Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėjas Augustinas Mitkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį pareikštą atsakovui UAB “(duomenys neskelbtini)”,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas nurodė, kad 2024-06-27 daugiabutyje (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namo), iš namo bendrojo naudojimo karšto vandens stovo išsiliejo vanduo ir apgadino žemiau esantį butą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį buvo adraudęs ieškovas. Ieškovas atliko žalos sureguliavimą, nustatė, kad draudikui atsirado pareiga atlyginti dėl išsiliejusio vandens atsiradusią žalą ir išmokėjo 1963,47 Eur draudimo išmoką nukentėjusiajai padarytai žalai atlyginti. Išmokėjęs žalą ieškovas įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Ieškinį grindžia CK 6.263, 4.83 str. 3 d., 2001 m. gegužės 23 d. Vyriausybės nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo. Atsakovas neužtikrino tinkamo inžinierinės įrangos veikimo, dėl to turi atlyginti kilusią žalą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas UADB (duomenys neskelbtini) ir V. B. 2009-11-10 sudarė Būsto ir gyventojų turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Prie apdraustų rizikų buvo priskirta ir vandens užliejimo rizika. 2024-06-27 apdraustame bute įvyko draudžiamasis įvykis, kurio metu apdraustas butas buvo užlietas vandeniu. Ieškovas atliko žalos administravimo veiksmus, pripažino įvykį draudžiamuoju, padarytai žalai atlyginti išmokėjo nukentėjusiajai V. B. 1963,47 Eur draudimo išmoką. Atsakovas yra namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorius. Namo administratoriaus pareiga įgyvendinti šiame daugiabučiame name administravimo funkcijas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu bei (duomenys neskelbtini) įsakymu patvirtintais butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais bendrosios nuosavybės administratorių veiklą.

Iš ieškinio ir atsiliepimo nustatyta, kad buvo draudžiamasis įvykis, įvyko draudėjo turto užpylimas, kad užpylimo židinys yra trūkęs bendro naudojimo inžinieriniams tinklams priskirtas karšto vandens vamzdis, esantis daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bute. Atsakovas teismui nurodė, kad bendrojo naudojimo vamzdis galimai buvo natūraliai nusidėvėjęs. Kitų įrodymų, išskyrus atsakovo pranešimus apie įvykį, draudiko pateiktus įrodymus apie jo apžiūrėtą užlietą draudėjo butą ir jame buvusį turtą, nėra.

CK 6.266 str. nustato, kad žalą, padarytą pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo LR CK 6.270 str. 1 d. numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Pagal CK 6.266 str. 2 d. skolininku tokiais atvejais gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, valdymas pagal CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje, taip pat teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą.

Nagrinėjamu atveju namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratoriumi yra atsakovas.. Avarija įvyko trūkus karšto vandens vamzdžiui esančiam namo (duomenys neskelbtini) bute, kuris priskirtinas pastato bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai. Ieškovas atlyginęs draudėjui žalą , reiškia ieškinį atsakovui, jog šis netinkamai vykdė šio namo bendrojo naudojimo vamzdžio priežiūrą, iki avarijos nenustatė vamzdžio pažeidimo, jo trūkumų, ir nesiėmė veiksmų šiems trūkumams pašalinti, todėl ir privalo atlyginti avarijos metu padarytą žalą. Atsakovas su ieškovo ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog šiuo atveju atsakovas nėra atsakingas už kilusią žalą, nes už ją atsako daugiaubučio namo gyventojai – butų savininkai. Atsakovas nuolatos vykdė techninę ginčo daugiaubučio namo priežiūrą, informavo apie blogą tinkle būklę, siūlė kaupti lėšas jų renovacijai, t.y. informavo apie senų namo vamzdžių nusidėvėjimą ir būtinybę juos nuolatos prižiūrėti, pranešti administratoriui apie pastebėtus trūkumus.

