Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-300-417/2011

Teisėjas V. Jurjonas Procesinio sprendimo kategorija 1.2.17.5., 1.1.8.1.

2011 m. gegužės 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu pagal BK 201 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymas nuo 2010-05-25 iki 2010-05-27.

Vadovaujantis BK 72 str. 5 d. iš G. V. išieškoti 2000 litų.

Skundžiamuoju nuosprendžiu pripažintas kaltu bei nuteistas pagal BK 201 str. 1 d. ir G. J., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 201 str. 2 d. už tai, kad 2010 m. gegužės 25 d., apie 14.10 val., duomenys neskelbtini, R. P. priklausančiu automobiliu ,,Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai gabeno 300 litrų naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 84,0 proc.

Anot apelianto, nuosprendyje nurodyti faktiniai bylos duomenys įrodo tik patį naminės degtinės gabenimo faktą, tačiau nepatvirtina, kad naminę degtinę jis gabeno turėdamas tikslą ją realizuoti. O Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos išvados, kad turėjo tikslą realizuoti gabenamą naminę degtinę, yra tik prielaidos ir šios teismo padarytos prielaidos neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Nuteistasis G. V. nurodo, jog apylinkės teismas skirdamas laisvės atėmimo bausmę atsižvelgė į tai, kad jis už panašų nusikaltimą teisiamas ne pirmą kartą, charakterizuojamas neigiamai. Tačiau apeliantas akcentuoja, jog ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtąją baudą sumokėjo. Tuo tarpu padaryti administraciniai teisės pažeidimai beveik visi dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų: greičio viršijimo, saugos diržo neprisisegimo. Todėl mano, kad šie pažeidimai neparodo jo neigiamos asmenybės, nes daugelis jų padaryti seniai, išskyrus vieną.

G. V. pažymi, jog prižiūri savo senyvą tėvą. kuriam yra reikalinga nuolatinė priežiūra, taip pat turi savo ūkį, kurį taip pat reikia prižiūrėti. Be to, nurodo, jog jį teigiamai charakterizuoja VšĮ „Sporto ir turizmo centras“, jis yra šio centro tinklinio komandos narys.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Keisti jo apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Nors apeliantas G. V. neigia, jog naminę degtinę gabeno turėdamas tikslą realizuoti, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, faktinių bylos aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, kad G. V. šią degtinę būtų realizavęs, jei jos nebūtų suradę ir paėmę policijos pareigūnai.

Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną prie parduotuvės „Norfa“ sutiko vaikinus, kurie už 100 Lt atlygį jam pasiūlė nuvežti naminę degtinę į jų nurodytą vietą. Jis sutiko. Vaikinams davė savo mobiliojo telefono numerį. Degtinę į automobilį susikrovė miškelyje ir važiavo į minėtųjų vyrų nurodytą vietą – Pašyšius. Važiuojant per miestą, sulaikė policija.

Tačiau teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo pateiktąją 2010- 05- 25 įvykio versiją, mano, jog ji tėra G. V. pasirinkta gynybinė pozicija.

Iš faktinių bylos duomenų matyti, kad G. V. ne kartą anksčiau buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už panašios nusikalstamos veikos padarymą. 1998 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu jis nubaustas pagal BK 310 str. 1 d., 16 str. 2 d. 310 str. 1 d. (1961 m. BK redakcija, galiojusi iki 2003- 05- 01). 2010 m. sausio 27 d. nuosprendžiu – už nusikaltimų, numatytų BK 201 str. 1 d. ir 2 d.( dvi veikos). Todėl akivaizdu, jog apeliantui G. V. labai aiškiai buvo žinomos galimos teisinės pasekmės už neteisėtą naminės degtinės gaminimą, laikymą, gabenimą ar realizavimą. Ir šiuo konkrečiu atveju vargu ar G. V. minimų vyrų pasiūlytas 100 Lt atlygis už tokio didelio kiekio – 300 l – naminės degtinės gabenimą būtų paskatinęs G. V. rizikuoti, prieš tai, kaip minėta, dukart teistam iš esmės už analogiškas nusikalstamas veikas. Be to, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad disponavimas tokio didelio kiekio naminės degtinės negali būti susijęs su savo asmeninių poreikių patenkinimu. Akivaizdu, kad toks didelis kiekis naminės degtinės buvo gabenamas į sutartą vietą siekiant vėliau ją parduoti. Todėl net ir esant šioms aplinkybėms teigti, kad naminė degtinė buvo neteisėtai gabenama neturint tikslo realizuoti, taip pat nebūtų teisinio pagrindo. Kadangi, kaip minėta, tikėti, kad 300 l būtų suvartoti asmeniniams tikslams, nėra ne tik teisinio pagrindo, bet yra nelogiška.

Teisėjų kolegija vertindama G. V. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio klausimą atsižvelgia į tai, jog apeliantas padarė apysunkį nusikaltimą, už panašų nusikaltimą teisiamas ne pirmą kartą, nekart baustas administracine tvarka, tai jį charakterizuoja kaip asmenį, linkusį pažeidinėti įstatymus. Ir mano, kad apylinkės teismo paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kai BK 201 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki penkerių metų paskyrimo galimybė, nėra per griežta. Ir tik reali laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti, kad G. V. bus pasiekti bausmės tikslai (BK 41 str. 2 d.).

Todėl esant aptartų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija G. V. apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, nepaneigiantį apylinkės teismo 2011-01-31 nuosprendžio motyvų bei padarytų išvadų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. V. apeliacinį skundą atmesti.