Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei V. G. dėl skolos už šilumos energiją, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškinys teisme priimtas 2020 m. rugpjūčio 14 d.; atsakovei nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti.

4. Procesiniai dokumentai atsakovei V. G. buvo siunčiami ieškinyje nurodytu jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, tačiau grįžo neįteikti (neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą). Duomenų apie atsakovės darbovietę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nerasta. Gyventojų registro duomenimis atsakovė yra deklaravusi savo išvykimą į užsienį, t. y. Norvegiją. Jokie kiti atsakovės buvimo vietos adresai teismui nėra žinomi. 2020 m. rugpjūčio 28 d. minėti procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnyje nustatytos tvarkos, t. y. procesiniai dokumentai atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant nustatyto turinio pranešimą specialiame www.teismai.lt tinklapyje.

5. Atsakovė be pateisinamos priežasties atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė. Esant ieškovės prašymui, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.

7. Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad AB „Vilniaus šilumos tinklai“ tiekė/tiekia centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį daugiabučiam gyvenamajam namui, įskaitant ir butui, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, minėtasis butas nuo 2008 m. vasario 7 d. nuosavybė teise priklauso atsakovei V. G. pagal 2008 m. vasario 6 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. DA-18620.

8. Nagrinėjamu atveju, tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta individuali rašytinė Šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutartis, tačiau atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šilumos tiekimo – vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tinklų, todėl laikytina, kad tokia sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsnis). Be kita ko, vadovaujantis CK 6.384 straipsnio 1 dalimi, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 1.71 straipsnis, 6.383 straipsnis, 6.391 straipsnis). Atsakovė naudojosi ieškovės teikiama energija, tačiau tinkamai su ieškove už suteiktas paslaugas neatsiskaitė, todėl už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. susidarė 588,04 EUR įsiskolinimas. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodytų aplinkybių dėl skolos dydžio ir pagrįstumo nenuginčijo (CPK 178 straipsnis). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove, nėra (CPK 178 straipsnis).

9. Remiantis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, abonentas (vartotojas) turi pareigą sumokėti už jam tiektą energiją. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). CK 6.59 straipsnis įtvirtina draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove už aktualiu laikotarpiu suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė pažeidė savo sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai vengia mokėti už suteiktą šilumos energiją ir karštą vandenį, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 588,04 EUR įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. yra pagrįstas ir tenkintinas.

10. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, jog susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kadangi atsakovė nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už šilumos energiją/karštą vandenį pagal pateikiamas sąskaitas, ieškovė, vadovaudamasi Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 37¹ punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalimi, atsakovei paskaičiavo 0,02 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Iš ieškovės pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, kad ieškovė atsakovei paskaičiavo 14,10 EUR dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. Kadangi atsakovė tinkamai prievolės laiku ir visiškai atsiskaityti su ieškove neįvykdė, reikalavimas priteisti iš atsakovės 14,10 EUR dydžio delspinigius yra taip pat pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.71 straipsnis).

11. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (602,14 EUR (588,04 EUR + 14,10 EUR)) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

12. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 15 EUR žyminis mokestis ir 1,71 EUR išlaidos už Nekilnojamojo turto bei Gyventojų registrų duomenų paiešką. Pateiktos sutartys, mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė realiai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas. Todėl pripažinus, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra pagrįsti ir ieškovės ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 EUR dydžio sumokėtas žyminis mokestis ir 1,71 EUR išlaidos už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, peržiūrėjimą ir išrašus bei už Gyventojų registro tarnybos duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, iš viso – 16,71 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

13. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 1,79 EUR, t. y. išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 EUR), todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, iš atsakovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 588,04 EUR (penkių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų ir 04 ct) skolą, 14,10 EUR (keturiolikos eurų ir 10 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (602,14 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 16,71 EUR (šešiolikos eurų ir 71 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.