- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-10
- Bylos Nr.
- e2-76-752/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05915-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- G. K., T. M.
- Advokatai
- Zita Ragauskaitė, Karolis Rugys
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. patikslintą ieškinį pareikštą atsakovams G. K. ir T. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai
1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo ir, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė priteisti solidariai iš atsakovų 29 682,14 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodė, kad 2015 m. lapkričio 10 d. buvo sudarytas susitarimas tarp paskolos davėjo (ieškovo) ir paskolos gavėjo (atsakovės), kuri yra ieškovo dukra. Šio susitarimo pagrindu ieškovas įsipareigojo suteikti iki 30 000,00 Eur dydžio paskolą, o atsakovė įsipareigojo tinkamai vykdyti visas šioje sutartyje nustatytas sąlygas ir grąžinti suteiktą paskolą. Minėto susitarimo 1.3. punktas numatė, kad paskola suteikiama dalimis apmokant išlaidas tretiesiems asmenims būsto pirkimui, už atliekamus darbus ar sąskaitas būsto įrengimui. Taip pat 2.3. punkte buvo numatyta, kad paskolos gavėjas patikina, kad paskola gaunama su sutuoktinio (atsakovo) T. M. žinia ir pritarimu. Vykdydamas šį susitarimą, ieškovas dengdavo atsakovams priklausančio šeimos būsto įsirengimo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, bei įsigijimo išlaidas ir padėjo įsirengti būstą, taip atsakovams suteikdamas paskolą.
1.2. Pasirašius 2015 m. lapkričio 10 d. susitarimą, ieškovas sistemingai ir nuolatos mokėjo už atliekamus darbus ir kitas paslaugas, kurios buvo susijusios su atsakovams priklausančiu šeimos būstu, nes atsakovai to padaryti neturėjo galimybės. T.y. vykdė pinigines prievoles susijusias su atsakovų šeimos turtu pagal sudarytą susitarimą. Ieškovo reikalavimą sudaro jo sumokėtos sumos, iš viso 29 682,14 Eur suma t.y.:
- 500,00 Eur avansas pagal 2015-11-18 pakvitavimą už atsakovų įsigytą butą adresu (duomenys nekslebtini), Kaunas;
- 150,00 Eur pagal 2015-11-25 PVM sąskaitą - faktūrą už nekilnojamo turto vertinimą;
- 5 000,00 Eur mokėjimas UAB „Costum“ už atliktus darbus, pagal kvitą Nr. 2016/01;
- 5 891,88 Eur mokėjimas UAB „Costum“, pagal 2016-05-12 kasos pajamų orderį;
- 4 000,00 Eur mokėjimas UAB „Costum“, pagal 2016-02-09 kasos pajamų orderį;
- 2 654,90 Eur mokėjimas UAB „Costum“, pagal 2016-03-09 kasos pajamų orderį;
- 2 192,36 Eur mokėjimas UAB „Costum“, pagal 2016-03-25 kasos pajamų orderis
- 1 000,00 Eur mokėjimas UAB „Costum“, pagal 2016-02-19 kasos pajamų orderį;
- 1 300,00 Eur pavedimas atsakovei 2016-10-04, kurio paskirtis buvo paskola;
- 3 000,00 Eur pavedimas atsakovei 2016-01-07, kurio paskirtis paskola būsto įrengimui;
- 3 993,00 Eur Mokėjimas pagal sutartį su UAB „Madisonas“.
1.3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu buvo patenkintas pareiškėjų G. M., kuri pakeitė pavardę į K, ir T. M. prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu. Įvertinus tai, kad santuokos nutraukimo metu į procesą suinteresuotu asmeniu nebuvo įtrauktas pareiškėjų kreditorius E. K., todėl jo teisės ir interesai buvo iš esmės pažeisti, buvo pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-7200-1088/2020 atsisakė atnaujinti procesą, todėl išnaudojus kitas galimas galimybes bei procesines priemones, yra teikiamas šis ieškinys.
1.4. Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus. Ieškovas papildomai paaiškino, kad po santuokos sudarymo jo dukra G. K. (tuo metu –M) su šeima (atsakovu T. M. ir mažamete dukra) gyveno jo šeimai priklausančiame bute Draugystės gatvėje. Dukra su anūke ir žentu dažnai buvodavo pas juos, tėvus, kadangi prasidėjus namo renovacijai, buvo triukšmas, dukra skundėsi kaimynais. Jie išsakė norą įsigyti savo būstą – 3-4 kambarių butą arba kotedžą. Jis pritarė, patarė pasiskaičiuoti išlaidas. Žentas Tomas sakė, kad jam yra pažadėtas močiutės butas, kurio kaina apie 20 000 Eur, jis sakė, kad dukrai Giedrei taip pat atiteks sodo pastatas. Dukra ir žentas apsisprendė pirkti kotedžą Aleksote, neįrengtą, kurio kaina apie 50 000 Eur. Tapo akivaizdu, kad be banko paskolos būsto pirkimui jie neišsivers. Jis pasiūlė paskolinti 100 000 Lt (28 962 Eur) sumą būsto įsirengimui, neterminuotai. Pasiūlymas atsakovams tiko. Jie susitarė su banku dėl paskolos būsto pirkimui, o jis sprendė kas atliks įrengimo darbus. Jis paprašė savo pažįstamo, dirbančio UAB „Costum“ paskaičiuoti atliktinus darbus ir jų kainą. Darbų kaina tiko, susitarė dėl įrengimo darbų atlikimo. Jis sumokėjo avansą, po to mokėjo už atliktus darbus. Mokėjo jis pats arba pinigus duodavo nuvežti dukrai G (atsakovei).
1.5. Kartą, kai G užvažiavo pinigų, pasiūlė jai susirašyti Susitarimą, nes viskas buvo akivaizdu. Susitarimą surašė žodinio susitarimo pagrindu – kad jis paskolins 100 000 litų, kuriuos atsakovai grąžins kai prasigyvens, o jis jau bus pensijoj. Atsakovas T. M. rašant susitarimą nedalyvavo, nes tuo metu dirbo, buvo užsiėmęs, o statybos reikalais užsiėmė jis su dukra. Bet jis žinojo, kad jis finansuoja darbus, todėl rašant susitarimą net nekilo mintis, kad reikia jo parašo. Kiek prisimena, rašant susitarimą dalis pinigų jau buvo įdėta. Rašant taupė popierių – rašė ant nepanaudoto dokumento, kurį 2015-09-02 jis rengė būdamas administratoriumi, kitos pusės. Tai patvirtina, jog Susitarime nurodyta teisinga jo surašymo data, kad jis nėra surašytas atgaline data. Apie visus atliekamus įrengimo darbus atsakovas žinojo, nes nuolat važiavo, žiūrėjo, reiškė pastabas.
1.6. Įrengus kotedžą, už kažkurio laiko sužinojo, kad atsakovai nesutaria, skiriasi, dukra nakvodavo pas jį. Apie šalių ištuoką žinojo, bandė aiškintis, klausė, kaip bus su turtu, su jo įdėtais pinigais. T buvo pas jį atvykęs, skaičiavo kaip atsiskaitys pardavus kotedžą su juo, su banku. Jis nesidomėjo, ar jį įtraukė kreditoriumi, manė, kad sugebės susitarti gražiuoju. Po ištuokos T užėmė poziciją, kad jis nieko neskolingas. Tada jis kreipėsi dėl proceso atnaujinimo, o jo prašymo netenkinus – padavė ieškinį dėl skolos priteisimo.
