Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei A. K. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir kitų susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad su atsakove A. K. susituokė (duomenys neskelbtini). Apsigyveno jo motinai priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), kur jis tebegyvena iki šiol. Su atsakove susilaukė penkių vaikų, iš kurių du, t. y. P. K. ir R. K. yra nepilnamečiai. Pirmi 10 jų santuokinio gyvenimo metų buvo normalūs. Gyvenimas pradėjo keistis dėl atsakovės polinkio į alkoholį. Atsakovė niekur nedirbo, pradėjo nebesirūpinti šeima, vaikais, išeidavo paromis ir net mėnesiais iš namų, su įvairiais asmenimis vartodavo alkoholį. Jis dėjo pastangas, siekė pakeisti atsakovės gyvenimo būdą, ragino gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Sužinojęs iš pažįstamų kur sutuoktinė leidžia laiką ir vartoja alkoholį, jis ieškodavo jos (duomenys neskelbtini) parsiveždavo į namus, tačiau po kurio laiko situacija pasikartodavo. Pastangas pakeisti atsakovės elgesį dėjo ir socialiniai darbuotojai, tačiau situacija nesikeitė. Vaikams net būdavo gėda eiti į mokyklą, nes jų motina neblaivi šlaistydavosi miestelyje. Maždaug prieš pusmetį A. K. išėjo iš namų ir apsigyveno pas naują sugyventinį (duomenys neskelbtini). Per tą laiką ji tik vieną kartą buvo parvažiavusi namo pasiimti savo rūbų, atvyko su nauju gyvenimo draugu. Jis paprieštaravo, kad ji dar neišsituokusi, o turi sugyventinį, tačiau A. K. į tai nekreipė dėmesio, pasiėmė daiktus ir išvažiavo. Kartais ji paskambina telefonu, bet dažniausiai būna neblaivi, tada neįmanoma su ja susikalbėti ir jis nesikalba. Mano, kad santuoka iširo dėl atsakovės polinkio alkoholiui, nesirūpinimo šeima, be to ji gyvena su kitu vyru. Santuokos išsaugoti nebėra jokių galimybių. Jokio dalintino nekilnojamojo ar registruojamo kilnojamojo turto jis su atsakove santuokos metu neįgijo. Atsakovė, išsikraustydama pasiėmė tai, ko jai reikėjo, jokių ginčų dėl turto pasidalijimo nėra. Kreditorinių įsipareigojimų neturi. Išlaikymo sau iš atsakovės nereikalauja. Norėtų, kad atsakovei būtų grąžinta jos mergautinė pavardė, nes ji paliko šeimą. Nepilnamečiai vaikai P. K. (17 m.) ir R. K. (13 m.) gyvena su juo, jis tinkamai vaikais rūpinasi. Vaikai lanko gimnaziją (duomenys neskelbtini), mokosi neblogai, pamokų nepraleidžia. Sūnui R. K. yra nustatytas neįgalumas, jis turi mokymosi sunkumų. Atsakovė nuo išėjimo gyventi kitur, vaikų neaplankė, su jais nebendrauja, nesidomi ir išlaikymo neteikia. Vaikai nori gyventi su juo, didelio noro bendrauti su motina neparodo ir su ja nebendrauja. Jis nedraustų A. K. bendrauti su vaikais. Nuolatinio darbo neturi, užsiima pavieniais darbais pas ūkininką, planuoja registruotis Užimtumo tarnyboje. Jo šeimos pajamas kas mėnesį sudaro išmokos vaikams ir sūnui R. K. mokama neįgalumo pašalpa, dar padeda jo motina. Nežino ar atsakovė dirba ir kokios yra jos pajamos.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė ieškinį palaiko.

Motyvuojamoji dalis

ieškinys tenkintinas.

Šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). (e. b. l. 2). Ieškovas prašo nutraukti santuoką esant atsakovės kaltei. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad jau daugiau kaip 10 metų atsakovė turi problemų dėl alkoholio vartojimo, dėl ko ji ėmė nebesirūpinti šeima, vaikais, išeidavo iš namų kelioms paroms ar net mėnesiui, vartodavo alkoholį su įvairiais asmenimis. Ieškovo teigimu, jis dėjo pastangas, kad atsakovė keistų gyvenimo būdą, ragino gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Atsakovei išėjus iš namų, jis ieškodavo savo sutuoktinės, iš pažįstamų sužinojęs, kur ji yra, parsiveždavo namo, tačiau situacija po kurio laiko pasikartodavo. Tai, kad atsakovė turi problemų dėl alkoholio ir ieškovo nurodytas aplinkybes apie jos išėjimus iš namų, teismo posėdžio metu patvirtino ir išvadą teikiančios institucijos atstovė, nurodydama, kad šeima buvo žinoma jų institucijai, teikiamos paslaugos, paskirtas atvejo vadybininkas, dirbo socialinė darbuotoja. Taip pat iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad atsakovė prieš pusę metų išėjo iš namų, apsigyveno pas kitą vyriškį (duomenys neskelbtini), ir nuo tada ji šeima visiškai nesirūpina, su vaikais nebendrauja ir jais nesidomi, neteikia išlaikymo. Teismas netikėti ieškovo paaiškinimais neturi pagrindo, juolab, kad iš pažymų apie procesinių dokumentų ir teismo šaukimų įteikimą matyti, kad atsakovė tikrai gyvena(duomenys neskelbtini). Tai, jog atsakovė yra nusišalinusi nuo vaikų priežiūros, o šeimai teikiamos socialinės paslaugos patvirtina ir (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro raštas (e. b. l. 21). Atsakovė byloje nepateikė nei atsiliepimo į ieškinį, nei įrodymų ar prieštaravimų. Atsakovės piktnaudžiavimas alkoholiu kenkė šeimos ir ieškovo poreikių tenkinimui, normalioms gyvenimo sąlygoms ir tai sudaro pagrindą pripažinti, jog, vartodama alkoholį, palikusi šeimą ir ja nesirūpindama, atsakovė nebuvo lojali ieškovui, neprisidėjo prie bendrų šeimos ir ieškovo poreikių tenkinimo ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Šių CK 3.27 straipsnyje numatytų sutuoktinių pareigų pažeidimas yra pakankamas pagrindas nuspręsti, kad dėl šeimos iširimo yra kalta atsakovė, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Kadangi santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės, o ieškovas nesutinka, kad atsakovei būtų palikta santuokinė pavardė, nutraukus santuoką ieškovui paliktina pavardė K., atsakovei paliktina ikisantuokinė pavardė – E. (CK 3.69 straipsnis).

Byloje nėra ginčo dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo, santuokinio turto padalijimo ar kreditorinių įsipareigojimų vykdymo. Ieškovas nurodė ir byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar registruoto kilnojamojo turto neturi (e. b. l. 10, 11, 14, 15). Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad išlaikymo sau iš atsakovės jis nereikalauja, kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Šalys turi du nepilnamečius vaikus: P. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini). (e. b. l. 6, 12), kurie gyvena su ieškovu. Ieškovas prašo nustatyti vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą su juo, tvirtina, jog gali užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas vaikams, rūpinasi jų auklėjimu, ugdymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt.; individualizuoti vaiko interesus; negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo – vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-269/2013).