Taigi, šioje byloje kilo ginčas dėl atsakovo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, funkcijų apimties ir civilinės atsakomybės už funkcijų atlikimą, įvykus avarijai, t.y. trūkus bendro naudojimo vamzdžiui padarant žalą vienam iš butų savininkų.

Šiuo atveju nėra ginčo, jog trūkęs vandens vamzdis priklauso ginčo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t.y. atsakomybė kylanti be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žala neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-62/2009).

Nagrinėjamos bylos duomenimis, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), NTR išrašas patvirtina, kad atsakovas UAB “(duomenys neskelbtini)” paskirtas šio ginčo pastato bendrosios nuosavybės administratoriumi. Administravimas – tai asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veikla (CK 4.236 straipsnio 1 dalis). LAT 2015-10-30 nutartyje Nr. 3K-3-563-687/2015 yra pažymėjęs, kad teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapatu pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 straipsnį. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti asmeniui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus. Ginčo atveju UAB “(duomenys neskelbtini)” neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas (CK 4.22 straipsnio 1 dalis) bei negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Todėl nėra pagrindo byloje atsakovo atžvilgiu taikyti pagal LR CK 6.266 str. nuostatas „griežtąją atsakomybę“ - atsakomybę be kaltės. Ieškovo ieškinys grindžiamas iš esmės argumentu, kad atsakovas UAB “(duomenys neskelbtini)”, turėdamas įstatymais jam nustatytą pareigą prižiūrėti visą pastato, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo inžinerinę sistemą, tarp jų ir trūkusį ginčo vamzdį, šios pareigos nevykdė (neteisėtas neveikimas), todėl yra atsakingas už nusidėvėjusio bendrojo naudojimo vamzdžio trūkimą ir tos avarijos pasekoje atsiradusią žalą. Teismas su šiuo ieškovo argumentu nesutinka. Pažymėtina, jog gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė (CK 4.83 str.), o bendrojo naudojimo objektų administratorius butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius bendrojo naudojimo objektus tik administruoja (CK 4.84 str.). Pagal CK 4.85 str. 8 d., namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams (dėl to ne kartą yra pasisakę apeliacinės instancijos teismai, pvz. Vilniaus apygardos teismo 2015-08-27 nutartis Nr. e2A-2254-392/2015).

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 05 03 įsakymu Nr. D1 355 patvirtintu statybos techniniu reglamentu (duomenys neskelbtini) „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka ” (toliau Reglamentas). Reglamento 85 punkte numatyta, jog valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę. Reglamento 91 ir 96 punkte nurodyta, kad atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus bei pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Reglamento 97punkte nurodyta, kad nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane.

Šių reikalavimų atsakovė laikėsi ir nuolat stebėjo namo bendro naudojimo karšto vandens vamzdynų sistemos techninę būklę. ir vykdė nuolatinį Namo stebėjimą. Šią aplinkybę patvirtina 2023-09-15 Namo apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (atsiliepimo priedas Nr. 2) ir 2024-05-23 Namo apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (atsiliepimo priedas Nr. 3). Šiuose aktuose yra nurodyta, jog vandentiekio, kanalizacijų vamzdynų būklė patenkinama ir siūloma namo butų savininkams kaupti lėšas Namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti bei, kad Namo dokumentacija ruošiama renovacijai. Jokių pažeidimų atliekant namo techninę priežiūrą nustatyta nebuvo bei nebuvo nustatyta karšto vandens vamzdynų defektų ar trūkumų, kurie keltų pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir nėra įrodymų patvirtinančių, jog Namo administratorius būtų gavęs pranešimų dėl karšto vandens pratekėjimo ar karšto vandens vamzdyno būklės gedimo iki įvykio. Bendro naudojimo karšto vandens vamzdys trūko toje vamzdyno dalyje, kuri yra virš užlieto buto Nr. (duomenys neskelbtini), viršutinio buto Nr. (duomenys neskelbtini) sienos viduje ir vizualiai nematoma bei neprieinama (neišgriovus sienos), todėl atsakovas neturėjo pagrindo abejoti karšto vandens stovo tvarkingumu, dėl ko be pranešimo apie įvykį negalėjo nustatyti bendrojo naudojimo karšto vandens stovo ar jo dalių nusidėvėjimo trūkumų ir imtis priemonių trūkumams pašalinti, kai jie šiuo atveju galėjo būti nustatyti, tik sugadinant namo gyventojui nuosavybės teise priklausančio buto sienos apdailą bei išgriaunant dalį sienos bei pašalinant esančią bute apdailą ir atidengiant jo bute esantį karšto vandens vamzdį.