1.7. Jis nereikalauja to, kas buvo jo dovana šeimai – kelionės, poilsiai, pagalba maisto produktais, pinigais. Neskaičiuoja ir tų pinigų, kurie buvo pervesti į G sąskaitą pardavus jo žmonos paveldėtą sodą. Prašo priteisti tik tas lėšas, kurios buvo atsakovams paskolintos, t.y. 500 Eur sumokėtą avansą už atsakovų perkamą būstą; 150 Eur už turto vertinimą; 5000 Eur UAB Costum sumokėtą avansą, kad galėtų pirkti medžiagas, taip pat kitas ieškinyje nurodytas sumas, sumokėtas UAB Costum už atliktus atsakovų kotedžo įrengimo darbus. Taip pat, į atsakovės G sąskaitą pervestas sumas, nes atsakovė prašė pervesti. Jis nesikišo ir nekontroliavo kam atsakovai leido jo pervestus pinigus. Skolino atsakovų būsto įrengimui. Iš pateiktos sąskaitos mato, kad atsakovai pinigus išleido ir kitiems šeimos poreikiams – maistui, vaiko reikmėm. Tačiau tai nieko nekeičia, nes atsakovės sąskaitoje esančias lėšas abu atsakovai naudojo bendrai, žino, kad atsakovas T naudojosi G kortele važiuodamas į Lenkiją apsipirkti. Taip pat, prašo priteisti 3993 Eur sumą, kurią sumokėjo UAB „Madisonas“ už atsakovų užsakytus baldus. Mano, kad jo sumokėta suma buvo ne už visus baldus, nes sutartis buvo papildyta ir baldų užsakyta daugiau.
II. Atsakovų pozicija ir argumentai
2. Atsakovas T. M. byloje pateikė atsiliepimus į ieškinį ir į patikslintą ieškinį. Savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2.1. Atsiliepimuose nurodė, kad su atsakove susituokė 2013 m. birželio mėnesio 22 d. ir tuoj po santuokos sudarymo apsigyveno ieškovui priklausančiame bute(duomenys nekslebtini). Kaune. Tuo laiku atsakovo močiutė netoliese turėjo laisvą butą, kuriame siūlė apsigyventi jaunai šeimai, tačiau atsakovei patogesnis pasirodė jos tėvo būstas. Atsakovams 2014 m. birželio 17 d. gimė dukra E, ją auginant jauna šeima pradėjo galvoti apie nuosavą bustą. Dar 2015 metais atsakovai pasiskaičiavo savo finansines galimybes ir suplanavo su banko paskola įsigyti nedidelį butą, tačiau jų tėvai, ypač ieškovas, kuris faktiškai sprendė visus klausimus už savo dukrą, pareiškė, jog jis yra numatęs paremti materialiai abi savo dukras ir dukrai G nekilnojamojo turto įsigijimui norintis neatlygintinai skirti apie 30 000 Eur kaip dovaną, jeigu tokią pat ar panašią sumą sūnui skirtų ir atsakovo mama A. M.. Tokiu atveju, ieškovo paskaičiavimu, su banko paskola, kurios grąžinimas nekeltų finansinių problemų jaunai šeima, atsakovai galėtų įsigyti nuosavybėn kotedžą. Atsakovo mama pritarė tokiam pasiūlymui, paaiškindama, jog esamu laiku tokios sumos neturinti, o galinti pervesti sūnui 18 600 Eur - tai yra sumą, gautą pardavus paveldėtą butą po motinos mirties, gi likusią dovanotiną sumą sūnui perduos dalimis, prisidėdama prie vėlesnių jų mokėjimų už turtą ir paslaugas. Ieškovą tai tenkino, todėl atsakovo mama A. M. ir ieškovas susitarė, jog neatlygintinai parems atsakovų šeimą iki 30 000 Eur kiekvienas, o jų dovanojamos/aukojamos sumos bus investuojamos į jaunos atsakovų šeimos naujai įgyjamą būstą.
2.2. Esant tokiam susitarimui, 2015 m. lapkričio 18 d. buvo pasirašyta Preliminarioji namo dalies su žeme pirkimo-pardavimo sutartis - šį turtą surado ir preliminariąją sutartį už pirkėjus pasirašė ieškovas, jis ir sumokėjo 500 Eur avansą. Preliminariosios Sutarties p. 2.2.2. numatyta, jog likusi dalis sumos 53 000 Eur bus sumokėta per kelias dienas šalims sudarius ir pasirašius notarinę pirkimo pardavimo sutartį. Kadangi bankas sutiko duoti paskolą tik po to, kai atsakovai sumokės pradinę įmoką už perkamą turtą, o atsakovai pinigų neturėjo, atsakovo mama A. M. 2015 m. gruodžio 13 d. pervedė 18 600 Eur į atsakovo sąskaitą, pavedime nurodydama, kad tai dovana - kaip ir buvo atsakovai ir jų tėvai susitarę žodžiu. Atsakovas nedelsdamas šią sumą sumokėjo pardavėjui - šie pinigai, kartu su ieškovo sumokėtais 500 Eur ir buvo pirmasis įnašas už atsakovų įsigytą turtą.
2.3. Vykdydama susitarimą, atsakovo mama į sūnaus sąskaitą banke atliko pavedimus: 2017 m. vasario 6 d. - 700 Eur; 2017 m. birželio 4 d. - 700 Eur; 2017 m. rugpjūčio 16 d. - 700 Eur; 2017 m. vasario 4 d. - 300 Eur; 2018 m. vasario 21 d. - 200 Eur; 2018 m. balandžio 6 d. - 300 Eur; 2018 m. birželio 11 d. - 375 Eur; 2018 m. liepos 11 d. - 500 Eur; 2018 m. spalio 7 d. - 300 Eur; 2018 m. lapkričio 13 d. - 150 Eur, t.y. iš viso 4225 Eur.
2.4. 2016 m. vasaros pabaigoje G. K. pasakė sutuoktiniui, kad atėjo terminas sumokėti už užsakytus baldus ir buitinę įrangą – 5 000 Eur. Kadangi atsakovai pinigų neturėjo, atsakovas pagalbos kreipėsi į mamą, kuri perdavė jam 5 000 Eur, kuriuos jis perdavė sutuoktinei G. Netrukus G. K. pati kreipėsi į T. M. mamą - neva jai virtuvės baldams ir įrangai apmokėti jai pritrūko dar 1 000 Eur, kuriuos A. M. davė G. K. - būtent šiais pinigais buvo apmokėta UAB Medisonas sąskaita. Tačiau dabar paaiškėjo, jog baldai ir buitinė įranga kainavo tik 3 993,00 Eur, be to šią sumą siekia prisiteisti ieškovas, nors jis sąskaitos neapmokėjo ir nepateikė įrodymų, kad ją sumokėjo.