Iš ieškovo paaiškinimų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvados (e. b. l. 25-27) matyti, jog nepilnamečiai vaikai P. K., R. K. gyvena su tėvu nuo šalių gyvenimo atskirai pradžios, vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, neigiamų aplinkos sąlygų nenustatyta. Išvadoje nurodoma, kad ieškovas R. K. tinkamai įgyvendina tėvų valdžios turinį, nėra pagrindo abejoti asmens galimybėmis užtikrinti kartu gyvenančių vaikų sąlygas visapusiškai vystytis, realizuoti įgimtus ir įgytus gebėjimus, suteikti saugias, vaikų poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nes su motina A. K. vaikai praktiškai nebendrauja. Atsakovė prieštaravimo dėl ieškovo reikalavimo neišreiškė, pati reikalavimo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja nepateikė. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nepilnamečių vaikų P. K., R. K. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Byloje taip pat nėra ginčo dėl skyrium gyvenančios motinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir jos dalyvavimo vaikų auklėjime tvarkos nustatymo. Išvadą teikiančios institucijos atstovė pritarė tam, kad konkrečios bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas šiuo atveju nėra tikslingas. Ieškovas nurodė, kad neturi jokio nusistatymo ir neprieštarautų atsakovės bendravimui su nepilnamečiais vaikais. Įvertinus šias aplinkybes, nustatytina, kad atsakovė netrukdomai bendraus su nepilnamečiais vaikais P. K., R. K. ir dalyvaus jų auklėjime bendru šalių susitarimu, iš anksto suderintu laiku.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, atsakovė šios pareigos nevykdo, išlaikymo vaikams geranoriškai neteikia. Šalių nepilnamečiai vaikai lanko mokyklą, yra paaugliai, jų išlaikymui reikalingos lėšos, poreikiai augant didėja. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nepilnamečiui vaikui R. K. yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 24 d. iki 2024 m. birželio 16 d. (kol sueis 18 metų) (e. b. l. 8, 9). Vaikui priteistino išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik nepilnamečio vaiko poreikiams, bet ir jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Byloje esančiais duomenimis ieškovas nedirba, teismo posėdžio metu nurodė, kad pragyvena iš atsitiktinių darbų, vaikams mokamų išmokų, R. K. gaunamos neįgalumo pašalpos, taip pat prie šeimos poreikių tenkinimo prisideda jo mama. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nei ieškovas, nei atsakovė nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi. Atsakovė teismui duomenų apie gaunamas pajamas nepateikė. Iš Sodros duomenų matyti, kad atsakovė nedirba. Atsakovė yra darbingo amžiaus, todėl gali ieškoti darbo ir teikti išlaikymą vaikams. Teismo vertinimu, ieškovo prašomas priteisti išlaikymas nėra didelis, būtinas vaikų poreikiams patenkinti. Išvadą teikiančios institucijos atstovės nuomone, šalių nepilnamečiams vaikams turėtų būti priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui po 150 Eur, tačiau byloje nesant jokių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį ir realią galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams P. K. ir R. K. periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui po 100 Eur nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki vaikų pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis). Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nustatytina, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise administruos jų tėvas R. K. (CK 4.147 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu (e. b. l. 17-18). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinys tenkintas visiškai, todėl iš atsakovės į valstybės pajamas priteistinas 129 Eur žyminis mokestis (75 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo + 54 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas) bei 156 Eur išlaidos už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (e. b. l. 39) (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikams priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Santuoką, sudarytą tarp R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K. (ikisantuokinė pavardė – E.), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl sutuoktinės kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes: R. K. – K., A. K. – E..

Nutraukus santuoką nustatyti nepilnamečių vaikų P. K., gim. (duomenys neskelbtini)., ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini). gyvenamąją vietą kartu su tėvu R. K., jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti, kad atsakovė A. K. netrukdomai bendraus su nepilnamečiais vaikais P. K., R. K. ir dalyvaus jų auklėjime bendru šalių susitarimu, iš anksto suderintu laiku.

Priteisti iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams P. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui po 100 Eur (vieną šimtą Eur) nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki vaikų pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad nepilnamečių P. K. ir R. K. išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise administruos jų tėvas R. K..

Priteisti iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei žyminį mokestį 129 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis Eur) (įmokos kodas 5660) ir išlaidas už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą 156 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis Eur) (įmokos kodas 5630).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo skubiai vykdyti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.