Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo E. S. prašymą taikyti nuteistojo teisinę padėtį lengvinantį įstatymą bei peržiūrėti bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą numatytą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir nuteistas 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamos vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 12 d. nutartimi panaikino bausmės vykdymo atidėjimą E. S. ir nutarė vykdyti 2009 m. rugsėjo 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

2016 m. rugpjūčio 3 d. Kauno apylinkės teisme gautas E. S. prašymas perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d.

Taip pat nuteistasis prašo pritaikyti jo teisinę padėtį lengvinantį įstatymą, t. y. pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. ir sumažinti 1/3 Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis taip pat prašo pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Prašymas teismo posėdyje išnagrinėtas nuteistajam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ str. 3 d., jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta.

Prokuroras teismo posėdyje prašė nuteistojo prašymo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ str. numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 str. 1 d. numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. LR BK 3 str. 2 d. numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio redakcija (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554), reglamentuojanti bausmės vykdymo atidėjimo taikymą. Nauja straipsnio redakcija numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Toks baudžiamasis įstatymas lengvina baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų teisinę padėtį, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią, t. y. turi būti taikomas ir už nusikalstamas veikas, padarytas iki minėto įstatymo įsigaliojimo.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (2015-06-05 Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1N-115-518/2015).

Teismas, spręsdamas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. naujos redakcijos taikymo nuteistajam E. S. pabrėžia, kad, nors nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. buvo paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kas atitinka formaliąsias Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. taikymo sąlygas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu E. S. jau buvo pritaikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. ir atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams, kuris dėl nustatytų įpareigojimų nevykdymo 2010 m. liepos 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi buvo panaikintas, be to, E. S. nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. pasislėpė nuo bausmės atlikimo, jam buvo paskelbta paieška (b. l. 103), bylos duomenimis buvo išvykęs gyventi į Jungtinėje Karalystėje, Londone ir tik po 6, t. y. 2016 m. sausio 26 d. sulaikytas Vilniaus oro uoste (b. l. 116). Be to, E. S. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. nutartį dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo turėjo teisę apskųsti, tačiau to nepadarė, o pasislėpė, kad išvengti bausmės atlikimo.

Šių aplinkybių visuma rodo E. S. sąmoningus veiksmus, kuriais buvo siekiama išvengti paskirtos bausmės vykdymą ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. numatyta norma negali būti taikoma nuteistajam E. S. vien formaliu pagrindu, todėl jo prašymas šioje dalyje atmestinas.

Nuteistasis E. S. taip pat prašo taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. nuostatas.

2013 m. liepos 13 d. įsigaliojo 2013 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublik?s Seimo priimtas įstatymas Nr. (duomenys neskelbtini) (Žin., 2013, Nr. 75-3770), kuriuo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildytas nauju 64¹ straipsniu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnyje nustatyta, kad, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (1 dalis), taip pat tai, kad ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (2 dalis). Įstatymų leidėjas, priimdamas įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo papildė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VIII skyrių, reglamentuojantį bausmių skyrimo tvarką, nauju 64¹ straipsniu, iš esmės pasisakė ir dėl šio straipsnio, kuris nustato ir patikslina bausmės skyrimo taisykles, kai byla išnagrinėjama taikant supaprastintas baudžiamojo proceso procedūras, galiojimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad nuteistajam skirta bausmė mažinama vienu trečdaliu tuo pačiu nuosprendžiu. Vadinasi, šis įstatymas lengvina teisiamų, o ne nuteistų asmenų padėtį. Toks aiškinimas dera ir su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kad teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. nutarimas). Pažymėtina ir tai, kad remiantis konstitucine jurisprudencija, darytina išvada, jog įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali būti reikalingos minėtos taisyklės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai). Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio tai nėra padaryta, kitaip tariant, įstatymų leidėjas, priimdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, nenumatė jo atgalinio veikimo. Įvertinus tai, kas išdėstyta, spręstina, jog teismas, gavęs nuteistojo, kurio atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis yra priimtas ir įsiteisėjo iki įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigaliojimo, negali sumažinti jam paskirtos bausmės, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1N-153/2013, Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1S-843-626/2013, Nr. 1S-855-172/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartis byloje Nr. 2K-163/2014, 2014 m. balandžio 24 d. nutartis byloje 2A-7-1/2014 ir kt.).

Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo nuosprendis yra priimtas 2009 m. rugpjūčio 4 d. t. y. dar iki įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigaliojimo, todėl, įvertinus aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos E. S. netaikytinos.

Dėl E. S. prašymo jo nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. perkvalifikuoti į 178 str. 4 d. jau yra pasisakęs Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi, kuria buvo svarstomas analogiškas prašymas ir teismas atmetė nuteistojo prašymą. Be to, Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 5 d. nutartimi nagrinėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria nutarė nuteistojo E. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutarties. Taigi, E. S. prašymas nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. perkvalifikuoti į 178 str. 4 d. jau yra išspręstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ str., 364 str., 440 str.,

nutaria:

Nuteistojo E. S. prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.