2.5. Nuo 2015 m. A. M. savo lėšomis kasmet apdrausdavo atsakovų nekilnojamą turtą nuo sugadinimų, nelaimingų atsitikimų, ji ne kartą prisidėjo pinigais prie paskolos grąžinimo, kai sūnui pritrūkdavo pinigų atėjus terminui kasmėnesinei paskolos grąžinimo įmokai sumokėti. Gi ieškovas savo pažadą materialiai padėti dukrai vykdė organizuodamas ir iš dalies apmokėdamas įsigyto būsto remontą, tačiau didžiąją dalį šių išlaidų prisiėmė atsakovai. Įsigyjant nekilnojamą turtą už ilgalaikę banko paskolą, abu atsakovai suprato savo finansinę padėtį bei finansines galimybes ateityje ir jiems net nekilo minčių prisiimti kitų finansinių įsipareigojimų, - juk banko sutartis pasirašoma trisdešimčiai metų, atsakovai planavo gimdyti ir auginti vaikus, išlaidos kuriems dar labiau mažintų šeimos biudžetą, be to ir vaikų auginimo metu tektų gyventi iš vieno atlyginimo. Todėl atsakovai net nesvarstė galimybės pasiskolinti didesnę sumą erdvesnio būsto įsigijimui, nes įvertino, jog negalėtų vykdyti didesnių finansinių įsipareigojimų. Todėl atsakovas net neabejoja, jog 2015 m. lapkričio 10 d. „Susitarimą dėl paskolos“ atsakovė pasirašė su tėvu praėjus gerokai laiko po atsakovų santuokos nutraukimo, kai ieškovas sumąstė iš buvusio žento pasipelnyti.
2.6. Atsakovas taip pat nurodė, kad iki 2020 metų jo santykiai su ieškovu buvo puikūs, jie artimai bendravo, nes atsakovė savarankiškai nepriimdavo jokių sprendimų - juos dukters vardu priimdavo tik E. K., todėl sutuoktinės tėvas buvo nuolatinis svečias atsakovų šeimoje, o ir atsakovai dažnai lankėsi pas K. Todėl keistai atrodo paskolos susitarimo punkto 2.3 sąlyga, jog „Paskolos gavėjas patvirtina, kad paskola gaunama su sutuoktinio T. M. žinia ir pritarimu“ - jeigu atsakovas būtų prašęs paskolinti pinigus, neabejotinai jis būtų pasirašęs ir paskolos susitarimą per vieną iš dažnų nuolatinių susitikimų su ieškovu. Todėl atsakovo parašo nebuvimas ant paskolos susitarimo lapo patvirtina, kad šis dokumentas buvo pasirašytas jau nutrūkus santykiams tarp atsakovų, o tuo pačiu tarp ieškovo ir atsakovo. Apie šį susitarimą atsakovas sužinojo tik ieškovui užvedus bylą dėl proceso atnaujinimo ištuokos byloje, kaip ir apie tai, jog ieškovas du pavedimus į dukters banko sąskaitą padarė su atžyma „paskola“. Todėl kategoriškai neigia, jog atsakovus siejo paskoliniai teisiniai santykiai su ieškovu. Kita vertus, neatmeta galimybės, kad G. M. iš tėvo skolinosi pinigus asmeninėms reikmėms, norėdama kažkokius savo poreikius nuslėpti nuo sutuoktinio atsakovo - visais atvejais tokių paskolų grąžinimas yra atsakovės asmeninė prievolė, nes atsakovas neprašė paskolos iš ieškovo, negavo iš jo paskolos, nesirašė paskolos sutarties ir net nesvarstė galimybės prisiimti daugiau finansinių įsipareigojimų be ilgalaikės banko paskolos.
2.7. Atsakovo teigimu, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai apie atsakovo motinos atliktus mokėjimus už atsakovų įgytą turtą ir atžymėjimai jos mokėjimo pavedimuose „dovana“, „parama“, patvirtina, jog tarp atsakovų ir jų tėvų buvo susitarimas neatlygintinai paremti savo vaikus jiems įsigyjant nekilnojamą turtą. Paramos teikimo laikas sutampa - ieškovas pasirašė preliminarią pirkimo sutartį už atsakovus ir savo lėšomis sumokėjo 500 Eur avansą 2015 m. lapkričio 18 d., gi atsakovo mama pervedė į sūnaus sąskaitą dovaną 18 600 Eur, kuria atsakovai sumokėjo pirmąjį nekilnojamojo turto įnašą, 2015 m. gruodžio 13 d. Tai, jog ieškovas nebuvo atsakovų kreditorius ir tai buvo žinoma ne tik T. M., bet ir G. M., patvirtina faktas, kad kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų šalių bendru sutikimu, ieškovas nebuvo įtrauktas į bylą kreditoriumi.
2.8. Pažymėjo, kad ieškovas, įrodinėdamas jog suteikė atsakovams 29 682,14 Eur paskolą, pateikė tik tokius rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jo atliktus mokėjimus: 2015 m. lapkričio 18 d. sumokėtą 500 Eur avansą, 2016 m. sausio 7 d. pavedimo G. M. sąskaitą 3000 Eur; 2016 m. spalio 4 d. - į G. M. sąskaitą 1 300 Eur. Kiti pateikti į bylą įrodymai yra vardiniai kvitai, PVM sąskaita faktūra - šie dokumentai išrašyti ir pasirašyti G. M. vardu. Atsakovė jų nenuginčijo ir nepateikė įrodymų, jog jos vardu išrašyti ir jos pasirašyti dokumentai apie atsiskaitymą yra neteisingi, o parašai suklastoti. Be to, kaip jau minėta, UAB „Madisonas“ 3 993 Eur sąskaitą atsakovai apmokėjo T. M. mamos duotais pinigais.
2.9. Atsakovas pažymėjo, kad jam nebuvo žinoma apie ieškovo darytus pavedimus į dukters G sąskaitą, kaip nežinoma, kuriam tikslui ji tuos pinigus naudojo.
2.10. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog ieškinyje nurodytomis sumomis jis disponavo, kad būtent tomis dienomis, kai buvo apmokamos į bylą pateiktos sąskaitos, jis tokias sumas nuėmęs nuo savo sąskaitų banko įstaigose. Ieškovo argumentai, jog šalys buvo susitarusios dėl paskolos suteikimo, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, o tik paties ieškovo, tikėtina, ir jo dukters, suinteresuotos bylos baigtimi, samprotavimais. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, jog ieškovas ir abu atsakovai būtų taręsi dėl paskolos suteikimo, atsakovas nėra pasirašęs paskolos sutarties, neegzistuoja faktų, kad ieškovas būtų pervedęs paskolos sutartyje nustatytas sumas į atsakovo sąskaitą su atžyma “paskola”, kas patvirtintų paskolinius santykius su atsakovu, neegzistuoja ir jokio bendro ieškovo ir atsakovo dokumento, apsikeitimo laiškais, raštais, kurie patvirtintų paskolos susitarimo egzistavimą ir atsakovo žinojimą apie tokį sandorį ir jam pritarimą. Todėl neabejoja, jog E. M. nežinia kada pasirašyta paskolos sutartis jokių teisinių prievolių atsakovui nesukelia. Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų akivaizdu, jog prieš atsakovams įsigyjant turtą, jų tėvai priėmė sprendimą neatlygintinai paremti savo vaikus. Jeigu po santuokos nutraukimo atsakovė įsipareigojo savo tėvui grąžinti gautą paramą, tai jos įsipareigojimas netapo bendra abiejų atsakovų prievole - tai būtų asmeninis atsakovės įsipareigojimas ir asmeninė jos prievolė. Aukščiau išvardintas aplinkybes patvirtina ir abiejų pareiškėjų sprendimas neįtraukti ieškovo į kreditorių sąrašą santuokos nutraukimo byloje.
