infrastruktūrą, gamybos ar paslaugų sritį savivaldybė sudaro investicijų sutartis, atitinkančias savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus.

Byloje nėra ginčo, kad ieškovo pasiūlymas atitiko visus Aprašo 4 punkte nurodytus kriterijus reikalingus investicijų sutarčiai pasirašyti bei pateikė visus kriterijų atitikimą patvirtinančius ir Aprašo 7-9 punktuose nurodytus dokumentus Širvintų rajono savivaldybei.

Tačiau nei vienas iš aukščiau nurodytų teisės aktų nenumato savivaldybės tarybai pareigos sutikti su ieškovo siūlomomis investicijoms į jai priklausančios infrastruktūros pagerinimą. Todėl kokį sprendimą dėl sutarties sudarymo priimti yra išimtinė savivaldybės tarybos teisė. Todėl net ir pasiūlymui atitinkant savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus, savivaldybės taryba neprivalėjo priimti išimtinai ieškovui palankaus sprendimo, o laisvai dėl jo balsavo ir turėjo teisę jį atmesti.

Teismas sutinka su ieškovu, kad vertinant atsakovo sprendimo pagrįstumą, būtina atsižvelgti į jo elgesį ikisutartiniuose santykiuose, nes ikisutartinių santykių šalys turi abipuses teises ir pareigas, vykstant deryboms dėl sutarties sudarymo, pagrindinė abipusė šalių pareiga yra pareiga elgtis sąžiningai, kuri įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniuose.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2020 m. rugsėjo 14 d. ieškovas ir Širvintų rajono savivaldybės administracija bendradarbiavo teikiant ir vertinant dokumentus dėl investicijų į Širvintų rajono savivaldybės infrastruktūrą sutarties sudarymo, t. y. ieškovas pateikė visus Širvintų rajono savivaldybės administracijos nurodytus dokumentus, vertinimus, ataskaitas, kurie atitiko Aprašo 4 punkte nurodytus kriterijus, reikalingus investicijų sutarčiai pasirašyti.

2020 m. gegužės 28 d. Tarybos posėdžio protokole užfiksuota, kad tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo ieškovo atstovas, tarybos nariai kėlė klausimą, ar nebus ieškovo nuomojamose patalpose sandėliuojamos kenksmingos aplinkai bei nuodingos medžiagos bei keturiems mėnesiams buvo atidėtas klausimo dėl pritarimo sutarčiai dėl investicijų į Širvintų rajono savivaldybės infrastruktūrą svarstymas, leidžiant ieškovui pateikti papildomus dokumentus, kurie įtvirtintų sąlygą, draudžiančią sandėliuoti atliekas ir kitas kenksmingas medžiagas. 2020 m. rugsėjo 10 d. raštu „Dėl viešosios infrastruktūros sutvarkymo papildomų dokumentų pateikimo“ ieškovas pateikė papildomus dokumentus pasiūlymui dėl viešosios infrastruktūros sutvarkymo: negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties projektą su priedais, ekspertinį vertinimą, verslo planą. Pateiktame Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties projekto 2.2 papunktyje nustatyta, kad patalpos bus naudojamos sandėliavimo arba kitokiai raštu su nuomotoju suderintai veiklai. Taigi sutarties projekte ieškovas neįtvirtino draudimo sandėliuoti pavojingas ar kitas atliekas, nors su tokia sąlyga jo atstovas sutiko ir atsakovą patikino, kad yra galimybė sutartyje tokią sąlygą įrašyti. Iš Savivaldybės tarybos 2020 m. spalio 29 d. posėdžio protokolo matyti, kad buvo vertinami ieškovo pateikti dokumentai ir nustačius, kad ieškovas nepateikė dokumentų, įrodančių nuomininko įsipareigojimą nesandėliuoti kenksmingų atliekų, buvo vienbalsiai nuspręsta nepritarti Investicijų į Širvintų rajono savivaldybės infrastruktūrą sutarčiai.

Teismo vertinimu, visa tai rodo, kad atsakovas ikisutartiniuose santykiuose buvo sąžiningas, ieškovui buvo suteikta galimybė pateikti visus reikiamus dokumentus bei numatyti nuomos sutartyje sąlygą dėl draudimo sandėliuoti kenksmingas medžiagas, tačiau ieškovas reikalaujamų sutarties pakeitimų nepateikė, todėl jis turi prisiimti atsakomybę dėl neigiamo tarybos sprendimo.

Nesutiktina su ieškovo argumentais, kad nei Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, nei Širvintų rajono savivaldybės tarybos patvirtintame Apraše nenumatyta, kad investuotojas norėdamas sudaryti investicijų sutartį su savivaldybe ir investuoti lėšas į savivaldybės infrastruktūrą, turėtų tarybai teikti ne tik dokumentus susijusius su investiciniu projektu ir numatytus Apraše, bet ir teikti dokumentus susijusius su planuojama vykdyti veikla privačiame žemės sklype, ar net reikalauti konkrečiose ieškovo sutartyse su trečiaisiais asmenimis (pvz. nuomos sutartyje) įrašyti tam tikras sutarties sąlygas, todėl toks atsakovo reikalavimas turėtų būti laikomas atsakovo piktnaudžiavimu valdžia, suteikta kompetencija bei diskrecijos teisėmis.