Administratorius, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau planai turi būti svarstomi patalpų avininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Iki įvykio Namo butų savininkai nekėlė klausimo dėl Namo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo vamzdynų remonto ar keitimo būtinumo, todėl vamzdynų keitimo, remonto darbai nebuvo įtraukti ir į 2024-03-26 Namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą Nr. (duomenys neskelbtini) (atsiliepimo priedas Nr.4).

Pagal LR CK 4.75 str. 1 d., bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Vadovaujantis LR CK 4.85 str. sprendimai del bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. LR CK nenustato, kad paskyrus namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, pasibaigia ar kitaip apribojama patalpų savininkų nuosavybės teisės į bendrojo naudojimo objektus. Taigi, nors nurodytos nuostatos ir įtvirtinta, jog administratorius vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą bei techninę priežiūrą, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo techninę priežiūrą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, tačiau, iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog dalies šių funkcijų, tokių, kaip nusidėvėjusių vamzdžių, jų tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų keitimo, administratorius savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus, kadangi, pagal CK 4.83 str. 3 d., butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

Dar iki įvykio (duomenys neskelbtini) gyventojai nusprendė dalyvauti Namo atnaujinimo (modernizavimo) procese pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Šią aplinkybę patvirtina Namo savininkų 2024-01-02 balsavimo raštu protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024m. sausio pavedimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta atsakovo, vykdant savininkų pavedimą, su VĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ dėl (duomenys neskelbtini) (atsiliepimo priedai Nr.5, 6).