2.11. Atsakovas pažymėjo, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojęs teisinis reglamentavimas, įtvirtintas CK 6.871 straipsnio 4 dalyje, nustatė privalomą notarinę paskolos sutarties formą, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris vykdomas grynaisiais pinigais. Šis reikalavimas turi būti taikomas ir 2015 m. lapkričio 10 d. E. K. ir G. M. pasirašytam “Susitarimui dėl paskolos”. Todėl atsakovas svarsto galimybę reikšti priešieškinį byloje dėl minėto Susitarimo dėl paskolos pripažinimo negaliojančiu.
2.12. Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją palaikė. Atsakovas papildomai paaiškino, kad jo ir atsakovės šeimai būtų pakakę ir trijų kambarių buto senos statybos name. Didesnio būsto iniciatorius buvo ieškovas, kuris siūlė jiems pirkti savo pažįstamų būstus, tarėsi su jo mama dėl paramos. Apie paskolos sutartį nieko nežinojo, buvusi sutuoktinė jo apie tai niekada neinformavo, šio dokumento nebuvo ir prie visų šeimos dokumentų. Apie tai, kad ieškovo duodamas lėšas reikės grąžinti, nebuvo net kalbos.
2.13. Apie tėvų susitarimą paremti vaikus (atsakovus) paaiškino, kad 2015 m. birželio 15 d. buvo jo dukros gimtadienis, kuriame dalyvavo ieškovas, jo mama, brolis su šeima. Šventė vyko sode. Ieškovas pasikvietė jo mamą pasikalbėti ir pasakė, kad padės jų šeimai iki 30 000 Eur suma, jei ir ji padės panašaus dydžio suma. Jo mama sutiko. Pokalbis vyko tik tarp Ko ir jo mamos, nei jis, nei atsakovė tame pokalbyje nedalyvavo. Apie tą pokalbį jam pasakė mama ir patvirtino, kad ir ji prididės.
2.14. Pripažįsta, kad ieškovas padėjo nusipirkti ir įsirengti būstą. Neneigia, jog ieškovas davė pinigų atsiskaitymams su UAB „Costum“, nes kiekvieną mokėtiną sumą aptardavo su atsakove, žinojo, kad ji ima pinigus iš ieškovo. Tačiau pripažįsta tik tuos mokėjimus, kuriuose yra atsakovės parašas. Taip pat neneigia, kad ieškovas sumokėjo 500 Eur avansą, paliko 150 Eur užstatą už turto įvertinimą UAB „Latmas“, o likusią sumą sumokėjo jis. Apie ieškovo padarytus pavedimus į atsakovės sąskaitą nežinojo. Žinojo nebent tai, kad ieškovas žadėjo atsakovei duoti pinigų kelionei į Turkiją. Todėl mano, kad ieškovo pervestos lėšos buvo atsakovės asmeninėms išlaidoms. Jis nežino, kur ji tuos pinigus išleido. Taip pat nesutinka, kad UAB „Madisonas“ sąskaita už baldus buvo apmokėta ieškovo lėšos. Atsakovo teigimu, pinigų sumokėti už baldus davė jo mama, 5000 Eur davė jam, jis perdavė atsakovei. O 1000 Eur jo mama davė atsakovei asmeniškai. Iš viso jo mama davė 6000 Eur. Pripažįsta, kad baldų buvo užsakyta daugiau, negu nurodyta su ieškiniu pateiktoje sąskaitoje. Iš viso pripažįsta 15 7000 Eur sumą, kurią ieškovas davė būsto reikmėm. Kitų ieškovo nurodytų sumų nepripažįsta.
2.15. Atsakovas taip pat nurodė, jog jam nebuvo žinoma aplinkybė, kad į atsakovės sąskaitą buvo pervestos lėšos už parduotą atsakovės močiutės sodą. Apie 21 000 Eur sumos gavimą ir jos išleidimą sužinojo tik iš šioje byloje pateiktos atsakovės sąskaitos išrašo.
III. Atsakovės pozicija ir argumentai
3. Atsakovė G. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu pilnai sutinka, kadangi ieškovas atsakovų šeimai suteikė paskolą, kuri yra negrąžinta.
3.1. Paaiškino, kad Ieškovas (jos tėtis) skolino pinigus jos ir atsakovo šeimai. Tai puikiai buvo žinoma abiem. Tai nebuvo parama ir jos buvęs sutuoktinis Tomas žinojo, kad ateityje gali būti paprašyta skolą grąžinti. Tomas dirbo, o ji augino vaiką, todėl ji daugiau bendravo su statybininkais, kartais veždavo sumokėti iš tėčio paimtus pinigus. Apie tai informuodavo Tomą. Susitarimą su tėčiu pasirašė jo administracinėse patalpose, matė, kad kitoje lapo pusėje buvo kažkas atspausdinta. Sutarties vieną egzempliorių pasiėmė, ar rodė Tomui – neprisimena. Iš tiesų kotedžo įrengimas kainavo daug daugiau, nei skolino ieškovas– buvo šiltinamas stogas, pirkta krosnelė, tvora.
3.2. Kai T gavo pinigus pardavus jo močiutės butą – sumokėjo pradinį įnašą už perkamą būstą. Žino, kad tai buvo atsakovo mamos parama, dar iki pardavimo jie gaudavo to buto nuomą, patys butą pardavinėjo. T mama taip pat davė dalį pinigų baldams, tai buvo 2017 m. rudenį. Kokią sumą davė - nepamena. Dar yra davusi kai gimė dukra, Kalėdų dovanai. T mama jiems pinigų niekada neskolino ir neprašė grąžinti. O jos tėvų parama jų šeimai buvo lėšos, gautos pardavus jos močiutės sodą. Šios lėšos išėjo jų šeimos pragyvenimui. Jos ir atsakovo tėvai tarpusavyje tarėsi tik dėl vestuvių išlaidų. Dėl paskolos - tėvai nesitarė.
3.3. Jai ir atsakovui skiriantis, T tarėsi su tėčiu dėl paskolos grąžinimo. Dalyvavo ir ji, suskaičiavo kas kiek įdėjo. Aptarė, kad per pusę sumoka paskolą bankui, atiduoda ieškovui skolą, tada dalinasi. Tikėjosi, jog taip ir bus padalinta. Tačiau Skyrybų centre jiems patarė dalintis lygiomis dalimis, kadangi dalinantis kitaip, reikia kreiptis ginčo tvarka, o tai kainuos.
3.4. Dėl kreditorių įtraukimo skyrybų byloje – žinojo, kad turi įtraukti banką, o kad tėtį – nežinojo, Apie priimtą teismo sprendimą jį informavo.