Kaip jau minėta, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinti savivaldybės turto valdymo principai, tokie kaip visuomeninės naudos principas reiškiantis, kad valstybės ir savivaldybių turtu turi būti disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; efektyvumo – kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Šiuo atveju atsakovas valdydamas savivaldybės turtą, spręsdamas dėl investicijų į infrastruktūrą laikėsi minėtų principų. Iš atsakovo sprendimo, tarybos posėdžių protokolų matyti, kad tarybos nariams buvo labai aktualūs Širvintų rajono gyventojų interesai, nes anksčiau ieškovas jam priklausančiame žemės sklype rengėsi statyti antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų apdorojimo, plastiko dribsnių, granulių bei mišinių gamyklą. Ieškovui priklausantis žemės sklypas, kuriame buvo ketinama statyti gamyklą, yra netoli Širvintų miesto, taip pat šalia jo kuriasi nauji Širvintų rajono gyventojai, statosi namus, pro šalį teka Beržės upelis. Atsižvelgiant į tai, atsakovas reikalavo numatyti sąlygą, draudžiančią sandėliuoti pavojingas atliekas. Taigi, šiuo atveju atsakovas siekdamas visuomenės interesų apsaugos užtikrinimo, turėjo teisę pareikalauti papildomų dokumentų, garantijų.

Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad atsakovas priimdamas sprendimą, nėra absoliučiai laisvas, nes suteikta diskrecija galima tik įstatymo nustatytose ribose ir ja naudojantis turi būti atsižvelgiama į įstatymo nustatytus reikalavimus ir principus. Ieškovo pasiūlymas atitiko visus teisės aktų keliamus reikalavimus tokiai investicijų sutarčiai sudaryti, todėl atsakovas neturėjo absoliučios laisvės nepritarti investicijų sutarčiai dėl nepagrįstų, nesusijusių motyvų ar apskritai be jų.

Pirmiausia, iš bylos medžiagos matyti, kad apie priimtą skundžiamą atsakovo sprendimą ir jo motyvus ieškovas buvo informuotas Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 30 d. raštu Nr. 13-4251, kuriame aiškiai nurodytos priežastys, kodėl atsakovas nepritarė sutarties sudarymui.

Antra, vadovaujantis Aprašo 10, 11 punktais, pasiūlymus dėl investicijų nagrinėja, Savivaldybės tarybos sprendimo ir investicijų sutarties projektą parengia Savivaldybės administracijos Investicijų ir savivaldybės nuosavybės skyrius, o sprendimą dėl investicijų sutarties sudarymo priima Savivaldybės taryba. Išnagrinėjęs pasiūlymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus bei nustatęs, kad investuotojo pasiūlymas atitinka Apraše nurodytus kriterijus, Savivaldybės administracijos Investicijų ir savivaldybės nuosavybės skyrius pateikia Tarybai svarstyti sprendimo projektą. Šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad investuotojo pasiūlymo atitikimas Apraše nurodytiems kriterijams savaime nereiškia, jog sutartis bus sudaryta, kadangi galutinį sprendimą priima Savivaldybės taryba. Jeigu investuotojo pasiūlymo atitikimas Apraše nurodytiems kriterijams reikštų garantiją, jog sutartis bus sudaryta, tarybos vaidmuo sprendimo priėmime būtų tik formalus. Šiuo atveju atsakovas turėjo teisę priimti ieškovui nepalankų sprendimą ir įvertinęs pateiktus dokumentus šia teise pasinaudojo.

Nesudaro pagrindo ieškinį tenkinti ir ieškovo argumentai dėl ieškovo teisės būti išklausytam pažeidimo, t.y. dėl to, kad jam nebuvo sudaryta reali galimybė pateikti paaiškinimus, užduoti klausimų pranešėjams ir kalbėti Širvintų rajono savivaldybės darbo reglamento nustatyta tvarka. Teismas sutinka, kad Širvintų rajono savivaldybė turėjo pasirūpinti, jog ieškovui būtų sudaryta galimybė dalyvauti 2020 m. spalio 29 d. tarybos posėdyje, tačiau vien šio pažeidimo nepakanka panaikinti skundžiamą tarybos sprendimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo atstovas buvo išklausytas 2020 m. gegužės 28 d. tarybos posėdyje, jis pasisakė dėl investicijų į kelią, davė paaiškinimus tarybos nariams jiems rūpimais klausimais, o taip pat jam buvo nurodyta, kokius pateikti papildomus dokumentus ir kokią privalomą sąlygą įtraukti į nuomos sutartį bei buvo skirta tam pakankamai laiko. Taigi, nagrinėjant ieškovą liečiantį klausimą jis buvo išklausytas ir pateikė paaiškinimus, todėl negalima teigti, kad ieškovo teisė būti išklausytam buvo visiškai pažeista.

Apibendrinant, darytina išvada, kad 2020 m. spalio 29 d. atsakovo sprendimas yra teisėtas ir jo panaikinti nėra pagrindo, todėl ieškovo ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

Tuo pačiu pažymėtina, kad neigiamas 2020 m. spalio 29 d. atsakovo sprendimas, neužkerta kelio ieškovui, pašalinus atsakovo nurodomus trūkumus, dar kartą kreiptis į atsakovą dėl investicijų į Širvintų rajono savivaldybės infrastruktūrą sutarties sudarymo. Tą nurodė ir pats atsakovas savo atsiliepime.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš ieškovo nepriteisiamos, kadangi jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.