Teismui nepateikti duomenys ir įrodymai apie tai kurioje konkrečioje vietoje trūko vamzdis ar jis buvo nepasiekiamoje, sunkiai prieinamoje, nematomoje vietoje, ar akivaizdžiai galėjo būti pastebėtas, ar atsakovas turėjo galimybę realiai jį patikrinti atliekamos techninės priežiūros metu, nėra duomenų apie tai kaip šio vamzdžio nusidėvėjimas įtakojo trūkimą, nepateikti duomenys ir įrodymai apie atsiradusios žalos priežastinį ryšį,. Pažymėtina, kad ieškovas, būdamas draudiku neatliko detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, nenustatė konkrečios, tikslios pastato vietos iš kurios buvo užpiltos draudėjo patalpos - draudimo objektas. Iš esmės ieškovas išmokėdamas draudimo išmoką rėmėsi tik draudėjo pranešimu, apžiūrėtomis draudėjo patalpomis ir pastato administratoriaus pranešimais. Draudikas neatliko jokių įvykio tyrimo veiksmų paremtų ekspertų, specialistų išvadomis (CPK 178 str.). Jis išmokėjo draudėjui išmoką įskaičiuodamas sugadinto turto vertę be nusidėvėjimo ir neatsižvelgdamas į turto pobūdį. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio namo administratorius būtų gavęs pranešimų apie drėkstančias ar pelijančias sienas, apie netvarkingus vamzdžius, apie būtinumą pakeisti vamzdžių ar apie kitus trūkumų ir kad dėl to būtų galima daryti išvadą, jog administratorius gavęs tokius pranešimus nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią tokių vamzdžių trūkimui (tokios avarijos atsiradimui). Savo teiginiams dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pagrįsti ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, išskyrus paties atsakovo teiginius, jog realiai avarija įvyko bendrojo naudojimo inžinierinėje įrangoje. Teismo vertinimu, atsakovas šiuo atveju pagal bylos medžiagą buvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek buvo būtina, atsižvelgiant į prievolės esmę (namo bendraturčiams) ir kitas aplinkybes pagal esamus byloje įrodymus. Todėl iš esmės atmetus galimybę byloje taikyti LR CK 6.266 str. nuostatas, t.y. „griežtąją atsakomybė“ - atsakomybę be kaltės atsakovo atžvilgiu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovo veiksmai ar neveikimas. Taigi, ieškovas privalėjo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Šiuo atveju, kadangi neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) nenustatyta, t.y. nenustatyta vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, todėl darytina išvada, kad ieškovas nepagrįstai kelia atsakovui subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą. Vien tai, kad trūko bendrojo naudojimo vamzdžiai, net neatlikus išsamaus tyrimo dėl kokių priežasčių šie vamzdžiai trūko, neįrodo administratoriaus kaltės šiuo atveju, neįrodyta, jog administratorius turėjo kokios nors informacijos dar iki avarijos, jog ginčo vamzdis buvo ant tiek nusidėvėjęs, jog buvo būtina jį keisti ir būtent dėl atsakovo neteisėto neveikimo, jis nebuvo pakeistas. Pažymėtina ir tai, kad nusidėvėjusių vamzdžių keitimas, jei vis dėl to tai buvo pagrindinė priežastis atsiradusios žalos ir juos buvo būtina keisti, nevertintinas kaip smulkus defektas, kurį namo priežiūrą organizuojantis subjektas turėjo pareigą be bendraturčių sutikimo (tarp jų ir pačio draudėjo) sutvarkyti, be to jei šis vamzdis dar buvo nematomoje ir sunkiai pasiekiamoje vietoje, tai administratorius tokių vamzdžių keitimo ir priežiūros savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, kadangi, pagal CK 4.83 str. 3 d., butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (Vilniaus apygardos teismo 2015-08-27 nutartis Nr. e2A-2254-392/2015), nes ardant nematomoje ir sunkiai pasiekiamoje vietoje esančius vamzdžius atitinkamai padaroma žala namo (butų savininkų) apdailos detalėms, didėja administravimo išlaidos reikalingos tokiai apžiūrai, reikalingas butų savininkų sutikimas ir t.t. (Kauno apygardos teismo 2015-02-23 nutartis Nr. e2A-234-343/2015). Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, nenustatyta, kad atsakovas UAB “ (duomenys neskelbtini) ” šiuo atveju būtų veikęs neteisėtai ir neatlikęs visų jam privalomų atlikti veiksmų ar būtų pažeidęs bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nenustačius bent vienos iš keturių būtinų sąlygų, atsakovui UAB “ (duomenys neskelbtini) ” taikyti civilinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo, todėl ieškinys yra atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas pripažįsta, kad ginčo atveju buvo draudimo įvykis, kad įvykio metu kilo žala, bet šiuo atveju atsakomybė galėtų kilti ne ieškovo pasirinktam atsakovui, bet bendro naudojimo inžinierinių tinklų, šiuo atveju bendro naudojimo karšto vandens vamzdžių savininkams, kurie žinodami savo turimo turto būklę neorganizuoja jos tvarkymo, jos išsaugojimo, nesiima bendrų priemonių galimai žalai išvengti.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.). Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys buvo atmestas visa apimtimi, todėl būtų pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo, tačiau nei atsakovas, nei tretysis asmuo teismo neprašė ir nepateikė teismui jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jokių bylinėjimosi išlaidų atsakovui ar trečiajam asmeniui nepriteistina.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo UADB (duomenys neskelbtini) ieškinį pareikštą atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.