3.5. Dėl ieškovo atliktų piniginių pervedimų į jos sąskaitą paaiškino, kad ieškovas pervedė būsto įrengimui. O jie panaudojo kur reikia, šeimos poreikiams. Tie pinigai buvo bendri, Tomas turėjo prieigą prie jos sąskaitos, naudojosi jos banko kortele.
3.6. Iš jai tekusių sodo pinigų – apie 10 000 Eur panaudojo būstui, o kitus išleido šeimos poreikiams.
3.7. Tėčio duoti pinigai UAB „Madisonas“ už baldus, buvo panaudoti pagal paskirtį - jais apmokėjo byloje pateiktą sąskaitą. UAB „Madisonas“ buvo dvi sąskaitos, dar pirko miegamojo baldų spintą, komodą. Galėjo dar būti apie 1000 Eur. Pamena, kad tuos pinigus gavo iš atsakovo mamos. Nepamena, kad iš atsakovo mamos būtų gavusi dar 5000 Eur sumą.
IV. Byloje apklaustų liudytojų paaiškinimai
4. Liudytoja A. M. (atsakovo mama), paaiškino, kad jai yra žinoma, jog sūnus su šeima gyveno K priklausančiame bute, darėsi remontą. Gimus anūkei, per mergaitės vienerių metų gimtadienį, K jai pasakė, kad nusprendė padovanoti dukrai 30 000 Eur, tai jeigu ir ji prisidėtų, su banko paskola jų vaikai galėtų įsigyti savo būstą. Ji sutiko prisidėti, bet ne iš karto, o palaipsniui. Apie pokalbį pasakė savo sūnui. Tuomet prasidėjo būsto paieška. Radus tinkamą būstą, reikėjo pradinio įnašo. Tuomet ji pardavė paveldėtą butą ir sūnui padovanojo 18 600 Eur, pinigus pervedė į jo sąskaitą. Įsigijus būstą, toliau nesigilino, žinojo, kad padeda K. 2016 m. birželio gale marti pasakė, kad užsakė virtuvės baldus, klausė, ar ji galės pagelbėti su pinigais. Ji davė sūnui 5000 Eur. Po kurio laiko paskambino marti, paprašė dar 1000 Eur ir ji davė. Toliau rėmė mažesnėmis sumomis, mokėjo jų turto draudimo įmokas. Pagal tą susitarimą su K, iš viso padovanojo 28 800 Eur ir jų nereikalauja. Nesupranta, kaip galėjo atsirasti paskola K. Jis jai niekada nėra sakęs, kad tai, ką davė, yra paskola. Jei ji būtų žinojusi, kad K ne padovanojo, o paskolino, taip pat būtų nesutikusi dovanoti ir atkalbėjusi sūnų, kad nesiskolintų.
4.1. Liudytoja L. B. paaiškino, kad pažįsta ieškovą, žino, kad UAB „Costum“ jam teikė statybines paslaugas. Ką tiksliai darė – nežino, tik žino, kad dukrai kažką statė. Ji tuo metu dirbo buhaltere ir vyr. kasininke, priimdavo pinigus iš klientų už atliktus darbus. Priimant pinigus, išrašomas kasos pajamų kvitas. Priimant pinigus iš K ar jo dukters ji per klaidą sumaišė formą ir vietoj kasos pajamų kvito išrašė pinigų išmokėjimo kvitą. Tačiau priėmus pinigus, pinigai turėjo būti užpajamuoti kasos knygoje, ten klaidos nebuvo. Ant kvito ji visada rašydavo „G. M.“, nes su ja buvo sudaryta paslaugų sutartis. O pasirašydavo M arba K - tas, kuris tuo metu mokėdavo pinigus. Už UAB „Costum“ paslaugas buvo pilnai atsiskaityta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
V. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Byloje nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 10 d. tarp ieškovo E. K. ir atsakovės G. K. (buvusi pavardė M), buvo sudarytas rašytinis Susitarimas dėl paskolos (toliau – Sutartis), kuriuo šalys numatė, kad ieškovas (Sutarties tekste –Paskolos davėjas) suteikia atsakovei (Sutarties tekste – Paskolos gavėjai) iki 30 000 Eur paskolą atsakovės šeimos gyvenimo sąlygoms pagerinti - įsigyjant namo ar kotedžo tipo būstą ir apmokant būsto įrengimo kaštus; paskola suteikiama dalimis apmokant tretiesiems asmenims būsto pirkimo išlaidas, už atliekamus darbus ar sąskaitas būsto įrengimui; paskola suteikiama nenumatant grąžinimo termino; už naudojimąsi paskolos suma palūkanos nemokamos (sutarties 1.1. – 1.4. p.). Paskolos gavėja patikino, kad paskola gaunama su sutuoktinio T. M. žinia ir pritarimu (Sutarties 2.4 p.). Taip pat nurodyta, kad ši sutartis įsigaliojo jos pasirašymo dieną, o visi sutarties pakeitimai ir papildymai atliekami raštu ir pasirašomi abiejų šios sutarties šalių (Sutarties 2.1.-2.2. p.).
6. Netrukus po šios Sutarties pasirašymo, 2015 m. lapkričio 18 d. buvo sudaryta preliminarioji namo dalies su žeme pirkimo-pardavimo sutartis, kurią, atstovaudamas pirkėją G. K. (Mickevičienę), pasirašė ieškovas. Sutartis sudaryta dėl nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir dalies žemės sklypo, esančio(duomenys nekslebtini), Kaunas, pirkimo už bendrą 53500 Eur kainą, sudarant notarinę pirkimo –pardavimo sutartį iki 2016 m. sausio 20 d. Šalys taip pat susitarė, kad preliminariosios sutarties pasirašymo dieną pirkėjas sumoka 500 Eur avansą, kuris įskaitomas į bendrą parduodamo turto kainą (Sutarties 2.2.1. punktas).
7. Ieškovas teigė, kad vykdydamas su atsakove sudarytą Sutartį, sumokėjo 500 Eur avansą pagal 2015 m. lapkričio 18 d. preliminariąją sutartį ir gavo pardavėjo pakvitavimą; taip pat sumokėjo 150 Eur pagal 2015-11-25 PVM sąskaitą - faktūrą už atsakovų perkamo nekilnojamo turto vertinimą. Atsakovams įsigijus būstą, jis savo lėšomis mokėjo už būsto įrengimo darbus ir medžiagas UAB „Costum“, t. y. sumokėjo 5 000,00 Eur“ už atliktus darbus, pagal kvitą Nr. 2016/01; 5 891,88 Eur pagal 2016-05-12 kasos pajamų orderį; 4 000,00 Eur pagal 2016-02-09 kasos pajamų orderį; 2 654,90 Eur pagal 2016-03-09 kasos pajamų orderį; 2 192,36 Eur pagal 2016-03-25 kasos pajamų orderį; 1 000,00 Eur pagal 2016-02-19 kasos pajamų orderį. T.y. iš viso UAB „Costum“ sumokėjo 20739,14 Eur sumą. Ieškovas taip pat teigė, jog atsakovės prašymu, 2016-10-04 pervedė į jos sąskaitą 1 300,00 Eur, aiškiai nurodydamas, jog tai yra paskola, taip pat 2016-01-07 pervedė 3 000,00 Eur, nurodydamas, jog tai yra paskola būsto įrengimui. Taip pat, jis savo lėšomis sumokėjo 3 993,00 Eur už atsakovų įsigytus baldus, pagal atsakovės sudarytą sutartį su UAB „Madisonas“. Ieškovo paskaičiavimu, iš viso jis yra sumokėjęs 29 682,14 Eur sumą, kurią laiko suteikta paskola pagal 2015 m. lapkričio 10 d. su atsakove sudarytą Susitarimą. Ieškovo vertinimu, atsakovų prievolė pagal paskolos sutartį yra solidari, o paskolos grąžinimo terminas yra suėjęs, kadangi 2020 m. sausio 22 d. jis pateikė reikalavimą atsakovui per 30 d. paskolą grąžinti.
8. Atsakovė G. K. su ieškiniu pilnai sutiko, pripažindama kaip paskolą visas ieškovo nurodytas sumas, kurias jis teigė sumokėjęs arba davęs pinigus atsakovei atsiskaityti su UAB „Costum“, UAB „Madisonas“, pervedęs atsakovei į sąskaitą, o taip pat mokėjęs kaip avansą pagal preliminarią namo dalies su žeme pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat už atsakovų perkamo nekilnojamo turto vertinimą.
9. Atsakovas T. M. pripažino, kad ieškovas yra sumokėjęs 500 Eur avansą už jo ir atsakovės perkamą būstą, 150 Eur už turto vertinimą, davęs pinigų jo buvusiai sutuoktinei atsiskaityti su UAB „Costum“ už atliktus būsto įrengimo darbus (pripažino kaip ieškovo duotas tas sumas, kurios nurodytos ieškovo pateiktuose kasos pajamų orderio kvituose ir kuriuose yra atsakovės parašas, iš viso 7192,36 Eur sumą (4000,00 Eur sumą pagal 2016-02-09 kasos pajamų orderį; 2192,36 Eur sumą pagal 2016-03-25 kasos pajamų orderį; 1 000,00 Eur sumą pagal 2016-02-19 kasos pajamų orderį). Kitų ieškovo nurodytų UAB „Costum“ sumokėtų sumų, t.y. 5 000,00 Eur“ už atliktus darbus, pagal kvitą Nr. 2016/01; 5 891,88 Eur pagal 2016-05-12 kasos pajamų orderį; 2 654,90 Eur pagal 2016-03-09 kasos pajamų orderį, kas iš viso sudaro 13 546,78 Eur, atsakovas nepripažino.
10. Atsakovas taip pat pripažino, kad ieškovas yra pervedęs pinigines lėšas (4 300 Eur sumą) į atsakovės sąskaitą (1 300,00 Eur pervedimas 2016-10-04 ir 3 000,00 Eur pervedimas 2016-01-07), tačiau teigė anksčiau apie tai nežinojęs ir mano, jog jie nebuvo panaudoti nei būsto įrengimui, nei kitiems šeimos poreikiams, o atsakovė juos išleido asmeniniams poreikiams.
11. Atsakovas nepripažino ir atsakovo nurodytos 3993,00 Eur sumos, kurią jis teigė davęs atsakovei sumokėti už baldus pagal pateiktą atsakovės su UAB „Madisonas“ sudarytą baldų gamybos užsakymo sutartį.
12. Taigi iš viso atsakovas pripažino, kad ieškovas yra davęs jo ir atsakovės bendriems šeimos poreikiams 7842,36 Eur sumą (500 Eur+150 Eur+7192,36 Eur), o likusios 21 839,78 Eur sumos nepripažino. Tačiau ir pripažįstamas sumas atsakovas laikė ne ieškovo paskola, o parama jų šeimai. Teigė, jog ieškovas ir jo mama buvo susitarę finansiškai padėti savo vaikams įsigyjant būstą, ieškovui padovanojant dukrai, o atsakovo mamai savo sūnui iki 30 000 Eur sumas. Šio susitarimo pagrindu jo mama yra suteikusi finansinę paramą. Apie ieškovo ir atsakovės sudarytą Susitarimą dėl paskolos teigė nežinojęs. Atsakovo nuomone, ieškovas ir atsakovė galimai vėliau, jau iširus jo ir atsakovės šeimai, susitarė, jog tai paskola.
13. Vertinant šią atsakovo poziciją, svarbu pažymėti, kad privačių asmenų civilinių santykių reglamentavimas nenumato tokios sąvokos kaip „parama“. Todėl teismas sprendžia, ar tarp ieškovo ir atsakovės(-ų) buvo susiklostę dovanojimo ar paskolos teisiniai santykiai.
14. Dovanojimo sutarties samprata yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.465 straipsnyje. Tai yra sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). CK 6.465 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pažadas padovanoti turtą ar turtinę teisę arba atleisti nuo turtinės pareigos ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi. CK 6.469 straipsnyje nustatyta dovanojimo sutarties forma – kai dovanojama didesnė kaip 1 500 Eur suma, sutartis turi būti rašytinės formos, o kai dovanojama didesnė kaip 14 500 eurų suma, sutartis turi būti notarinės formos.
15. Nagrinėjamu atveju atsakovas kalba apie pinigų sumą iki 30 000 Eur, t.y. didesnės kaip 14 500 eurų sumos dovanojimą, kuriai reikalinga notarinė forma. Tačiau jis neturi net paprastos rašytinės dovanojimo sutarties, o taip pat neįrodinėja buvus žodinę dovanojimo sutartį. Atsakovas iš esmės įrodinėja ieškovo pažadą dovanoti pinigines lėšas savo dukrai, nežinia kiek rimtai išsakytą šeimos pobūvyje ir netgi ne pačiam atsakovui ar atsakovei, o atsakovo mamai, su ta sąlyga, kad ir ji dovanos panašią sumą savo sūnui.
16. Teismo vertinimu, toks tėvų pasikalbėjimas nė vienam iš jų nesukūrė prievolės dovanoti pinigines lėšas savo vaikams ir neturi nieko bendro su dovanojimo sutartimi, kurios šalys yra dovanotojas ir apdovanotasis.
17. Byloje apklaustos liudytojos A. M. paaiškinimai, kad sūnaus šeimai ji padėjo finansiškai, neatlygintinai davė savo sūnui pinigus, kai jie įsigijo ir įrenginėjo gyvenamąjį būstą ir jų grąžinti nereikalauja, taip pat į bylą pateikta 2015 m. gruodžio 14 d. dovanojimo sutartis, kuria ji dovanojo 18 600 Eur savo sūnui, taip pat, tai, kad ji atskirais pavedimais pervedė į atsakovo sąskaitą 4 225 Eur dydžio pinigines lėšas, nurodydama „dovana“ ar „parama“, neabejotinai patvirtina, kad tarp A. M. ir T. M. buvo susiklostę dovanojimo teisiniai santykiai. Tačiau tai nesudaro pagrindo vertinti, kad analogiški teisiniai santykiai susiklostė ir tarp ieškovo ir atsakovės (ar atsakovų). Tas faktas, kad atsakovo mama dovanojo lėšas atsakovui, o jis tas lėšas panaudojo būsto pirkimui ir kitiems šeimos poreikiams, galimai turėjo ar galėjo turėti įtakos sprendžiant atsakovų turto dalybos klausimus, tačiau tai visiškai nėra susiję su ieškovo ir atsakovų santykiais.
18. Įvertinus atsakovo argumentus ir pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į dovanojimo teisinių santykių specifiką, teismas sprendžia, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog būtent tarp ieškovo ir atsakovų susiklostė dovanojimo teisiniai santykiai.
19. Ieškovas teigė, kad atsakovams nusprendus įsigyti gyvenamąjį būstą, jis su jais tarėsi dėl paskolos suteikimo, taip pat dėl paskolos sąlygų, o susitarimą dėl paskolos suteikimo su atsakove pasirašė jau anksčiau su abiem atsakovais aptarto susitarimo pagrindu.
20. Atsakovė tokias ieškovo nurodytas aplinkybes pripažino. Tuo tarpu atsakovas neigė buvus susitarimą su ieškovu dėl paskolos suteikimo, teigė, kad pinigų būsto pirkimui ar įrengimui jis ir atsakovė nesiskolino, kad abiejų tėvai juos rėmė neatlygintinai, tai buvo tėvų parama. Tačiau šie atsakovo argumentai jau yra įvertinti ir atmesti kaip nepagrįsti. Be to, ieškovo ir atsakovės sudaryto Susitarimo, kaip tariamo sandorio ar kitais pagrindais, atsakovas neginčijo. Todėl teismas vertina, jog Susitarimas dėl paskolos suteikimo turi įrodomąją galią. Tačiau byloje svarbu nustatyti, ar ieškovo prašoma priteisti pinigų suma realiai buvo perduota.
21. Pažymėtina, kad paskolos sutartis yra realinė – pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Todėl rašytine ar kita forma šalių išreikštas susitarimas skolinti pinigus arba daiktą bei įsipareigojimas juos priimti nustatyta tvarka ir terminu grąžinti nereiškia paskolos sutarties sudarymo, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo neperduotas.
22. Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų (CK 6.875 straipsnio 1, 3 dalys). Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
23. Iš ieškovo ir atsakovės paaiškinimų apie rašytinio susitarimo dėl paskolos suteikimo sudarymą, matyti, kad šio susitarimo, kuris laikytinas paskolos sutartimi, sudarymo metu pinigai nebuvo perduoti. Tačiau iš esmės byloje nėra ginčo, kad ieškovas iš dalies finansavo atsakovų nekilnojamojo turto įsigijimą bei įrengimą.
24. Vertinant byloje pateiktus įrodymus apie ieškovo sumokėtas sumas atsakovų šeimos poreikiams, teismas detaliau neanalizuoja tų sumų, kurias atsakovas pripažįsta kaip ieškovo turėtas išlaidas atsakovų būsto įgijimui ar irengimui. Kaip minėta, atsakovas nepripažįsta 21 839,78 Eur sumos, t.y. 13 546,78 Eur sumos, sumokėtos UAB „Costum“, į atsakovės sąskaitą pervestos 4300 Eur sumos, taip pat 3993,00 Eur sumos pagal atsakovės su UAB „Madisonas“ sudarytą sutartį.
25. Įvertinus ieškovo, atsakovės paaiškinimus apie UAB „Costum“ atliktus mokėjimus, taip pat liudytojos L. B. parodymus, kad su UAB „Costum“ buvo pilnai atsiskaityta, kad mokėdavo tiek ieškovas, tiek jo dukra, o tai, kad priimant 5000 Eur sumą buvo išrašytas pinigų išmokėjimo kvitas, o ne kasos pajamų orderio kvitas, yra klaida, nes ji sumaišė dokumento formą, tačiau kasos knygoje pinigai buvo užpajamuoti ir ten klaidos nebuvo, taip pat įvertinus rašytinius įrodymus: byloje pateiktą 2016 m. vasario 11 d. G. M. ir UAB „Costum“ sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. 1-11.02.2016, kuria šios sutarties šalys susitarė dėl statybos apdailos darbų atsakovams priklausančiame gyvenamajame name adresu (duomenys nekslebtini), Kaune, kurioje nurodyta darbų kainą pagal suderintas sąmatas yra 22 365,43 Eur (ieškovo nurodyta UAB „Costum“ sumokėta suma neviršija bendros darbų kainos); pateiktą medžiagų poreikio žiniaraštį, ieškovo susirašinėjimą el. laiškais su UAB „Costum“ derinant darbų ir medžiagų kainas, taip pat ieškovo vestus užrašus apie UAB „Costum“ jo asmeniškai sumokėtas arba dukrai duotas sumokėti sumas, teismas neturi pagrindo išvadai, kad UAB „Costum“ nebuvo sumokėta atsakovo ginčijama 13 546,78 Eur suma, t.y. 5 000,00 Eur“ už atliktus darbus, pagal kvitą Nr. 2016/01; 5 891,88 Eur pagal 2016-05-12 kasos pajamų orderį; 2 654,90 Eur pagal 2016-03-09 kasos pajamų orderį. Atsižvelgiant į aptartus įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovas pilnai įrodė, jog savo lėšomis yra sumokėjęs visą jo nurodytą 20739,14 Eur sumą UAB Costum už atliktus statybos darbus atsakovams priklausančiame name.
26. Atsakovas taip pat nepripažįsta kaip panaudotos šeimos poreikiams į atsakovės sąskaitą pervestos 4 300 Eur sumos (1 300,00 Eur pervedimo 2016-10-04, kurio paskirtis nurodyta paskola ir 3 000,00 Eur pervedimos 2016-01-07, kurio paskirtis nurodyta paskola būsto įsirengimui). Iš pateiktos atsakovės sąskaitos „Swedbank“ AB išrašo matyti, kad ieškovui pervedus nurodytas lėšas, didesnių pirkinių, kuriuos būtų galima identifikuoti kaip skirtų būsto įrengimui, faktiškai nebuvo (nebent už išgrynintas lėšas atlikus antrąjį pervedimą). Buvo smulkūs pirkiniai parduotuvėse Maxima, Lindex, Baby city, picerijoje Arena pizza, Sveiki produktai, Vynoteka, taip pat degalinėse, vaistinėse ir kt. Tai rodo, jog šie pirkiniai buvo maisto ir namų apyvokos prekės, vaistai, kuras, drabužiai. Atsakovė pripažino, jog iš ieškovo gauti pinigai nebuvo panaudoti būsto įrengimui (gal tik smulkioms būsto įrengimo prekėms), o didžioji dalis panaudota kitiems šeimos poreikiams. Atsakovė neigė, kad iš ieškovo gautas lėšas ji išleido savo asmeniniams poreikiams.
27. Teismas, įvertinęs tai, kad daugiau lėšų, be ieškovo pervestų sumų, atsakovės sąskaitoje tuo metu faktiškai nebuvo, taip pat pirkinių pobūdį, sprendžia, jog ieškovo pervestos lėšos buvo panaudotos visos šeimos poreikiams. Atsakovas neįrodė, kad jie buvo išleisti tik atsakovės asmeninėms reikmėms.
28. Atsakovas nepripažįsta ir atsakovo nurodytos 3993,00 Eur sumos, kurią jis teigė davęs atsakovei sumokėti už baldus pagal pateiktą atsakovės su UAB „Madisonas“ sudarytą baldų gamybos užsakymo sutartį.
29. Teismas, įvertinęs, kad jokie atsiskaitymo dokumentai pagal su UAB „Madisonas“ sudarytą baldų gamybos užsakymo sutartį byloje nepateikti ir neaišku, kas ir kada už baldus sumokėjo, taip pat tai, kad atsakovas ir liudytoja A. M. teigė, kad A. M. yra davusi 5000 Eur ir 1000 Eur sumas sumokėti už baldus, o atsakovė šias aplinkybes iš dalies pripažino, nurodydama, kad iš atsakovo mamos gavo dalį baldams reikalingų pinigų (1000 Eur), teismas neturi pagrindo vertinti, kad sutartyje su UAB „Madisonas“ nurodyta 3993,00 Eur suma buvo apmokėta ieškovo lėšomis. Be to, atsakovė nurodė, jog buvo sudaryta ne viena, o dvi baldų užsakymo sutartys (ar sutarties papildymas) ir buvo užsakyta daugiau baldų nei nurodyta pateiktoje sutartyje, teigė, kad atsiskaityti už juos buvo panaudota tiek iš ieškovo gauta 3993,00 Eur suma, tiek iš atsakovo mamos gauti 1000 Eur ( 5000 Eur sumos atsakovė nepripažino gavusi). Tačiau byloje nesant objektyvių duomenų, teismas neturi galimybės nustatyti, kokia buvo visa už baldus mokėtina suma ir kada ir kas ją sumokėjo; taip pat neturi galimybės nustatyti, ar mokant už baldus tikrai buvo panaudota ieškovo nurodyta pinigų suma. Ieškovo užrašuose taip pat nėra nurodyta, jog jis sumokėjo UAB „Madisonas“ arba davė atsakovei 3993,00 Eur sumą. Todėl sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog jo lėšomis buvo apmokėta 3993,00 Eur suma už baldus pagal pateiktą atsakovės su UAB „Madisonas“ sudarytą baldų gamybos užsakymo sutartį.
30. Teismas pažymi, kad pateikti įrodymus, kad visos ieškovo nurodytos skolinamos piniginės lėšos buvo perduotos paskolos gavėjai buvo ieškovo pareiga. Todėl ieškovo reikalavimas dėl 3993,00 Eur sumos priteisimo vertintinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
31. Apibendrinant, teismas sprendžia, jog ieškovas įrodė, jog yra sumokėjęs tik dalį - t.y. 25 689, 14 Eur sumą atsakovų šeimos poreikiams, pagal 2015 m. lapkričio 10 d. su atsakove sudarytą Susitarimą. Todėl vien dėl šios priežasties ieškovo reikalavimas priteisti iš abiejų atsakovų solidariai 29 682,14 Eur sumą negali būti tenkinamas.
32. Pažymėtina, kad atsakovas su ieškiniu nesutiko ir dėl to, kad Susitarimo dėl paskolos jis nepasirašė ir apie jį nežinojo.
33. Kaip nustatyta, atsakovo parašo Susitarime dėl paskolos suteikimo nėra. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad atsakovas sudarant minėtą susitarimą nedalyvavo. Ieškovas ir atsakovė taip pat pripažino, kad apie sudarytą paskolos sutartį jie atsakovo neinformavo, tačiau teigė, kad jam ir be sutarties viskas buvo žinoma, kadangi buvo aptarta anksčiau.
34. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovė paskolos sutartį su savo tėvu sudarė su atsakovo sutikimu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad paskolos sandorį atsakovas būtų patvirtinęs. Todėl ieškovas, reikalaudamas, jog pagal paskolos sutartį atsakytų ir jos nesudaręs atsakovas, privalėjo įrodyti, kad šis sandoris buvo sudarytas šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CPK 178 straipsnis).
35. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Dėl to paskolos sutarčių pagrindu kylanti prievolė galėtų būtų laikoma solidaria, jeigu šalys taip susitartų (CK 6.6 straipsnis), arba nustačius, kad lėšos panaudotos šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ar bendro turto tvarkymui (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei konstatavus, jog konkrečiu atveju taikytinas lex specialis įtvirtintas solidariosios prievolės atsiradimo pagrindas (CK 3.109 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2013).
36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 10 d. Susitarimu dėl paskolos buvo susitarta dėl paskolos sutarties, kurios objektas buvo atsakovės šeimos interesų tenkinimas – atsakovų bendro būsto įsigijimas ir įsigytos bendros sutuoktinių nuosavybės gerinimas. Tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad paskola buvo panaudota pagal nurodytą paskirtį. Tai turėjo įrodyti ieškovas, siekiantis, kad prievolė grąžinti jam paskolą būtų pripažinta solidaria sutuoktinių prievole.
37. Teismas sprendžia, jog byloje yra įrodyta, kad ieškovo sumokėta 25 689,14 Eur suma buvo panaudota atsakovų šeimos poreikiams. Todėl atsižvelgus į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, iš minėto susitarimo kylanti prievolė laikytina solidaria.
38. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus. Kadangi paskolos grąžinimo terminas yra suėjęs, 25 689,14 paskolos suma solidariai priteistina iš atsakovų ieškovo naudai (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys, 6.1 straipsnis, 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.71 straipsnis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys, 6.260 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis).
39. Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl pagal CK 6.210 str. 1 d., iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 -04-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
IV. Bylinėjimosi išlaidos
40. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
41. Ieškovas byloje turėjo 600,00 Eur žyminio mokesčio bei 1 305,00 Eur už teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidas, viso 1 905,00 Eur, kurias prašo priteisti iš atsakovo T. M..
42. Ieškovas nurodė, kad atsakovė G. K. neginčijo savo prievolės ieškovui, su ja sutiko, į teismą ieškovas turėjo kreiptis tik dėl atsakovo T. M. nesutikimo vykdyti ieškovo reikalavimus.
43. Atsakovas byloje turėjo 1 800 Eur išlaidų už teisinę pagalbą, kurias prašė priteisti iš ieškovo E. K..
44. Ieškinį tenkinus iš dalies, bei įvertinus, kad šalių patirtos išlaidos už teisinę pagalbą yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto maksimalaus jų dydžio, taip pat į byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovė su ieškiniu sutiko, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui tik iš atsakovo T. M., proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai -1 648,78 Eur (ieškinys tenkintas 86,55 proc.), o atsakovui iš ieškovo E. K. proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai - 242,10 Eur (ieškinys atmestas 13,45 proc), (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
45. Byloje susidarė 9,91 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios įvertinus tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, priteistinos iš atsakovo valstybės naudai, atsižvelgiant į nustatytą proporciją, t.y. priteisiant iš atsakovo 86,55 proc. minėtų išlaidų, kas sudaro 8,58 Eur (CPK 92, 96 straipsniai).
46. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo valstybei nepriteistinos, nes atsižvelgiant į pagal proporciją paskaičiuotą ieškovui tenkančią sumą (1,33 Eur), bei į Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, kad jeigu iš proceso dalyvio į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2020, Nr. 970)) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, kuri yra 5 Eur, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš atsakovų G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25 689,14 Eur (dvidešimt penkių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir 14 ct) skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 648,78 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų ir 78 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 242,10 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus ir 10 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,58 Eur valstybei už procesinių dokumentų įteikimą byloje. Valstybei priteista suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.